Civilinė byla Nr. 2-2174/2011

Procesinio sprendimo kategorija 122.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2011 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d., uždarosios akcinės bendrovės „Il Siciliano“ bankroto byloje Nr. B2-3178-585/2011.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „Il Siciliano“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras; 2010 m. sausio 5 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris 2010 m. vasario 8 d. nutartimi patikslintas.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi nutarė UAB „Il Siciliano“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarė patvirtinti kreditorių V. K. ir N. K. solidarų 25 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už 25 000 Lt finansinį reikalavimą nuo 2009 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. spalio 7 d. UAB „Il Siciliano“ bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartį paliko nepakeistą.

2011 m. birželio 1 d. Vilniaus apygardos teisme gautas V. K. prašymas BUAB „Il Siciliano“ kreditorių sąraše vietoj kreditoriaus V. L. pirmos eilės kreditoriumi patvirtinti kreditorių V. K. su 2 018,24 Lt finansiniu reikalavimu. Prašyme nurodė, kad 2010 m. gegužės 26 d. tarp V. L. ir V. K. buvo sudaryta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius V. L. perleido, o naujasis kreditorius V. K. perėmė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtintą 2 018,24 Lt pirmos eilės finansinį reikalavimą UAB „Il Siciliano“ bankroto byloje.

2010 m. birželio 6 d. Vilniaus apygardos teisme gautas V. K., N. K. ir V. L. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria buvo nutarta UAB „Il Siciliano“ pripažinti bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, panaikinimo. Atskirajame skunde apeliantai nurodė, kad apie skundžiamą nutartį jie sužinojo 2011 m. gegužės 24 d., kai jų atstovas susipažino su bankroto byla. Teismui nusprendus, jog buvo praleistas terminas, apeliantai prašė praleistą terminą atnaujinti.

Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad V. K. ir N. K. nėra byloje dalyvaujantys asmenys, nes Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, 2011 m. birželio 9 d. nutartimi atsisakė priimti V. K. ir N. K. atskirąjį skundą. Taip pat paaiškėjus, kad V. L. vardu atskirąjį skundą padavė atstovas, kuris nepateikė įrodymų apie atstovavimo teisės turėjimą, teismas ta pačia nutartimi V. L. nustatė septynių dienų nuo nutarties įteikimo terminą šiam atskirojo skundo trūkumui pašalinti.

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi kreditorių V. L. pakeitė nauju kreditoriumi V. K., išbraukiant V. L. su 2 018,24 Lt finansiniu reikalavimu iš UAB „Il Siciliano“ pirmos eilės kreditorių sąrašo. Šia nutartimi teismas patvirtino V. K. 2 018,24 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

2011 m. birželio 20 d. V. L., šalindamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 9 d. nutartimi nustatytus atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties panaikinimo trūkumus, pateikė 2011 m. balandžio 26 d. su advokatu sudarytos atstovavimo sutarties kopiją.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė priimti V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties panaikinimo.

Nurodė, kad skundžiama 2011 m. balandžio 15 d. nutartis priimta teisme gavus 2011 m. vasario 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo pritarta kreditorių pasiūlymui pripažinti įmonę bankrutavusia. Prašymą pripažinti įmonę bankrutavusia pateikė bankroto administratorius, pateikęs kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame nurodyta, jog visi įmonės kreditoriai informuoti apie susirinkimą 2011 m. vasario 2 d. išsiųstais registruotais laiškais. Todėl, teismo teigimu,                  V. L. apie kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta kreiptis į teismą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia, žinojęs arba privalėjęs žinoti ne vėliau kaip 2011 m. vasario 18 d., o 2011 m. balandžio 26 d. sudaręs su advokatu sutartį dėl jo atstovavimo bankroto procese, protingai įgyvendindamas savo teises bankroto procese, realią galimybę susipažinti su bankroto byla turėjo ne vėliau kaip 2011 m. gegužės 1 d. Teismas V. L. nurodytą termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastį pripažino nesvarbia. Pasak teismo, tokią priežastį pripažinus svarbia, kartu būtų pripažinta dalyvaujančio byloje asmens teisė nerūpestingai įgyvendinti savo procesines teises. Pažymėjo, kad nors V. L. sutartimi su V. K. perleido savo finansinio reikalavimo teisę ir teismas 2011 m. birželio 10 d. nutartimi nutarė pakeisti kreditorių V. L. kreditoriumi V. K., ši nutartis nėra įsiteisėjusi, todėl V. L. turi kreditoriaus teises bankroto byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

              Atskiruoju skundu kreditorius V. K., būdamas V. L. reikalavimo teisių bankroto byloje perėmėjas, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygados teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodo, kad V. L. buvo tinkamai informuotas ir turėjo žinoti apie 2011 m. vasario 18 d. kreditorių susirinkimą, kuriame buvo pritarta kreiptis į teismą dėl UAB „Il Siciliano“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Anot apelianto, bankroto byloje nėra įrodymų, kad pranešimai apie įvykusį bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimą tikrai buvo išsiųsti 2011 m. vasario 2 d. ir įteikti visiems kreditoriams, tame tarpe ir V. L.. Apelianto nuomone, vienos ar kitos aplinkybės įrašymas į kreditorių susirinkimo protokolą savaime nelaikytinas jos įrodymu.
2. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartis, kuria buvo patenkintas           V. K. prašymas pakeisti kreditorių V. L. kreditoriumi V. K., buvo gauta faksu tik 2011 m. birželio 23 d., o įsiteisėjo 2011 m. birželio 30 d. Anot apelianto, ši nutartis sąmoningai ar dėl teismo darbuotojų aplaidumo buvo užlaikyta teisme, pažeidžiant CPK 292 straipsnio numatytą terminą. Laiku išsiuntus 2011 m. birželio 10 d. nutartį, ši nutartis skundžiamos nutarties priėmimo dieną būtų buvusi įsiteisėjusi.
3. Apeliantui nuo pat bankroto bylos UAB „Il Siciliano“ iškėlimo buvo trukdoma įstoti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, tokiu būdu apribojant apelianto galimybes įgyti ir įgyvendinti ĮBĮ kreditoriams užtikrintas teises bankroto procese.

Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Il Siciliano“ prašo kreditoriaus V. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. BUAB „Il Siciliano“ dokumentuose neradus darbuotojų adresų, buvo nuspręsta darbuotojus apie 2011 m. vasario 18 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą informuoti viešo paskelbimo būdu ir tai buvo padaryta 2011 m. vasario 8 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“. 
2. Apelianto argumentai, kad jam buvo trukdoma įstoti į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, atmestini kaip nepagrįsti.
3. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 nutartis, kuria UAB „Il Siciliano“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nepažeidžia pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, todėl nėra jokių teisinių pagrindų skųsti šią nutartį ir tokiu būdu vilkinti bankroto procesą. Pažymėtina, kad ir pirminiame atskirajame skunde pareiškėjo išdėstyti motyvai dėl 2011 m. balandžio 15 nutarties neteisėtumo nėra aiškūs.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo (atskirojo skundo) faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (atskirojo skundo) negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Nagrinėjamu atveju apeliantas V. K. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutarties pagrindu UAB „Il Siciliano“ bankroto byloje pakeitęs pradinį kreditorių V. L. (b. l. 26-27), atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria UAB „Il Siciliano“ buvo pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (b. l. 38-41). Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog atskirasis skundas buvo paduotas, praleidus terminą atskirajam skundui paduoti.

CPK 335 straipsnyje numatyta, kad jeigu skundžiama teismo nutartis šio kodekso nustatyta tvarka priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis, kurią skundė V. L., buvo priimta rašytinio proceso tvarka ir jos nuorašas 2011 m. balandžio 18 d. buvo išsiųstas BUAB „Il Siciliano“ administratoriui UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui. Duomenų apie tai, kad teismas minėtos nutarties nuorašus išsiuntė kreditoriams, nėra. Apeliaciniam teismui pateiktoje atskirojo skundo medžiagoje taip pat nėra duomenų, jog apie minėtos nutarties priėmimą kreditorius informavo pats bankroto administratorius. V. L., pateikdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties, nurodė, jog apie skundžiamą nutartį jam tapo žinoma 2011 m. gegužės 24 d., kai su UAB „Il Siciliano“ bankroto byla susipažino jo atstovas (b. l. 12). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tiek pareiškėjas (V. L.), tiek jo atstovas advokatas, protingai įgyvendindami savo procesines teises bankroto procese, turėjo galimybę su bankroto byla susipažinti daug anksčiau. Kaip nurodė atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą, apie 2011 m. vasario 18 d. įvyksiantį kreditorių susirinkimą, kuriame buvo priimtas nutarimas kreiptis į teismą dėl UAB „Il Siciliano“ pripažinimo bankrutavusia, kreditoriai buvo informuoti per spaudą 2011 m. vasario 8 d. (tai patvirtina atsakovo pateikta 2011 m. vasario 8 d. dienraščio „Lietuvos rytas“ kopija) (b. l. 52-53). Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą, jog bankrutuojančios įmonės kreditoriai nebuvo tinkamai informuoti apie įvyksiantį kreditorių susirinkimą. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjas V. L., domėdamasis bankroto bylos eiga, kreditorių susirinkimų priimtais nutarimais ir rūpindamasis savo interesų apsauga, apie kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl UAB „Il Siciliano“ pripažinimo bankrutavusia, turėjo sužinoti jo priėmimo dieną, t. y. 2011 m. vasario 18 d. Atitinkamai, manydamas, jog UAB „Il Siciliano“ pripažinimas bankrutavusia gali pažeisti jo interesus, kreditorius turėjo domėtis, kokį sprendimą šiuo klausimu priims teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 m. balandžio 26 d. V. L. su advokatu T. K. (kuris ir pasirašė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties) sudarė teisinių paslaugų sutartį (b. l. 15). Šia sutartimi advokatas įsipareigojo atstovauti V. L. interesus UAB „Il Siciliano“ bankroto byloje. Kaip jau minėta, V. L. savo atskirajame skunde nurodė, jog apie pažeidžiančią jo teises nutartį jis sužinojo 2011 m. gegužės 24 d., kai jo atstovas susipažino su UAB „Il Siciliano“ bankroto byla. Esant tokiai situacijai, kai ilgą laiką (beveik mėnesį) buvo delsiama išsiaiškinti bankroto bylos eigą, kyla abejonių dėl V. L., kaip kreditoriaus, veiksmų (neveikimo) sąžiningumo. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek pareiškėjas V. L., tiek jo atstovas elgėsi nerūpestingai, tuo labiau, kai V. L. turėjo būti žinoma apie kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta kreiptis į teismą dėl UAB „Il Siciliano“ pripažinimo bankrutavusia (CPK 7 str. 2 d.). Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. L. ir jo atstovas, atsakingai naudodamiesi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, apie skundžiamą nutartį turėjo realią galimybę sužinoti daug anksčiau, nei 2011 m. gegužės 24 d., todėl atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties buvo paduotas praleidus CPK 335 straipsnyje numatytą terminą.

CPK 78 straipsnyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą terminą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. V. L. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties pareiškė prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti, jei teismas nuspręstų, jog šis terminas buvo praleistas (b. l. 12).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus apeliacinio apskundimo terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-863/2002; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-800/2001). Jeigu terminas praleistas žymiai, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, nėra pagrindo atnaujinti terminą, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2003).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties buvo pateiktas praleidus įstatymo numatytą terminą dėl paties pareiškėjo V. L. ir jo atstovo kaltės, daro išvadą, jog nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

Kiti apelianto V. K. atskirajame skunde nurodyti argumentai teisinės reikšmės, sprendžiant teismo nutarties, kuria buvo nutarta atsisakyti priimti V. L. atskirąjį skundą, pagrįstumo klausimą, neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs V. L. ir jo atstovo veiksmus procesinių teisių įgyvendinimo aspektu, pagrįstai nustatė, jog terminas atskirajam skundui paduoti buvo praleistas be svarbių priežasčių, todėl skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p., 338 str.). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                     Audronė Jarackaitė

                                                                                            Gintaras Pečiulis

                                                                                    Donatas Šernas