(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,

sekretoriaujant Jolantai Pranaitienei, G. D.,

dalyvaujant atsakomybėn patrauktam asmeniui Ž. B.,

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui Rūtai Sereikaitei, Vaidai Renartaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Ž. B. skundą dėl SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistės 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo Ž. B. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 142 straipsnio 4 dalį 23 Eur bauda.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

              SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistės 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimu Ž. B. buvo nubausta už tai, kad ji 2016 m. spalio 31 d., apie 07.23 val., važiavo troleibuso 643 maršrutu Nr. 19 tarp stotelių „Minties“ ir „Tuskulėnų rimties parkas“ be bilieto arba vežėsi vaiką (7-14 metų) be bilieto ir tuo pažeidė Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių 41 punkto reikalavimus, kontrolės metu pateikė kontrolės metu pažymėtą m.ticket bilietą Nr. 7635646.

              Minėtu nutarimu Ž. B. buvo nubausta 23 Eur dydžio bauda.

Skunde Ž. B. prašo pakeisti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistės 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir neskirti nuobaudos arba paskirti jai švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

              Ž. B. nurodo, jog ji nesutinka su tuo, kad ji važiavo be bilieto. Skunde Ž. B. aiškina, kad ji į troleibusą įlipo „Minties“ stotelėje, troleibusui važiuojant link „Tuskulėnų rimties parkas“ stotelės, ji atsisėdo į laisvą keleivio vietą, mobiliajame telefone įsijungė m.Ticket programą ir jai atsidarius pažymėjo bilietą. Bilietas buvo pažymėtas dar važiuojant link „Tuskulėnų rimties parkas“ stotelės, o ne jam sustojus šioje stotelėje ar prasidėjus keleivių kontrolei. Skunde tvirtinama, jog SĮ „Susiekimo paslaugos“ atstovai pradėjo keleivių kontrolės režimą troleibusui dar važiuojant.

              Ž. B. nurodo, jog 19 maršruto troleibusai darbo dienomis iš „Minties“ stotelės išvyksta 07.23 val. Pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ savitarnos svetainės duomenis, ji bilietą pažymėjo 07.23.28 val. Todėl darytina išvada, kad iš „Minties“ stotelės į „Tuskulėnų rimties parkas“ stotelę troleibusas nuvažiavo per 28 sekundes, o ji bilietą privalėjo pažymėti per dar trumpesnį terminą. Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklėse yra nustatyta, jog keleivis, įlipęs į autobusą/troleibusą ir neturintis galiojančio aktyvuoto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvuoti bilietą vienu iš šiose taisyklėse numatytų būdų. Taigi viešojo transporto vairuotojas turėtų sudaryti keleiviams sąlygas ne tik pažymėti bilietus toje pačioje stotelėje, kurioje keleivis įlipo, bet ir atlikti alternatyvius veiksmus. Vis tik tokios tvarkos realybėje nėra laikomasi, todėl keleiviai yra priversti per kelias sekundes įvykdyti savo pareigą turėti pažymėtą bilietą, o tai neatitinka protingumo kriterijų ir neturi būti pagrindas taikyti administracinę atsakomybę.

              Ž. B. mano, jog dėl anksčiau aptartų priežasčių ji nepadarė jokio pažeidimo, nes neketino važiuoti be pažymėto bilieto, važiavimui skirtą bilietą ji buvo įsigijusi, pažymėjusi ir pažymėtą pateikė kontrolieriui.

              Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nebuvo svarstomas klausimas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo ar nuobaudos neskyrimo. Ž. B. mano, kad net jeigu bilietas ir buvo pažymėtas kontrolės metu, tai ši aplinkybė turėtų būti pripažinta atsakomybę lengvinančia, kadangi tokiu būdu buvo pašalintas pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs asmuo net nesiaiškino įvykio aplinkybių, neprašė pateikti paaiškinimų.

              Taip pat skunde nurodoma, kad administraciniame nurodyme buvo pasiūlyta iki 2016 m. lapkričio 16 d. sumokėti 8 Eur baudą, tuo pačiu nurodant, kad iki nustatytos dienos nesumokėjus baudos, administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2016 m. lapkričio 16 d. 10 val. Administraciniame nurodyme nurodytą baudą buvo galima sumokėti iki 2016 m. lapkričio 16 d. 24.00 val., todėl joks administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas negalėjo būti skiriamas 2016 m. lapkričio 16 d. 10 val.

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ atsiliepime buvo prašoma skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. B. skundo netenkinti.

              Ž. B. skundas netenkintinas.

Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus mieste taisyklių (toliau – Taisyklės) 16.1. punkte yra įtvirtinta keleivio pareiga įsigyti bilietą ir jį pažymėti/aktyvuoti. Taisyklių 21 punkte numatyta, jog keleivis, įlipęs į autobusą/troleibusą ir neturintis galiojančio aktyvuoto bilieto, privalo nedelsdamas toje pačioje stotelėje įsigyti/aktyvuoti bilietą vienu iš nurodytų būdų. Pagal Taisyklių 41 punktą  keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu pateikia kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad Ž. B. kontrolei pateikė aktyvuotą bilietą, taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, jog bilietas buvo pažymėtas kontrolės metu, t. y. bilietas m.Ticket programėlėje buvo aktyvuotas po to, kai buvo aktyvuotas kontrolės režimas. Čia dar kartą pabrėžtina, jog pagal Taisyklių 41 punktą  keleivis laikomas važiuojančiu be bilieto, jeigu pateikia kontrolės metu pažymėtą/aktyvuotą bilietą. Iš esmės byloje kilo ginčas dėl to, ar Ž. B. turėjo pakankamai laiko aktyvuoti bilietą iki kontrolės režimo aktyvavimo.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad Ž. B. turėjo pakankamai laiko aktyvuoti bilietą dar iki kontrolės režimo aktyvavimo. Iš tikrųjų iš UAB „Vilniaus viešasis transportas“ rašto turinio matyti, jog troleibusas, kuriuo važiavo Ž. B., iš stotelės „Minties“ išvyko 07.22.17 val., o į stotelę „Tuskulėnų rimties parkas“ atvyko 07.23.37 val., o iš SĮ „Susisiekimo paslaugos“ rašto turinio matyti, jog tas pats troleibusas iš stotelės „Minties“ išvyko 07.22.03 val., o į stotelę „Tuskulėnų rimties parkas“ atvyko 07.23.18 val. Vis tik raštuose užfiksuoti duomenys nepaneigia pažeidimo padarymo fakto ir Ž. B. kaltės padarius pažeidimą. Teismo posėdžio metu liudytojas K. Š., kuris dirba Vilniaus viešojo transporto eksploatavimo inžinieriumi, paaiškino, kad UAB „Vilniaus viešasis transportas“ turima programa fiksuoja transporto priemonės atvykimo į stotelę ir išvykimo iš stotelės faktą pagal gaunamus signalus. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ rašte nurodomas laikas rodo tai, kad tuo konkrečiu laiku transporto priemonė tikrai buvo stotelėje (tai ne transporto priemonės atvykimo laikas, o signalo išsiuntimo laikas), tačiau ji į stotelę galėjo būti atvykusi ir iki 5-10 ar 10-15 sekundžių anksčiau, kadangi signalas iš transporto priemonės yra siunčiamas būtent tokiu intervalu. Kur tiksliai buvo transporto priemonė iki nurodyto laiko, pasakyti negalima, kadangi apie koordinačių pasikeitimą duomenys siunčiami kelių sekundžių intervalais. Liudytojas taip pat paaiškino, kad spręsti apie transporto judėjimo faktą galima iš to, jog signalas yra išsiųstas už stotelės ribų. SĮ „Susisiekimo paslaugų“ programa fiksuoja troleibuso atvykimo/išvykimo laiką ne tada, kai troleibusas jau stovi stotelėje, o kai yra įvažiuojama į stotelės zoną, todėl tarp UAB „Vilniaus viešasis transportas“ ir SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodytų troleibuso išvykimo ir atvykimo į stotelę laikų gali būti tam tikras skirtumas. K. Š. nurodė, jog tiek UAB „Vilniaus viešasis transportas“, tiek SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateikti duomenys yra iš esmės tokie patys.

Teismas įvertinęs liudytojo paaiškinimus, UAB „Vilniaus viešasis transportas“, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nurodytus troleibuso išvykimo ir atvykimo laikus, konstatuoja, kad Ž. B., įlipusi į transporto priemonę, turėjo pakankamai laiko, o ne kaip ji pati nurodė 28 sekundes, pažymėti bilietą iki kontrolės režimo aktyvavimo. Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad troleibusas, kuriuo važiavo Ž. B., nuo vienos stotelės iki kitos stotelės judėjo apie vieną minutę ir penkiolika sekundžių. Kontrolės režimas buvo paskelbtas 07.23.22 val. Taigi iki kontrolės režimo paskelbimo Ž. B. turėjo apie vieną minutę ir penkiolika sekundžių bilieto aktyvavimui. Vis tik Ž. B. elektroninis bilietas buvo aktyvuotas tik 07.23.28 val., t. y., jau po kontrolės režimo paskelbimo. Ž. B. teismo posėdyje aiškino, kad norint aktyvuoti bilietą mobiliajame telefone reikia atlikti keletą veiksmų, tuo pačiu ji nurodė, jog šių veiksmų atlikimas ilgai neužtrunka. Teismo posėdžio metu Ž. B. pademonstravo, kaip reikia naudotis m.Ticket programėle, kokius veiksmus reikia atlikti norint aktyvuoti bilietą. Teismas atkreipia dėmesį, kad visi Ž. B. demonstruoti veiksmai užtruko iki trisdešimties sekundžių. Čia atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio dieną programėlė Ž. B. telefone buvo įjungta dar iki troleibuso atvykimo į stotelę, t. y., programėlė buvo įjungta 07.21.09 val. Be to, Ž. B. programėlėje jau turėjo įsigijusi bilietą, kurį iš esmės reikėjo tik aktyvuoti, atlikus kelis trumpus veiksmus. Teismas konstatuoja, jog įlipdamas į viešąjį transportą ir ketindamas juo naudotis, asmuo turi būti pasiruošęs tinkamai vykdyti savo pareigą, t. y. pažymėti bilietą savo pasirinktu būdu, šiuo atveju Ž. B. nesiėmė visų būtinų veiksmų tam, kad jos turėtas bilietas būtų pažymėtas nedelsiant įlipus į transporto priemonę, ji bilietą pažymėjo kontrolės metu, nors turėjo objektyvią galimybę bilietą pažymėti iki kontrolės režimo aktyvavimo, netinkamai vykdydama savo pareigas ji prisiėmė ir riziką dėl kilsiančių pasekmių, todėl Ž. B. veiksmai užtraukia jai atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalį. Teismui nekyla abejonių, kad kontrolės režimas buvo įjungtas dar iki to momento, kai transporto priemonė visiškai sustojo, vis tik ši aplinkybė nešalina Ž. B. atsakomybės, kadangi kaip jau minėta, dar iki kontrolės režimo aktyvavimo ji turėjo visas galimybes aktyvuoti bilietą suteikiantį teisę jai naudotis viešuoju transportu.

Ž. B. skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad ji administraciniame nurodyme nurodytą 8 Eur baudą turėjo teisę sumokėti iki 2016 m. lapkričio 16 d., tačiau tą pačią dieną vyko jos pažeidimo nagrinėjimas, taigi tokiu būdu buvo pažeistos jos teisės. Pažymėtina, jog nurodytą baudą pagal administracinį nurodymą Ž. B. turėjo sumokėti ne iki 2016 m. lapkričio 16 d. 24.00 val. o iki 2016 m. lapkričio 16 d. 00.00 val. Taigi bylos nagrinėjimas institucijoje galėjo būti paskirtas 2016 m. lapkričio 16 d. 10.00 val. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Ž. B. turėjo pakankamai laiko sumokėti administraciniame nurodyme nurodytą pinigų sumą, tačiau iš byloje užfiksuotų duomenų yra visiškai akivaizdu, jog ji nesumokėjo aštuonių eurų baudos ir neketino jos mokėti.

Iš tikrųjų administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti jokie Ž. B. paaiškinimai. Vis tik administracinio teisės pažeidimo protokole Ž. B. pasirašė ir akivaizdu, jog ji turėjo galimybę šiame protokole išdėstyti savo poziciją dėl užfiksuoto pažeidimo, Be to, Ž. B. buvo informuota apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą bei laiką, tačiau ji nepasinaudojo savo teise dalyvauti bylos nagrinėjime, nepateikė prašymų bylos nagrinėjimą atidėti ar pan.

Įvertinus visa, kas buvo aptarta, konstatuotina, jog Ž. B. buvo pagrįstai pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, skiriant nuobaudą Ž. B. nebuvo pažeistos jokios jos procesinės teisės.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalį atsako keleivis, kuris keleivinėmis kelių transporto priemonėmis važiavo be bilieto arba važiavo įsigijęs važiavimo bilietą su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas. Pažymėtina, jog iš skundžiamo nutarimo yra šalintina aplinkybė, kad Ž. B. vežėsi vaiką (7-14 metų) be bilieto, kadangi nekyla jokių abejonių, jog ji nesivežė jokio vaiko (7-14 metų) be bilieto. Vis tik šios aplinkybės pašalinimas, nustačius, jog Ž. B. viešuoju transportu važiavo be bilieto, nekeičia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikacijos.

Teismas konstatuoja ir tai, jog skiriant nuobaudą už padarytą pažeidimą Ž. B. buvo tinkamai vadovautasi Lietuvos Respublikos ATPK 30 ir 302 straipsnių nuostatomis, t. y. buvo atsižvelgta į teisės pažeidimo pobūdį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, Ž. B. buvo paskirta Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose numatyta nuobauda – bauda. Nekyla abejonių, jog Ž. B. paskirta nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjos asmenybę, kaltės formą, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taikyti Ž. B. Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnio nuostatas nėra jokio pagrindo.

Aplinkybė, kad Ž. B. pažymėjo bilietą kontrolės metu, nelengvina jos atsakomybės, tuo labiau, jog pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 142 straipsnio 4 dalyje, yra formalus, t. y. nereikalaujantis žalos kilimo. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Ž. B. pažymėjo bilietą kontrolės metu, nelengvina jos atsakomybės tiek, kad būtų galima mažinti jai paskirtą nuobaudą, ypač įvertinus tai, jog ji jau turėjo galimybę sumokėti pusę minimalios baudos, tačiau to nepadarė.

Esant aptartoms aplinkybėms, naikinti ar keisti SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistės 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimo nėra jokio pagrindo, todėl Ž. B. skundas nėra tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 640-642 straipsniais,

n u t a r ė:

SĮ „Susisiekimo paslaugos“ specialistės 2016 m. lapkričio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Ž. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus  miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                                   Ugnius Trumpulis