Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-168-485/2018

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00217-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 21.11.10; 21.11.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r T I s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimo G. K. administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. G. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimu buvo nubaustas už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą 1 400 Eur bauda, nes 2017 m. lapkričio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) pagal avansines apyskaitas nustatyta, jog per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingas asmuo G. K. gavo 4 683,42 Eur, išlaidos sudarė 19 437, 65 Eur, iš kurių sumokėta: 11 372, 01 Eur tiekėjams už prekes ir paslaugas, 3 715,64 Eur išmokėtas darbo užmokestis, 4 080 Eur sumokėta Sodrai, 270 Eur sumokėta VMI. Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama skolinga valstybės biudžetui ir tai žinodama, pirmenybę teikė atlikinėdama atsiskaitymus su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus – VMI prie FM teises. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius G. K., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui 2018 m. sausio 31 d. nelikviduota ir sudaranti 14 222,11 Eur.
2. Apeliaciniame skunde G. K. prašė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
1. Skunde teigė, jog apie neva padarytą nusižengimą Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) žinojo dar 2015 m. ir nuo tada pareiškėjas stengiasi sumažinti bendrovės skolą, kitus įsiskolinimus ne tik bendrovės, bet ir savo asmeninėmis lėšomis visiems kreditoriams, tame tarpe ir VMI, o nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki pareiškimo pateikimo teismui dienos bendrovė geranoriškai VMI įmokėjo 393 Eur, komunikavo su VMI. Teismas nenustatinėjo kieno lėšomis buvo atliekami mokėjimai tokiu būdu abejotina ar tinkamai nustatyta kaltininko kaltė ir ją pagrindžiantys duomenys, jų pakankamumas.
2. Taip pat skunde akcentavo, jog VMI skolininkė yra bendrovė, o ne pareiškėjas, kurio asmeninėmis lėšomis buvo mokami ginčo mokėjimai, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį jam neturėjo būti užtraukta. Taip pat skunde nurodė, jog ginčo atveju apeliantas didžiąją dalį mokėjimų atliko savo asmeninėmis lėšomis ir nuo 2015 m. bendrovės skolą bei kitus įsiskolinimus bendrovės kreditoriams dengė tik savo asmeninėmis lėšomis nuolat stengiantis jas mažinti. Mokėjo ne tik Sodrai ir VMI, bet ir kitiems klientams, nes siekė užtikrinti bendrovės veiklos nenutrūkstamumą.
3. Skunde nurodė ANK 39 straipsnį tvirtinant, jog VMI nuo 2015 m. yra žinoma apie bendrovės skolą, vyksta priverstinis išieškojimas, todėl nesuprantama kodėl šiuo atveju laikotarpis buvo pasirinktas nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d.
4. Skunde teigė, kad G. K. 2017 m. lapkričio 7 d. buvo nubaustas pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį, tačiau niekas negali būti baudžiamas antrą kartą už veiką už kurią jau yra paskirta administracinė nuobauda.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

3. Apeliacinis skundas netenkinamas.
4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
5. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog G. K. nesilaikė įstatyme numatyto imperatyvo ir turint bendrovei skolą pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką, kuri reglamentuota CK 6.9301 straipsnio nuostatose.
6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog nubaustajam nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
7. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą.
8. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualios CK 6.9301 straipsnio nuostatos, kur nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
9. Byloje nustatyta, jog 2017 m. spalio 24 d. nustačius, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui buvo 14 325,61 Eur buvo atliktas operatyvinis patikrinimas tikrinant vienerių metų laikotarpį, t. y. nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 30 d. ir 2017 m. lapkričio 28 d. surašytoje operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota skola valstybei ir jos nelikvidavus bendrovės pažeidimas kreditorių teisių atžvilgiu, t. y. atsiskaitydama su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais nebuvo laikytasi jų imperatyvaus eiliškumo (CK 6.9301 straipsnio 1 dalis). Byloje nepaneigta, jog turėdama prioritetą pirma atsiskaityti susidariusią skolą valstybei (trečia eilė), bendrovė atliko atsiskaitymus ir su žemesnėje (ketvirtoje, penktoje) eilėje laukiančiais kreditoriais (tiekėjais, antstoliais). Iš apeliacinio kundo spręstina, jog motyvas tokio elgesio buvo nulemtas dėl įmonės veiklos tęstinumo užtikrinimo, tačiau tai neeliminuoja imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi. Atlikto operatyvaus patikrinimo metu ir išanalizavus bendrovės veiksmus buvo nustatytas faktas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei bendrovės direktorius turėjo išlaidų 19 437,65 Eur, nors gavo 4 683,42 Eur. Tai suponuojama išvada dėl bendrovės lėšų nepakankamumo pareikštiems reikalavimams atlikti / atsiskaityti. Esant nustatytai valstybės skolai, bendrovė turėdama išlaidų (19 437,65 Eur) iš jų 11 372,01 Eur išleido atsiskaitydama už produkciją tiekėjams, neteikdama pirmumo įmokoms į Valstybės biudžetą, nors skola dar nelikviduota. Taigi, visiškai pagrįstai teismas nustatė, jog bendrovės vadovas G. K., turėdamas pareigą laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyto imperatyvumo, pirma atsiskaityti su VMI, šios tvarkos eiliškumą pažeidė, nes dalinai atsiskaitęs su valstybe skolos pagrindu, teikė atsiskaitymus ir su kitais jau minėtais kreditoriais, todėl ši faktinė aplinkybė visiškai pagrįstai nustatyta ir nepaneigta. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimai, susiję su mokesčiais valstybei, turi būti tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių reikalavimai.
10. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį atsako įmonės vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas yra G. K.. Nei išnagrinėtoje byloje, nei pats apeliantas priešingų duomenų dėl nusižengimo subjekto nepateikė. Apeliaciniame skunde kėlė abejones dėl jo atsakomybės šiuo atveju nurodydamas, kad nuo 2015 m. VMI priverstinai išieško mokestinę nepriemoką ir VMI tirtu laikotarpiu atsiskaitymus su kreditoriais, tame tarpe ir VMI, jis mokėjo tik iš savo asmeninių lėšų. Prie apeliacinio skundo pateikė duomenis šiuo aspektu, tačiau teismas jų nevertina patikimumo ir veikos kvalifikavimo reikšmingumo prasme, nes iš jų turinio nėra suprantama kokie pavedimai padaryti iš G. K. asmeninės sąskaitos, kurie iš bendrovės sąskaitų, nurodyti prierašai daryti galimai apelianto ranka nesuponuoja duomenų objektyvumo, kas galėtų absoliučiai paneigti apelianto kaltę nagrinėjamu atveju nesant kitų, tokias aplinkybes patvirtinančių, objektyvių dokumentų. Be to, vertinant apeliacinio skundo turinį, išplaukia dviprasmybės ir neaiškumui ar tai apeliantas susidariusią mokestinę nepriemoką mokėjo tik iš savų lėšų, ar ir iš bendrovės lėšų, nes nurodyta, jog buvo mokama ne tik bendrovės, bet ir asmeninėmis lėšomis. Kategoriškos apelianto išraiškos nėra, nes vienu atveju suprantama, jog dalinai buvo mokėta tiek iš bendrovės, tiek ir asmeninėmis G. K. lėšomis, kitu – kalbama, jog tik asmeninėmis direktoriaus lėšomis, tačiau VMI patikrinimo metu nustatyta, jog tiriamu laikotarpiu su tiekėjais buvo atsiskaitoma ir iš bendrovės disponuojamų pinigų. Šiuo aspektu kritikavo teismo veiksmus, jog nebuvo nustatinėta kieno lėšomis buvo mokėta, tačiau tiriant bendrovės sąskaitose esančias pinigines operacijas buvo nustatyta ir bendrovės lėšų, ir asmeninių apelianto lėšų disponavimas, todėl fakto, jog vien tik inkriminuoto nusižengimo laikotarpiu G. K. naudojamos lėšos buvo tik jo asmeninės, o ne bendrovės, byloje objektyvių ir patikimų įrodymų nepateikta, todėl teismas visiškai pagrįstai rėmėsi VMI duomenimis, nenustačius mokesčių administratoriaus suinteresuotumo pakenkti apeliantui.
11. Padarytos analizės kontekste, kaip jau minėta šis pažeidimas yra formalus, o V. K. veiksmai atitinka objektyviuosius nusižengimo sudėties požymius, todėl jo veiksmai visiškai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
12. Iš apeliaciniame skundo turinio manytina, jog skundo autoriaus vertinimu, šio nusižengimo atveju gali būti suėjusi administracinės nuobaudos skyrimo senatis. ANK 39 straipsnis numato, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Vertinant tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies atveju administracinio nusižengimo paaiškėjimo momentas skaičiuotinas nuo 2017 m. lapkričio 28 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ir buvo  konstatuota kreditorių reikalavimų pažeidimas, todėl dviejų metų senatis nebuvo suėjusi procesinio sprendimo priėmimo metu, t. y. 2018 m. vasario 23 d.           .
13. Taip pat iš apeliacinio skundo turinio teismas nustatė apelianto abejonę dėl jo atžvilgiu galimo dvigubo nubaudimo. Į bylą yra pateiktas 2017 m. lapkričio 7 d. administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 67), kuriuo G. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neužtikrino gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo nurodytu terminu: 2017 m. kovo 15 d. – 39 Eur, 2017 m. balandžio 18 d. – 39,94 Eur, 2017 m. birželio 15 d. – 19 Eur, 2017 m. liepos 17 d. – 69 Eur, 2017 m. rugpjūčio 16 d. – 69 Eur, 2017 m. rugsėjo 15 d. – 69 Eur. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog G. K. administracinį nurodymą įvykdė, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis šiuo pagrindu administracinio nusižengimo byla nebuvo pradėta ar išnagrinėta, kas reiškia, jog administracinis nurodymas pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį buvo įvykdytas ir G. K. už gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimą laikotarpiu iki 2017 m. rugsėjo 30 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn iki priimant skundžiamą nutarimą.
1. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos ANK 2 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, jog niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką, tačiau teismas skundžiamame nutarime nesprendė, ar šis principas nebuvo pažeistas. Pažymėtina, kad, nors ir buvo pažeistos skirtingų teisės aktų nuostatos, abiejų administracinių nusižengimų esmė tam tikra dalimi yra ta pati – gyventojų pajamų mokestis nebuvo sumokėtas. Išties šios aplinkybės pakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį, o atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kilti vien šio fakto nepakanka – turi būti nustatyta ir tai, kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka. Tačiau šioje byloje be faktinės aplinkybės – gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjimo – egzistavimo, nustatytos ir kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį kilusi ir paskirta administracinė nuobauda, tačiau nepažeidžiant dvigubo nubaudimo (non bis in idem) principo, faktinė aplinkybė, kuri nustatyta ir kurios pagrindu buvo formuotas kaltinimas kaltininkui, šalintina vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, nes priešingu atveju apeliantas būtų du kartus patrauktas administracinėn atsakomybėn už tuos pačius veiksmus. Pašalinus šią aplinkybę, inkriminuoto nusižengimo sudėtis nekinta, G. K. administracinė atsakomybė neeliminuojama, nes valstybės biudžetui skola susidariusi ne tik dėl gyventojų pajamų mokesčių sumokėjimo neužtikrinimo, bet ir kitais mokesčiais, kurie nesumokėti bendrovės.
14. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimas iš esmės yra teisingas, todėl jis paliekamas galioti (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Iš administracinio kaltinimo pašalinti nustatytą aplinkybę, kad 2017 m. spalio 24 d. į bendrovės skolos valstybės biudžetui sudėtį įėjo ir 2 493,37 Eur gyventojų pajamų mokestis ir 168,18 Eur šio mokesčio delspinigių.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas                                                                                    Algirdas Remeika