Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1A-140-211-2012].doc
Bylos nr.: 1A-140-211-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ( BK 281 str. 3d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui (BK XXXIX skyrius)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (BK 281 str.)
Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Baudžiamojo proceso subjektai
Atstovai
Atstovai pagal įstatymą (BPK 53, 54 str. ir kt. str.)
Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas
Nusikalstama veika padaryta žala
Neturtinė žala
Ikiteisminis tyrimas
Ikiteisminio tyrimo veiksmai
Ekspertizė (BPK 208-211 str.)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Nagrinėjimo teisme ribos ir kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimas teisme (BPK 255, 256 str.)
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Specialistai, ekspertai ir ekspertizė bylos teisminio nagrinėjimo metu (BPK 284 -286)

 

 

 

Pranešėja Laureta Ulbienė                                         Baudžiamoji byla Nr.1A-140/2012

Teisėjas Antanas Virbalas                                        Teisminio proceso Nr. 1-101-81493-2007-7

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                                  1.2.25.4.3;2.1.4.10.1;2.1.7.4;2.1.15.1.2;

                                                                                                  2.4.6.4.2;2.4.7;             

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

Lietuvos Respublikos vardu

2012 m. spalio  10  d.

Vilnius

 

 

 

              Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Lauretos Ulbienės,

teisėjų Jurgitai Mačionytei, Viktorui  Dovidaičiui,

sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei,Eglei Matiukaitei Boboryko,  Linai Butkuvienei,                                                                  

dalyvaujant prokurorei   Dianai Kasparavičienei,                  

gynėjui advokatui  Valentinui Baltrūnui,                           

išteisintajai D. G.,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. Č., jos atstovui  advokatui Vladislav Latušinskij,

civilinio atsakovo UAB“Matininkai“ atstovui  advokatui  Gyčiui Mekioniui,

LTEC techninių ekspertizių skyriaus ekspertams  Miroslav Račkovskij, Vidui Leipui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

              Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nustatė:

              D. G. buvo kaltinama tuo, kad 2007 m. gruodžio 4 d., apie 14.00 val., Kęstučio-A.Mickevičiaus g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama UAB „M“ (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį Mazda 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama A.Mickevičiaus gatve ir A.Mickevičiaus-Kęstučio g. sankryžoje sukdama į dešinę, buvo neatsargi ir neatidi, atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, nesustabdė vairuojamo automobilio ir partrenkė jos važiavimo kryptimi, iš dešinės pusės į kairę, pėsčiųjų perėjoje įvažiavusį dviratininką J. Č., dėl ko dviratininkui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, įsigal. 2003 m. balandžio l d. (Žin., 2003, Nr. 7-263) redakcija) 50, 53, 172, 173, 200 punktų reikalavimus.

              Apeliaciniu skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra prašo panaikinti 2010-04-15  Vilniaus miesto l apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo D. G. buvo išteisinta, pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. , ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo D. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. ir skirti jai 38 MGL dydžio baudą. Tenkinti nukentėjusiosios A. Č. civilinį ieškinį. Nurodo, kad teismo išvada neatitinka byloje surinktų įrodymų visumos, yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Priešingai, byloje yra pakankamai duomenų, kad automobilio Mazda 3, valst. Nr, (duomenys neskelbtini) vairuotojos D. G. veiksmai (sankryžoje sukdama į dešinę nepraleido dviratininko, kurio važiavimo kryptį kirto) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. susipažino su apklausos protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolu ir jo priedu - planu - schema, kuriuose aiškiai užfiksuota, kad eismo įvykis kilo D. G. sukant iš A.Mickevičiaus į Kęstučio gatvę. Šią aplinkybę patvirtino tyrėja A. A., kuri apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje nurodė, kad D. G. parodymus davė geranoriškai, spaudimas jai nebuvo daromas, kodėl išteisintoji antros apklausos metu pakeitė parodymus ir nurodė, kad iš A.Mickevičiaus gatvės ji nesuko, nurodyti negalėjo. Parodymų protokolus išteisintoji  perskaitė, pati juos pasirašė. Nustatyta, kad tik atlikus byloje autotechninį tyrimą ir išteisinatajai susipažinus su tyrimo išvadomis, pastaroji pakeitė savo parodymus iš esmės ir nurodė, kad A.Mickevičiaus gatve iš viso nevažiavo, o link įvykio vietos atvažiavo Kęstučio gatve. Tokius parodymus D. G. davė ir teismo posėdžio metu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų tokius D. G. parodymus. Atvirkščiai, visi bylos duomenys neginčijamai liudija, kad D. G. eismo įvykį sukėlė sukdama iš A.Mickevičiaus gatvės į Kęstučio gatvę, kai tuo metu nuo A.Mickevičiaus gatvės, per perėją dviračiu važiavo J. Č.. D. G. parodymus, duotus teisme reikia vertinti kritiškai ir dėl to, kad teisme ji nurodė, jog pirmoje apklausoje davė klaidingus parodymus, nes yra ne vietinė gyventoja ir tokiu būdu galėjo susipainioti, tačiau tos pačios apklausos metu ji nurodė, kad tomis gatvėmis važinėja labai dažnai, nes pastoviai lankosi šalia esančiame grožio salone, bei darbo reikalais. Tokius jos parodymus reikėtų vertinti kaip siekimą suklaidinti teismą. Todėl vien nurodytais D. G. parodymais negali būti grindžiamas išteisinamasis nuosprendis. Šiuo atveju, teisingais reiktų laikyti jos parodymus, duotus pirminių apklausų metu. Pažymi, kad teismas taip pat neteisingai įvertino liudytojos E. K. parodymus, kuri buvo vienintelė liudytoja, mačiusį eismo įvykį. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytoja E. K. davė išsamius ir tikslius parodymus apie visą eismo įvykio eigą, kuriuos ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu ir apklausiama teisiamojo posėdžio metu. Ji nurodė, kad 2007-12-04 apie 14.00 val. vairavo a/m Alfa Romeo valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kęstučio g. nuo Liubarto g. pusės, privažiuojant Kęstučio-A.Mickevičiaus g. sankryžą, būdama iki jos apie 15 metrų atstumu, pamatė, kad iš šalutinės A.Mickevičiaus g. į dešinę (t.y. į Kęstučio g.) išsukinėja automobilis Mazda 3, kurį vairavo moteris.. Automobilis važiavo nedideliu greičiu, jo vairuotoja važiavo ir dairėsi, kaip išsukti į pagrindinę gatvę. Ant šaligatvio, šalia pėsčių perėjos  buvęs dviratininkas tuo metu pradėjo važiuoti perėja ar   visai  šalia jos iš kairės pusės į dešinę  ir tada . automobilis kliudė dviratininką dešinės pusės priekiniu sparnu, smūgis, kaip jai atrodė, buvo nukreiptas dviračiui į priekinį ratą, po ko dviratininkas apsisuko ir buvo nublokštas šiek tiek į priekį ir į šoną ant važiuojamosios dalies. Automobilio vairuotoja prieš perėją sustojusi nebuvo Liudytojos E. K. nuomone, a/m „Mazda 3" vairuotoja dviratininko nematė, o dviratininkas taip pat nematė automobilio, nes jis nestabdydamas lėtai važiavo įstrižai į kitą Kęstučio g. pusę. Tokie liudytojos parodymai dalinai atitinka pirminius išteisintosios D. G. parodymus. Teisiamajame posėdyje D. G. davė visiškai kitus parodymus, todėl teismo teiginys, kad liudytoja E. K. nurodė tokias pačias įvykio aplinkybes, kaip ir D. G. yra visiškai nepagrįstas, klaidinantis ir neteisingas. Be to, teismas nevertino ir nepaneigė byloje esančios 2008-09-17 specialisto išvados Nr. 11-1182 (08), kur nustatyta šio eismo įvykio eiga ir pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Tyrimo išvadose (b.l 28-30) nurodyta, kad šio eismo įvykio eiga buvo tokia: iš A.Mickevičiaus g. suko į dešinę, į Kęstučio g., Liubarto g. kryptimi važiavęs automobilis „Mazda 3", vairuojamas D. G.. Automobiliui iš dešinės, įstrižai Kęstučio g. važiuojamąja dalimi, pėsčiųjų perėjos ribose važiavo dviratininkas J. Č., vairuotoja nusuko vairuojamą automobili į kairę važiuojamosios dalies pusę, ir pėsčiųjų perėjos pabaigoje, žiūrint Liubarto g. kryptimi Į automobilio dešinės pusės priekinį sparną atsitrenkė dviratininkas. Autotechninio tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu dviratininkas prieš eismo įvykį važiavo A.Mickevičiaus g. ir kirto Kęstučio g. pėsčiųjų perėją tai pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Mazda 3", vairuotojos D. G. veiksmai - sankryžoje sukdama į dešinę nepraleido dviratininko, kurio važiavimo kryptį kirto. Tokia išvada visiškai atitinka liudytojos E. K. ir nukentėjusiosios A. Č. parodymus. Nuosprendyje nustatyta, kad liudytoja E. K. dviratininką pirmiausiai pamatė ant šaligatvio, ir tik tada jis įvažiavo į Kęstučio gatvės važiuojamąją dalį (per pėsčiųjų perėją ar šalia jos). Nukentėjusioji A. Č. nurodė, kad jos vyras pastoviai važinėja dviračiu tuo pačiu maršrutu, kuris eina A.Mickevičiaus gatve. Nurodė, kad J. Č. niekada nevažiuoja Kęstučio gatve, ją tik kerta atvažiavęs A.Mickevičiaus gatve, kaip buvo ir šio įvykio metu. Tuo tarpu teisme išteisintosios nurodytos visiškai kitos įvykio aplinkybės ne tik apie savo, bet ir apie nukentėjusiojo važiavimo kryptį, prieštarauja visiems surinktiems objektyviems duomenims. Darytina išvada, kad dėl anksčiau paminėtų priežasčių nėra jokio pagrindo remtis išteisintosios D. G. parodymais. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad tuo atveju, jei dviratininkas būtų važiavęs Kęstučio gatve ir perėjoje būtų sukęs į kairę, kaip nurodė  išteisintoji D. G., tokiu atveju abiejų eismo įvykio dalyvių padaryti pažeidimai sąlygotų šio eismo įvykio kilimą. Vadinasi, išteisintoji D. G. taip pat atsako pagal LR BK 281 str. 3 d., nes yra visi šios nusikalstamos veikos požymiai. Nustačius, kad priežastiniu ryšiu su eismo įvykio metu kilusiais padariniais yra susiję dviejų transporto priemones vairuojančių asmenų padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, visi šie asmenys (esant ir kitiems nusikaltimo sudėties požymiams) atsako pagal LR BK 281 str. 3 d.( Lietuvos Aukščiausio teismo nutartis Nr. 2K-430/2007). Tokiu atveju dviratininko veiksmuose būtų galima įžvelgti tik administracinio teisės pažeidimo požymių ir tokius jo veiksmus galima būtų vertinti nebent, kaip LR BK 59 str. l d. 6 p. numatytos D. G. atsakomybę švelninančios aplinkybės buvimą, nes baudžiamasis įstatymas nenumato atsakomybės asmeniui už KET pažeidimą, sukėlusį sveikatos sutrikdymą pačiam pažeidėjui. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad dviratininkas prieš eismo įvykį važiavo Kęstučio gatve, tokių duomenų nenurodė ir teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį. Minėtą autotechninį tyrimą atlikęs ekspertas buvo išsamiai apklaustas teismo posėdyje, jis atsakė į visus jam užduotus klausimus ir dar kartą patvirtino duotą išvadą. Papildomai jis nurodė, kad kontaktas galėjo įvykti ties Kęstučio gatvės važiuojamosios dalies viduriu, prieš kraujo dėmę, esančią minėtoje gatvėje, arčiau A.Mickevičiaus gatvės, todėl kontaktas galėjo įvykti ties Kęstučio gatvės važiuojamosios dalies viduriu, pėsčiųjų perėjos pabaigoje. Teismas neįvertino ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota automobilio „Mazda 3" vieta po eismo įvykio. Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos minėto automobilio buvimo vietos matyti, kad jis niekaip negalėtų atsidurti tokioje padėtyje, jei eismo įvykio eiga būtų tokia, kaip nurodė išteisintoji D. G.. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad jei D. G., būdama už pėsčiųjų perėjos, suktų į kairę - po susidūrimo būtų atsidūrusi visai kitoje kelio vietoje. D. G. nurodė, kad jau būdama pėsčiųjų perėjos pabaigoje, vieno metro atstumo už pėsčiųjų perėjos, pamatė dviratininką. Žiūrint į automobilio padėtį užfiksuotą po eismo įvykio matyti, kad toks eismo įvykio mechanizmas yra tiesiog neįmanomas, nes važiuojant jos nurodytu 40 km/h greičiu, jos automobilio sustojimo kelias būtų daug ilgesnis, nei matome įvykio vietoje. Specialisto išvadoje nurodytas eismo įvykio mechanizmas visiškai nesutampa su išteisintosios  nurodytuoju, o tai patvirtina, kad ji nurodė netikras įvykio aplinkybes. D. G. pažeidė kaltinime minimų Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus ir jos veika buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu ir tapo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

              Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Č. prašo panaikinti 2010-04-15 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendį. D. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 282 str. 3 d. ir skirti jai bausmę sankcijos ribose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. nuostatomis D. G. uždrausti naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones), visiškai patenkinti civilinį ieškinį. Skundo dalį dėl eismo  įvykio aplinkybių  įvertinimo neatitikimo faktinėms aplinkybėms  grindžia  tais pačiais  argumentais , kaip ir   prokuroras. Apeliantė, prašydama priteisti  neturtinę žalą, nurodo, kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad J. Č. padaryti šie sužalojimai: galvos smegenų sumušimas, kairės vidurinės kaukolės lūžis, kairio pakauškaulio ir smilkinkaulio lūžiai, trauminis kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. J. Č. buvo gydomas VGPU ligoninėje nuo 2007-12-04 iki 2007-12-21. Tolimesniam gydymui jis buvo nukreiptas į Marcinkevičiaus ligoninės slaugos skyrių. Atvykus į M. Marcinkevičiaus ligoninę nustatyta: bendra būklė sunki. Sąmoningas, tačiau dezorientuotas, euforiškas, nekritiškas savo būklei, gulintis, savarankiškai net neapsiverčia lovoje, ligonį reikia valgydinti, dubens organų funkcijos nekontroliuoja. 2007-12-27 konsultuotas psichiatro ir neurologo - kontaktas apsunkintas, vangokas, kalba nerišliai, neaiškiai, sunkiai suvokia ir tik pačius elementariausius paliepimus. Vietoje ir laike nesiorientuoja, neatpažįsta artimųjų. Dėmesio nekoncentruoja, grubūs atminties sutrikimai. Emocijos monotoniškos, sulėtėjusios, nenuoseklios. Būsenai nekritiškas. Po galvos traumos negirdi kairiąja ausimi. Kontaktas apsunkintas dėl retrogradinės amnezijos. Sutrikęs kūno schemos supratimas (epikrizė byloje, b.l. 39).Nuo 2008-01-14 iki 2011-01-14 nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažyma SPS-1 Nr. 0017498 byloje, b.1.38). Dėl patirtų sužalojimų tiek pats J. Č., tiek visi šeimos nariai patyrė didelę neturtinę (moralinę) žalą. Nepaisant to, kad J. Č. yra gimęs 1937 metais, iki šio eismo įvykio jis buvo labai aktyvus, gyveno visavertišką gyvenimą, kasdien dviračiu nuvažiuodavo po 20-30 km. Jis su šeima nuolat bendravo su giminėmis, draugais ir pažįstamais, lankydavo įvairius renginius. Po avarijos gyvenimas virto didžiule tragedija. Kaip nurodyta medicininiuose dokumentuose, J. Č. reikalinga priežiūra, nes jis negali savimi pasirūpinti, jam sunku bendrauti su aplinkiniais. Pasireiškė avarijoje patirtos galvos traumos pasekmė - ėmė kamuoti epilepsijos priepuoliai. Jo gyvenimas tapo labai ribotas, didžiąją laiko jis priverstas praleisti namie, gulėdamas lovoje. Teko pamiršti pasivažinėjimus dviračiu, viešnages pas gimines ir draugus, netgi neilgus pasivaikščiojimus. Apeliantė  prašo patenkinti  jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos 100.000,00 (vienu šimtu tūkstančių) Lt. priteisimo, nuwrodo, jog tokia ieškinio suma visiškai atitinka esamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje už analogiškų nusikaltimų padarymą, esant byloje nustatytoms pasekmėms, priteisiamos tokio dydžio sumos. Proceso metu ją konsultavo, ruošė procesinius dokumentus, atstovavo jo interesams pirmosios instancijos teisme ir atstovauja apeliaciniame teisme advokatas Vladislav Latušinskij. Pagal LR BPK 106 str. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas, priimdamas nuosprendį, iš kaltinamojo asmens priteisia nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti., todėl prašo  priteisti  jos turėtas proceso  išlaidas.

                Teismo  posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. Č., jos atstovas   prašė patenkinti  jų   apeliacinius skundus, išteisintoji D. G., jos gynėjas prašė apeliacinius  skundus atmesti.

              Vilniaus m. apylinkės prokuratūros  , nukentėjusiosios – civilinės ieškovės  A. Č. apeliaciniai  skundai tenkintini iš dalies.

              Pirmosios instancijos  teismo nuosprendis  yra nepagrįstas ir neteisėtas, teismas, priimdamas  D. G. atžvilgiu  išeisinamąjį nuosprendį ,  netinkamai įvertino byloje nustatytų faktinių duomenų visumą , netinkamai  juos teisiškai įvertino. Teismas, priimdamas   D. G. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį,  pažeidė nuosprendžio surašymo  reikalavimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 3 d.  , nuosprendžio aprašomojoje dalyje  teismas  apsiribojo išdėstydamas   byloje surinktus ir teisme patikrintus įrodymus, tačiau   nevertino  jų, neanalizavo  jų reikšmės, nustatant , ar  šie įrodymai patvirtina  D. G. kaltumą ar nekaltumą, išvadą  dėl jos nekaltumo  pateikė atsietai  nuo įrodymų .

              Pirmosios instancijos teismas  nepagrįstai   patikėjo  D. G. versija, kad  ji aptariamo įvykio metu ir vietoje važiavo  pagrindine gatve- Kęstučio g. link Liubarto g.  Vilniuje apie 40 km/ val. greičiu   ir kad ji, privažiavus įvykio  metu nereguliuojamą   pėsčiųjų  perėją už Kęstučio g.-A. Mickevičiaus g. sankryžos ,  stabtelėjo, sumažindama  greitį iki 20 km/ val., nes praleido  ja einančią  pėsčiąją , po to  šiek tiek padidinusi  greitį,  ji važiavo toliau , kai ta pačia kryptimi Liubarto g. link  važiavęs  dviratininkas  J. Č. sudarė  nenumatytą ir netikėtą   kliūtį, pasukdamas kairėn , likus tarp jų atstumui  iki 1 metro, dėl ko  ji,  atsiradus netikėtai kliūčiai,  bandė  išvažiuoti į kitą eismo juostą, tačiau   tai nepadėjo išvengti eismo įvykio, kurio metu buvo sužalotas  dviratininkas.

Tai, kad   eismo įvykis, kurio metu  išteisintoji D. G. savo  vairuojamu automobiliu  kliudė dviračiu važiavusį  J. Č. ,  įvyko  kaltinime inkriminuotomis  aplinkybėmis, t. y.  jai išvažiavus  iš šalutinės  A. Mickevičiaus gatvės į   pagrindinę  Kęstučio g.  ir po posūkio  į dešinę važiuojant  Kęstučio gatve pėsčiųjų  perėjoje  nepraleidus ja  važiavusio  dviratininko  J. Č. , o   ne jos   nurodytomis  aplinkybėmis, patvirtina sekantys įrodymai :

-nukentėjusioji  A. Č., apklausta  liudytoja ,  savo parodymais patvirtino, kad jos vyras  J. Č. kiekvieną dieną   važinėjo dviračiu tuo pačiu maršrutu : Vingio parku, iš jo A. Mickevičiaus  g. pasiekęs  Kęstučio g, ją kirsdavo skersai  ir toliau  važiuodavo  link  Gedimino prospekto . Įvykio dieną jis irgi  išvažiavo tuo pačiu maršrutu, jis  jokių reikalų neturėjo  Kęstučio  g. ir  ta gatve  tiesiai link Liubarto g. važiuoti  neturėjo;

-tai, kad  dviratininkas  J. Č. aptariamo įvykio metu  važiavo  jo žmonos  nurodytu  maršrutu , t.y. skersai  Kęstučio g. o ne  išilgai jos  Liubarto g. link, ir kad įvykis  įvyko  kaltinime  nurodytomis  aplinkybėmis , patvirtino tiesioginė   eismo įvykio liudytoja   E. K. ,  važiavusi  automobiliu  Kęstučio gatve nuo Liubarto g. pusės  :  ji tiek ikiteisminio tyrimo metu   ,  tiek teisminio  nagrinėjimo   metu patvirtino, kad  dviratininkas  išilgai Kęstučio gatvės link Liubarto   gatvės nevažiavo, jis nuo Kęstučio g. šaligatvio (toje pusėje  iš  kur iš A. Mickevičiaus  g. į Kęstučio g. įvažiavo  D. G.) dviračiu įvažiavo  į Kęstučio g.  važiuojamosios  dalies perėją ar visai šalia jos ir ja pradėjo važiuoti skersai  važiuojamosios  dalies,  kai tuo metu   iš  A. Mickevičiaus gatvės į  A. Mickevičiaus – Kęstučio g.   sankryžą   įsukusi   automobiliu Mazda 3 jį vairavusi  D. G. ,. pasukusi   Kęstučio gatve į dešinę pusę važiavo  nedideliu greičiu Liubarto gatvės link ir  kliudė  automobilio  dešinės pusės priekiniu  ratu     skersai važiuojamosios   kelio dalies  važiavusį dviratininką, kuris  po  automobilio  smūgio   į priekinį dviračio ratą   nukrito  važiuojamojoje kelio dalyje . Vairuotoja po įvažiavimo  iš A. Mickevičiaus  gatvės į Kęstučio g. nebuvo sustojusi  prieš nereguliuojamą perėją, kuria ar šalia  kurios  važiavo  dviratininkas . Anot liudytojos ,  automobilio vairuotoja  nematė į perėją   nuo šaligatvio įvažiavusio  dviratininko, nes ji, įvažiuodama iš   šalutinės  gatvės  į  pagrindinę, žiūrėjo   ne į dešinę pusę, į kurią suko, bet žiūrėjo į kairę,  ar neatvažiuoja  kokia transporto priemonė . Taip pat pagal liudytoją , dviratininkas  , įvažiavęs į perėją,   galėjo nematyti  į Kęstučio gatvę   įvažiavusio automobilio  ir pasukusio   link perėjos , kuria ar šalia kurios jis važiavo , nes jis buvo  nugara  į   vairuotojos  D. G. vairuojamą automobilį.   Įvykio vietoje jai vairuotoja sakė, kad  ji  dviratininko nematė.  (t. 1 b.l. 62-63, 64-67, 68, t. 2 b.l. 76-78 ). Liudytoja E. K. savo parodymus patvirtino  akistatos su  išteisintąja  D. G. metu  (t. 1 b.l 102-103);

-Ikiteisminio tyrimo pradžioje,  neturint pakankamų duomenų     įtarimui dėl  J. Č. sužalojimo  eismo įvykio metu    pareikšti,  išteisintoji  D. G. ,  2007-12-06  apklausta  liudytoja ,  patvirtino liudytojos E. K. parodymus dėl jos važiavimo  maršruto , kad ji betarpiškai prieš eismo įvykį , į pagrindinę  gatvę- Kęstučio g. Vilniuje   išvažiavo sankryžoje  Kęstučio g. – A, Mickevičiaus g.   iš šalutinės gatvės – A. Mickevičiaus g.  ir  išvažiavusi , paskusi į dešinę , toliau važiuodama Kęstučio g.  Liubarto g. link,  stabtelėjo prieš   pėsčiųjų perėją , praleisdama  ja einančią pėsčiąją. Pradėjus važiuoti 10-20 km/ val. greičiu,   jau už pėsčiųjų perėjos  staiga prieš ją  pasuko  Kęstučio g. ta pačia kryptimi važiavęs   dviratininkas, ji vengdama  užvažiavimo,  stabdydama išvažiavo į priešingą eismo   juostą  , bet dviratininkas  kaire  dviračio rankena   atsitrenkė  į jos vairuojamo  automobilio dešinės pusės priekinį  sparną  ir nukrito  važiuojamojoje kelio dalyje (t.1 b.l. 74-76) . Tokius savo parodymus   išteisintoji  D. G. 2008-04-25   patvirtino  įvykio vietoje  (t. 1 b.l. 76-79, 80). Tai, kad  aptariamas eismo įvykis įvyko   Kęstučio g. Vilniuje  pėsčiųjų  perėjoje , esančioje už  A. Mickevičiaus g.- Kęstučio g. sankryžos,   išteisintajai  D. G. išvažiavus iš šalutinės  A. Mickevičiaus g . į  pagrindinę Kęstučio g.  ir  ja važiuojant toliau  link Liubarto g. , pati išteisintoji patvirtino savo  2007-12-07 pareiškime,  rašytame  draudimo bendrovei  „Ergo“ , pranešdama apie draudiminį įvykį (t. 1 b.l. 179).  2008-11-19  išteisintoji  D. G.,  apklausta  įtariamąja ,  savo parodymus dėl važiavimo maršruto  pakeitė , nurodydama, kad  ji  betarpiškai  prieš eismo įvykį važiavo Kęstučio gatve link Liubarto gatvės, į Kęstučio gatvę ji per kvartalą išsuko anksčiau iš Treniotos  g. , kuri yra  per kelias  gatves   paraleli  A. Mickevičiaus  gatvei, pavažiavus apie 300  metrų ir pravažiavus  Kęstučio g. – A. Mickevičiaus g. sankryžą , ji  prieš nereguliuojamą  perėją sustabdė  automobilį, nes  ja ėjo moteris, po to ta pačia  kryptimi  pradėjus važiuoti  apie 20 km/ val. greičiu, jai įvažiavus į pėsčiųjų   perėją , ji pamatė, kad  ta pačia kryptimi    jau už perėjos  važiavęs  dviratininkas, staiga pasuko  prieš jos automobilį , likus tarp jų  maždaug 4 metrų   atstumui. Ji , vengdama užvažiavimo , stabdydama  išvažiavo į kitą  eismo juostą, sustojus  pamatė dviratininką,  apžergus dviratį, gulintį  ant kelio. Kada ir  kuria dalimi   ji automobiliu kontaktavo su dviratininku, nejuto (t. 1 b.l. 92-93, 95, 109). Tokius parodymus  išteisintoji   patvirtino  2008-12-18 įvykio vietoje,  nurodydama, kad  prieš pasukant dviratininkui  prieš jos vairuojamą automobilį, jis buvo  apie 2, 40 m. už pėsčiųjų perėjos, o jos automobilis  apie 0,20 m.  jos neprivažiavęs (t. 1 b.l. 96-98, 99, t. 2 b.l.  101-102 ). Atliekant   pakartotinai  išteisintosios  D. G. parodymų patikrinimą , ji jau nurodė, kad  dviratininkas  buvęs  priešais jos automobilį apie 1 metrą atstumu , kai staiga  pasuko į kairę  prieš jos automobilį  (t. 2 b.l. 166-169, 170,171, 172, 173, 174, 175, 176, 177, 178).

  Apeliacinė instancija , vertindama   liudytojos  E. K. parodymus ,  kuri  tiesiogiai  matė  patį eismo įvykį , ir kuri  šiais parodymais  paneigia   išteisintosios  D. G. versiją , neva  jai  netikėtą kliūtį    sudarė pats  dviratininkas, likus mažam atstumui  pasukęs  prieš jos vairuojamą    automobilį  ,  mano, kad nėra jokio teisinio  pagrindo  šios liudytojų parodymų  nevertinti  kaip patikimo įrodymų šaltinio. Bylos duomenimis  yra nustatyta, kad  liudytoja  neturi jokio  pagrindo ar motyvo  apkalbėti  išteisintąją ,  jos parodymai  dėl  išteisintosios   D. G. važiavimo  maršruto   atitinka  pastarosios  pradinius  parodymus , kiti jos parodymai dėl  dviratininko  J. Č. važiavimo  maršruto atitinka  jo sutuoktinės   A. Č. parodymus  apie  įprastinį  jo važiavimo  dviračiu maršrutą.  Tai, kad  dviratininkas  J. Č. buvo  sužalotas   eismo įvykyje  tomis aplinkybėmis, kurias  nurodė  liudytoja  E. K., nepaneigia  ir  ėismo  įvykio tyrimą  atlikęs  ekspertas  Miroslav  Račkovskij , kuris  specialisto išvadoje  patvirtino, kad  tokia įvykio eiga, kuri inkriminuota D. G. tikėtina  ir kad  pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui  buvo Automobilio „Mazda 3“  vairuotojos  D. G. veiksmai – sankryžoje sukdama į dešinę   pės              čiųjų perėjoje nepraleido   jos važiavimo kryptį  kirtusio  dviratininko   J. Č. ( Lietuvos  teismo ekspertizės centro   eismo įvykių tyrimo skyriaus   specialisto  2008-09-17 išvados  Nr. 11-1182 (08)  1p.).  Liudytojas   D. M. , atvažiavęs į įvykio  vietą jau po to , kai  jis buvo įvykęs, teigia, kad įvykio vietoje  nematęs    jokio automobilio, kuriuo kaip teigia  liudytoja  E. K.,  ji važiavo, kai pamatė jos akivaizdoje   kylantį   eismo  įvykį (t. 2 b.l.10), tačiau  kolegija nemano, jog liudytojos E. K. nebuvo įvykio vietoje ir ji   negalėjo matyti  tų aplinkybių  , apie kurias davė parodymus. Pats  liudytojas pripažįsta, kad  jis nebuvo itin  atidus  aplinkai, jis nurodo  rūpinęsis nukentėjusiuoju ,  matęs   įvykio vietoje moterį. Tai, kad įvykio vietoje buvo liudytoja  E. K., neneigia ir pati išteisintoji   D. G. ,  tą patvirtina ir įrašas Vilniaus miesto  Vyriausiojo policijos komisariato  viešosios  policijos  priežiūros  tarnybos  2007-12-04  pažymoje apie kelių eismo įvykį, kurioje  kaip mačiusią  įvykį yra nurodyta  E. K..

Kolegija, vertindama  išteisintosios  D. G. poziciją, atkreipia dėmesį, kad  ji pakeitė  parodymus  dėl savo važiavimo  maršruto  tik po to, kai buvo  gauta specialisto išvada, kurioje  buvo aptarta  situacija , kaip ekspertas  vertina  jos  veiksmus, kai ji  išvažiavo iš šalutinės A. Mickevičiaus  gatvės į pagrindinę – Kęstučio gatvę ,  tokiu atveju jos veiksmai vertinami kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga, ir kaip  ekspertas vertina   jos veiksmus, kai  dviratininkas   ir ji  važiuoja  tiesiai  Kęstučio g.  ir dviratininkas netikėtai  jai pasuka prieš jos automobilį, tokiu atveju  dviratininko veiksmai   vertinami kaip pagrindinė eismo įvykio kilimo sąlyga.  Kolegijos nuomone,  išteisintoji   D. G. ,  pakeitusi savo parodymus,  eismo įvykio situaciją apibūdindama taip, kaip jai naudinga, tuo siekia  išvengti baudžiamosios  atsakomybės. Taip vertindama  išteisintosios  D. G. gynybinę poziciją, kolegija    be anksčiau  paminėtų motyvų  dėl jos  pirminių parodymų  atitikimo  liudytojos  E. K. parodymams,  pažymi , kad  išteisintosios   motyvai  dėl parodymų pakeitimo  yra neįtikinantys, nelogiški . Išteisintoji teigia, kad  ji, būdama susijaudinusi  dėl  eismo įvykio, suklydo, nurodydama jos važiavimo iki įvykio maršrutą, tačiau  apeliacijos instancijos nuomone,  dar būtų galima  paaiškinti  jos suklydimą dėl susijaudinimo , kai  buvo   apklausta pirmą kartą, taip pat pranešdama draudimui, nes  tai  buvo praėjus tik trims dienoms po įvykio, tačiau   toks suklydimas dėl  susijaudinimo nėra pateisinamas, kai ji tokius pat parodymus  davė 2008-04-25 , tikrinant jos parodymus įvykio vietoje , kai po eismo įvykio buvo praėję   daugiau nei keturi mėnesiai. Apklausta liudytoja – tyrėja A. A. , kuri  su išteisintąja  atliko proceso veiksmus,  patvirtino, kad  išteisintoji  parodymus davė geranoriškai, jos atžvilgiu nebuvo daroma jokio spaudimo , jos būsena procesinių veiksmų atlikimo  metu nekėlė jokių abejonių ,  su procesiniais dokumentais  išteisintoji   susipažino, juos perskaitydama , patvirtino  jos  surašytų  parodymų  teisingumą,  pasirašydama procesinių veiksmų protokoluose. Liudytojas  E. B. savo parodymais iš dalies patvirtino  išteisintosios  D. G. versiją, kad ji  aptariamu laiku  važiavusi Kęstučio gatve link  Liubarto gatvės, nės jis  jos automobilį matė   pravažiuojant ( t. 2 b.l. 10-13), tačiau  kolegija tokiais  šio liudytojo parodymais netiki, nes jo nurodytos apliniybės prieštarauja išteisintosios  D. G. pradiniams parodymams , kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš bylos duomenų yra žinoma, kad išteisintosios  D. G. mama  yra  šio liudytojo  vaiko auklėtoja, todėl  jis gali siekti  padėti išteisintajai išvengti  baudžiamosios  atsakomybės.    

Apeliacinio   nagrinėjimo metu atlikus  aptariamo  eismo įvykio   ekspertizę , nesant  objektyvių  įrodymų ( automobilio Mazda 3  ,  dviračio  judėjimo  pėdsakų) paneigiančių ar patvirtinančių   išteisintosios  D. G. versiją   apie eismo įvykio kilimo   aplinkybes, buvo pripažinta , kad techniniu  požiūriu  abi išteisintosios  D. G. nurodytos  eismo įvykio  kilimo  aplinkybės   yra paaiškinamos   (t. 2 b.l. 192-200, Lietuvos  teismo ekspertizės  centro  2011-04-20 ekspertizės  aktas Nr. 11-2902(10)), tačiau  kolegija visgi mano, kad   aptariamas eismo įvykis  įvyko   kaltinime nurodytomis  aplinkybėmis.    Tai, kad išteisintoji  D. G. klaidina teismą , nurodydama   ją reabilituojančias  įvykio aplinkybes ,  be anksčiau aptartų  motyvų patvirtina jos parodymų neatitikimas  byloje nustatytoms  įvykio aplinkybėms, tokie neatitikimai  tik patvirtina  išteisinatajai inkriminuoto kaltinimo  teisingumą  : ji tiek ikiteisminio  tyrimo metu, tiek  teisminio  nagrinėjimo pirmoje ir antroje instancijose  metu nurodė, kad  eismo įvykis įvyko  Kęstučio gatvėje  už perėjos, žiūrint Liubarto gatvės link, tačiau tokią aplinkybę be liudytojos  E. K. parodymų  nuneigia  aukščiau paminėtos  eismo  įvykio  tyrimo ekspertizės  išvada, kad  dviratininkas  su automobiliu  susidūrė  Kęstučio  g.  važiuojamosios  dalies  viduryje  ties tolimuoju  pėsčiųjų  perėjos kraštu , žiūrint Liubarto g. link, tokia išvada  prieštarauja išteisintosios  teiginiui, kad dviratininkas, važiavęs  Liubarto g. link ir    pravažiavęs   perėją , staiga pasuko  prieš jos vairuojamą automobilį, skersai kirsdamas  jos važiavimo kryptį.  Taip pat  išteisintosios  D. G. versijai, kad ji  važiavo tiesiai  Kęstučio gatve  link Liubarto  gatvės, o neišsuko  į  Kęstučio gatvę  sankryžoje su A. Mickevičiaus  gatve, prieštarauja jos pačios nurodytos  aplinkybės, kad  neva  Kęstučio gatvės matomumą  trukdė  augantys dideli  medžiai,  krūmai , tvora , dėžė ir pan. ( 2010-10-01  teisiamajme posėdyje  išteisintosios  D. G. parodymai) . Iš byloje nustatytų   įrodymų (Kelių eismo  įvykio  vietos apžiūros protokole,  fotonuotraukose prie protokolo, duomenų, liudytojų parodymų ),  tokios kliūtys  matomumui  galėjo trukdyti  tik tokiu atveju, jei  buvo išvažiuojama iš A. Mickevičiaus  gatvės  sankryžoje su Kęstučio g. sukant į dešinę, tačiau  važiuojant tiesiai  pačia Kęstučio gatve,  matomumas yra puikus, nes    medžiai yra  ne prie pat važiuojamosios  dalies , jie auga  šaligatvio zonoje, yra aukšti ,  jų  šakų laja , esanti kamienų viršūnėse, netrukdo vairuotojų , važiuojančių  pagrindine   gatve, matomumui, kitos kliūtys : krūmai,  dėžė , tvora yra   už  to  šaligatvio kito krašto , kuris  yra lygiagrečiai priešingas kraštui,  esančiam prie važiuojamosios  dalies, todėl irgi nesudaro jokių kliučių matomomui.   Tokiais  parodymais  dėl neva  esančių kliūčių matomumui  išteisintoji  netiesiogiai  pripažįsta  betarpiškai prieš jai inkriminuojamo eismo įvykio sukėlimą  išvažiavusi iš A. Mickevičiaus  gatvės  į sankryžą su  Kęstučio gatve, o ne važiavusi     tiesiai  Kęstučio gatve.

              Kolegija, įvertinusi  aukščiau aptartų įrodymų visumą,  nustato, kad D. G. padarė  nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos  BK 281 str. 3 d. : ji  2007 m. gruodžio 4 d., apie 14.00 val., Kęstučio-A.Mickevičiaus g. sankryžoje, Vilniuje, vairuodama UAB „Matininkai" priklausantį automobilį Mazda 3, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodama A.Mickevičiaus gatve ir A.Mickevičiaus-Kęstučio g. sankryžoje sukdama į dešinę, buvo neatsargi ir neatidi, atsiradus kliūčiai ir iškilus eismo saugumo grėsmei, nesustabdė vairuojamo automobilio ir partrenkė jos važiavimo kryptimi, iš dešinės pusės į kairę, pėsčiųjų perėjoje įvažiavusį dviratininką J. Č., dėl ko dviratininkui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais D. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950, įsigal. 2003 m. balandžio l d. (Žin., 2003, Nr. 7-263) redakcija) 50, 53, 172, 173, 200 punktų reikalavimus.

              Tai, kad  išteisintosios  D. G. veiksmai  aptariamo eismo įvykio metu buvo  nusikalstami, patvirtina ir  jau aukščiau minėtos eismo įvykio ekspertizės išvada, kuria nustatyta, jog tuo atveju , jeigu automobilio   Mazda 3  vairuotoja D. G. prieš eismo įvykį  važiavo 10-20 20/val.  greičiu  A. Mickevičiaus  g. ir suko  į Kęstučio  g. , tai  pagrindinė sąlyga  šiam eismo  įvykiui  kilti  buvo  jos veiksmai-  sankryžoje sukdama  į dešinę  nepraleido  dviratininko , kurio važiavimo  kryptį kirto  (t. 2 b.l. 192-200, išvados 6 p.3p.p.).

              Skundus nagrinėjančiam apygardos teismui  nustačius, kad  aptariamas eismo  įvykis  kilo kaltinime nurodytomis  aplinkybėmis , teismas    smulkiau neanalizuoja  aukščiau  minėtos  eismo įvykio   ekspertizės  išvadų, kuriose  aptariamos situacijos , susijusios su  išteisintosios   iškelta  kita eismo įvykio kilimo  versija.

              Vertinant vairuotojos  D. G. kaltumą,  apeliacinė  instancija  mano, kad  aptariamoje  eismo įvykio  situacijoje  gana didelę reikšmę turėjo ir paties  dviratrininko J. Č. neatsargumas : jis  nuo šaligatvio įvažiavo  į nereguliuojamą perėją  ir ja važiavo įstrižai kelio  neįsitikinęs , kad  kerta   važiavimo  juostą  kitam eismo dalyviui – išteisintajai D. G., nors sutinkamai su  Kelių eismo taisyklių  50, 53 p. reikalavimais, jis kaip eismo dalyvis  privalėjo  savo elgesį grįsti   savitarpio pagalba ir atsargumu ,  laikytis eismo dakyviams privalomų atsargumo priemonių.. Tai, kad  apeliacinės instancijos teismo nustatytoje  eismo įvykio situacijoje  dviratininkas J. Č. elgėsi neatsargiai ,  patvirtina  Lietuvos  teismo  ekspertizių centro eismo įvykių tyrimo skyriaus 2008-09-17  specialisto išvada Nr.11-1182(08), kuria nustatyta, kad  dviratininko  J. Č. veiksmai – įvažiavus  į pėsčiųjų perėją  prieš artėjantį automobilį „Mazda 3“ , neįsitikinus , kad tai bus  saugu  ir atsitrenkus  į automobilį ,  sąlygojo   šio eismo  įvykio kilimą (t. 1 b.l. 28-30),   tą patį  dėl  dviratininko  J. Č. veiksmų nustatė ir eismo įvykio ekspertizė (t. 2 b.l. 192-200).

Išteisintoji D. G. teisiama už   neatsargaus  nusikaltimo padarymą , praeityje teista nebuvo (t. 1 b.l. 115 ), administracine tvarka  bausta  už Kelių eismo taisyklių pažeidimus    2003-10-07-2008-05-14 laikotarpiu  6 kartus  (t. 1 b.l. 116-117),  nebuvo gydyta  Vilniaus  psichiatrijos  ligoninėje , nėra įrašyta į narkologinę  įskaitą (t. 1 b.l. 112, 113, ). Pagal  pačios išteisintosios   D. G. paaiškinimus , taip pat iš  rašto dėl automobilio „Mazda 3 „  sugadinimo, yra žinoma, kad  ji dirba  UAB  korporacijoje  „Matininkai“ (t. 1 b.l. 71). Išteisintosios  D. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių  aplinkybių  nenustatyta.

Skiriant  išteisintajai D. G. bausmę,  teismas atsižvelgia į jos padaryto  nusikaltimo pobūdį, į tai, kad jos veika priskirtina  prie neatsargių,  į  jos asmenį apibūdinančias  savybes. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad  eismo įvykio  metu nukentėjęs  asmuo- J. Č. savo veiksmais , nurodytais aukščiau, iš dalies sąlygojo  eismo įvykį. Išteisintajai  D. G. skirtina įstatyme,  reglamentuojančiame   baudžiamąją atsakomybę  už jos padarytą  veiką,  numatyta bauda .  Nuteistoji  D. G. aptariamo eismo  įvykio metu pažeidė  Kelių eismo taisykles, tačiau jos padaryti pažeidimai  nebuvo itin grubūs, eismo įvykyje nukentėjęs J. G. taip pat  pažeidė Kelių eismo taisykles, todėl  kolegija mano, kad  nėra  teisinio pagrindo  išteisintajai  D. G. skirti baudžiamojo  poveikio priemonę – uždraudimą  vairuoti transporto  priemones, juolab, kad  išteisintosios  tiesioginis darbas  yra  susijęs  su  teise vairuoti  transporto priemonę.

Bylos įrodymais yra nustatyta, kad aptariamo   eismo įvykio metu  tiesiogiai buvo sužalotas  J. Č., todėl  sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK  28 str., nukentėjusiuoju , o esant   pagrindui pareikšti civilinį ieškinį , ir civiliniu  ieškovu turėjo būti pripažinta ne jo sutuoktinė  A. Č. , o jis pats. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese turi būti pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinė ir (ar) neturtinė (fizinė, moralinė) žalos. Nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Kitas fizinis asmuo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo miršta. Jei nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo dėl nepilnametystės ar neveiksnumo pats negali baudžiamojoje byloje ginti savo interesų, toks asmuo procesinėmis teisėmis gali naudotis per atstovą pagal įstatymą. BPK 53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad   prokuroro  ar  teismo nutartimi atstovais pagal įstatymą gali būti leidžiama  dalyvauti  asmens,  kuris nustatyta  tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl  senatvės, neįgalumo , ligos ar  kitų svarbių priežasčių  negali tinkamai pasinaudoti  įstatymų  suteiktomis  teisėmis , šeimos nariui  ar artimajam giminaičiui , pateikusiam rašytinį ar žodinį   prašymą . Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad J. Č. būtų pripažintas neveiksniu, tačiau byloje esantys medicininiai duomenys (t. 1 b.l. 33, 37, 38, 39-40, 159, t. 3 b.l. 38,39), patvirtina, kad  eismo įvykyje nukentėjęs J. Č. dėl   sveikatos būklės  neturėjo ir neturi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo  metu, nei  apeliacinių skundų nagrinėjimo  stadijoje   galimybių  pasinaudoti  įstatymų suteiktomis teisėmis , todėl jo interesus  šioje baudžiamojoje byloje turėjo  atstovauti  jo atstovas. Kolegijos nuomone, tą byloje  padarė  nukentėjusiąja pripažinta  jo sutuoktinė  A. Č..   Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 28 str, nuostatomis ,  A. Č. negalėjo būti pripažinta  nei nukentėjusiąja , nei civiline ieškove , nes  aptariamo įvykio metu   tiesiogiai nukentėjo ne ji, ji galėjo būti pripažinta tik  nukentėjusiojo ir civilinio  ieškovo  tiesiogiai nukentėjusiojo eismo įvykio metu J. Č. atstove,  tačiau,  kolegija mano, kad šis procesinis pažeidimas  iš esmės  netrukdo kolegijai tinkamai įvertinti  byloje nustatytas  faktines aplinkybes,  jas  teisiškai  įvertinti, juolab , kad tiek nukentėjusiojo , tiek jo atstovo  procesinės teisės ir pareigos yra vienodos . Lietuvos Respublikos  BPK 53 str. 3 d. numatyta  galimybė  atstovauti  nukentėjusiojo  interesus  šeimos nariams ar artimiesiems  turi būti  nustatyta prokuroro ar teismo  sprendimais,  ko šiuo atveju nebuvo , tačiau  tai, kad  šioje byloje prokuroras  surašė kaltinamąjį aktą,  palaikė  teisme   nukentėjusiąja   pripažintos A. Č. poziciją, ją palaikė  ir apeliaciniame skunde ,  taip pat tai, kad tiek  pirmos instancijos teismas, tiek  apeliacinė instancija  leido  A. Č. dalyvauti  procese nukentėjusiosios  teisėmis, rodo, kad  jos dalyvavimas  tiek ikiteisminiame  procese, tiek teisminiame procese  buvo pripažintas , per šiuos procesus  A. Č. buvo suteiktos  teisės, kuriomis   ji atstovavo  eismo įvykyje  nukentėjusįjį  J. Č.. Kolegija,  pripažindama, kad  A. Č. procese dalyvauja  teisėtai ir pagrįstai, mano, kad formalūs pažeidimai dėl  jos pripažinimo  ne nukentėjusiojo atstovu , bet nukentėjusiąja, formalūs  pažeidimai   procesiniame dokumente, kuriuo ji pripažinta  nukentėjusiąja,  negali  būti vada ją eliminuoti iš proceso  dalyvių ir nenagrinėti  jos apeliacinio skundo, juolab, kad  savo  pozicija tiek  ikiteisminio tyrimo metu, tiek  teisminio  nagrinėjimo metu  ji reiškė  ir gynė   ne savo asmeninius interesus ir teises, bet  tiesiogiai   eismo įvykyje  nukentėjusiojo  savo vyro J. Č. interesus  ir teises.

Teisminio nagrinėjimo metu   A. Č., atstovaujanti  eismo  įvykio metu  nukentėjusį  J. Č. ,  pareiškė civilinį ieškinį, prašydama  savo naudai  iš  veikos kaltininkės  D. G. priteisti  100000 Litų  neturtinės žalos, tokį ieškinį motyvuodama  dvasiniais  išgyvenimais  dėl  vyro  blogos sveikatos,  gyvenimo kokybės  pablogėjimo . (t.  2 b.l. 172-174). Apylinkės teismas, priimdamas  išteisinamąjį nuosprendį,  šio reikalavimo nesprendė, nors, sutinkamai su Lietuvos  Respublikos BPK 115 str., 307 str. nuostatomis, turėjo tuo klausimu priimti tinkamą sprendimą. Kaip jau buvo anksčiau paminėta,  pati A. Č. , tiesiogiai nenukentėjusi nuo  neatsargių  D. G. nusikalstamų veiksmų, neturi  teisės  į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau tokią teisę  turi  tiesiogiai  patyręs žalą  J. Č. ( Lietuvos Respublikos  CK  6.250 str.). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 28 str.,  eismo įvykio metu nukentėjęs J. Č. turėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju  ir civiliniu  ieškovu, kadangi jis tiesiogiai   nukentėjo nuo nusikaltimo, kaip nukentėjęs  nuo nusikaltimo jis  įgijo teisę į civilinį ieškinį, bet kolegija mano, kad   dėl formalių neesminių pažeidimų  jis negali  prarasti  savo teisių  , juolab, kad byloje nėra jokio ginčo,  kad jis iš tikrųjų    nukentėjo   aptariamo  eismo  įvykio metu,  D. G. inkriminuotame kaltinime  jis yra įvardintas  nukentėjusiuoju.  Bylos įrodymais  yra nustatyta, kad aptariamo eismo įvykio metu  J. Č. dėl  sužalojimų galvos srityje  buvo  sunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio  J. Č. buvo gydomas  nuo  2007-12-04 iki 2007-12-21  VGPU ligoninėje, po to buvo gydomas  Marcinkevičiaus slaugos ligoninėje , dėl patirtų sužalojimų  su juo apsunkintas kontaktas,  jis vangokas,  kalba nerišliai,  neaiškiai, sunkiai suvokia pačius elementariausius  paliepimus, vietoje ir laike  neorientuotas, neatpažįsta artimųjų , grubūs atminties sutrikimai, sutrikęs kūno schemos  suvokimas, nuo  2008-01-14  terminuotai, po to nuo 2012-04-16 neterminuotai   nustatytas  didelių  specialiųjų  poreikių lygis ( Vilniaus miesto savivaldybės  administracijos  socialinių  reikalų  ir sveikatos  departamento socialinės paramos  skyriaus  2012-05-15 pažyma  Nr. A733-1054). Šios aplinkybės rodo, kad   J. Č., iki eismo   įvykio buvęs  pagal savo amžių  sveikas žmogus,   gyvenęs aktyvų gyvenimą, nuo  2007-12-04  jis yra  fiziškai ir dvasiškai suluošintas,  eismo įvykio metu patirtos pasekmės yra neatitaisomos .  Atsižvelgus  į tai, taip pat atsižvelgus   į  D. G. inkriminuojamos  nusikalstamos veikos pobūdį, į tai, kad ji  tą  veiką padarė  neatsargiais veiksmais, taip pat atsižvelgus  į tą aplinkybę, kad tam tikra dalimi  eismo įvykį sąlygojo   ir  neatsargūs paties  J. Č. veiksmai ,   pastarajam  priteistina mažesnio  dydžio   neturtinė žala, nei to prašo jo interesus atstovaujanti A. Č..  Nustatant  priteistinos  neturtinės žalos  dydį,  taip pat atsižvelgtina į protingumo, sąžiningumo  ir teisingumo  kriterijus ( Lietuvos Respublikos  CK  6.250 str.2 d.). Iš bylos duomenų yra žinoma, kad UADB „Ergo Lietuva“  2009-08-24, 08-26 išmokėjo J. Č. 1726, 40 Litų  neturtinei žalai atlyginti ( t. 2 b.l. 72), todėl nustatant  priteistinos  neturtinės žalos dydį, šia suma  šis dydis mažintinas.   Nustatytas neturtinės žalos dydis  priteistinas iš  D. G., kolegijai nenustačius, kad ji aptariamo eismo įvykio metu, vairuodama  UAB Korporacija „M“ (duomenys pakeisti) priklausantį automobilį,   vykdė  darbines  funkcijas.  Iš byloje pateiktų duomenų  kolegijai yra žinoma, kad  D. G. aptariamo eismo įvykio metu buvo darbiniuose   santykiuose  su UAB „Matininkai“,  ir vairavo bendrovei priklausantį automobilį  (t. 2 b .l.     222-225, 227-228,229-233), tačiau taip pat yra nustatyta,  kad   aptariamo  eismo įvykio metu D. G. turėjo būti komandiruotėje  Kauno skyriuje  kadastro  darbų organizavimo klausimais , t.y. ji turėjo būti komandiruotėje Kaune nuo 2007-12-04 iki 2007-12-06 (t. 2 b.l. 221, 226), tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų,  D. G. tuo laiku, kai turėjo būti komandiruotėje, buvo  Vilniuje  ir  važiavo Mickevičiaus-Kęstučio gatvių rajone , kur , pasak jos, ji prieš tai  buvo užsukusi į  tame rajone esantį grožio saloną „E“ (duomenys pakeisti).  D. G. nepateikė jokių  įrodymų,  kurie patvirtintų, jog  jos  buvimas aptariamu laiku   Vilniuje  buvo susijęs su darbinių funkcijų vykdymu . Kolegija, nustatydama iš D. G. priteistinos  neturtinės žalos  dydį,  atsižvelgė į tai, kad  ji turi darbines pajamas, pati D. G. nepateikė jokių įrodymų apie savo materialinę padėtį , kurie  būtų vada mažinti  priteistiną neturtinės žalos  dydį. 

Iš byloje   esančių duomenų ( orderio,  pinigų priėmimo kvitų, teisiamųjų posėdžių protokolų, ieškinio pareiškimo) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiąja pripažintą   A. Č. teisminio  nagrinėjimo metu bei apeliacinio proceso metu atstovavo   advokatas Vladislav Latušinskij, kuris  ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo  posėdžiuose  ir pan., dėl to A. Č. turėjo 2100 Litų išlaidų. Šiuo procesiniu dokumentu  išteisintoji D. G. bus pripažinta  kalta, todėl ji  kaip   kaltas asmuo turi atlyginti   jos turėtas išlaidas . Dėl šių motyvų  šios išlaidos priteistinos iš   nusikalstamos  veikos kaltininkės  D. G. (Lietuvos Respublikos BPK  106 str.). 

Dėl išdėstytų aukščiau motyvų išteisinamasis nuosprendis  naikintinas,  priimant   išteisintosios  D. G. atžvilgiu  apkaltinamąjį nuosprendį.

Kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str.. 1 d. 2 p.,

n u s p r e n d ė :

Vilniaus miesto  apylinkės  prokuratūros , A. Č. apeliacinius skundus  patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto  1 apylinkės teismo   2010-04-15 nuosprendį, priimtą  D. G. atžvilgiu , panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. G. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikso BK  281 str. 3 d. ir paskirti jai  38 MGL dydžio ( 4940 Litų: keturis tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt Litų ) baudą.

Priteisti  J. Č. iš D. G. neturtinės žalos atlyginimui  60 000 (šešiasdešimt tūkstančių ) Litų.

Priteisti iš  D. G. A. Č. 2100 ( du tūkstančius  vieną  šimtą ) Litų  už išlaidas  advokatui.

Šis nuosprendis įsiteisėja  nuo jo paskelbimo dienos.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                  Laureta Ulbienė

 

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Jurgita Mačionytė

 

                                                                                                                              Viktoras Dovidaitis

 

   

             

             


Paminėta tekste:
  • BK 281 str. Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas
  • BK
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 282 str. Transporto eismo tvarkos ar saugumo taisyklių pažeidimas
  • BK 68 str. Uždraudimas naudotis specialia teise
  • BPK 106 str. Advokato darbo apmokėjimas
  • BPK 305 str. Aprašomoji nuosprendžio dalis
  • BPK
  • BPK 53 str. Atstovai pagal įstatymą
  • BPK 115 str. Civilinio ieškinio išsprendimas
  • CK
  • BK 28 str. Būtinoji gintis
  • BPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys