Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2KT-8-2009].doc
Bylos nr.: 2KT-8/2009
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Procesinio sprendimo kategorijos

Civilinė byla Nr. 2KT-8/2009

Procesinio sprendimo kategorijos

93.2.3; 94.3; 98.1; 98.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2009 m. kovo 2 d.

Vilnius

 

L. e. p. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos teismo l. e. p. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2009 m. vasario 3 d. raštu dėl Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-368-524/2009, iškeltos pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. G. dėl paskolos grąžinimo, perdavimo nagrinėti kitam teismui,

 

n u s t a t ė:

 

Lietuvos apeliaciniame teisme 2009 m. vasario 6 d. gautas l. e. p. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Rimvidos Zubernienės 2009 m. vasario 3 d. raštas dėl Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-368-524/2009, iškeltos pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. G. dėl paskolos grąžinimo, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Rašte nurodoma, kad ieškovė J. S. skundu siekia nušalinti Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir prašo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Be to, ieškovė procesiniu dokumentu, kurį įvardijo kaip skundą, prašo panaikinti bylą nagrinėjančios Klaipėdos apygardos teismo teisėjos 2009 m. sausio 19 d. protokolinę nutartį, kuria J. B. bei B. P. nekleista atstovauti ieškovę ir klausimą išspręsti iš esmės - leisti šiems asmenims atstovauti ieškovę teisme pagal pavedimą. Ieškovė skunde taip pat prašo uždrausti atsakovo atstovei advokatei O. G. atstovauti atsakovui nagrinėjamoje byloje. Prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo motyvuojamas tuo, kad bylą nagrinėjanti Klaipėdos apygardos teismo teisėja 2009 m. sausio 19 d. žodine nutartimi nepagrįstai neleido J. B. bei B. P., kurie turi notaro patvirtintus įgaliojimus atstovauti ieškovę visose institucijose, atstovauti ieškovę šioje byloje. J. S. pažymi, jog anksčiau Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigas ėjo atsakovui atstovaujanti advokatė O. G., kuriai administracine-organizacine tvarka buvo pavaldūs visi Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbę ir šiuo metu tebedirbantys teisėjai. Ieškovės nuomone, šios aplinkybės sudaro prielaidas atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl teismo nešališkumo.

 

Pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas.

Nors ieškovė Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktą procesinį dokumentą įvardijo kaip skundą, iš jo turinio matyti, kad iš esmės ji reiškia nušalinimą visiems Klaipėdos apygardos teismo teisėjams ir šiuo pagrindu civilinę bylą prašo perduoti nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam (CPK 115 str. 4 d.). Ieškovės pateiktas procesinis dokumentas vertintinas pagal jo turinį kaip pareiškimas dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo kitam teismui, todėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas turi pagrindą pasisakyti dėl šios pareiškimo pagrįstumo (CPK 35 str. 2 d.).

Nušalinimo teisė yra svarbi asmens teisės į tinkamą procesą garantija. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo.

Ieškovė pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų galimo šališkumo grindžia dviem aplinkybėmis: 1) buvusi šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė O. G., kuri nagrinėjamoje byloje atstovauja atsakovui, vadovavo šio skyriaus teisėjams, kurie ir šiuo metu dirba teisme; 2) bylą nagrinėjanti teisėja sudaro kliūtis ieškovės teisėtiems atstovams ginti jos subjektines teises teisme.

Nei viena iš šių aplinkybių nesudaro pagrindo abejoti visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

Dėl pirmos aplinkybės pastebėtina, kad nušalinimo teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, negali būti suabsoliutinta. Kiekvienas ribojimas teisinėje valstybėje turi būti pagrįstas protingumu ir tikslingumu, o abejonės dėl teismo nešališkumo pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis. Teisinėje valstybėje iš esmės neturi būti jokių neterminuotą laiką trunkančių asmens teisių suvaržymų ar ribojimų. Abejonės dėl buvusio teisėjo galimybės vienokia ar kitokia forma ar būdu paveikti, įtakoti savo buvusius kolegas teisėjus taipogi negali trukti neribotą laiką. Priešingu atveju galėtume padaryti išvadą, jog didelę teisėjo darbo patirtį turintis kelių pakopų teismuose dirbęs advokatas niekuomet negalėtų būti asmenų atstovu tuose teismuose, kuriuose jis yra dirbęs teisėju. Galiojančiose Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo redakcijose apskritai nėra nustatyta konkrečių ribojimų advokatu tapusiam buvusiam teisėjui atstovauti savo klientus teismuose, todėl sprendžiant nagrinėjamą klausimą turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatomis, kurios taikomos ir teisminėse institucijose dirbusiems pareigūnams (Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 str. 1 d.). Šio įstatymo 20 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad asmuo, nustojęs eiti pareigas valstybinėje tarnyboje, vienerius metus negali atstovauti fiziniams ar  juridiniams asmenims toje institucijoje, kurioje jis paskutinius metus dirbo. Taigi nurodyta įstatymo norma nustato su atstovavimu susijusį vienerių metų ribojimą, o pasibaigus šiam terminui, jokie ribojimai nebetaikomi. Ši nuostata reiškia, jog pasibaigus vienerių metų terminui, buvusio teisėjo ir tame teisme dirbančių teisėjų bendrų interesų, galinčių sukelti abejonių teisėjų šališkumu, prezumpcija nebegalioja, o asmuo, siekiantis pagrįsti galimą teisėjų šališkumą nurodytu pagrindu, turi nurodyti tokias faktines aplinkybes, kurios leistų pagrįstai abejoti šių teisėjų nešališkumu, pavyzdžiui, nurodyti aplinkybes apie nuolatinius, išskirtinius esamų teismo vadovų ar teisėjų ir buvusio teisėjo tarpusavio ryšius bei atskirų bylų, kuriose atstovauja buvęs teisėjas ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-86/2007).

Atsakovo atstovė O. G. Lietuvos Respublikos Prezidento 2000 m. gegužės 30 d. dekretu Nr. 891 atleista iš Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų. Nuo 2005 m. liepos 4 d. ji dirba advokate. Nuo jos atleidimo iš Klaipėdos apygardos teismo teisėjos pareigų praėjo daugiau kaip 8 metai. Šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme dirba daugiau kaip pusė naujų teisėjų, o bylą nagrinėjanti teisėja E. M. Klaipėdos apygardos teismo teisėja paskirta tik 2002 m. sausio mėnesį. Tai reiškia, jog dauguma Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirbančių teisėjų ne tik nebuvo pavaldūs šiuo metu atsakovui atstovaujančiai advokatei, bet apskritai su ja nėra dirbę viename teisme. Šios aplinkybės, ieškovei nepateikus duomenų, leidžiančių manyti esant nuolatiniams, ypatingai artimiems arba išskirtiniams buvusios teisėjos – Civilinių bylų skyriaus pirmininkės, dabar – atsakovo advokatės ir esamų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų ryšiams, leidžia daryti išvadą, kad neegzistuoja protingos abejonės, jog O. G. gali paveikti teisingumą vykdančius šio teismo teisėjus. Taigi, ieškovės nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo abejoti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjamoje byloje.

Taip pat atmestinas ieškovės nurodytas argumentas, kad bylą nagrinėjanti teisėja sudaro kliūtis ieškovės teisėtiems atstovams ginti jos subjektines teises teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas klausimą dėl teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, paprastai nevertina bylą nagrinėjančio teisėjo procesinių sprendimų dėl leidimo ar draudimo dalyvaujančių byloje asmenų atstovams atstovauti byloje, teisėtumo bei pagrįstumo, nebent iš šio sprendimo būtų galima spręsti ne tik apie teisėjo, bet ir teismo galimą šališkumą. Atsižvelgiant į susidariusią itin konfliktišką situaciją tarp ieškovės ir teismo, pastebėtina, jog proceso įstatyme nustatytas baigtinis asmenų, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, sąrašas (CPK 56 str. 1 d.). Šioje teisės normoje nenustatyta galimybė kitam fiziniam asmeniui, išskyrus advokatą, advokato padėjėją, bendrininką ar asmenį, kuris turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jis atstovauja artimąjį giminaitį ar sutuoktinį, būti dalyvaujančio byloje asmens atstovu pagal pavedimą, net jeigu jis ir turi notarine forma išduotą įgaliojimą. Ieškovė siekia, kad jos subjektines teises teismine tvarka gintų asmenys, kurie pagal byloje esančius duomenis negali būti atstovais pagal pavedimą teisme. Todėl teismo procesinis sprendimas uždrausti ieškovės nurodytiems asmenims būti jos atstovais pagal pavedimą nesudaro pagrindo abejoti teisėjos, o juo labiau teismo nešališkumu.

Nėra pagrindo tirti ieškovės prašymo panaikinti bylą nagrinėjančios Klaipėdos apygardos teismo teisėjos 2009 m. sausio 19 d. protokolinę nutartį, kuria J. B. ir B. P. neleista atstovauti ieškovę bei prašymo uždrausti atsakovo atstovei advokatei O. G. atstovauti atsakovui nagrinėjamoje byloje pagrįstumo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, spręsdamas klausimą dėl bylos perdavimo kitam teismui, neturi įgaliojimų naikinti pirmosios instancijos teismo nutarčių, taip pat jis negali spręsti dėl dalyvaujančių byloje asmenų nušalinimo (CPK 35 str. 2 d., 37 str. 2 d.). Tai reiškia, jog ieškovės nurodytos šios aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti šio teismo atliktų procesinių veiksmų teisėtumo ar abejoti Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovės pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir jos perdavimo nagrinėti kitam teismui atmestinas (CPK 35 str. 2 d., 65 str., 66 str., 69 str.).

 

Vadovaudamasis CPK 35 straipsnio antrąja dalimi ir 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

 

n u t a r i a:

Ieškovės J. S. pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos  Nr. 2-368-524/2009, iškeltos pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui S. G. dėl paskolos grąžinimo, nagrinėjimo ir šios bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atmesti.

 

 

L. e. p. Lietuvos apeliacinio teismo

Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                              Artūras Driukas