Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-360-557/2018

 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01113-2018-0

 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38; 21.11.10. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. įgaliotojo atstovo advokato Eligijaus Vinckaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-10-12 nutarties, kuria netenkintas V. G. skundas ir paliktas nepakeistas Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau ir – Institucija) 2018-08-28 nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-733-2018, kuriuo V. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalį 60 Eur bauda.

Teismas

n u s t a t ė :

2018-07-25 V. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), muitinės tarpininke, 2018-05-07 19.38 val. Klaipėdos teritorinės muitinės Klaipėdos krovinių postui „Centras“ (LTLC0100 – importo įstaiga) muitiniam įforminimui pateikė importo deklaraciją LRN 8LT3025832593401506, kuriai Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) suteiktas MRN I8LTLC0I00IM025300. Deklaruota prekė – lengvasis automobilis, markė JAGUAR, modelis XJ, spalva juoda, pagaminimo metai 2010, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio talpa 5000, variklio galia 287, degalų rūšis benzinas, aprašymas – su defektais. Kartu su papildomais dokumentais pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. VER2250. Rizikos valdymo sistema (RATIS) deklaruotai prekei sugeneravo raudoną kanalą, patikrinimo aktas Nr. I8LTLC0100IM1160920. Tikrinta, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotoje transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. VER2250 nurodyti defektai atitinka transporto priemonės defektus. Muitinio tikrinimo metu nustatyta, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VER2250 apžiūros-defektų akte Nr. VER2250, 21 psl., lentelės skiltyje į keičiamų detalių sąrašą įtraukta priekinė kairė padanga, kuri rasta sveika automobilio bagažinėje. Iš Pilies jūrų uosto posto pareigūno 2018-05-31 paaiškinimo matyti, kad priekinė kairė to paties protektoriaus rašto (kaip ir kitos trys padangos) padanga rasta išmontuota, tai patvirtina transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VER2250 22 psl. esanti nuotrauka. Norint išmontuotą padangą įtraukti į defektus ir remonto kaštus, vadovaujantis 2009-06-26 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. IB-361 (2016-12-15 įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 17.2 punktu, reikalinga pažyma iš Muitinės departamento pripažintų autoservisų arba oficialaus „Jaguar“ atstovo. Dėl nustatyto neatitikimo importo deklaracija MRN I8LTLC0I00IM025300 neišleista, kilnojamojo turto vertinimo ataskaita nepriimta. 2018-05-09 įforminta nauja importo deklaracija MRN I8LTLC0I00IM027523 su pataisyta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. VER2250. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą, nustatytas muitinės tarpininko atstovės neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 4 039,57 Eur, teisinga turi būti                 4 113,69 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui 4 039,57 Eur ir mokėtino muito suma 404 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui 4 553,57 Eur ir mokėtino PVM suma 956 Eur, iš viso 1 360 Eur; 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui turi būti 4 113,69 Eur ir mokėtino muito suma 411 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti 4 634,69 Eur ir mokėtino PVM suma 973 Eur, iš viso 1 384 Eur. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad patikslinus „JAGUAR XJ“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą, lyginant su deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM025300 (2018-05-07) deklaruotais duomenimis, automobilio muitinė vertė padidėjo 74,12 Eur, susidarė mokestinė nepriemoka: muitas – 7,00 Eur, PVM – 17 Eur, iš viso 24 Eur. Pateikti neteisingi duomenys importuojamai prekei – lengvajam automobiliui „JAGUAR XJ“ turėjo įtakos papildomų mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Susidariusi mokesčių nepriemoka – 24 Eur – neviršijo penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, neteisingai deklaruotos prekės vertė – 4 113,69 Eur – neviršijo vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovė V. G., pateikusi (pasirašiusi) muitinės įstaigai minėtą bendrąjį administracinį dokumentą ir pateikdama neteisingus duomenis, nuo šios deklaracijos pateikimo momento tapo atsakinga už deklaracijose nurodytos informacijos teisingumą, todėl pažeidė prekių deklaravimo tvarką, nustatytą 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte ir 2015-07-28 Komisijos Deleguotojo Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje, Apgadintų transporto priemonių rinkos vertės nustatymo tvarką, numatytą 2009-06-26 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymo Nr. IB-361 (2016-12-15 įsakymo Nr. 1B-1026 redakcija) patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 17.2 punkto nuostatas. Tokie V. G. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį.

2018-08-28 Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu Nr. MD-LM00-ANR_N-733-2018 V. G. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda. Šį nutarimą V. G. įgaliotas atstovas apskundė Klaipėdos apylinkės teismui, prašydamas Klaipėdos teritorinės muitinės 2018-08-28 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą V. G. nutraukti.

Klaipėdos apylinkės teismas 2018-10-12 nutartimi skundo netenkino ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2018-08-28 nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-733-2018 paliko nepakeistą. Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatavo, jog muitinės tarpininko atstovė V. G., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis ir jeigu ji būtų buvusi rūpestinga, neabejotinai būtų patikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis apie vertintą transporto priemonę, jos vertę ir defektuotų detalių sąrašą. Tačiau deklaraciją V. G. pateikė prieš tai nepatikrinusi nurodytų duomenų teisingumo, taigi ji nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, pateikdama muitinei duomenis deklaracijoje. Šiuo atveju V. G. administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma. Atsižvelgdamas į tai teismas padarė išvadą, kad V. G. kaltė padarius ANK 212 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą yra tinkamai įrodyta.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktos V. G. atstovas advokatas E. Vinckus (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018-10-12 nutartį ir administracinio nusižengimo bylą V. G. nutraukti.

Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. G. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2018-08-28 nutarimo, skundžiama nutartimi skundo netenkino, konstatuodamas, kad: 1) V. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkė, atsakinga už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, tai lėmė neteisingą mokėtinų mokesčių apskaičiavimą, taip pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką; 2) V. G., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis. Todėl teismas laiko visiškai įrodyta V. G. kaltė padarius ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi ir mano, kad teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir padarė esminių proceso teisės pažeidimų, tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.

Konstitucinis Teismas dar 2006-01-16 nutarime konstatavo, jog konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija.

Visų pirma apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju V. G. apskritai negalėjo būti patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes jos veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių. V. G. yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Institucijos sprendimui veiką kvalifikuoti pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį (prekių deklaravimo tvarkos pažeidimas) nepaisant to, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų apie šios veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Nagrinėjamu atveju materialinės teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad netinkamai buvo nustatyta tiek objektyvioji administracinio nusižengimo sudėties pusė (nepagrįstai nuspręsta, kad prekių deklaravimo tvarka numatyta 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 15 straipsnio 2 dalies a) punkte ir 2015-07-28 Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 (toliau ir – Reglamentas 2015/2446) B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje), tiek subjektyvioji pusė. Pažymėtina, kad toks netinkamas ANK 212 straipsnio nuostatų aiškinimas ir taikymas turi esminės reikšmės, nes ateityje formuosis klaidinga praktika, kai nesant nustatytos jokios prekių deklaravimo tvarkos, asmenys dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių bus baudžiami už teisės aktais nenustatytos prekių deklaravimo tvarkos pažeidimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai teisės aktai tvarkos, leidžiančios teisinių santykių subjektams aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, dėl teisinio reglamentavimo spragų ar kitų priežasčių nenustato, atsakomybė už tokios tvarkos pažeidimą negali būti taikoma (LVAT nutartis administracinėje byloje N r. N62-50/2011).

ANK 212 straipsnyje yra sukonstruota blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai (prekių deklaravimo tvarka) turi būti išdėstyti kituose teisės aktuose, todėl šiuo atveju būtina įvertinti kitų teisės aktų turinį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritarė Klaipėdos teritorinės muitinės išvadai, kad prekių deklaravimo tvarka yra numatyta Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a) punkte ir Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje.

Apeliantas pažymi, kad Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktas numato tik tai, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, o Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nurodyta, kad deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Įvertinus minėtų teisės aktų turinį matyti, kad nei Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punkte, nei Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje nėra nustatyta jokia prekių deklaravimo tvarka, kurios tariamai nesilaikė V. G.. Minėtose normose yra tik apibrėžtas subjektas, kuriam, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, gali būti taikoma atsakomybė, tačiau pačios prekių deklaravimo tvarkos, leidžiančios deklarantui aiškiai suvokti savo teises ir pareigas, šios normos nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma.

Dar daugiau, Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipoje aiškiai pasakyta, kad asmuo gali būti laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą tik vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, o tai reiškia, kad šioje normoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtintas reikalavimas Europos Sąjungos valstybėms narėms priimti galiojančius nacionalinius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos specialios sąlygos dėl atsakomybės taikymo deklarantui, kai deklaracijoje nurodomi duomenys apie importuojamų prekių vertę pagal nepriklausomo turto vertintojo sudarytą turto vertinimo ataskaitą, tačiau tokių galiojančių nuostatų, juo labiau konkrečios prekių deklaravimo tvarkos Lietuvos Respublika nėra nustačiusi. Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis minėta LVAT praktika, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. G. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, kuri tariamai numatyta šiose teisės normose, yra visiškai nepagrįsta.

Be to, pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakomybės taikymo V. G. už neva pažeistą prekių deklaravimo tvarką, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad transporto priemonės „Jaguar XJ“ apžiūros – defektų aktą pasirašė ne V. G., bet kitas užsakovo atstovas M. G.. Tačiau net ir teismui konstatavus šią aplinkybę, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika nebuvo pažeista, nes turto vertintojas objekto apžiūrą atliko dalyvaujant kitam paslaugą užsakiusiam asmeniui, ir būtent turto vertintojas, o ne paslaugą užsakęs asmuo nustatė importuojamos transporto priemonės muitinę vertę.

Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, nenurodydamas jokių konkrečių teisės aktų, deklaratyviai konstatavo, kad V. G., kaip deklarantė, privalėjo patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje nurodytus duomenis apie vertintą transporto priemonę, jos vertę ir defektuotų detalių sąrašą, t. y. iš esmės atlikti pakartotinį turto vertinimą, nors Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (Nr. Xl-1497) aiškiai pasakyta, kad teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla gali tik asmuo, kuriam išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama jo, kaip tam tikros srities turto arba verslo vertintojo, kvalifikacija.

Apelianto nuomone, tokia teismo išvada, jog V. G. privalėjo imtis teisės aktuose nenumatytų priemonių ir tikrinti specialaus subjekto – nepriklausomo turto vertintojo – nustatytus duomenis (vertę ir defektuotų detalių sąrašą), vertintina kaip visiškai nemotyvuota ir nepaneigianti V. G. argumentų, jog gavusi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomo turto vertintojo sudarytą „Transporto priemonės JAGUAR XJ vertinimo ataskaitą Nr. VER2250“, kurioje prie keičiamų dalių įtraukta išmontuota priekinė kairė padanga, ir gavusi patvirtinimą, kad vertinimas buvo atliktas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus ir Tarptautinius vertinimo standartus, neturėdama jokių specialių žinių apie vertinamo turto atkuriamąją vertę, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad kai kurių dalių negalima įtraukti į keičiamų dalių sąrašą.

Šioje vietoje akcentuotina ir tai, kad būtent turto vertintojas fiziškai apžiūrėjęs ginčo automobilį padarė išvadą, jog priekinė kairė padanga keistina. Reikalavimas, kad būtent deklarantas nuspręstų, kokias dalis reikia keisti, o kokių ne, nepagrįstas jokiais teisės aktais. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. G. pažeidė Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies a punktą bei Reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą ir kad ji turėjo imtis teisės aktuose nenustatytų priemonių ir pakartotinai tikrinti nepriklausomo turto vertintojo nustatytus duomenis, yra visiškai nepagrįsta.

Taigi teismui visapusiškai ir objektyviai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nedavus tinkamo teisinio įvertinimo, skundžiamos nutarties negalima pripažinti teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti bei tinkamai teisiškai įvertinti visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas ne tik kad netinkamai įvertino byloje susirinktus įrodymus ir faktines aplinkybes, bet ir nenurodęs konkrečių teisės aktų nuostatų, padarė nemotyvuotą išvadą, kad V. G. privalėjo tikrinti turto vertintojo pateiktus duomenis. Apelianto nuomone, priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, ginčo atveju buvo imtasi visų įmanomų priemonių, jog būtų nustatyta tiksli importuojamos transporto priemonės muitinė vertė.

Šiame kontekste apeliantas ypatingą dėmesį atkreipia į tai, kad 2009-12-26 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte aiškiai nurodyta: „Jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms vertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė“.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonės „Jaguar XJ“ muitinė vertė importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM025300 ir buvo nustatyta remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. VER2250. Ta aplinkybė, jog 2018-05-09 pateiktoje importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM027523 transporto priemonės muitinė vertė buvo nustatyta remiantis patikslinta turto vertinimo ataskaita, neįrodo, kad V. G. 2018-05-07 importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM025300 pateikė neteisingus duomenis apie prekės muitinę vertę, nes, kaip jau buvo minėta, ji buvo nustatyta išimtinai remiantis turto vertintojo surašyta pirmine turto vertinimo ataskaita Nr. VER2250.

Tokia situacija susiklostė tik dėl Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų veiksmų, kurie neišleidę importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM025300 deklaruotų prekių, nurodė kreiptis į turto vertintoją, kad būtų surašyta nauja turto vertinimo ataskaita, į kurią nebūtų įtraukta priekinė kairė padanga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklarantė V. G., neturėdama jokio kito pasirinkimo ir norėdama, kad importuojama transporto priemonė kuo greičiau būtų išleista į laisvą apyvartą bei pristatyta prekių gavėjui, kreipėsi į turto vertintoją, kad šis patikslintų turto vertinimo ataskaitos duomenis. Vėliau, kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos teritorinė muitinė šia situacija sąmoningai pasinaudojo, patraukdama atsakomybėn V. G., neva ši importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM025300 pateikė neteisingus duomenis.

Atsižvelgiant į tai, darytina neabejotina išvada, kad minėtos V. G. veikos kvalifikavimas pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį yra negalimas, nes V. G. savo kompetencijos ribose ir griežtai laikydamasi Muitinio įvertinimo taisyklių 16 punkte numatytų muitinės vertės nustatymo priemonių, muitinei vertei pagrįsti pateikė turto vertintojo surašytą turto vertinimo ataskaitą Nr. VER2250. Tai, kad Klaipėdos teritorinė muitinė nusprendė neišleisti ginčo deklaracijoje deklaruotų prekių, neturi ir negali būti laikomas kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį už nenustatytos prekių deklaravimo tvarkos pažeidimą.

Vienas pagrindinių subjektyviosios pusės požymių yra kaltė. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Pareiga įrodinėti tenka institucijai, kuri šiuo atveju jokių įrodymų, kad priekinės kairės padangos keisti nereikia, nepateikė. Be to, V. G. neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs vertinti pateiktą transporto priemonę nežino, kokias dalis reikia keisti, o kokių ne. Taigi V. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad jos psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Tai reiškia, kad V. G. veikoje nėra ir subjektyviosios ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pusės požymio – kaltės, todėl jai administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta.

Kaltinant asmenį padarius ANK numatytą pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ypatingai sureikšmino aplinkybę, kad V. G. nuo 2016 m. dirba transporto deklaravimo srityje, todėl būtent jai, kaip deklarantei, kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. Tačiau ginčo dėl atsakomybės už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą nekyla, ir V. G. tikrai žinojo dėl atsakomybės taikymo, bet ji nežinojo ir negalėjo žinoti, kokias automobilio dalis reikia keisti, o kokių ne. Be to, V. G. jokios informacijos nuo muitinės nenuslėpė ir neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta verte. Taigi teismas, neteisingai vertindamas V. G. veiksmus ir jos psichinį santykį su jais, padarė nepagrįstas išvadas dėl neatsargios kaltės buvimo. Kaip jau buvo minėta, V. G. rūpestingai įsitikino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojas turi reikiamą kvalifikaciją, todėl teisėtai užsakė ginčo transporto priemonės vertinimo paslaugas ir nenumatė ir pagal savo asmenines savybes negalėjo numatyti, kad dėl tokio teisėto jos pasirinkimo gali būti patraukta administracinėn atsakomybėn. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino.

Skundo nagrinėjimas iš esmės apsiribojo Institucijos pateikta interpretacija. V. G. ir toliau yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog ji yra kalta ir privalo atsakyti už nepriklausomo turto vertintojo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl neabejotinai turėtų būti panaikinta.

Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (taip – Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28. standarte numatyta, kad muitinė turi leisti deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne mechaniškai taikyti administracinę atsakomybę net už ne jo sudarytus duomenis. Šiuo atveju nebūtų protinga iš deklaranto reikalauti neadekvačių ir įstatyme nenumatytų veiksmų atlikimo, t. y. prieš pateikiant deklaraciją kiekvieną kartą kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą ir aiškintis jos sudarymo aplinkybes. Formuojant tokią praktiką susiklostytų situacija, kai deklarantas, neturėdamas tinkamos kvalifikacijos, būtų verčiamas atlikti turto vertintojų funkcijas, o ir atlikęs juos nebūtų tikras, kad muitinės pareigūnas jo sprendimo nepakeis. Tokiu keliu einant ir eliminuojant bet kokią galimybę deklarantui pataisyti deklaracijos duomenis, muitinės veikla bus ir jau yra orientuota tik į besąlygišką muitinės tarpininkų persekiojimą ir mechanišką traukimą administracinėn atsakomybėn. Apelianto nuomone, tokia praktika akivaizdžiai ydinga ir nesuderinama su ANK 1 straipsnyje numatyta administracinių nusižengimų paskirtimi.

Klaipėdos apygardos teismo nutarimais panašiose administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-187-606/2018 ir AN2-232-651/2017 buvo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimai, tačiau šiuo atveju Klaipėdos apygardos teismas neturėtų tiesiogiai remtis vien tik juose pateiktu vertinimu, o turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į V. G. pateiktus argumentus tiek dėl prekių deklaravimo tvarkos nebuvimo, tiek dėl kaltės. Aukštesniajam teismui nusprendus remtis pradėta formuoti praktika, būtų paneigta Konstitucinė teisingumo samprata, kuri privalo suponuoti ne tik formalų, nominalų teisingumą, ne tik išorinę teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi. Vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kuri įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

Apibendrinant pasakytina, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, jog V. G. veikoje yra nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties elementai, todėl ji gali būti pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena V. G. dėl ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo turėtų būti nutraukta, veikai neturint administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

V. G. nubausta už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir (arba) kai dėl šių veiksmų apskaičiuoti mokėtini muitai ir mokesčiai neviršija penkių bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Patraukiant V. G. administracinėn atsakomybėn, byloje yra nustatytos šios faktinės aplinkybės, kurios apeliacine tvarka nėra ginčijamos: V. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininke, 2018-05-07 pateikė muitinei importo deklaraciją MRN I8LTLC0I00IM025300, kuria importo procedūrai deklaravo prekę – lengvąjį automobilį „Jaguar XJ“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), su defektais. Su papildomais dokumentais pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinimo ataskaitą Nr. VER2250, pagal kurią buvo paskaičiuota prekės statistinė vertė – 4 039,57 Eur (46 langelis). Rizikos valdymo sistema (RATIS) deklaruotai prekei sugeneravo raudoną kanalą, todėl buvo atliktas prekės fizinis tikrinimas (patikrinimo aktas Nr. I8LTLC0100IM1160920). Muitinės pareigūnui patikrinus, ar transporto priemonės defektai atitinka vertinimo ataskaitoje nurodytus defektus, nustatyti neatitikimai, t. y. transporto priemonės apžiūros-defektų akte Nr. VER2250, 21 psl., lentelės skiltyje į keičiamų detalių sąrašą įtraukta priekinė kairė padanga, kuri rasta sveika automobilio bagažinėje. Dėl nustatytų neatitikimų importo deklaracija MRN 18LTLC0I00IM033EC2 neišleista. Transporto priemonės vertinimo ataskaita nepriimta. 2018-05-09 įforminta nauja importo deklaracija MRN I8LTLC0I00IM027523 su pataisyta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. VER2250. Atlikus dokumentų ir prekės tikrinimą nustatyti neatitikimai, t. y. nustatytas muitinės tarpininko atstovės neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje: 46 langelyje neteisingai deklaruota statistinė vertė 4 039,57 Eur, teisinga turi būti 4 113,69 Eur; 47 langelyje neteisingai deklaruota: mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui 4 039,57 Eur ir mokėtino muito suma 404 Eur, mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui 4 553,57 Eur ir mokėtino PVM suma 956 Eur, iš viso 1 360 Eur; 47 langelyje teisingas mokesčio pagrindas muito apskaičiavimui turi būti 4 113,69 Eur ir mokėtino muito suma 411 Eur, teisingas mokesčio pagrindas PVM apskaičiavimui turi būti 4 634,69 Eur ir mokėtino PVM suma 973 Eur, iš viso 1 384 Eur. Atlikus papildomą tyrimą nustatyta, kad patikslinus „JAGUAR XJ“ transporto priemonės vertinimo ataskaitą, lyginant su deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM025300 (2018-05-07) deklaruotais duomenimis, automobilio muitinė vertė padidėjo 74,12 Eur, susidarė mokestinė nepriemoka: muitas – 7,00 Eur, PVM – 17 Eur, iš viso 24 Eur.

Pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) (kasacinės nutartys Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-6-2018). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad LAT yra konstatavęs, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016). Taigi tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ATPK 212 straipsnio 3 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko tyčia arba dėl neatsargumo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. G., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkė, atsakinga už prekių pateikimą muitiniam tikrinimui, jų deklaravimą nustatyta tvarka ir deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, importo deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis, tai lėmė neteisingą mokėtinų mokesčių apskaičiavimą, taip pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką. Teismo vertinimu, V. G., būdama atsakinga už deklaracijoje nurodomų duomenų teisingumą, privalėjo rūpestingai bei atidžiai patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis ir jeigu būtų buvusi rūpestinga, neabejotinai būtų patikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis apie vertintą transporto priemonę, jos vertę ir defektuotų detalių sąrašą. Tačiau deklaraciją V. G. pateikė prieš tai nepatikrinusi nurodytų duomenų teisingumo, taigi ji nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, pateikdama muitinei duomenis deklaracijoje, ir šiuo atveju inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje, padarė neatsargia kaltės forma.

Apelianto teigimu, V. G. negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes jos veiksmuose nebuvo nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo požymių. Nurodo, kad V. G. pirminėje deklaracijoje nurodė deklaruotinos prekės vertę remdamasi nepriklausomo turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta „Transporto priemonės JAGUAR XJ vertinimo ataskaita Nr. VER2250“, kurioje prie keičiamų dalių įtraukta išmontuota priekinė kairė padanga, ir gavusi patvirtinimą, kad vertinimas buvo atliktas pagal galiojančius nacionalinius teisės aktus ir Tarptautinius vertinimo standartus, neturėdama jokių specialių žinių apie vertinamo turto atkuriamąją vertę, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad kai kurių dalių negalima įtraukti į keičiamų dalių sąrašą, juolab, neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs vertinti pateiktą transporto priemonę, nežino kokias dalis reikia keisti, o kokių ne. Jokios informacijos nuo muitinės ji nenuslėpė ir neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo nustatyta verte. Taigi V. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra kalta ir privalo atsakyti už nepriklausomo turto vertintojo veiksmus, yra nepagrįsta. 

Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais apelianto argumentais.

Europos Sąjungos Komisijos 2015-07-28 Deleguotojo Reglamento 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa numato, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą.

Neginčytina, jog deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas importo deklaraciją, deklarantas tampa atsakingas už tai, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Deklarantui deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės statistinę vertę, atsiranda prielaidos neteisingam valstybei mokėtinų mokesčių apskaičiavimui, todėl neteisingas prekės statistinės vertės nurodymas deklaracijoje sukelia realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui, t. y. nuo realios prekės vertės neatitinkančios nurodytos sumos pateikimo atsiranda prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, yra reali grėsmė valstybei dėl neteisingos prekės statistinės vertės nurodymo patirti žalą, t. y. susidaro mokesčių nepriemokos. Kita vertus, nepaisant aptarto vertinimo, Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, todėl administracinė atsakomybė neturi būti taikoma formaliai. Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.

Tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek apklausima teisme V. G. savo kaltės dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, nepripažino, teigė, kad klaida teikiant deklaraciją įvyko ne dėl jos kaltės, o dėl nepriklausomo turto vertintojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Teigė, kad pati, kaip muitinės tarpininko atstovė, deklaraciją užpildė tinkamai, nes rėmėsi specialistų, kurie turi kvalifikaciją, patvirtintais duomenimis, o turto vertintojas nurodė, kad išmontuota padanga tinkamai nesitvirtina ir ją būtina pakeisti. Pagal turimą informaciją surašė deklaraciją ir buvo įsitikinusi duomenų teisingumu. Klaipėdos teritorinei muitinei nepriėmus pirminės 2018-05-07 deklaracijos MRN I8LTLC0I00IM025300, V. G. gavo iš Klaipėdos teritorinės muitinės pranešimą apie neatitikimą, su juo sutiko ir pagal patikslintą turto vertinimo ataskaitą Nr. VER2250 su priedais įformino naują 2018-05-09 deklaraciją MRN I8LTLC0I00IM027523, kuri Klaipėdos teritorinės muitinės buvo priimta. Taigi nagrinėjamu atveju ji rėmėsi kvalifikuoto nepriklausomo turto vertintojo pateikta automobilio vertinimo ataskaita, ją kvestionuoti, būdama įsitikinusi, kad turto vertintojas turi reikiamą kvalifikaciją, neturėjo pagrindo. Šis V. G. aiškinimas byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas.

Pažymėtina, kad Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009-12-26 įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių (toliau – Muitinio įvertinimo taisyklės) 16 punkte aiškiai nurodyta, kad „jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Sąjungos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė.“ Nagrinėjamu atveju transporto priemonės „Jaguar XJ“ muitinė vertė 2018-05-07 importo deklaracijoje Nr. 18LTLC0100IM025300 ir buvo nustatyta remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertintojo M. Ž. 2018-05-04 surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. VER2250, kurioje prie keičiamų dalių įtraukta išmontuota priekinė kairė padanga. Būtent turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs automobilį, padarė išvadą, jog priekinė kairė padanga keistina. Reikalavimas, kad būtent deklarantas nuspręstų, kokias dalis reikia keisti, o kokių ne, nepagrįstas jokiais teisės aktais. Pažymėtina, kad pagal bendruosius teisės principus negalima reikalauti iš asmens elgesio, kuris nėra aiškiai reglamentuotas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog automobilio bagažinėje rastos padangos diskas yra su vizualiai matomais defektais (b. l. 18), todėl V. G., kuri, kaip pati patvirtino, buvo apžiūrėjusi „Jaguar“ automobilį, abejoti turto vertintojo pozicija, kad išmontuota padanga tinkamai nesitvirtina ir ją būtina pakeisti, nebuvo pagrindo.

Turto vertinimo ataskaitos sudaromos laikantis reikalavimų, numatytų Finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. IK-159 patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Toliau – Metodika), kuria privalo vadovautis turto vertinimą atliekantys turto vertintojai. Metodikos V skyriuje numatyta, kad vertinimo ataskaita turi būti tikslinama, kai joje yra klaidų ar netikslumų. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė muitinė atmetė kaip neteisingą V. G. muitiniam įforminimui pateiktą importo deklaraciją MRN I8LTLC0I00IM025300 būtent dėl neteisingos UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VER2250, kurioje, kaip buvo nustatyta muitinės pareigūnams atlikus fizinį prekės patikrinimą, į keičiamų detalių sąrašą įtraukta priekinė kairė padanga, kuri rasta sveika automobilio bagažinėje. Kaip jau minėta, V. G., gavusi iš muitinės pranešimą apie neatitikimą, su juo sutiko ir 2018-05-09 įformino naują importo deklaraciją MRN I8LTLC0I00IM027523 su pataisyta transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. VER2250.

Turto vertinimo ataskaitų priėmimo/nepriėmimo importuojamų apgadintų transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti sąlygos yra numatytos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009-06-26 įsakymu Nr. IB-361 (toliau – Taisykles) 17–19 punktuose. Taisyklių 17 punkte numatyta: „Turto vertinimo ataskaitoje, kuri pateikiama apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinei vertei pagrįsti, rinkos vertė turi būti nustatyta vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“, Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtintomis bendru Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, ir Taisyklių nuostatomis“. Taisyklių 17.2. punkte numatyta: „Apskaičiuojant vertinamų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštus, į juos neįskaitoma išmontuotų importuojamų naudotų transporto priemonių sudėtinių dalių (pvz., išmontuotų durų, žibintų ir kt.) vertė ir importuojamų naudotų transporto priemonių sudėtinių dalių defektams, kurie nėra apgadinimų pasekmė, pašalinti reikalingos išlaidos. Nustatant vertinamų apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštus importuojamų naudotų transporto priemonių turimiems vizualiai nematomiems defektams, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti importuojamų naudotų transporto priemonių vizualios apžiūros (fizinio tikrinimo) metu, pašalinti reikalingos išlaidos skaičiuojamos (vertinamos) tik tada, jeigu prie turto vertintojų sudarytų importuojamų naudotų transporto priemonių vertinimo ataskaitų pridėti transporto priemonių gamintojų įgaliotų atstovų Lietuvoje arba transporto priemonių remonto įmonių, įtrauktų į Muitinės departamento sudarytą Transporto priemonių remonto įmonių, kurios gali atlikti importuojamų transporto priemonių tikrinimą, sąrašą, dokumentai, kuriuose surašyti duomenys apie nustatytus defektus. Šiuose dokumentuose turi būti nurodyta, kad jie yra skirti turto vertintojams apgadintų transporto priemonių vertės nustatymui.“

Nagrinėjamu atveju muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VER2250 apžiūros-defektų akte Nr. VER2250 į keičiamų detalių sąrašą įtraukta priekinė kairė padanga, kuri rasta sveika automobilio bagažinėje. Iš 2018-05-31 Pilies jūrų uosto posto pareigūno paaiškinimo nustatyta, kad priekinė kairė to paties protektoriaus rašto (kaip ir kitos trys padangos) padanga rasta išmontuota (tai patvirtina transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VER2250 22 psl. esanti nuotrauka). Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto inspektorės A. J. 2018-05-31 pranešime, be kita ko, nurodyta: „Patikrinus automobilio bagažinėje rastą ratą nustačiau, kad diskas yra su vizualiai matomais defektais, keistinas, o padanga – be vizualiai matomų defektų. Atstovas su neatitikimais sutiko ir pateikė naują deklaraciją MRN I8LTLC0I00IM027523 ir pataisytą vertinimo ataskaitą, kurioje kairė transporto priemonės padanga neįtraukta į keičiamų dalių sąrašą.“ (b. l. 18). Šių duomenų kontekste akivaizdu, kad klaida deklaracijoje buvo nulemta išimtinai dėl turto vertintojo surašytos turto vertinimo ataskaitos, kurioje, kaip paaiškėjo atlikus muitinį tikrinimą bei vizualų transporto priemonės tikrinimą, nepagrįstai į keičiamų dalių sąrašą buvo įtraukta išmontuota priekinė kairė transporto priemonės padanga, o ne dėl kaltų V. G. veiksmų, pateikiant deklaracijoje aiškiai neteisingus duomenis. Kaip jau minėta, būtent turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs automobilį, padarė išvadą, jog priekinė kairė padanga keistina, ir šiuo atveju V. G., kaip teisingai nurodo apeliantas, neturėdama jokių specialių žinių apie vertinamo turto atkuriamąją vertę, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad kai kurių dalių negalima įtraukti į keičiamų dalių sąrašą, juolab, neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad turto vertintojas, fiziškai apžiūrėjęs vertinti pateiktą transporto priemonę, nežino kokias dalis reikia keisti, o kokių ne. Jokios informacijos V. G. nuo muitinės nenuslėpė ir neturėjo pagrindo abejoti turto vertintojo ataskaitoje nurodytais duomenimis. Šiuo atveju dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo nėra jos kaltės, nes ji vadovavosi turto vertintojo M. Ž. 2018-05-04 surašyta turto vertinimo ataskaita Nr. VER2250, kurioje prie keičiamų dalių įtraukta išmontuota priekinė kairė padanga. Akivaizdu, kad V. G. neturėjo pareigos ir neturėjo teisinio pagrindo kvestionuoti nepriklausomo turto vertintojo surašytos turto vertinimo ataskaitos Nr. VER2250. Taigi V. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji yra kalta ir privalo atsakyti už nepriklausomo turto vertintojo veiksmus, yra nepagrįsta.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas ir principus, yra ne kartą nurodęs, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiškiantis valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. lapkričio 22 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad konstitucinė asmens teisėtų lūkesčių apsauga aiškintina neatsiejamai nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, Konstitucijoje įtvirtintos įgytų teisių apsaugos, būtinumo užtikrinti asmens, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, pasitikėjimą valstybe ir teise; asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei teisėtų lūkesčių apsauga, kaip konstitucinės vertybės, yra neatskiriama nuo teisės aktų konstitucingumo ir teisėtumo prezumpcijos; asmenį, kuris paklūsta teisei, laikosi įstatymų reikalavimų, saugo ir gina Konstitucija; šios nuostatos nepaisymas reikštų, kad nukrypstama ir nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004-12-13, 2008-02-20 nutarimai).

Apygardos teismas konstatuoja, kad V. G., kaip deklarantė, neturėjo pagrindo kvestionuoti turto vertintojo sudarytą vertinimo ataskaitą. Pažymėtina, jog turto vertinimo Metodika, kuria remiantis sudaromos turto vertinimo ataskaitos, yra skirta vadovautis turto vertinimą atliekantiems subjektams (turto vertintojams), o ne muitinės deklarantams. Nagrinėjamu atveju klaida deklaracijoje, kaip jau anksčiau aptarta, buvo nulemta išimtinai turto vertintojo surašytos turto vertinimo ataskaitos, kurioje, kaip paaiškėjo atlikus muitinį tikrinimą bei vizualų transporto priemonės tikrinimą, nepagrįstai į keičiamų dalių sąrašą buvo įtraukta išmontuota priekinė kairė transporto priemonės padanga. Nagrinėjamu atveju V. G. pagrįstai tikėjosi, kad turto vertintojo pateikti duomenys yra teisingi, o aplinkybė, jog muitinio tikrinimo metu buvo nustatyta, kad transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VER2250 apžiūros-defektų akte Nr. VER2250 į keičiamų detalių sąrašą nepagrįstai buvo įtraukta priekinė kairė padanga, niekaip nepatvirtina, kad ji dėl savo kaltės deklaracijoje pateikė neteisingus duomenis. Todėl apygardos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad V. G. privalėjo patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje nurodytus duomenis apie vertintą transporto priemonę, jos vertę ir defektuotų detalių sąrašą, t. y., kaip teisingai pažymima apeliaciniame skunde, iš esmės atlikti pakartotinį turto vertinimą, nes pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla gali tik asmuo, kuriam išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama jo, kaip tam tikros srities turto arba verslo vertintojo, kvalifikacija.

Akivaizdu, kad aptarta situacija V. G. suklaidino, ji pagrįstai tikėjosi, kad į muitinės deklaraciją įtraukdama atestuoto ir kvalifikuoto turto vertintojo sudarytoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis, jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidžia. Iš asmens negalima reikalauti to, ko jis nenumato, nesuvokia ir negali numatyti. Dėl to, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik pažeidimo faktą, bet ir pažeidimą padariusio asmens kaltę. Kadangi išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl V. G. kaltės, šių duomenų kontekste nėra pagrindo nesutikti su apeliantu, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino V. G. veiksmus ir jos psichinį santykį su jais, dėl to padarė nepagrįstą išvadą dėl neatsargios kaltės buvimo. V. G. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o jos intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, kad psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo.

Apygardos teismas pažymi, kad išdėstytos aplinkybės neleidžia daryti neabejotinos išvados dėl V. G. kaltės (ANK 5 straipsnio 1 dalis, 8, 9 straipsniai), atitinkamai nėra pagrindo jos veiką vertinti kaip teisės pažeidimą, numatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje. Dėl to konstatuotina, kad V. G. nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, padarymą, nesant jos veiksmuose šio nusižengimo sudėties, pažeidžiant ANPK 591 straipsnio 1 punkto nuostatą, taip padarytas esminis proceso ir materialiosios teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui.

Konstatavus, kad V. G. veikoje nėra kaltės, Institucijos 2018-08-28 nutarimas, kuriuo ji buvo pripažinta padariusi ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nubausta 60 Eur bauda, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena V. G. nutrauktina, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį bei Klaipėdos teritorinės muitinės 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-733-2018 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį V. G. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas                                                Linas Pauliukėnas