Civilinė byla Nr. e2YT-1959-1060/2020

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00168-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;

3.2.3.8; 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.4.5.1; 3.4.5.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 20 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. Š.-B., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinės žemės tarybos prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

1.       Pareiškėja paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo brolio V. M. mirties, mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą aktyviais veiksmais pradėdama valdyti mirusiojo turtą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1 – 3).

2.       Pareiškime nurodoma, jog pareiškėjos tėvas K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties Prienų rajono 2-jame notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į (duomenys neskelbtini)mirusio K. M., palikimą. Mirusiojo palikimą priėmė V. M. (paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas) ir mirusiojo sutuoktinė J. M.. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo byla į (duomenys neskelbtini) mirusio V. M. palikimą, nepradėta. V. M. buvo nevedęs. Duomenų apie vaikus nėra. Mirus broliui V. M., pareiškėja kaip ketvirtos eilė įpėdinė pagal įstatymą įgijo teisę į mirusiojo palikimą, kadangi pirmos – trečios eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo į mirusiojo turtą). Ji priėmė turtą pradėdama faktiškai valdyti mirusiojo turtą. Po brolio V. M. mirties ji dėl teisinio neišprusimo įstatymo nustatytais terminais nesikreipė į notaro biurą, tačiau aktyviais veiksmais: rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo mirusiajam broliui priklausančios žemės dalį, t. y. valdė mirusiojo turtą kaip savo nuosavą. Kadangi per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kitos galimybės įregistruoti nuosavybės teises į brolio palikimą pagal įstatymą nėra.

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

3.       Suinteresuotas asmuo Z. Š.-B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškimu sutinka. Jos sesuo D. D. nuosavybės teise valdo dalį 9,6400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kurį įgijo pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, (duomenys neskelbtini)pirkimo-pardavimo sutarties ir (duomenys neskelbtini)paveldėjimo pagal įstatymu pagrindu. Pareiškėja, būdama didžiosios žemės sklypo savininke, rūpinosi visu žemės sklypu. Pati neturėjo sąlygų dirbti žemę, kadangi gyvena Šiaulių apskrityje, tačiau rūpinosi, jog žemė būtų įdirbta ir prižiūrėta, nemokamai leido naudotis kitiems asmenims visu žemės sklypu. Rūpinosi visu žemės sklypu kaip jai nuosavybės teise priklausančiu. Prašė bylą nagrinėji jai nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 49 – 50).

4.       Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, atliepime nurodyta, kad nėra gauta pranešimo apie galimą palikėjo V. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį V. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. D. priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 13 – 15).

5.       Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepime nurodyta, kad duomenų apie tai, kad murusiojo V. M. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, yloje nėra, tačiau pareiškėjos pateikti įrodymai patvirtina, kad V. M. priėmė palikimą po K. M. mirties. Pareiškėjai pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ji po savo brolio V. M., aktyviais veiksmais pradėjo valdyti dalį žemės sklypo, kurį suinteresuotas asmuo neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. prašė civilinę bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 22 – 23).

6.       Suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepime nurodyta, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštaraus, jeigu pareiškėja teismui pateiks tai patvirtinančius įrodymus, o teismas juos pripažins pagrįstais ir išsamiais. sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 19 – 20).

7.       Civilinė byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalies, 235 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

pareiškimas tenkinamas.

0       III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. D. yra V. M. sesuo. V. M. vaikų neturėjo, nebuvo vedęs. V. M. mirė (duomenys neskelbtini). V. M. be pareiškėjos dar turėjo brolių ir seserų: Z. Š.-B., A. M., miręs (duomenys neskelbtini), D. K., mirusi (duomenys neskelbtini). Po V. M. mirties liko jo tėvo K. M. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis laiko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 194-241 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). V. M. su motina J. M. po K. M. mirties priėmė jo palikimą. Prienų 2-ojo notaro biuro 2020 m. vasario 6 d. rašte nurodyta, kad po K. M. mirties jo palikimą priėmė sūnus V. M., sutuoktinei J. M. nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti. V. M. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas neišduotas. D. D. faktiniu valdymu perėmė broliui V. M. priklausiusį turtą.

9.       Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes pateikia rašytinius įrodymus. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priklauso 194-241 dalys, o V. M. priklauso 47-241 dalys žemės sklypo. Taip pat pareiškėjai ir V. M. priklauso po ¼ dalį pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Kaip nurodė pareiškėja ji rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo mirusiajam broliui priklausančios žemės dalį, t. y. valdė mirusiojo turtą kaip savo nuosavą. Ji turi brolio V. M. mirties liudijimą, kas patvirtina pareiškime nurodytą aplinkybę, jog perėmė visą brolio turtą. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtino ir suinteresuotas asmuo Z. Š.-B., kuri patvirtino, jog jos sesuo D. D. nuosavybės teise valdo dalį 9,6400 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, būdama didžiosios žemės sklypo savininke rūpinosi visu žemės sklypu. Pati neturėjo sąlygų dirbti žemę, kadangi gyvena (duomenys neskelbtini) apskrityje, tačiau rūpinosi, jog žemė būtų įdirbta ir prižiūrėta, nemokamai leido naudotis kitiems asmenims visu žemės sklypu. Rūpinosi visu žemės sklypu kaip jai nuosavybės teise priklausančiu. Nurodytos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėja po brolio V. M. mirties priėmė jo turtą pradėdama faktiškai jį valdyti.

10.       Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

11.       Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2012; kt.).

12.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po V. M. mirties, t. y. po (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja yra V. M. sesuo. Pareiškėja būdama įpėdinė pagal įstatymą per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Dar viena įpėdinė pagal įstatymą – Z. Š.-B. per įstatymų nustatytą terminą palikimo nepriėmė, su pareiškimu sutinka. Kaip minėta, ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Šią aplinkybę patvirtina byloje faktiniai duomenys – pareiškėjos pareiškime nuodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėja po brolio mirties pradėjo turtą valdyti. Tai patvirtino ir suinteresuotas asmuo Z. Š.-B. Teismo vertinimu D. D. iš karto priėmė brolio V. M. palikimą, būdama didžiosios dalies žemės sklypo savininke ir pastatų bendrasavininke, ji rūpinosi visu žemės sklypu bei pastatais, perėmė jo daiktus, rūpinosi, kad visas žemės sklypas būtų dirbamas, leido kitiems asmenims naudotis žemės sklypu, rūpinosi gyvenamojo namo priežiūra, mokėjo mokesčius. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. D. paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdama palikimą, būtent ji turi brolio V. M. mirties liudijimą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimomis D. D. pareiškime nurodytas aplinkybes dėl mirusiojo V. M. palikimo priėmimo.

13.       Taigi, nors D. D. palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįteisino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (nesant įpėdinių pagal testamentą, įpėdiniams pagal įstatymą sutinkat, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, niekam per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipus) laikoma, kad D. D. po brolio V. M. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po B. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja                                                           Agnė Vyliaudaitė