Civilinė byla Nr. e2-1531-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00663-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės OU „Valgevene info – JA Arikeskus“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo OU „Valgevene info – JA Arikeskus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gretvita“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.
2. Ieškovas OU „Valgevene info – JA Arikeskus“ pareiškė ieškinį atsakovei UAB „Gretvita“ dėl skolos priteisimo. Ieškinio suma – 46 683,64 Eur. Reikalavimą kildino iš šalių sudarytos 2015 m. rugsėjo 28 d. sutarties (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė tiekė atsakovei medienos skiedras, o atsakovė, ieškovės teigimu, neatsiskaitė už įsigytas prekes. Ieškovė prašė, nepranešus atsakovei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės nekilnojamojo turto, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – piniginių lėšų, esančių atsakovės sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, grynųjų pinigų atsakovės kasoje bei turtinių teisių, o šio turto nesant ar esant nepakankamai – kito atsakovės turto areštą. Nurodė, kad atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, ieškinio suma yra didelė, todėl nepritaikius atsakovės turto arešto, teismo sprendimo realus įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas.
3. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti atsakovei UAB „Gretvita“ priklausančius nekilnojamuosius  ir / ar kilnojamuosius daiktus, o jų pakankamai nesant – ir pinigines lėšas, esančias atsakovės kredito įstaigų sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis, grynuosius pinigus atsakovės kasoje bei turtines teises (įkaitant, bet neapsiribojant – atsakovės kreditorines reikalavimo teises) bendrai 46 683,64 Eur sumai.
4. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties. Prašė panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodė, kad ieškovės reikalaujama priteisti skola 2016 m. balandžio 29 d. buvo įskaityta į atsakovės išlaidas, atsiradusias dėl ieškovės padarytų Sutarties pažeidimų. Todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesant prima facie įrodymų apie galimą ieškinio reikalavimų patenkinimą. Atsižvelgiant į nuolat didėjančias atsakovės veiklos apyvartas ir pelningumą, taip pat turimo turto dydį, akivaizdu, kad ieškinio suma atsakovei yra nedidelė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas, sutikdamas su atsakovės atskiruoju skundu, 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi panaikino savo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir išsprendė klausimą iš esmės – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pagal pateiktą 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Gretvita“ balansą, bendrovės turto vertė 904 563 Eur, kurio didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – 765 829 Eur, ilgalaikis turtas sudarė 138 734 Eur (materialusis – 138 137 Eur), o atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 066 361 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai  – 1 055 556 Eur.  Pagal 2016 m. kovo 31 d. balansą, bendrovės turto vertė 1 137 833 Eur, kurio taip pat didžiąją dalį sudarė trumpalaikis turtas – 1 002 303 Eur, o ilgalaikis turtas – 135 530 Eur (visas materialusis). Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą, bendrovės grynasis pelnas 2015 m. buvo 17 310 Eur, o 2016 m. I ketvirtį sudarė jau 11 174 Eur, taip pat pardavimo pajamos 2015 m. siekė 228 073 Eur, o 2016 m. I ketvirtį beveik pasiekė visą praėjusių metų apyvartą ir siekė 2 107 480 Eur, taip atitinkamai ir bendrasis pelnas –  519 174 Eur ir 314 445 Eur. Pagal 2016 m. kovo 31 d. balansą bendrovė turėjo 161 986 Eur, ir pagal AB Šiaulių banko pateiktą atsakovės sąskaitos išrašą atsakovės sąskaitoje 2016 m. gegužės 22 d. buvo 282 587,33 Eur. Teismas, įvertinęs nurodytus įmonės finansinius rodiklius, sprendė, jog atsakovė yra pelningai veikianti bendrovė, sėkmingai plėtojanti verslą, nuosavybes teise valdanti 135 530 Eur vertės turtą, o tai patvirtina gerą įmonės finansinę padėtį bei aplinkybę, kad turimo turto pakaktų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Šią išvadą, pasak teismo, patvirtina ir tai, kad pagal Turto arešto aktų registro išrašą (turto arešto aktas Nr. 2016023567) antstolis, vykdydamas skundžiamą teismo nutartį, 2016 m. gegužės 25 d. surado ir aprašė pareikšto ieškinio sumos vertės atsakovės turtą. Teismas konstatavo, kad atsakovė paneigė, jog ieškinio suma jai yra didelė. Todėl teismas nutarė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Ieškovas OU „Valgevene info – JA Arikeskus“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas apsiribojo tik formaliu atsakovės pateiktų balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų vertinimu, neatkreipė dėmesio į tai, kad atsakovė nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų balansuose fiksuotų duomenų realumą. Teismas nenustatė realios atsakovės turtinės padėties, todėl nepagrįstai sprendė, kad ieškinio suma atsakovei nėra didelė ir nėra rizikos dėl teismo sprendimo neįvykdymo.
2. Pagal pateiktų balansų duomenis, atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija deklaruojamo turto vertę. Tai leidžia spręsti, kad atsakovė galimai yra nemoki (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d.).
3. Ieškovė byloje pateikė įrodymus, kad atsakovei priklausančio ilgalaikio turto (nekilnojamojo turto ir transporto priemonių) vertė geriausiu atveju galėtų sudaryti iki 21 310 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų, koks kitas ilgalaikis turtas sudaro likusią 2016 m. kovo 31 d. balanse nurodytą vertę 114 220 Eur.
4. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovės nepaskirstytasis nuostolis sudarė net 164 694 Eur. Ši informacija liudija apie atsakovės ilgalaikes finansines problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. Tokį įsitikinimą sustiprina ir tas faktas, kad atsakovė nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Ši teisės norma nustato, kad tuo atveju, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, ? bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. Iš atsakovės pateiktų balansų akivaizdu, kad minėta padėtis nėra ištaisoma dar nuo 2014 m. Atsakovės pateiktas akcininko sprendimas dėl įstatinio nuosavo kapitalo padidinimo nuo 2 896 Eur iki 22 878,40 Eur situacijos neišsprendžia, nes pagal 2016 m. kovo 31 d. balansą atsakovės nuosavas kapitalas sudaro -150 624 Eur.
5. Atsakovė pateikė banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti tik konkrečią dieną (2016 m. gegužės 22 d.) buvęs sąskaitos likutis be apyvartos istorijos. Todėl nėra aišku, ar atsakovė šiais pinigais realiai gali pasinaudoti, ar ši suma nebuvo suformuota tik dėl akių, t. y. siekiant pateikti teismui atitinkamą įrodymą.
6. Teismas neatsižvelgė į prastą atsakovės kreditingumo istoriją. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovė reguliariai įsiskolina Sodrai, teisminėse bylose dėl skolų priteisimo jau ne kartą yra traukta atsakove, be to, 2014 m. liepos 16 d. atsakovei buvo pareikštas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-2287-555/2014).
7. Antstolio įstatyminės pareigos aprašyti areštuotą skolininkės turtą įvykdymas patvirtina tik vieno iš kreditorių, t. y. ieškovės reikalavimo įvykdymo užtikrinimą.
8. Atsakovė UAB „Gretvita“ prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
1. Ieškovo samprotavimai apie galimą atsakovės pateiktų duomenų neatitikimą tikrovei nelaikytini įrodymais civilinio proceso įstatymo prasme, todėl atsakovei nekyla pareiga paneigti ieškovės nurodytų aplinkybių.
2. Skundo teiginiai dėl atsakovės turto ir įsipareigojimų santykio ir galimo atsakovės nemokumo prieštarauja bylos duomenims. Bandymas atsakovei iškelti bankroto bylą 2014 m. buvo atmestas. Atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys už 2015 m. ir 2016 m. I ketvirtį įrodo, kad atsakovės ūkinė veikla tik gerėjo, pardavimų apimtys bei gaunamas pelnas nuolat auga.
3. Net jeigu būtų laikoma, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovė – nemoki, ši aplinkybė nesudarytų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė neįrodinėjo, kaip ši aplinkybė palengvintų ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Turto areštas pats savaime materialinių vertybių nesukuria. Priešingai, dėl tokių apribojimų būtų suvaržytos atsakovės verslo ir pelno didinimo galimybės.
4. Ieškovo siekis pritaikyti atsakovės turtui areštą yra tik spaudimo priemonė. Ieškovė nuslėpė nuo teismo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl tinkamo ieškovo įsipareigojimų vykdymo. Ieškovui neginčijant juridinio fakto apie ieškinyje nurodytos atsakovės prievolės pabaigą, pagrįsta manyti, kad reikšdamas ieškinį ieškovas siekia tik laikinųjų apsaugos priemonių ir jomis sukeliamų neigiamų padarinių atsakovės reputacijai bei verslui, o ne realaus teismo sprendimo įvykdymo.

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
10. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
11. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl antrosios sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo. Ieškovė šią sąlygą įrodinėjo remdamasi teismų praktikoje suformuluota taisykle, pagal kurią preziumuojama, kad didelės sumos reikalavimas objektyviai kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Ši prezumpcija nėra absoliuti, tačiau pareiga įrodyti gerą turtinę padėtį (galimybę įvykdyti ieškinio reikalavimus) ir taip paneigti minėtą prezumpciją tenka šaliai, kuri yra suinteresuota laikinųjų apsaugos priemonių netaikymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1319-330/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1273-516/2015).
12. Byloje kartu su ieškiniu buvo pateiktas 2015 m. gruodžio 31 d. atsakovės balansas, gautas iš Juridinių asmenų registro, taip pat duomenys apie atsakovės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones bei šio turto vidutinę vertę. Atsakovė paaiškino, kad neigiama nepaskirstyto pelno eilutė yra dėl jos ankstesniais veiklos metais patirtų nuostolių, tačiau pažymėjo, kad šie nuostoliai yra mažinami vėlesniais metais gautu pelnu. Atsakovė byloje papildomai pateikė 2015 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, taip pat tarpinius 2016 m. kovo 31 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Be to, atsakovė pateikė savo banko sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad atsakovės sąskaitoje 2016 m. gegužės 22 d. buvo 282 587,33 Eur. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė šiuo metu yra pelningai veikianti bendrovė ir jos turimo turto pakaktų įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą.
13. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis teismo išvadomis, teigia, kad byloje pateikti atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys leidžia spręsti, jog atsakovė galimai yra nemoki, ir akcentuoja, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos balanse nurodyto turto realumą. Šie argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra nepagrįsti.
14. Visų pirma, pagal apeliantės nurodomą Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Vien ta aplinkybė, kad pagal byloje pateiktus atsakovės balansų duomenis įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai viršija juose įrašyto turto vertę, dar nereiškia, kad įmonė yra nemoki. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė turi pradelstų įsipareigojimų, kurių nevykdo. Apeliantės pareikštas reikalavimas atsakovei nelaikytinas pradelstu, kol teismas neišnagrinėjo šalių ginčo iš esmės ir nepriėmė galutinio sprendimo dėl šio reikalavimo.
15. Antra, apeliantė nurodė, kad 2014 m. atsakovei buvo inicijuota bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-2287-555/2014), tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko, teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą. Kadangi atsakovei nebuvo iškelta bankroto byla tuo metu, kai atsakovės veikla buvo nuostolinga, nėra pagrindo manyti, kad atsakovė galimai yra nemoki šiuo metu, kai įmonė gauna pelno ir jos apyvarta bei veiklos apimtys nuolat didėja.
16. Trečia, atsakovės 2015 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, kuriuose nurodyti ir praėjusių finansinių metų duomenys, bei tarpiniai 2016 m. kovo 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita kartu bendrai parodo įmonės finansinės padėties pokytį per pastaruosius kelis metus, iš kurio galima spręsti apie įmonės veiklos perspektyvas bei jos galimybes įvykdyti teismo sprendimą, jeigu byla būtų pralaimėta (CPK 185 str.). Nors atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kas be jos turimo registruotino turto sudaro kitą balanse įrašytos vertės ilgalaikį materialųjį turtą, tokie apeliantės argumentai nesudaro pagrindo abejoti atsakovės balanse nurodytų duomenų tikrumu. Juolab, kad šiuo atveju sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei.
17. Nustačius, kad pagal paskutiniojo balanso duomenis visas atsakovės turimas turtas viršija 1 mln. Eur, nėra pagrindo manyti, kad apeliantės pareikšto ieškinio suma (46 683,64 Eur) yra tokia didelė, kad objektyviai kyla grėsmė, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsakovės pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė disponuoja kelis kartus didesnėmis sumomis, nei apeliantės pareikštas reikalavimas šioje byloje. Apeliantės argumentas, kad minėtas išrašas parodo tik konkrečią dieną (2016 m. gegužės 22 d.) buvusį sąskaitos likutį be apyvartos istorijos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės, nes akivaizdu, kad įmonė, vykdanti veiklą, apyvartines lėšas gali panaudoti atsiskaitymams ir su kitais kreditoriais. Šiuo atveju atsakovės gaunamų pajamų visiškai užtektų įvykdyti ieškovės reikalavimus, todėl nėra būtinybės taikyti atsakovės turto areštą. Priešingu atveju gali būti sutrikdyta atsakovės veikla, o tai pažeistų šalių interesų pusiausvyrą.
18. Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad atsakovė nesprendžia savo ilgalaikių finansinių problemų, nevykdo Akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kaip minėta, atsakovės veikla pastaruoju metu yra pelninga, atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad gaunamas pelnas yra naudojamas anksčiau patirties nuostoliams padengti. Be to, atsakovė byloje pateikė 2016 m. gegužės 10 d. UAB „Gretvita“ vienintelio akcininko sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo nuo 2 896 Eur iki 22 878,40 Eur. Pažymėtina ir tai, kad remiantis Sodros viešai skelbiama informacija, atsakovė šiuo metu nebeturi įsiskolinimų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui; Liteko duomenimis, visos ankstesnės atsakovei iškeltos civilinės bylos dėl skolų priteisimo yra pasibaigusios (CPK 179 str. 3 d.). Įvertinus šių aplinkybių visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės veiklos ir atitinkamai finansinės padėties pokyčių perspektyvos kelia kokių nors abejonių dėl atsakovės galimybių įvykdyti teismo sprendimą, jei šis jai būtų nepalankus.
19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovės pateikti įrodymai ir argumentai paneigia šios nutarties 11 punkte nurodytą prezumpciją. Nesant jokių kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti pagrįstą prielaidą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, darytina išvada, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl ši paliktina nepakeista, o skundas atmestinas. 

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                                              Egidijus Žironas