Administracinė byla Nr. AS⁶³ – 509/2009

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2009 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. A. skundą atsakovui Teisėjų etikos ir drausmės komisijai dėl įpareigojimo surašyti sprendimą.

 

Teisėjų kolegija

 

 n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėja K. A. (toliau – ir pareiškėja) 2009 m. birželio 19 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją surašyti 2009 m. balandžio 15 d. vykusio posėdžio dėl teisėjos Rūtos Palubinskaitės elgesio sprendimą ir įteikti jai šio sprendimo kopiją.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 29 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ir nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Teismas nurodė, kad pagal Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2), 2 punktą, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Komisija sudaroma iš septynių narių. Į Komisijos narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas, keturis kandidatus – Teisėjų taryba (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 7 p.). Pažymėjo, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 41 punktas nustato, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priimti sprendimai neskundžiami. Nurodė, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Vilniaus apygardos administraciniam teismui nėra priskirta nagrinėti skundus dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos priimtų sprendimų ar jų nepriėmimo (ABTĮ 19 str.). Todėl vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu teismas pareiškėjos skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų. Nurodė, jog pareiškėja nesutikdama su Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veikla gali pateikti prašymą institucijoms, kurios skiria savo kandidatus į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją.

 

III.

 

Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui kitokios teismo sudėties. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teisę kreiptis dėl viešojo administravimo subjektų veiklos ir neveikimo suteikia ABTĮ 15 straipsnis, kuriame plačiai paaiškinta, dėl kokių administracinės veiklos organų veiklos ar neveikimo galima kreiptis į administracinį teismą gynybos. ABTĮ 16 straipsnis reglamentuoja, kokių bylų administraciniai teismai nenagrinėja, tačiau teismas atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą iš vis nenurodė ABTĮ 16 straipsnio ir jo neaiškino. ABTĮ 16 straipsnis iš pareiškėjos neatima teisės kreiptis dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos vilkinimo surašyti ir atsiųsti sprendimą, nes ABTĮ 16 straipsnyje aiškiai nurodyta, jog teismas atsisako nagrinėti skundą, jei kreipiamasi dėl teisėjų veiklos, susijusios su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

2. Teismas nepagrįstai Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą priskiria ne viešojo administravimo sričiai, bet teisingumo vykdymui. Nutartyje teismas nenurodė, kokiu pagrindu jis atsisako priimti nagrinėti pareiškėjos skundą, taip pareiškėjos teises kreiptis teisinės gynybos dėl jos teises pažeidžiančio neveikimo padarydamas deklaratyviomis.

3. Teismas neįsigilino į skunde išdėstytas aplinkybes, nepagrįstai traktuodamas, jog pareiškėja kreipėsi dėl neskundžiamo Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimo. Pareiškėja abejoja, ar yra surašytas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus atitinkantis sprendimas, todėl ir kreipėsi į teismą, kad būtų apgintos jos teisės.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jos skundo reikalavimas – įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją surašyti 2009 m. balandžio 15 d. vykusio posėdžio dėl teisėjos Rūtos Palubinskaitės elgesio sprendimą ir įteikti jai šio sprendimo kopiją – yra nenagrinėtinas teismų.

Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai (Teismų įstatymo 85 str. 4 d.).

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 13P-226-(7.1.2), 5 punkte numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 6.1 – 6.3 p.).

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Šių teisės normų vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje.

Įvertinusi Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatuose nustatytas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos funkcijas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisiją atlikti nurodomus veiksmus, negali būti pripažintas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje. Todėl ginčas dėl drausminės bylos iškėlimo nėra laikomas ginču, kylančiu iš administracinių teisinių santykių, kurių sprendimas priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 15 str.). Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą pagrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi iš esmės pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl tenkinti atskirojo skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjos K. A. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                          Roma Sabina Alimienė

 

                                                                                                       Stasys Gagys

 

                                                                                                       Romanas Klišauskas