Civilinė byla Nr. e2-30974-996/2020

     Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25241-2020-7

     Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1;    

     3.2.8.1; 3.4.1.7

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. spalio 5 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Stanislovaitienė,

sekretoriaujant Onai Virmauskienei,

dalyvaujant ieškovei A. C.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Euronita“ atstovei advokatei Astai Bajorienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euronita“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė :

A. C. (toliau – ieškovė, darbuotoja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–4) uždarajai akcinei bendrovei „Euronita“ (toliau – atsakovė, darbdavė, įmonė), nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo Nr. DGKS-4804 darbo byloje Nr. APS-131-15079, kuriuo buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, (toliau – sprendimas) dalimi, kurioje, tvirtinant šalių taikos sutartį, nurodyta, jog ieškovė ateityje neturės pretenzijų ir reikalavimų, kylančių iš darbo santykių, atsakovei, bei prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės vadovės 2020 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. C. darbo drausmės pažeidimo“ ir priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad Darbo ginčų komisijos darbo bylos nagrinėjimo metu taikos sutartį pagal savo šabloną parengė ir šalims pateikė Darbo ginčų komisija, sutarties nuostata dėl pretenzijų ateityje neturėjimo toje dalyje, kiek tai susiję su žalos, kilusios iš darbo teisinių santykių, atlyginimu, posėdžio metu nebuvo atskirai paaiškinta ir/ar aptarta, todėl ji posėdžio metu buvo tikra, kad Darbo ginčų komisijos parengta taikos sutartis žalos atlyginimo dalies neapima, ir tik gavusi sprendimą ir dėl jo diskutuodama su keliais skirtingais darbo teisės specialistais, jai paaiškėjo, kad Darbo ginčų komisijoje posėdžio metu pagal Darbo ginčų komisijos šabloną pasirašyta taikos sutartis sukurs teisinę situaciją, kurios ji nenorėjo ir nesiekė, Darbo ginčų komisijos parengta taikos sutarties dalis neatitiko jos tikrosios valios. Paaiškino, kad pagal 2018 m. balandžio 16 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ji dirbo atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigose, visą darbo laiką įmonėje darbo funkcijas, pagal šių pareigų darbo pobūdį, vykdė skirtingose vietose, ne vien tik atsakovės vykdomose gamybinėse veiklos bei įrengto ofiso patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi darbo sutartyje nurodyta tik darbovietė, bet nebuvo nustatyta/nurodyta darbo vieta ir ši aplinkybė – darbo vietos nenurodymas darbo sutartyje, nebuvo atsitiktinė, sprendžiant iš darbo specifikos ir iš darbdavės suteiktų pareigoms vykdyti darbo priemonių, tokių kaip mobilus internetinis ryšys, įskaitant atskirą mobilaus ryšio kortelę vien tik duomenų perdavimui (kompiuteriniam ryšiui), ilgalaikę darbo funkcijų vykdymo specifiką skirtingose vietose patvirtina ir įvažiavimų–išvažiavimų ataskaita už visą darbo šiose pareigose laikotarpį, pradedant nuo 2018 metų, kurią pateikė atsakovė, informacija minimoje ataskaitoje buvo analogiška/tapati visą darbo įmonėje laiką, o ne vien tik aktuali kilusio ginčo laikotarpiu. Teigė, jog 2020 m. kovo 13 d. įmonės direktorei sugrįžus į darbą, ji jos elektroniniu laišku paprašė įvertinti 2020 m. kovo 9 d. įmonės gamybos vadovės pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei parašyti (nurodyti/patvirtinti), ar ji turi pateikti ir kokius paaiškinimus ji turi pateikti, tą pačią dieną gavo direktorės elektroninį laišką, kuriame direktorė parašė „pabaigti visą šitą jovalą“, todėl iš pastarojo direktorės elektroninio laiško, kuriame nebuvo nurodyta pateikti paaiškinimus, suprato, kad situacija ir šitas klausimas pabaigtas, t. y. išspręstas. Nurodė, kad patyrė didelį netikėtumą, kai direktorė 2020 m. balandžio 8 d. elektroniniu paštu jai atsiuntė 2020 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. C. darbo drausmės pažeidimo“ (toliau – 2020 m. balandžio 7 d. įsakymas, įspėjimas), ji tą pačią dieną informavo direktorę, kad su 2020 m. balandžio 7 d. įsakymu nesutinka bei pareikalavo 2020 m. balandžio 7 d. įsakymą panaikinti, kadangi jis, jos vertinimu, buvo neteisėtas dėl procedūrinių pažeidimų ir dėl faktinių aplinkybių (situacijos) netinkamo vertinimo bei kvalifikavimo, įskaitant jo priėmimą vienašališkai, atsakovei tik apsimestinai imituojant bendradarbiavimą, tačiau sprendžiant kilusią situaciją realiai to nedarant (nebendradarbiaujant), be to, vertinant tai, kad 2020 m. balandžio 7 d. įsakymas priimtas galiojant 2020 m. sausio 28 d. pranešimui Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė galėjo ir turėjo numatyti pastarojo sprendimo neigiamas pasekmes, kaip darantį tiesioginę neigiamą įtaką darbinei reputacijai ir tokiu būdu nutraukiant darbo santykius su atsakove 2020 m. sausio 28 d. pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kas riboja jos galimybes įsidarbinti pareigose, kurioms keliami nepriekaištingos darbinės reputacijos reikalavimai.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (bylą nutraukti) bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 113–121).

Atsakovė paaiškino, kad ieškovė nuo 2018 m. balandžio 16 d. pagal darbo sutartį dirbo įmonės (duomenys neskelbtini), direktorės 2020 m. balandžio 7 d. įsakymu buvo pripažinta padariusia darbo drausmės pažeidimą bei įspėta, kad už antrą pažeidimą ji galėtų būti atleista iš darbo, 2020 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. C. atleidimo iš darbo“ ieškovė buvo atleista iš darbo nuo 2020 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 57 straipsnio pagrindu (darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės). Nurodė, kad su ieškovės ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi ieškinio reikalavimas panaikinti taikos sutartį (jos dalį) dėl taikos sutarties tikrojo turinio ir teisinių pasekmių nesuvokimo akivaizdžiai neatitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytų sąlygų dėl iš esmės suklydus sudaryto sandorio nuginčijimo, be to, reikalavimas panaikinti atskiras ieškovei nepatinkančias taikos sutarties nuostatas, o ne taikos sutartį in corpore, aiškiai pažeidžia šalių lygybės principą, nes būtų panaikintos taikos sutarties nuostatos, kurių įmonė siekė, todėl toks reikalavimas pažeistų įmonės pačios teises ir sukurtų teisinius padarinius, kurių įmonė nesiekė ir dėl kurių nesitarė, taip pat net ir pripažinus taikos sutartį negaliojančia kaip sudarytą dėl ieškovės esminio suklydimo, reikalavimas dėl direktorės 2020 m. balandžio 7 d. įsakymo panaikinimo negalėtų būti tenkinamas, nes kaip nesukeliantis materialiųjų teisinių pasekmių negali būti ginčo nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme dalykas. Pažymėjo, kad ieškovė prašyme Darbo ginčų komisijai žalos reikalavimo nekėlė, apie tai nekalbėjo ir posėdžio metu, todėl pirmiausia dėl to žalos (neaišku, kokios ir kokiu pagrindu keliamos ar ateityje keltinos) atsisakymo klausimas kaip toks Darbo ginčų komisijos posėdyje specialiai nebuvo aptariamas ar nagrinėjamas, tačiau Darbo ginčų komisijos posėdyje buvo labai plačiai aptariamas susitarimas, kad panaikinus ginčijamą įsakymą jokie kiti ginčai iš darbo teisinių santykių, kurie jau yra pasibaigę, nekils, kadangi prašyme Darbo ginčų komisijai pati ieškovė kėlė vienintelį reikalavimą dėl direktorės 2020 m. balandžio 7 d. įsakymo panaikinimo, tą patį vienintelį reikalavimą įvardijo ir posėdyje. Teigė, kad ieškovės teiginys neva bylos nagrinėjimo metu taikos sutartį pagal savo šabloną parengė ir šalims pateikė Darbo ginčų komisija yra akivaizdi netiesa, kadangi Darbo ginčų komisija, išsiaiškinusi jau aptartą ieškovės valią/lūkestį, aiškinosi, kokios taikos sutarties nuostatos siekia kita šalis, Darbo ginčų komisijos pirmininkė paaiškino, kad taikos susitarimas reiškia, kad abi šalys kažkokį susitarimą pasiekia ir kažkur nusileidžia ir pasiūlė, kad galėtų būti nustatyta, kad kita šalis daugiau pretenzijų, susijusių su darbo santykiais nebeturėtų ir ateityje neturės, todėl reziumuodama šalių išsakytą valią, Darbo ginčų komisijos pirmininkė paklausė, ar tinka toks susitarimas, kad būtų panaikintas įsakymas, taikos sutartyje įrašant, kad šalys daugiau viena kitai pretenzijų dėl darbo santykių neturi ir ateityje neturės, posėdyje dalyvavęs ieškovės (duomenys neskelbtini) A. C. ir pati ieškovė su tuo sutiko, todėl tai akivaizdžiai paneigia ieškinio teiginį, kad šalių pasirašymui buvo pateikta šabloninė Darbo ginčų komisijos sutartis, tariamai individualiai neaptarta, nes matyti, kad taikos sutarties nuostatos buvo išsiaiškintos pagal abiejų šalių valią kaip kompromiso būdu abiejų šalių priimtos ir į taikos sutartį įrašytos pagal abiejų šalių individualiai aptartas sąlygas, be to, ieškovė yra išsilavinęs, darbo santykių esmę suvokiantis asmuo, be kita ko įmonės (duomenys neskelbtini), į Darbo ginčų komisiją ieškovė atvyko su (duomenys neskelbtini) A. C., profesionaliu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat aktyviai dalyvavo tiek motyvuojant ieškovės lūkesčius, tiek vertinant dabar jau tariamai nesuvoktą teiginį dėl pretenzijų, kylančių iš darbo santykių, atsisakymo, taigi, tiek pati ieškovė, tiek kartu posėdyje dalyvavęs jos (duomenys neskelbtini), pritarę individualiai aptartoms taikos sutarties sąlygoms, turėjo pakankamai gyvenimiškos ir darbinės patirties itin paprastai taikos sutarties nuostatai dėl ateities darbo ginčų tarp šalių užkardymo suvokti. Atkreipė dėmesį į tai, kad jei ieškovė nebūtų kreipusis į teismą su ieškiniu, Darbo ginčų komisijos sprendimas būtų įsiteisėjęs, o ginčijamas įsakymas įmonės jau būtų buvęs panaikintas. Pažymėjo, kad tai, jog direktorės 2020 m. balandžio 7 d. įsakymas nesukelia ieškovei jokių teisinių pasekmių ir kad pagal naująjį DK drausminių nuobaudų kaip tokių apskritai nėra, ieškovei aiškiai buvo nurodyta Darbo ginčų komisijos posėdyje, o atsižvelgiant į tai, kad darbo santykiai tarp šalių yra nutrūkę DK 57 straipsnio pagrindu, net teoriškai ir ateityje nebegali sukelti ieškovei jokių teisinių padarinių. Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju įmonės įsakymo, kuriuo nustatytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas ir ieškovė įspėta apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą priėmimas yra tik procedūrinis veiksmas, nesukėlęs ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, toks įmonės priimtas įsakymas negalėjo būti ginčijamas nei Darbo ginčų komisijoje, nei teisme, dėl šių priežasčių, net jei būtų tenkintas ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančia taikos sutartį/jį patvirtinusį Darbo ginčų komisijos sprendimą, negalėtų būti tenkintas ieškinio reikalavimas dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo, o civilinė byla dėl šio reikalavimo turėtų būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą atsakovės poziciją.

Byla nutraukiama.

Byloje ginčas kilo dėl įspėjimo panaikinimo, kai Darbo ginčų komisijoje buvo sudaryta taikos sutartis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. balandžio 16 d. ieškovė su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė buvo priimta dirbti įmonės (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 9–10), įmonės direktorė 2020 m. sausio 28 d. pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini) informavo ieškovę dėl būsimo ieškovės atleidimo iš užimamų pareigų DK 57 straipsnio pagrindu (tapus perteklinei ieškovės atliekamai darbo funkcijai dėl darbų optimizavimo ir organizavimo pakritimų) 2020 m. balandžio 28 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 35), įmonės gamybos vadovė įgaliota įmonės direktorės 2020 m. kovo 9 d. pateikė ieškovei pavedimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paaiškinimo pateikimo dėl galimo darbo pareigų pažeidimo (nesilaikymo nustatyto darbo laiko rėžimo ir neišdirbimo nustatytos darbo laiko normos) (el. b. apyrašo t. I, l. 8), įmonės direktorė 2020 m. balandžio 7 d. priėmė įsakymą, kuriuo įspėjo ieškovę apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pažeidimą (ne pilnai išdirbtą darbo laiko normą) (el. b. apyrašo t. I, l. 31), įmonės direktorė 2020 m. balandžio 28 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. C. atleidimo iš darbo“, kuriuo ieškovė nuo 2020 m. balandžio 28 d. buvo atleista iš pareigų pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (el. b. apyrašo t. I, l. 123), ieškovė 2020 m. liepos 3 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl 2020 m. balandžio 7 d. įsakymo panaikinimo (el. b. apyrašo t. I, l. 46–47), Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis (el. b. apyrašo t. I, l. 5–6).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 punktą, teismas nutraukia bylą, jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai byla teisminga administraciniam teismui.

Pagal DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 3 dalį, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus. Pagal DK 231 straipsnio 4 dalį, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Pagal DK 231 straipsnio 7 dalį, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotoja kreipėsi į Darbo ginčų komisiją prašydama pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu įmonės direktorės 2020 m. balandžio 7 d. įsakymą (įspėjimą), šalys darbo ginčą Darbo ginčų komisijoje užbaigė taikos sutartimi, kurią Darbo ginčų komisija sprendimu patvirtino. Nesutikdama su Darbo ginčų komisijos sprendimu, darbuotoja kreipėsi į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Taigi, darbuotojai kreipusis į teismą dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaujantis DK 213 straipsnio 7 dalimi, Darbo ginčų komisijos sprendimas pripažįstamas netekusiu galios. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė nurodė, kad įmonė nesutinka sudaryti naujos taikos sutarties su ieškove, todėl ginčas dėl įspėjimo panaikinimo nagrinėjamas teismo.

Teismas pažymi, kad darbdavio įsakymas, kuriuo konstatuojamas darbo pareigų pažeidimas ir kartu darbuotojas įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, nėra skundžiamas, kadangi tai laikoma tik procedūriniu veiksmu, kuris darbuotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių; toks įsakymas kartu atlieka ir prevencinę funkciją – skatina darbuotoją tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, tačiau įsakymo priėmimu jokios subjektinės teisės ar pareigos darbuotojui nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos. Tokio įsakymo teisėtumas darbo ginčus nagrinėjamuose organuose gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimo iš darbo už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą (pagal DK 58 straipsnį) teisėtumą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tokios teismo išvados atitinka teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1350-910/2019).

Aukščiau aptarta bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė priėmė 2020 m. balandžio 7 d. įsakymą, konstatuodama ieškovės padarytą darbo pareigų pažeidimą ir įspėdama ieškovę, kad už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą – ne pilnai išdirbtą darbo laiko normą – ji gali būti atleista iš darbo (el. b. apyrašo t. I, l. 31), darbuotoja iš darbo buvo atleista visai kitu pagrindu – DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – darbuotojos atliekama darbo funkcija darbdavei tapo pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ir kitų priežasčių, susijusių su darbdavės veikla (el. b. apyrašo t. I, l. 123), o ne DK 58 straipsnio pagrindu. Taigi, teismas konstatuoja, kad atsakovės vadovės 2020 m. balandžio 7 d. įsakymo, kuriuo nustatytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas ir ieškovė įspėta apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį patį pažeidimą, priėmimas yra tik procedūrinis veiksmas, nesukėlęs ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių (ieškovė atleista iš pareigų visai kitu pagrindu), todėl, vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, teismas daro išvadą, kad toks įsakymas (įspėjimas) negalėjo būti ginčijamas nei Darbo ginčų komisijoje, nei teisme, todėl byla nutraukiama; teismo nutarčiai įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Byla išnagrinėta atsakovės naudai (atsakovė prašė bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme), todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės ją atstovavusiai advokatei sumokėtas jos patirtas 1 815 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą teisme) (el. b. apyrašo t. I, b. l. 110, 122, 124). Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, aplinkybę, kad teismo posėdis truko tik 12 min., atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati ir pakankama nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės nepriteisiamos, kadangi ji nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 294 straipsniu, 290–291 straipsniais teismas

n u t a r i a :

bylą pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euronita“ dėl darbo ginčo nutraukti. 

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. DGKS-4804 darbo byloje Nr. APS-131-15079 laikyti netekusiu galios.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Euronita“ (į. k. 304748108) iš ieškovės A. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                              Ieva Stanislovaitienė