Baudžiamoji byla Nr. 1A-188-300/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49393-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.4.6.1; 1.2.26.2; 2.4.2.1; 2.4.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 12 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimundo Jurgaičio, Gražvydo Poškaus ir Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Aldonai Jaugelienei,

nuteistojo V. L. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams,

pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. L. paskirta subendrinta bausmė ? laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaitytas V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 13 d. iki 2018 m. spalio 14 d.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       V. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 13 d., apie 19.20 val., prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), patalpose, prie kasų, būdamas neblaivus (nustatytas 1,59 promilių girtumas), tyčia, iš asmeninių paskatų, vieną kartą koja įspirdamas V. K. į kairę ranką, sukėlė jam fizinį skausmą.

2.       Be to, V. L. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. spalio 13 d., apie 20.10 val., viešoje vietoje – prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pagrindinio įėjimo, įžūliu elgesiu, rodydamas aiškų visuomenės bei asmenų negerbimą, būdamas agresyviai nusiteikęs, nepaisydamas elementarių elgesio bei moralės normų, būdamas neblaivus (nustatytas 1,59 promilių girtumas), tyčia rankomis bei kojomis į įvairias kūno vietas suduodamas ne mažiau kaip 10 smūgių V. S. ir tuo jam padarydamas odos nubrozdinimą nosies nugarėlės srityje bei krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdydamas V. S. sveikatą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo peržiūrėti apylinkės teismo nuosprendį.

3.1.                      Skunde nurodoma, kad jis nesutinka su tuo, kad jis nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis nemanė, kad tokie veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Dėl to, kad jis spyrė V. K. į ranką, nukentėjusysis nepatyrė jokio fizinio skausmo, jis nieko nejuto, todėl nepagrįstai teismas konstatavo, kad jis sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Prašo išaiškinti sąvokas, nes skundžiamame nuosprendyje neišaiškinta BK 140 straipsnio dispozicija.

3.2.                      Apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme pagal BK 284 straipsnį. Pažymi, kad nukentėjusysis pats viešoje vietoje vartojo alkoholį, pats konfliktuojančiais veiksmais įtraukė jį. Apelianto manymu, jis padarė administracinį teisės pažeidimą, o ne nusikaltimą. Be to, nukentėjusysis pats nepamena, kaip susižalojo šoną, galbūt nukrito, nukentėjusysis neturi jam pretenzijų. Skunde taip pat pabrėžiama, kad už analogiškas veikas apeliantas anksčiau nebuvo teistas, paskutinį kartą nusikaltimą padarė 2015 m., o savo miesto bendruomenėje paskutinį kartą teistas prieš 13 metų.

4.       Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. L. nesutinka su tuo, kaip kvalifikuoti jo veiksmai, apeliaciniame skunde taip pat keliamas bausmės individualizavimo klausimas.

6.       Pažymėtina, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to prašo proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-144-693/2019, 8 punktas) Taigi vien aplinkybė, kad nuteistasis turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai kvalifikavo jo veiką. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis), ir nors nuteistasis klaidingai mano, kad tokie jo veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tai nemažina veikos pavojingumo ir nešalina kaltininko atsakomybės.

7.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinio skundo argumentais ir baudžiamosios bylos medžiaga, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visus byloje esančius įrodymus. Skundžiamame teismo nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų nuostatos, nuosekliai išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų bei kitų bylos įrodymų vertinimo analizė ir remiantis ja padarytos motyvuotos, bylos faktines aplinkybes atitinkančios išvados, kad nuteistasis V. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

8.       BK 140 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018, 11.1 punktas) Nors nuteistasis apeliaciniame skunde pabrėžia, kad nesutrikdė sveikatos nukentėjusiajam, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju V. L. nuteistas ne už sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam V. K., o už tai, kad jis sukėlė pastarajam fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. tyčia spyrė nukentėjusiajam V. K. į kairę ranką, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad jis juto fizinį skausmą, nes nusikalstamos veikos padariniai nustatomi ne pagal tai, kaip juos vertina kaltininkas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad fizinis kontaktas buvo, jis buvo pakankamai stiprus (1 t., b. l. 89–91), todėl buvo pažeista baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – žmogaus kūno neliečiamumas, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą. Nors jokių kūno sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno neliko, į medikus jis nesikreipė, baudžiamojoje byloje nereiškė pretenzijų dėl padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 19–22, 83–86; 2 t., b. l. 31–36), įvertinus kaltininko elgesį ir situaciją, kuriai esant buvo atlikti smurtiniai veiksmai (nuteistasis kurį laiką sekė nepažįstamą nukentėjusįjį iš paskos, koneveikė jį necenzūriniais žodžiais, galiausiai jam koja spyrė į ranką), kad netrukus po įvykio nukentėjusysis kreipėsi į policiją, pranešdamas apie padarytą nusikalstamą veiką, konstatuotina, kad V. L. smurtiniais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam V. K., todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

9.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje. Šios teisinės atsakomybės rūšys tarpusavyje atskiriamos pagal veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. ANK 481 straipsnio 1 dalies (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) dispozicijoje nenurodyti padariniai, kaip būtinasis administracinio nusižengimo sudėties požymis. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo būdas ir vieta. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi, kilus baudžiamojo įstatymo nustatytiems padariniams, asmuo traukiamas ne administracinėn, bet baudžiamojon atsakomybėn. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-689/2019, 14 punktas)

10.       Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Būtent šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018, 9.1 punktas) Teismų praktikoje pripažįstama, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje laikytinas įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio prasme, kuriuo akivaizdžiai surikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-648/2018, 15 punktas ir jame nurodyta teismų praktika) Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. L. viešoje vietoje – prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinio įėjimo – vartojo alkoholį kartu su nukentėjusiuoju V. S., tačiau nukentėjusiajam atsisakius nupirkti dar alkoholio, nuteistasis jį ėmė mušti, sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių, todėl nukentėjusysis nukrito ant žemės. Visa tai matė pašaliniai asmenys – prekybos centro apsaugos darbuotoja O. L.. Liudytoja pamačius, kas vyksta išėjo į lauką liepė nuteistajam liautis, todėl V. L. pasišalino iš įvykio vietos. Kadangi nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas, jis sunkiai kvėpavo, todėl liudytoja O. L. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, nukentėjusysis V. S. buvo pristatytas į ligoninę, jam suteikta medicininė pagalba. (1 t., b. l. 65–66, 70–71, 77–79, 80–82) Specialistas įvertinęs V. S. medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuoti duomenys apie V. S. sveikatos būklę jį pristačius į ligoninę, nustatytus sužalojimus, padarė išvadą, kad įvykio metu nukentėjusiajam V. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. (1 t., b. l. 96–97) Vien tai, kad nukentėjusysis iki minimo įvykio kartu su nuteistuoju vartojo alkoholį, kad nukentėjusysis buvo neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,96 promilės girtumas) (1 t., b. l. 101), neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 284 straipsnį. Šios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nemažina veikos pavojingumo, nes nuteistasis viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, panaudojo fizinį smurtą prieš kitą asmenį. Dėl tokių nuteistojo veiksmų buvo sutrikdytas prekybos centro darbuotojų darbas, nes apsaugos darbuotoja per vaizdo stebėjimo kameras pamačiusi, kad prie pagrindinio įėjimo į parduotuvė yra mušamas asmuo, išėjo į lauką, neleido kaltininkui daugiau mušti nukentėjusiojo, iškvietė greitąją pagalbą. Visuma byloje nustatytų aplinkybių patvirtina, kad V. L. buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 284 straipsnį dėl viešos tvarkos pažeidimo. 

11.       Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę V. L., laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių, atsižvelgė į tai, kad jis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veikos baigtos), nusikaltimų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos padarytos spontaniškai), kaltininko veiksmų pasekmes (nesukėlė sunkių padarinių) bei kaltininko asmenybę: nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 128–147), aštuonis kartus teistas. (1 t., b. l. 104–117, 118–127) Pastebėtina, kad praeityje visus aštuonis kartus V. L. buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau tai nėra pirmas kartas kai jis naudoja fizinį smurtą prieš kitą asmenį, nes V. L. yra ne kartą teistas už plėšimą (kad panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą). Todėl aplinkybė, kad skundžiamu nuosprendžiu V. L. pirmą kartą nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, nemažina apelianto pavojingumo. Iš duomenų apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, kad jo daromų nusikaltimų spektras plečiasi, nusikalstamos veikos darosi sunkesnės (smurtinės), vis dažniau naudojamas fizinis smurtas. Nors paskutinį kartą V. L. buvo teistas už 2015 m. įvykdytą nusikaltimą, tačiau po to, kai 2017 m. atliko paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus. Visa tai rodo, kad V. L. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimti bendro gyvenimo normų, taigi jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nėra V. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – kaltininkas veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, pirmosios instancijos teismas V. L. skyrė griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatydamas artimą minimumui. Paskirtas bausmes už kiekvieną nusikaltimą subendrino jas iš dalies sudėdamas. Į paskirtą bausmę įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. (1 b. l. 173, 176) Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį, trumpinant jos trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

12.       Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriuo V. L. pripažintas kaltu padaręs BK 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje numatytus nusikaltimus, jam paskirta galutinė subendrinta dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė, todėl apeliacinis skundas atmestinas. (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

atmesti nuteistojo V. L. apeliacinį skundą.