LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. lapkričio 8 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. spalio 31 d. paduotu atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Auksinės kopos „Nida“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „Auksinės kopos „Nida“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Auksinės kopos“ ieškinį atsakovei UAB „Auksinės kopos „Nida“ dėl prekių ženklų savininko teisių gynimo, juridinio asmens pavadinimo pakeitimo, domeno perdavimo ir nesąžiningos konkurencijos veiksmų uždraudimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad registruoto prekės ženklo savininkas turi išimtinę teisę užkirsti kelią tretiesiems asmenims be prekės ženklo savininko sutikimo prekyboje naudoti vienodus ar analogiškus žymenis tokioms prekės ir paslaugoms, kurios yra tokios pačios ar analogiškos toms prekėms ar paslaugoms, kuriomis įregistruotas prekės ženklas. Anot atsakovės, šiuo atveju bylos šalys nėra konkurentai ir naudoja šį žymenį skirtingoms veikloms, orientuotoms į skirtingus vartotojus.
Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, uždrausdamas bet kokia forma naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“ atsakovės veikloje, nepagrįstai plečiamai aiškino teisės normas. Atsakovės vertinimu, žodžių junginys „auksinės kopos“ yra dažnai vartojamas kalboje ne tik ieškovo veiklos kontekste, bet ir apskritai kalbant apie pajūrį, kopas, atostogas ir vasarą. Šis žodžių junginys turi aiškią semantinę reikšmę, yra naudojamas įvairių subjektų jau daugybę metų, turi aiškias sąsajas su atostogų, poilsio vieta, vasara, kopomis, Lietuvos pajūriu. Todėl, anot atsakovės, ieškovės pavadinimas išskirtinumo prasme yra silpnas žymuo, susidedantis iš dviejų žodžių, sietinų su pajūriu. Atsakovės nuomone, auksinės kopos – tai bendriniai lietuvių kalbos žodžiai, kurių panaudojimas įmonės pavadinime nereiškia, kad ieškovė turi nuosavybės teisę į šį žodžių junginį ir jog toks žodžių junginys eliminuojamas iš bendrinės kalbos.
Atsakovės teigimu, Prekių ženklių įstatymo 14 straipsnio taikymui turi reikšmės aplinkybė, ar prekių ženklas turi skiriamąjį požymį. Tačiau, anot atsakovės, teismai, konstatuodami faktą, kad ieškovės teisės buvo pažeistos, šių aplinkybių netyrė ir nevertino. Atsakovė taip pat nurodo, kad teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad Lietuvos pajūryje veikė daugybė subjektų ir jog buvo eksploatuojama daugybė poilsio objektų su tapačiu ar panašiu pavadinimu, todėl atsakovės pavadinime naudojamas vietovardis „Nida“ yra stiprus skiriamasis žymens elementas.
Be to, atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš viso uždraudė atsakovei bet kokia forma savo veikloje naudoti žodžių junginį „auksinės kopos“, nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovė pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu nustatomas juridinio asmens pavadinimo savininko išimtinių teisių pažeidimas, teismas nenustato draudimo iš viso žodžių junginį naudoti kaip verslo identifikatoriaus vieną iš elementų, bet uždraudžia naudoti savo verslui identifikuoti tam tikromis sąlygomis, pvz., vien tik tokį žodžių junginį be skiriamųjų žodžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2009).
Atsakovė taip pat nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teisės į juridinio asmens pavadinimą apsaugą ir gynimą (CK 2.42 straipsnis), supainiojo juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo paskirtis. Atsakovės teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevertino, kad pasaulinėje praktikoje, kilus ginčui dėl juridinio asmens pavadinimo ir prekių ženklo, vienas svarbiausių kriterijų yra piktavališkumas ir nesąžiningumas. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo argumentų, kad atsakovė turi teisėtų interesų, nes registravo domeno pavadinimą „auksineskopos.lt“ ir jį naudojo penkerius metus prieš ieškovei pareiškiant pretenzijas atsakovei. Atsakovė pažymi, kad ji įregistravo minėto domeno pavadinimą, neturėdama nesąžiningų ketinimų, laikydamasi registravimo principo „kas pirmas laiko atžvilgiu, tas pirmas teisėje“, įtvirtinto .lt domeno procedūriniame reglamente. Atsakovė nurodo, kad ji įsigijo nekilnojamojo turto kompleksą, kuris dar 1964 metais buvo pavadintas “Auksinės kopos“ ir siekė užtikrinti šio objekto pavadinimo naudojimo tęstinumą. Apeliacinės instancijos teismas į šią aplinkybę, atsakovės teigimu, neatsižvelgė, kaip ir į aplinkybę, kad šis nekilnojamojo turto kompleksas pavadinimu „Auksinės kopos“ buvo eksploatuojamas dar iki ieškovės įsteigimo.
Anot atsakovės, apeliacinės instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes ieškovė turėjo pareigą įrodyti, kad ginčo domeno registravimo metu atsakovė veikė nesąžiningai. Atsakovės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tik formaliai vertino jos nesąžiningumą, vertindamas tik ieškovės pavadinimo ir domeno vardo panašumą bei aplinkybę, ar atsakovė turėjo interesą registruoti ginčo domeną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovės veiksmų po domeno registracijos (ne)sąžiningumo aspektu, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos. Taip pat atsakovė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių įrodymų (išskyrus ieškovės paaiškinimus), kuriais remiantis teismas padarė išvadą apie atsakovės nesąžiningumą.
Be kita ko, atsakovė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, rėmėsi 2004 m. balandžio 28 d. Europos Bendrijos reglamentu Nr. 874/2004, nustatančiu .eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikytinus principus, tačiau šiame reglamente ir Lietuvos teisės aktuose nenumatyta domeno perdavimo kitam asmeniui galimybė.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auksinės kopos „Nida“, j. a. k. 304415527, 300 (tris šimtus) Eur žyminio mokesčio, sumokėto AB SEB banko 2022 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1525.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Antanas Simniškis
Donatas Šernas
Algirdas Taminskas