LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. gruodžio 22 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė) ir Andžej Maciejevski,
susipažinusi su 2021 m. gruodžio 10 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Drekar“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Drekar“ ieškinį atsakovui A. S. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu, dienpinigių permokos priteisimo ir atsakovo A. S. priešieškinį ieškovei UAB „Drekar“ dėl deklaruotos pravaikštos ir atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, darbo užmokesčio už prastovos laiką, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybų priteisimo. Kasacinis skundas paduodamas, remiantis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) abiejų instancijų teismai netinkamai kvalifikavo šalių materialinius teisinius santykius – byloje ginčas spręstinas pagal nepagrįstą praturtėjimą ir draudimą išreikalauti kaip be pagrindo įgytą turtą (jo išimtį) reglamentuojančias teisės normas (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir CK 6.242 straipsnio 1 dalis), o ne pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Prašoma priteisti nepagrįstai išmokėta 10 176,13 Eur dienpinigių permoka negali būti prilyginama prašymui taikyti išskaitą pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nes atsakovas jau yra atleistas, t. y. išskaitas darbdavys turėjo teisę atlikti iki atsakovo atleidimo iš darbo dienos, atsiskaitydamas su juo; 2) abiejų instancijų teismai, taikydami DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą, netinkamai aiškino sąvoką „skaičiavimo klaida“, kadangi tiek pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punktą, tiek pagal DK 150 straipsnio 2 dalies 2 punktą sąvoka „skaičiavimo klaida“ apima ne tik konkrečius aritmetinius skaičiavimus, bet ir visus kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio ir jam prilyginamų kitų išmokų darbuotojams apskaita ir išmokėjimu; 3) atsakovas, teigdamas, kad turtas (10 176,13 Eur dienpinigių permoka) įgytas pagrįstai, turėjo pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju, atsakovas neįrodė, jog 10 176,13 Eur dienpinigių permoką įgijo teisėtai ir pagrįstai, o abiejų instancijų teismai nereikalavo atsakovo pateikti tokius įrodymus; 4) abiejų instancijų teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 176, 185 straipsniai), kurie pagrindžia, jog buvo įsivėlusi žmogiškoji „skaičiavimo klaida“. Taigi, abiejų instancijų teismų išvada dėl sąskaitybos klaidos fakto įrodytumo nagrinėjamoje byloje pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normas (CPK 176, 185 straipsniai); 5) ieškovė laikėsi atleidimo iš darbo tvarkos ir atsakovą teisėtai atleido iš darbo, nes vien tik procedūrinis pažeidimas (jeigu toks visgi buvo) negali lemti neteisėto atleidimo iš darbo, kai tarp šalių buvo nusistovėjusi praktika gauti visą informaciją telefonu. Vien tik procedūrinis pažeidimas (neįforminimas raštu) nereiškia, jog atsakovas nežinojo apie pradėtas fiksuoti pravaikštas bei naujus maršrutus. Patys teismai konstatavo, jog tarp šalių buvo nusistovėjusi tokia komunikavimo (informacijos pateikimo) praktika. Procedūrinis pažeidimas (jeigu toks ir buvo) nepaneigia fakto, jog iš atsakovo pusės buvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 4, 5 dalys)
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl materialiosios ir proceso teisės normų netinkamo taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnyje, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Drekar“ (j. a. k. 303092747) 308,16 Eur (tris šimtus aštuonis Eur 16 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. gruodžio 10 d. Paysera pavedimu Nr. 523418218.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski