Administracinė
byla Nr. AS63 – 509/2009
Procesinio sprendimo
kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2009 m. rugsėjo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos
Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos
pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje
byloje pagal pareiškėjos K. A. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės
komisijai dėl įpareigojimo surašyti sprendimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja K. A. (toliau – ir pareiškėja) 2009 m. birželio
19 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą,
prašydama įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją surašyti 2009 m.
balandžio 15 d. vykusio posėdžio dėl teisėjos Rūtos Palubinskaitės elgesio
sprendimą ir įteikti jai šio sprendimo kopiją.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio
29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų
ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Teismas nurodė, kad pagal Teisėjų etikos ir
drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d.
nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2), 2 punktą, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra
teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo
klausimus. Komisija sudaroma iš septynių narių. Į Komisijos narius du
kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas,
keturis kandidatus – Teisėjų taryba (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos
nuostatų 7 p.). Pažymėjo, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41
punktas nustato, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priimti sprendimai
neskundžiami. Nurodė, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau
– ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl
teisės viešojo administravimo srityje. Vilniaus apygardos administraciniam
teismui nėra priskirta nagrinėti skundus dėl Teisėjų etikos ir drausmės
komisijos priimtų sprendimų ar jų nepriėmimo (ABTĮ 19 str.). Todėl
vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas pareiškėjos skundą
atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų. Nurodė, jog pareiškėja nesutikdama
su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veikla gali pateikti prašymą
institucijoms, kurios skiria savo kandidatus į Teisėjų etikos ir drausmės
komisiją.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį ir skundo
priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui kitokios
teismo sudėties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teisę kreiptis dėl viešojo administravimo
subjektų veiklos ir neveikimo suteikia ABTĮ 15 straipsnis, kuriame plačiai
paaiškinta, dėl kokių administracinės veiklos organų veiklos ar neveikimo
galima kreiptis į administracinį teismą gynybos. ABTĮ 16 straipsnis
reglamentuoja, kokių bylų administraciniai teismai nenagrinėja, tačiau teismas
atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą iš vis nenurodė ABTĮ 16 straipsnio ir
jo neaiškino. ABTĮ 16 straipsnis iš pareiškėjos neatima teisės kreiptis dėl
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vilkinimo surašyti ir atsiųsti sprendimą,
nes ABTĮ 16 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog teismas atsisako nagrinėti
skundą, jei kreipiamasi dėl teisėjų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu
ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.
2. Teismas nepagrįstai Teisėjų etikos ir drausmės
komisijos veiklą priskiria ne viešojo administravimo sričiai, bet teisingumo
vykdymui. Nutartyje teismas nenurodė, kokiu pagrindu jis atsisako priimti
nagrinėti pareiškėjos skundą, taip pareiškėjos teises kreiptis teisinės gynybos
dėl jos teises pažeidžiančio neveikimo padarydamas deklaratyviomis.
3. Teismas neįsigilino į skunde išdėstytas
aplinkybes, nepagrįstai traktuodamas, jog pareiškėja kreipėsi dėl neskundžiamo
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimo. Pareiškėja abejoja, ar yra
surašytas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus atitinkantis
sprendimas, todėl ir kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos jos teisės.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1
punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota
nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas)
nenagrinėtinas teismų.
Pareiškėja nesutinka su
pirmosios instancijos teismo išvada, jog jos skundo reikalavimas – įpareigoti
Teisėjų etikos ir drausmės komisiją surašyti 2009 m. balandžio 15 d. vykusio
posėdžio dėl teisėjos Rūtos Palubinskaitės elgesio sprendimą ir įteikti jai šio
sprendimo kopiją – yra nenagrinėtinas teismų.
Teismų įstatymo 85 straipsnio 1
dalyje numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos
institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Teisėjų
etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami
Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai (Teismų įstatymo 85 str. 4 d.).
Teisėjų etikos ir drausmės
komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu
Nr. 13P-226-(7.1.2), 5 punkte numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos
tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą
užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės
komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka
nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės
atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės
teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti
papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes (Teisėjų
etikos ir drausmės komisijos nuostatų 6.1 – 6.3 p.).
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis
nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo
administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas
subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų
apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame
teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai
(neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas
teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Šių
teisės normų vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi
teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės
aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje.
Įvertinusi Teisėjų etikos ir
drausmės komisijos nuostatuose nustatytas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos
funkcijas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas
įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją atlikti nurodomus veiksmus, negali
būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Todėl ginčas
dėl drausminės bylos iškėlimo nėra laikomas ginču, kylančiu iš administracinių
teisinių santykių, kurių sprendimas priskirtinas administracinių teismų
kompetencijai (ABTĮ 15 str.). Darytina išvada, jog pirmosios instancijos
teismas atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą pagrįstai taikė ABTĮ 37
straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Atsižvelgusi į pirmiau
išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas
ginčijama nutartimi iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą,
todėl tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos K.
A. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė
Stasys Gagys
Romanas Klišauskas