Baudžiamoji byla Nr. 1S-845-498/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00094-2011-4

                                                        Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti 2016-04-13 Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą Nr. LK-80 taikyti nuteistajam K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas

n u s t a t ė :

K. P., (duomenys neskelbtini), nuteistas 2012-05-25 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 260 str. 3 d. - 10 m., LR BK 302 str. 1 d., LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. ir galutinė bausmė 10 m. laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia: 2011-03-28. Bausmės pabaiga: 2021-03-28.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Kybartų pataisos namuose 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. LK-80 nutarė nuteistajam K. P. taikyti lygtinį paleidimą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. P. lygtinio paleidimo.

K. P. skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartį ir prašo panaikinti skundžiamą 2016-05-25 pirmosios instancijos teismo nutartį; patvirtinti Kybartų PN Lygtinio paleidimo Komisijos 2016-04-13 nutarimą Nr. LK-80.

Nuteistasis skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 164 ir Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniais vienintele vertinančiąja institucija įstatymų leidėjas nustatė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisiją. K. P. nesuprantama, kodėl nesant jokių prieštaravimų dėl Komisijos nutarimo taikyti jam lygtinį paleidimą, t.y. nesant ginčo šio klausimo sprendime, teismas priėmė nutartį Komisijos nutarimo netvirtinti. Nuteistojo nuomone tai verčia nagrinėti klausimą ar tikrai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka bešališkumo kriterijus, teisės aktuose išreikštą įstatymų leidėjo valią, viešąjį interesą bei teismų praktiką ( nurodo Kauno apygardos teismo bylą Nr. 1S-1210-383/2013).

Apelianto nuomone, jokių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti Komisijos nutarimo negaliojimą, padaryta nebuvo. Priešingai, nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sąlygos taikyti lygtinį paleidimą yra, Komisija šias sąlygas konstatavo teisingai, tačiau teismas LPK nutarimo netvirtino. Taip pat, nuteistojo nuomone, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra ir argumentų, jog apelianto lygtinis paleidimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. K. P. skunde cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuluota oficialią konstitucine doktriną 2006-01-16 Konstitucinio Teismo nutarimo 18 ir 16.5 paragrafus, pagal kuriuos teismo nutartis privalo atitikti motyvuotumo, argumentavimo racionalumo, bei aiškumo reikalavimus. Apelianto nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis išdėstytų oficialios konstitucinės doktrinos reikalavimų neatitinka.

K. P. skunde nurodo, kad įstatymų leidėjas LR BVK 157 ir 158 straipsniuose aiškiai apibrėžė kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas, kokią dalį bausmės reikia atlikti iki lygtinio paleidimo taikymo, bei kam lygtinis paleidimas yra netaikomas. Teismas tarp skundžiamos nutarties motyvų visiškai nepagrįstai vardino veikas, už kurias aš bausmes esu pilnai atlikęs. Šiuo aspektu, bei LR BVK 143 str. 9 d. nuostatos prasme, tarp skundžiamos nutarties motyvų teismas nepagrįstai vardino ir drausmines nuobaudas, kurių jis neturi. Sutinkamai su LR BVK 157str., visos šios, pirmosios instancijos teismo išvardintos, aplinkybės apskritai nėra vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Į šias aplinkybes atsižvelgiama atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal aprobuotą OASys metodiką, neabejotinai tai buvo padaryta, ir nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis skunde nurodo, kad ypač aktuali šio klausimo sprendimui yra Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 valstybėms narėms dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo.

Nuteistojo nuomone, vienintelis LR BVK 157 straipsnio l dalyje numatytas vertinamasis kriterijus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra žemas, todėl LPK tiesiog negalėjo priimti kitokio verdikto, nei numatytas įstatyme. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pasigendama aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymu, kad apeliantas galimai neatitinka aiškiu ir tiksliu lygtinio paleidimo kriterijų. Aiškaus ir racionalaus argumentavimo nebuvimas (nepakankamumas), skundžiamos nutarties argumentavimas mano biografijos faktais - yra nesuderinama su oficialia konstitucine doktrina, todėl sudaro absoliutų pagrindą skundžiamos nutarties naikinimui LR Konstitucijos 7 straipsnio l dalies pagrindu.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras atsiliepime prašo palikti galioti Vilkavičio rajono apylinkės teismo nutartį ir skunde netenkinti. Nurodo, kad nors nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo sąlygas, tačiau prokuroro nuomone nuteistasis nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, bausmes atlieka už- labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus, anksčiau teistas 4 kartus, menkina savo elgesio pasekmes, todėl nėra pagrindo tikėtis kad K. P. lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo K. P. skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis K. P. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir  pažanga ją mažinant. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema (39 balai pagal OASys), nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo – dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dengia ieškinį, atliko gerbūvio darbus. Už nepriekaištingą elgesį paskatintas septynis kartus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, sūnumi. Šios aplinkybės  teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu ir rodo norą pasitaisyti, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir nuteistasis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvėje dirbo trumpą laiką, pataisos namuose dirbtų tik ne bet kokį darbą. Nors pagal pateiktą pažymą, nuteistasis paleistas lygtinai būtų įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau aukščiau nurodytos aplinkybės rodo K. P. žemą darbinę motyvaciją, todėl kyla pagrįstų abejonių ar K. P. laisvėje siektų gyventi iš legalių pragyvenimo šaltinių. Aukštesnysis teismas vertindamas nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atkreipia dėmesį į nuteistojo nuostatas, kurios neleidžia manyti, kad K. P. laikysis įstatymų ir nenusikals, tai yra nuteistasis teisina savo nusikaltimą, lygindamas su kitų žmonių nusikaltimais ir vengia atsakomybės.

Socialinio tyrimo išvadoje kaip kriminogeniniai veiksniai išskiriama ankstesni nusikalstami veiksmai, pastovaus pajamų šaltinio nebuvimas, savo elgesio pasekmių menkinimas. Įvertinus K. P. asmenybę, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose,  socialiniai ryšiai, teigiama elgesio korekcija, nėra absoliutus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kadangi pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu nenustatyta.

Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių nusikalstamu mąstymu (savo nusikaltimo teisinimu), galimais sunkumais užsitikrinti pastovų, legalų pragyvenimo šaltinį, įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Skunde nuteistasis cituoja sau palankią ištrauką iš nutarties byloje Nr. 1S-1210-383/2013, tačiau aukštesnysis teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Taip pat nagrinėjamu atveju, nuteistojo skunde nurodomos Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti K. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartis yra motyvuota, teisėta ir pagrįsta.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo K. P. skundą atmesti ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai              Algirdas Remeika

              Olegas Šibkovas

              Valdas Vitunskas