Civilinė byla Nr. e2S-478-357/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05284-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26.; 3.1.2.2.5.; 3.2.9.9.; 3.3.2.5.; 3.3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-11810-1210/2024, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hellmann Worldwide Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vonbis“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hellmann Worldwide Logistics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Vonbis“, prašydama priteisti 5 653,10 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vežimo sutarties I punktu šalys susitarė, jog: „Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme (juridinio asmens kodas 302473236) pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, kuri šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi. Kilusius ginčus spręs vienas arbitras, arbitražinis nagrinėjimas vyks Vilniuje, lietuvių kalba. Arbitražinis teismas vadovausis Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR)“. Lietuvos arbitražo teismas, kaip juridinis asmuo, yra likviduotas (2021 m. rugpjūčio 16 d. priimtas teismo sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos), todėl neegzistuojant arbitražo institucijos, kurioje turėtų būti sprendžiami šalių ginčai, šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal atsakovės buveinės adresą.

2.       Atsakovė UAB „Vonbis“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. e2-11810-1210/2024 nagrinėjimą iki įsiteisės galutinis Ašafenburgo apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2 HK 0 65/23; ieškinį palikti nenagrinėtu; teismui nusprendus nagrinėti bylą iš esmės – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sutarties sudarymo laikas ir sutarties tekstas patvirtina, jog šalių tikroji valia buvo ginčus spręsti arbitraže, o ne teisme, neteikiant esminės reikšmės arbitražo institucijai, todėl toks arbitražinis susitarimas yra galimas vykdyti ginčus perduodant spręsti ad hoc arbitražui arba šalims susitarus dėl arbitražo institucijos pakeitimo, tokiu būdu ištaisant arbitražinio susitarimo trūkumus. Sutarties tekstas patvirtina, kad tarp šalių kilusius ginčus spręs vienas arbitras, arbitražinis nagrinėjimas vyks Vilniuje, lietuvių kalba. Sutartis buvo sudaryta 2022-12-06. Nors sutartyje nurodoma, kad šalys ginčą spręs Lietuvos arbitražo teisme, tačiau ši įstaiga buvo likviduota dar 2021-09-22, t. y. daugiau nei 15 mėnesių iki minėto susitarimo sudarymo. Taigi, akivaizdu, kad šalys neteikė esminės reikšmės arbitražo institucijai. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad šalys sudarė arbitražinį susitarimą. Arbitražiniame susitarime yra nurodyta, kad arbitražinis teismas vadovausis Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR), t. y. arbitražinis susitarimas atitinka CMR konvencijos 33 straipsnio reikalavimus. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo ieškinį palikti nenagrinėtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024-07-15 nutartimi ieškovės UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ ieškinį atsakovei UAB „Vonbis“ dėl nuostolių atlyginimo paliko nenagrinėtą.

4.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neginčijo arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) galiojimo, tik nurodė, kad Lietuvos arbitražo teismas yra likviduotas, todėl neegzistuojant arbitražo institucijos, kurioje turėtų būti sprendžiami šalių ginčai, šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal atsakovo buveinės adresą. Tačiau, galiojant šalių arbitražiniam susitarimui, teismas vertino, kad nurodomi ieškovės argumentai prieštarauja dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principams, kuriais yra grindžiama arbitražo jurisdikcija, suteikianti šalims galimybę perduoti ginčą nagrinėti šalių pasirinktiems profesionalams.

5.       Akivaizdaus šalių Sutartyje (I punkte) įtvirtintos arbitražinės išlygos negaliojimo ar niekinio pobūdžio, teismas šioje proceso stadijoje neįžvelgė. Teismo vertino, kad ieškovės šioje byloje pareikšto ieškinio reikalavimai yra arbitruotini ir patenka į Sutartyje įtvirtintos arbitražinės išlygos taikymo apimtį. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra pateikta duomenų, kad, pasirašant Sutartį, šalių susitarimas dėl arbitražo neatitiko jų valios, taip pat nėra duomenų, kad šalys, sudarydamos arbitražinį susitarimą, teikė esminę reikšmę konkrečiai arbitražo institucijai.

6.       Teismas pastebėjo tai, kad jau Sutarties sudarymo metu Sutartyje numatyta arbitražinė institucija – Lietuvos arbitražo teismas – buvo likviduota bankrutavus. Teismo nuomone, šalių arbitražinis susitarimas, net ir likvidavus Lietuvos arbitražo teismą, nebuvo kliūtis šaliai ar šalims perduoti ginčą spręsti ad hoc arbitražui arba šalims susitarti dėl arbitražo institucijos pakeitimo, taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl arbitro paskyrimo, kai šalis ar šalys nepaskiria ad hoc arbitražo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1395-381/2017, 74 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-687/2018, 44 p.).

7.       Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustačius, kad arbitražinė išlyga yra nenuginčyta ir galiojanti, ginčo šalys yra saistomos arbitražinės išlygos, įtvirtintos jų sudarytoje Sutartyje, todėl šalių ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose. Remiantis nurodytu, teismas ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Ieškovės ieškinį palikus nenagrinėtą, teismas atsakovės prašymo dėl bylos sustabdymo nebesvarstė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.       Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Hellmann Worldwide Logistics“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11810-1210/2024 panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neginčijo arbitražinio susitarimo egzistavimo. Ieškovei ir atsakovei sudarant susitarimą dėl krovinio vežimo, susitarimo sudarymo metu į užsakymą klaidingai buvo įrašyta sąlyga dėl ginčų sprendimų arbitražu nurodant negaliojančią instituciją, kuri turėtų kilusį ginčą spręsti. Atsakovė nei patikrino, nei domėjosi, kas yra Lietuvos arbitražo teismas, kadangi jeigu būtų pasidomėjusi, būtų atkreipusi kontrahento dėmesį, kad susitarimo sudarymo metu šio arbitražo institucija jau buvo likviduota. Ieškovė, per klaidą panaudojo praeityje naudotą užsakymo blanką ir 2022-12-06 jį išsiuntė atsakovei pasirašyti. Atsakovė užsakymo blanko ne tik nepasirašė, bet į per klaidą siūlomą susitarimą ginčus spręsti arbitražu, neatsakė nei raštų, nei žodžiu. Ieškovė jau ieškinyje išdėstė aiškią poziciją, kad pagal tokį arbitražinį susitarimą ginčas negali būti nagrinėjamas teisme – arbitražinis susitarimas yra negaliojantis. 

8.2.                      Tam, kad arbitražinis susitarimas būtų sudarytas, jis turi atitikti turinio ir formos reikalavimus. Pagrindinis arbitražinio susitarimo turinio reikalavimas – jame turi būti išreikšta šalių valia spręsti ginčus ne kokiu nors kitu būdu (valstybės teisme, mediacijos būdu, kt.), o būtent arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-686/2017, 21 punktas). Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovė, pradėdama vykdyti krovinio vežimą valios kilusį ginčą spręsti konkrečiame arbitraže neišreiškė. Juo labiau, ši valia aiškiai nebuvo išreikšta ir atsakovės atsiliepime į ieškinį, kuriame nėra paaiškinama kaip ta valia buvo išreikšta žinant, kad užsakymo dokumentas, kuriame yra nurodyta arbitražinė išlyga, nėra pasirašytas. Tikėtina, kad apie tai, jog užsakymo dokumente yra nurodyta arbitražinė išlyga atsakovė sužinojo tik tuomet, kai ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, o faktiškai perrašė atsakovės atsiliepime į ieškinį dėstomą poziciją dėl arbitražinio susitarimo galiojimo, atsakovei tokio susitarimo jokiu būdu nepatvirtinus.

9.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Vonbis“ prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024-07-15 nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11810-1210/2024 palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      CPK 182 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (šio Kodekso 187 straipsnis). CPK 187 str. 1 d. nustatyta, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Arbitražinio susitarimo rašytinis pripažinimas ieškovės buvo išdėstytas procesiniame dokumente - ieškinyje. Tačiau ieškovės vertinimu, aplinkybė, jog šalių pasirinkta konkreti arbitražo įstaiga sutarties sudarymo metu jau buvo likviduota, sudaro sąlygas teikti ieškinį teisme. Todėl atsakovei nereikia papildomai įrodinėti, kad šalys sudarė arbitražinį susitarimą, šią aplinkybę ieškovė pripažino ieškinyje. Be to, abiejų šalių sutikimas nagrinėti ginčą arbitraže buvo konstatuotas krovinių vežimo sutartyje. Sutartį ieškovė teismui pateikė kartu su ieškiniu (ieškinio priedas Nr. 1). Sutartį ieškovė pasirašė. Abi šalys vykdė šią sutartį ir būtent dėl šios sutarties vykdymo ieškovė kreipėsi į teismą. Vykdant sutartį nuo 2022-12-06, nei viena šalis neneigė, kad sudarė arbitražinį susitarimą. Kad šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą ir pripažįsta sudarytą arbitražinį susitarimą įrodo ir tai, kad tai buvo ne vienintelė sutartis su arbitražiniu susitarimu. Tokį patį susitarimą šalys sudarė ir 2022-03-14 užsakymo Nr. 162239, ir 2022-04-13 užsakymo Nr. 164747, ir 2023-05-10 užsakymo Nr. 192945.

9.2.                      Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalį, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Ieškovė atskirajame skunde pripažįsta, kad sutartį parengė ieškovė, todėl, jeigu dėl sutarties turinio kyla abejonių, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atskirąjį skundą padavusios ieškovės nenaudai. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad ieškovė suklydo, neva per klaidą susitarimą pasiūlė spręsti arbitraže. Tačiau ieškovė neteikė ieškinio dėl šios sutartinės nuostatos ginčijimo, neteikė ieškinio dėl suklydimo ir pan. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad Lietuvos arbitražo teismą, kaip juridinį asmenį likvidavus (2021-08-16 priimtas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos), todėl neegzistuojant arbitražo institucijos, kurioje turėtų būti sprendžiami šalių ginčai, šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal atsakovo buveinės adresą. Sutarties sudarymo laikas ir sutarties tekstas patvirtina, kad šalių tikroji valia buvo ginčus spręsti arbitraže, o ne teisme, neteikiant esminės reikšmės arbitražo institucijai, todėl toks arbitražinis susitarimas yra galimas vykdyti ginčus perduodant spręsti ad hoc arbitražui arba šalims susitarus dėl arbitražo institucijos pakeitimo, tokiu būdu ištaisant arbitražinio susitarimo trūkumus. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas

4.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas - pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl tarp šalių sudaryto arbitražinio susitarimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme 

6.       Kartu su atskiruoju skundu atsakovė pateikė 2022-03-14 užsakymo Nr. 162239, 2022-04-13 užsakymo Nr. 164747 ir 2023-05-10 užsakymo Nr. 192945 lapus, kuriuos prašo prijungti prie bylos, nes jų pateikimo būtinybė iškilo tik po skundžiamos nutarties priėmimo. 

7.       Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). 

8.       Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingai ir visapusiškai įvertinti bylai reikšmingas aplinkybes bei atsižvelgdamas į tai, kad teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, atsakovei nebuvo galimybės juos pateikti pirmosios instancijos teismui, sprendžia, kad yra pagrindas pateiktus įrodymus priimti ir vertinti juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu 

9.       CPK

10.       Pagal CPK 23 straipsnį ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau - KAĮ) 12 straipsnį, šalys turi teisę savo susitarimu perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokius ginčus dėl teisės, išskyrus tokius ginčus, kurie įstatymų nustatyta tvarka negali būti nagrinėjami arbitraže.

11.       Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Vonbis“ 5 653,10 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos arbitražo teismas, kaip juridinis asmuo, yra likviduotas, todėl neegzistuojant arbitražo institucijos, kurioje turėtų būti sprendžiami šalių ginčai, ieškovė ginčą prašė nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme pagal atsakovės buveinės adresą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sutarties sudarymo laikas ir sutarties tekstas patvirtina, jog šalių tikroji valia buvo ginčus spręsti arbitraže, o ne teisme, neteikiant esminės reikšmės arbitražo institucijai, todėl toks arbitražinis susitarimas yra galimas vykdyti ginčus perduodant spręsti ad hoc arbitražui arba šalims susitarus dėl arbitražo institucijos pakeitimo, tokiu būdu ištaisant arbitražinio susitarimo trūkumus. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad šalys yra saistomos arbitražinės išlygos, todėl ginčas negali būti nagrinėjamas Lietuvos teismuose, paliko ieškinį nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 9 p.).

12.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesiaiškino tikrosios ginčo šalių valios, neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių nebuvo sudarytas arbitražinis susitarimas, atsakovė arbitražinio susitarimo jokio forma nepatvirtino, į susitarimą dėl krovinio vežimą sąlyga dėl arbitražinės išlygos buvo įrašyta per klaidą.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių nurodytas aplinkybes, atsakovės papildomai pateiktus įrodymus, neturi pagrindo sutikti su šiais atskirojo skundo argumentais.

14.       Visu pirma, pažymėtina, kad arbitražas yra visuotinai pripažintas alternatyvus ginčų sprendimo būdas, lygiavertis ginčų sprendimui nacionaliniuose teismuose. Arbitražo jurisdikcija pagrįsta šalių dispozityvumo ir sutarčių privalomumo principais. Šios alternatyvios jurisdikcijos pagrindas yra šalių laisva valia sudarytas susitarimas perduoti konkrečius ginčus nagrinėti arbitražo teismui, kuriuo šalys ne tik suteikia teisę jų ginčą nagrinėti arbitrams, apsisprendžia dėl arbitraže galimų spręsti ginčo dalykų ir ginčų sprendimui taikytinų taisyklių, bet kartu ir atsisako teisės dėl arbitražiniame susitarime nurodytų ginčų nagrinėjimo kreiptis į bet kurios valstybės teismus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2014; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-611/2015).

15.       Taigi arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiškia, kad šalys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme. Sudarytas arbitražinis susitarimas šalims privalomas ir jos negali vienašališkai jo keisti, taip pat negali jo pažeisti, t. y. kilus ginčui, rinktis vietoje arbitražo kitą, pavyzdžiui, teisminį ginčo sprendimo būdą. Galiojantis arbitražinis susitarimas, kaip ir kiekviena kita sutartis, šalims yra privalomas (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir jo būtina laikytis (pacta sunt servanda). Arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik jo šalims, bet ir teismui. Kai yra arbitražinis susitarimas, teismas privalo atsisakyti savo jurisdikcijos, jeigu bent viena šalis reikalauja, kad ginčas būtų sprendžiamas arbitraže (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010).

16.       Vadinasi, esant galiojančiam arbitražiniam susitarimui ir bent vienos iš šalių (arbitražinio susitarimo kontrahentų) reikalavimui jį taikyti, ginčas iš esmės negali būti nagrinėjamas teisme. Teismas apsispręsti dėl ginčo arbitruotinumo, t. y. išsiaiškinti, ar ginčo šalių sudarytas arbitražinis susitarimas yra galiojantis ir vykdytinas, ar reiškiami reikalavimai patenka į arbitražinio susitarimo turinį (objektyvusis arbitruotinumo aspektas) ir kokia yra kitos bylos šalies pozicija dėl galimybės ginčą nagrinėti teisme (subjektyvusis arbitruotinumo aspektas), turi dar ieškinio priėmimo stadijoje (CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Analogiška nuostata nustatyta KAĮ redakcijos 11 straipsnio 1 dalyje. KAĮ 11 straipsnio 1 dalyje ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismas neišsiaiškino, kad tarp šalių kilęs ginčas yra arbitruotinas, teismas tokį ieškinį turi palikti nenagrinėtą.

17.       Vis dėlto arbitražinio susitarimo faktas neturi absoliučios galios, todėl prieš atsisakydamas bylos, teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, kurios ginčo šalių nukreipimą į arbitražą daro negalimą. Spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas ir jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-488-469/2018, 2020 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-421/2020, ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas gali neatsisakyti spręsti šalių ginčą, jeigu nustato, kad arbitražinis susitarimas yra negaliojantis, niekinis, neveikiantis (praradęs reikšmę) ar jo negalima įvykdyti. Tokie atvejai galimi, kai arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti, o niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis turi būti akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2016).

18.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir atsakovė 2022-12-06 sudarė krovinių vežimo sutartį (užsakymą) Nr. 182721, kurios pagrindu šalys susitarė, kad vežėjas Sutartyje nustatyta tvarka įsipareigoja už atlyginimą nuvežti 26 pakuočių krovinį (brutto svoris 18 500 kg) mašrutu Buga Lt UAB, Metalo g. 2, 11118 Vilnius – Trans-Service-Team GmbH (kroviniai pristatomi į CMR važtaraščiuose nurodytus prekybos tinklo LIDL sandėlius). Sutarties I punkte šalys numatė, kad: „Kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios sutarties ar susijęs su šia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas Lietuvos arbitražo teisme (juridinio asmens kodas 302473236) pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksą, kuri šalys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamąja dalimi. Kilusius ginčus spręs vienas arbitras, arbitražinis nagrinėjimas vyks Vilniuje, lietuvių kalba. Arbitražinis teismas vadovausis Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR).“

19.       Iš atsakovės pateiktų 2022-03-14 užsakymo Nr. 162239, 2022-04-13 užsakymo Nr. 164747 ir 2023-05-10 užsakymo Nr. 192945 turinio matyti, kad tiek prieš ginčo sutarties (užsakymo) sudarymą, tiek po jo, ieškovės pateiktuose užsakymuose buvo nurodytos tokio pačio turinio arbitražinės sąlygos, kaip ir ginčo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentą, kad arbitražinis susitarimas per klaidą buvo įtrauktas į užsakymą, atmetą kaip visiškai nepagrįstą ir neįrodytą, prieštaraujantį faktinėms bylos aplinkybėms.

20.       Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovė jokia forma nepritarė 2022-12-06 susitarime nurodytai arbitražinei išlygai, kadangi užsakymo dokumentas nepasirašytas. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė ir atsakovė, pati apeliantė šia sutartimi grindžia ieškinio reikalavimus, duomenų, kad 2022-12-06 sutartis yra ginčijama arba pripažinta negaliojančia byloje nėra pateikta. Taigi, nors formaliai užsakymo lape nėra atsakovės parašo, tačiau vien tik ši aplinkybė, įvertinus faktinį šalių elgesį, nesuteikia pagrindo išvadai, kad atsakovė vykdydama 2022-12-06 užsakymą arbitražinės išlygos nepastebėjo ar jai nepritarė. Priešingų aplinkybių ieškovė neįrodė (CPK 178 str.). Taip pat paminėtina, kad pagal CK 6.162 straipsnio 1 dalį sutartis yra sudaroma pateikiant pasiūlymą (ofertą) ir priimant pasiūlymą (akceptą) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Sutarties sudarymui ir galiojimui iš esmės pakanka, kad šalys susitartų dėl sutarties sąlygų; sutartis laikoma sudaryta pagal iš esmės sutampančias standartines sutarties sąlygas, išskyrus atvejus, kai viena šalis iš anksto aiškiai nurodo, jog ji nesutinka su kitos šalies pasiūlytomis standartinėmis sąlygomis, arba apie tokį nesutikimą nedelsdama praneša tas sąlygas gavusi (CK 6.179 straipsnis). Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais, o rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis).

21.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, susijusius su tuo pačiu sutarčių dalyku, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

22.       Taigi nagrinėjamu atveju, byloje esant duomenims, kad tarp daugiau nei per 1 metų laikotarpį tarp šalių buvo sudarytas ne vienas sandoris su ta pačia arbitražine išlyga, šalys nepateikė jokių įrodymų, kad tokiam susitarimui nepritarė, minėti sandoriai abiejų šalių buvo vykdomi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo vertinti, kad 2022-12-06 susitarime nurodyta arbitražinė sąlyga neatitiko šalių valios, bei, kad šalys su tokia sąlyga nesutiko, jam prieštaravo.

23.       Antra, apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs aktualią teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1139-1120/2020, kadangi minėtoje byloje ir šiuo atveju nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl arbitražinės išlygos galiojimo tuo atveju, kai paaiškėja aplinkybė, kad arbitražinėje išlygoje nurodyta institucija - Lietuvos arbitražo teismas, yra likviduojama.

24.       Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas išaiškino, kad, susiklosčius aplinkybėms, kai šalių sutartoje arbitražinėje išlygoje nurodyta institucija yra likviduojama, arbitražinis susitarimas savaime dėl to netampa negaliojančiu, tačiau turi būti kvalifikuojamas kaip turintis trūkumų ir kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiama, ar šiuos trūkumus įmanoma ištaisyti remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis). Byloje nustačius, kad šalių tikroji valia buvo ginčus spręsti arbitraže, neteikiant esminės reikšmės arbitražo institucijai, toks arbitražinis susitarimas yra galimas vykdyti ginčus perduodant spręsti ad hoc arbitražui arba šalims susitarus dėl arbitražo institucijos pakeitimo, tokiu būdu ištaisant arbitražinio susitarimo trūkumus.

25.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, apeliantė byloje nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad pasirašant 2022-12-06 sutartį, šalių susitarimas dėl arbitražinės išlygos neatitiko jų valios, taip pat nėra duomenų, kad šalys, sudarydamos arbitražinį susitarimą, teikė esminę reikšmę konkrečiai arbitražo institucijai. Ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad arbitražinė išlyga yra akivaizdžiai negaliojanti ir niekinė ar, kad neatitinka LR KAĮ 10 str. nustatytų reikalavimų, keliamų arbitražinio susitarimo formai. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovė neįrodinėjo ir neteigė, kad šalių sutartyje numatyta arbitražinė išlyga yra negaliojanti ar neatitinkanti šalių valios. Ieškovės vienintelis argumentas kodėl ji kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą buvo nurodytas tas, kad arbitražinėje išlygoje nurodytos institucijos nebėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas tokį apeliantės pozicijos pasikeitimą vertina tik kaip gynybą, nepaneigiančios tikrosios šalių valios ginčą spręsti arbitraže.

26.       Apibendrinant išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šalys 2022-12-06 susitarime pakankamai aiškiai susitarė ir išreiškė valią, kad ginčai bus sprendžiami arbitražo teisme, o aplinkybė, jog Lietuvos arbitražo teismas yra likviduotas, nėra kliūtis šaliai ar šalims perduoti ginčą spręsti ad hoc arbitražui arba šalims susitarti dėl arbitražo institucijos pakeitimo, taip pat vadovaujantis LR KAĮ 9 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 3 dalies 6 punktu kreiptis į Vilniaus apygardos teismą dėl arbitro paskyrimo, kai šalis ar šalys nepaskiria ad hoc arbitražo. Remiantis nurodytu, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

28.       CPK

29.       Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė prašymą priteisti 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsižvelgiant į Rekomendacijose numatytus kriterijus, procesinio dokumento turinį, keliamus klausimus, galimas advokato laiko sąnaudas, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, į tai, kad ieškovės atskirasis skundas netenkintas, atsakovei iš ieškovės priteistinos 484,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Hellmann Worldwide Logistics, uždarosios akcinės bendrovės, juridinio asmens kodas 300656908, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vonbis”, juridinio asmens kodas 304644351, naudai 484,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. 

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                   Rasa Bartašienė