Civilinė byla Nr. 3K-3-92/2008
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S) 75.4.1; 75.8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko
(kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimo ir
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
birželio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. (T.
B.) ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas
Ieškovas T. B. kreipėsi
su ieškiniu į teismą ir CK 3.60, 3.63, 3.65, 3.117, straipsnių, 3.178
straipsnio 1 dalies, 3.195-196 straipsnių pagrindu prašė teismo nutraukti jo ir
D. B 1998 m. sausio 8 d. sudarytą santuoką dėl D. B. kaltės bei padalyti
santuokoje įgytą turtą. Bylos nagrinėjimo parengiamajame teismo posėdyje metu
šalys pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo ir tos santuokos nutraukimo
pasekmių ir prašė santuoką nutraukti bendru sutarimu bei pasidalyti turtą taip:
T. B. nuosavybės teise atitenka automobilis ,,Mitsubishi Galant“ (duomenys
neskelbtini, vertė 500 Lt), žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini),
rinkos vertė 1752 Lt, viso turto vertė – 2252 Lt; D. T. nuosavybės teise
atitenka žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,0528 ha ploto, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 29 000 Lt, su sodo nameliu, esančiu šiame
sklype, rinkos vertė 30 000 Lt, su šiltnamiu, rinkos vertė 2000 Lt, viso turto
vertė – 62 000 Lt; D. B. už jai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį
įsipareigojo T. B. naudai sumokėti 28 000 Lt kompensaciją per du mėnesius nuo
sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šalys nurodė, kad įsipareigojimų kreditoriams
neturi, sutarties sudarymas išreiškia jų valią, pretenzijų vienas kitam neturi.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos rajono
apylinkės teismas 2006 m. spalio 27 d. sprendimu šalių prašymą tenkino,
nutraukė T. B. ir D. B. 1988 m. sausio 8 d. sudarytą santuoką abiejų
sutuoktinių sutarimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Teismas sprendime nurodė, kad sutuoktiniai daugiau kaip metus nebetvarko bendro
ūkio ir nebegyvena sutuoktinio gyvenimo, susitaikyti atsisako, ir padarė
išvadą, jog santuoka iširo ir nėra galimybių, kad sutuoktiniai pradės gyventi
kartu. Teismas nustatė, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka
CK 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl ją patvirtino.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. birželio 21 d.
nutartimi atmetė atsakovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės
teismo 2006 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nutartyje
nurodė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys pasirašė bendru
sutikimu, šalys susitarė dėl dalytino turto. Kolegija nenustatė, kad šią
sutartį atsakovė pasirašė ne laisva valia. Aplinkybę, kad atsakovė nesinaudojo
savo atstovų pagalba, kolegija laikė teisiškai nereikšminga, nes teismo
posėdžio metu pareiškė nesinaudosianti teisininko pagalba. Nors D. B. yra
bedarbė, neturi jokių santaupų, tačiau kolegija laikė, kad atsakovės prisiimtas
įsipareigojimas mokėti kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokinio turto
dalį nepažeidžia jos teisių ir teisėtų interesų. Kolegija taip pat nurodė, kad
dalytino turto vertė nustatyta tinkamai.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovė D. B. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m.
spalio 27 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas
tokiais argumentais:
Kasatorius nurodo,
kad teismai turėjo vadovautis CK 3.53 straipsnio 4 dalimi ir netvirtinti
sutarties, kuri pažeidė kasatorės (atsakovės) teises ir teisėtus interesus, o
bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdyti, kol bus sudaryta nauja sutartis,
nepažeidžianti nė vieno sutuoktinio esminių teisių ir interesų. Kasatorė yra
bedarbė, neturi jokių santaupų, todėl neturi galimybės per du mėnesius sumokėti
ieškovui 28 000 Lt kompensaciją. Teismai neatkreipė dėmesio į šią, kasatorės
nuomone, esminę aplinkybę, kad dėl nerealios ir kasatorei neįvykdomos sutarties
sąlygos sutartis yra ydinga jau nuo pasirašymo momento, todėl negalėjo būti
tvirtinama. Kasatorė taip pat nurodo, kad sutartį pasirašė be savo atstovo ir
ne savo valia. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neteisingai įvertino
ieškovui atitekusios žemės vertę. Kasatorė mano, kad buvo pažeista CK 5.59
straipsnio norma, įpareigojanti teismą, sprendžiant santuokos nutraukimo
klausimą, išspręsti ir turto padalijimo klausimą, išskyrus atvejus, kai turtas
yra padalytas bendru sutarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kadangi sutartis
dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo patvirtinta notarine tvarka, mano, kad
teismas šiuo atveju netinkamai sprendė šį klausimą. Kasatorė mano, kad
nekilnojamasis turtas turėtų būti padalijamas šalims po ½ dalį be jokių
kompensacijų.
Atsiliepime į
kasacinį skundą ieškovas T. B. prašo atsakovės kasacinį skundą atmesti, o
skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepime
nurodoma, kad nepagrįstas atsakovės teiginys, jog sutartyje nebuvo išreikšta
jos valia. Ieškovas nurodo, kad iš atsakovės paaiškinimų tiek apeliacinės
instancijos teisme, tiek kasaciniame skunde neįmanoma suprasti, kokio
santuokoje įgyto turto padalijimo varianto norėtų pati atsakovė. Ieškovas
nurodo, kad CK 3.59 straipsnio reikalavimai nebuvo pažeisti, nes teismas,
spręsdamas santuokos nutraukimo bylą, sprendė ir santuokinio turto padalijimo
klausimą. Kasacinio skundo teiginį, kad nekilnojamasis turtas turi būti
padalijamas kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį be jokios kompensacijos,
ieškovas laiko nepagrįstu, nes tai naujas reikalavimas, kurio atsakovė nekėlė žemesnės
instancijos teismuose. Taip pat ieškovas nurodo, kad teismas ištyrė ir įvertino
aplinkybes dėl santuokoje įgyto turto vertės ir pagrįstai nustatė, kad sudaryta
sutartis nepažeidžia atsakovės teisių, nes jai tenka didesnės vertės turtas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės
Teismai patenkino šalių prašymą nutraukti
santuoką bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo
pasekmių. Pagal sutartį atsakovui atiteko 500 Lt vertės automobilis ir 0,5 ha
ploto 1752 Lt vertės žemės sklypas (duomenys neskelbtini).; atsakovei – 0,0528
ha ploto 62 000 Lt vertės žemės sklypas su jame esančiu sodo nameliu ir
šiltnamiu (duomenys neskelbtini). Atsakovė įpareigota ieškovui per du mėnesius
sumokėti 28 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnės vertės turtą.
V. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas neperžengdamas kasacinio
skundo ribų patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo
aspektu remdamasis byloje teismų nustatytomis aplinkybėmis (CPK 353
straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį teisės taikymo
aspektu keliamas klausimas dėl turto įvertinimo. Turtas neatitinka realios
rinkos kainos, dėl to šalių sudaryta sutartis ir teismo procesinių sprendimų,
kuriais ji patvirtinta, dalis dėl turto padalijimo neatitinka įstatymo
reikalavimų. Tai yra teisės klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.
Šalių santuoka teismų
sprendimais nutraukta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo
skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta
tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu
nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl
santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą.
CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos
nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia
sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus
interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų
sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu
sutuoktiniai esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalyje) nustatytoms sąlygoms
laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas,
nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai
turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė
visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį,
tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53
straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Nagrinėjamoje byloje
kasatorė nurodo, kad sutartimi dėl santuokinio turto padalijimo yra
pažeidžiamos kasatorės turtinės teisės, nes sutuoktiniui tekusio 0,5 ha žemės
sklypo vertė nėra nustatyta pagal rinkos kainas, kurios galiojo bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, dėl šios priežasties bei parinkto
sutartimi turto padalijimo būdo jai tenka pareiga kompensuoti sutuoktiniui jo
dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pinigais, dėl turtinės padėties ji to
negali įvykdyti. Be to, kasatorė nurodo, kad, nustačius ieškovui tekusio žemės
sklypo kainą žemesnę nei rinkos, yra pažeidžiamos jos turtinės teisės. Teisėjų
kolegija pažymi, kad sutarties sąlygos, kurioms esant teismas gali konstatuoti
iš esmės esant vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, yra ir
tokie atvejai, kai sutarties sąlygomis ribojamos sutuoktinio turtinės teisės.
Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos
kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.
Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių
turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos
iškėlimo, CK 3.67 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, įtvirtinanti to
paties straipsnio 1 dalies išimtį. Šioje normoje įtvirtinta galimybė taikyti
turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo
bylos iškėlimo, o dar anksčiau, t. y. nuo tada, kai santuokiniai pradėjo
gyventi skyrium. Bendras sutuoktinių gyvenimas neretai baigiasi anksčiau, nei
iškeliama santuokos nutraukimo byla. Teisėjų kolegija pažymi, kad turtinių
teisinių santuokos nutraukimo padarinių taikymas nuo tos dienos, kai
sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, reiškia, kad kaip bendroji jungtinė
nuosavybė bus dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas iki gyvenimo skyrium
pradžios, taip pat ir dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos
kainas, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje
(CK 3.67 straipsnio 2 dalis, 3.119 straipsnis). Tačiau nustatyti, kad turtiniai
teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo tos dienos, kai
sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, teismas gali tik vieno ar abiejų
sutuoktinių prašymu, bet ne savo iniciatyva. Be to, teisę prašyti taikyti
tokius padarinius turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl
santuokos iširimo. Tokia išimtis siejama su kaltės dėl santuokos iširimo
institutu. Pažymėtina, kad taikant CK 3.67 straipsnio 2 dalį teismas turi
konstatuoti teisiškai reikšmingus faktus dėl šio straipsnio nuostatų taikymo,
taip pat galimi atvejai, kai būtina aiškintis turto vertės pokyčius ir kitas
aplinkybes dėl turto vertės konstatavimo.
Nagrinėjamu atveju
santuokos nutraukimas byloje spręstas remiantis abiejų sutuoktinių bendru
sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Minėta, kad nutraukiant santuoką šia tvarka
reikalaujama, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai pateiktų
sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2
punktas). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punktą tokie prašymai neapmokestinami
žyminiu mokesčiu, todėl kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo CK 3.51
straipsnio pagrindu žyminio mokesčio nereikia mokėti. Tai reiškia, kad
skatinama sutuoktinius santuokos nutraukimo ir visus su juo susijusius
klausimus spręsti taikiai, sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių.
Šioje byloje šalys, pasirinkusios aptartą santuokos nutraukimo būdą, ginčijasi
dėl jų sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo padarinių – santuokinio
turto padalijimo būdo, jo įkainojimo. Teismų priimtuose procesiniuose sprendimuose
konstatuota, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjai
susitarė, jog kasatorei D. B. asmeninės nuosavybės teise atiteks 62 000 Lt
vertės žemės sklypas su sodo nameliu ir kiemo statiniais, esantys (duomenys
neskelbtini), o T. B. asmeninės nuosavybės teise – 500 Lt vertės
automobilis „Mitsubishi Galant“ ir 0,5 ha ploto 1752 Lt vertės žemės sklypas,
esantis (duomenys neskelbtini). D. B. už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto
turto dalį sutiko sumokėti 28 000 Lt kompensaciją. Minėta, kad dalijamo bendro
turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės
sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), o santuokos nutraukimas
sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos
nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis). Byla dėl
santuokos nutraukimo teisme iškelta 2005 m. gegužės 17 d. (CPK 137 straipsnio 1
dalis). Kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo T. B. nurodė, kad
daugiau nei metus su atsakove D. B. negyvena kartu, netvarko bendro ūkio,
šeima yra iširusi. Bylą nagrinėję teismai dėl santuokos nutraukimo konstatavo,
kad šalys daugiau kaip metai nebetvarko bendro ūkio, negyvena kartu, šeima yra
iširusi ir santuoką nutraukė (sprendimas dėl santuokos nutraukimo apeliacine ir
kasacine tvarka neskundžiamas). Kreipiantis į teismą byloje buvo pateiktas Registrų
centro Klaipėdos filialo 2004 m. liepos 8 d. pažymėjimas, išduotas T. B.
atstovo advokato L. Straukos pareikalavimu. Jame nurodyta 2004 m. birželio
29 d. santuokinio turto vidutinė rinkos vertė, t. y. žemės sklypas (duomenys
neskelbtini) įvertintas 5383 Lt, sodo namelis – 12 600 Lt, šiltnamis – 339 Lt,
kiemo statiniai – 339 Lt, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) – 1752 Lt. Bylos
nagrinėjimo metu šalys teikė kitus duomenis dėl dalijamo turto vertės iš
Nekilnojamojo turto registro, taip pat UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo
ataskaitą. Teismai, nagrinėdami bylą ir spręsdami dėl sutuoktinių sutarties dėl
santuokos nutraukimo pasekmių – turto padalijimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo
dėl turto vertės - netaikė CK 3.119, 3.67 straipsnių nuostatų, ir šalių
patvirtintos sutarties dalies dėl santuokos nutraukimo pasekmių turto vertės
nustatymo nevertino aptartų įstatymų nuostatų aspektu. Dėl to teismų priimti
procesiniai sprendimai negali būti laikomi teisėti ir pagrįsti (CPK 346
straipsnio 2 dalies 1 punktas). Sprendžiant dėl turto vertės, atkreiptinas
teismo dėmesys į tai, kad vienas iš kriterijų turto rinkos vertei nustatyti yra
Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. Jeigu šalys su
Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyto turto verte bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje nesutinka, tai turto vertė
nustatytina remiantis eksperto išvada, CPK nustatyta tvarka skiriant ekspertizę
(aiškinantis turto vertę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje),
įvertinant eksperto išvadą ir kitus įrodymus dėl turto vertės CPK 185
straipsnio nustatyta tvarka.
Santuoka bendru
abiejų sutuoktinių sutikimu nutraukiama supaprastino proceso, kurį
reglamentuoja CPK 538–541 straipsniai, tvarka. Minėta, kad santuokos nutraukimo
byla šiais atvejais nagrinėjama supaprastinto (sumarinio) proceso tvarka, nes
nėra sutuoktinių ginčo, taigi teismas privalo tik patikrinti, ar sutuoktinių
sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra teisėta ir nepažeidžia
kurio nors teisių, ir ar tikrai santuoka iširo ir sutuoktinių neįmanoma
sutaikyti. Pagal CPK XXXV skyriuje reglamentuotą supaprastintą tvarką santuokos
nutraukimo bylos nagrinėjamos ne pagal bendrąsias ginčo (ieškinio) proceso taisykles,
o pagal specialiąsias, įgalinančias ją greičiau išnagrinėti. Nutraukti santuoką
abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu galima tik tada, kai sutuoktiniai sutaria ne
tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių (CK 3.51
straipsnis).
Nagrinėjamoje
byloje yra teisinė situacija, kai šalys susitarė dėl santuokos nutraukimo,
tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, apeliacine ir kasacine
tvarka skundžia teismo sprendimo dalį, kuria patvirtinta sutartis dėl santuokos
nutraukimo padarinių. Pagal CK 3.66 straipsnio 1 dalį santuoka laikoma
nutraukta nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsigaliojimo dienos. Teisėjų
kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria
patvirtinta sutartis dėl turto padalijimo, byloje, išnagrinėtoje supaprastinto
proceso tvarka, konstatuojamas teisės pažeidimas, reiškia, kad bylą nagrinėti
šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų. Tokiu atveju
turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo (CPK 346
straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad
sprendimas dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjo ir santuoka laikoma nutraukta
(CK 3.66 straipsnio 1 dalis), apsiriboja teisės normų, reglamentuojančių turto
padalijimo (turto vertės nustatymo) klausimus. Supaprastinto proceso tvarka šis
klausimas gali būti išsprendžiamas, kai šalys susitaria (CK 3.51 straipsnis,
CPK 538–541 straipsniai); šalims nesusitarus dėl turto vertės, kompensacijos
dydžio, prireikus skirti ekspertizę ir pan., ši bylos dalis dėl turto
padalijimo perduotina nagrinėti ieškinio teisenos tvarka.
Remiantis tuo,
kas aptarta, teismų priimtų sprendimo ir nutarties dalys, kuriomis patvirtinta
sutuoktinių sutartis dėl turto padalijimo, naikinamos dėl netinkamo ginčo
santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1
punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis). Teismų sprendimo
ir nutarties dalys dėl santuokos nutraukimo paliktinos galioti nepakeistos.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Klaipėdos
rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d.
nutarties dalis dėl sutuoktinių sutarties pasidalyti turtą patvirtinimo
panaikinti ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti Klaipėdos rajono
apylinkės teismui.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Janina
Januškienė
Gintaras Kryževičius