Administracinė byla Nr. eI-1641-244/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04623-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.2; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska,
dalyvaujant pareiškėjui E. S., pareiškėjo atstovui advokatui G. D.,
atsakovo atstovui L. P.,
vertėjai R. N.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas E. S. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. spalio 27 d. įsakymą „Dėl vyresniojo inspektoriaus E. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ ir juo paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš vidaus tarnybos ir įpareigoti Vilniaus AVPK grąžinti pareiškėją į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjo pareigas taip pat priteisti pareiškėjui E. S. vidutinį darbo atlyginimą už priverstinę pravaikštą nuo 2016 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62491-15 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 228 straipsnio 2 dalyje, požymius. Pareiškėjas buvo įtariamas tuo, kad galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. siekdamas asmeninės naudos ir veikdamas kartu su J. R. bei sutuoktine I. S. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2016 m. sausio 8 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nusikalstamos veikos padarymu įtariamo V. M. reikalavo dviejų moteriškų rankinių „Pierre Cardin“, dviejų porų sportinių batelių „Nike“ ir 7 vienetų 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, kuriuos pastarasis turėjo įgyti neteisėtu būdu, dėl to valstybė patyrė didelės žalos. 2016 m. sausio 29 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galimai neteisėtų veiksmų. 2016 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 2 dalyje, požymių. Įsiteisėjus nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo atnaujintas tarnybinis patikrinimas bei 2016 m. spalio 27 d. skundžiamu įsakymu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.
Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas įtariant pareiškėją padarius LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o siūlymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagrįstas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigūnų etikos kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimu. Pareiškėjo teigimu, ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio tyrimo atlikimo pagrindai ir įrodinėtinos aplinkybės skiriasi, todėl pareiškėjui turėjo būti suteikta teisė teikti paaiškinimus ir įrodymus, paneigiančius naujas įtarimo pažeminus pareigūno vardą aplinkybes. Pareiškėjui nebuvo suteikta teisė teikti paaiškinimus ir įrodymus, pagrindžiančius jo nekaltumą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktos objektyviosios tarnybinio nusižengimo pusės aplinkybės nėra pagrįstos konkrečiais įrodymais. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotas tarnybinio nusižengimo padarymo faktas grindžiamas nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, kurie negali būti naudojami drausminės atsakomybės taikymo procese.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė skundą tenkinti remdamasis skunde nurodytomis aplinkybėmis.
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas pažymi, kad pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodytas pažeidimų padarymo laikotarpis, galimai neteisėti E. S. veiksmai, su jais susijęs asmuo bei pažymėta apie institucijos prestižo menkinimą bei galima pareigūno vardo pažeminimą. Akivaizdu, kad E. S. puikiai žinojo, dėl kokių veiksmų yra atliekamas tyrimas, o jo teisė į gynybą nebuvo nei pažeista, nei apsunkinta. Be to, savo iniciatyva jis informavo, kad paaiškinimų neteiks, ir prašė vadovautis jo parodymais ikiteisminiame tyrime (2016-02-01 elektroninis laiškas). Pagal E. S. advokato prašymą pakartotinai pateikus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą kopiją bei pasiūlius iki 2016-10-14 pateikti paaiškinimą, E. S. paaiškinimo vėl neteikė, todėl tokie veiksmai buvo jo asmeninės valios ir gynybinės taktikos išraiška, kurios negalima vertinti kaip teisės į gynybą ribojimo taip, kaip jį apibrėžia pareiškėjas. Visuma E. S. veiksmų liudija, kad vengimas teikti paaiškinimus yra pasirinktas gynybos būdas vengiant tarnybinės atsakomybės. Be to pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, o šiuo atveju pareiškėjas jokių įrodymų, kad buvo apsunkintos galimybės pateikti poziciją iki išvados surašymo momento nepateikė. Be to, byloje yra pateikti susirašinėjimo duomenys apie E. S. valios išraišką neteikti paaiškinimų su siūlymu vadovautis parodymais ikiteisminiame tyrime.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą neskundė, todėl su jame konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir nustatytu teisiniu vertinimu sutiko, todėl tolesnis įsiteisėjusio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ginčijimas jau administracinės bylos apimtyje laikytinas neteisėtu. Be to, pareiškėjas klaidinančiai sieja savo veiksmų vertinimą tarnybinio patikrinimo metu su jo veiksmų vertinimu baudžiamojoje byloje, nes jam inkriminuota nusikalstama veika nebuvo šio tarnybinio patikrinimo dalykas. Pažymi, kad prokuroro sprendimai ikiteisminiame tyrime gali būti vertinami ir skundžiami tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo pasirinktas įsiteisėjusiame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pripažintų teisėtais įrodymų rinkimo teisėtumo ir leistinumo kvestionavimas Administracinių bylų teisenos įstatymo priemonėmis yra negalimas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl 2016 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK įsakymo „Dėl vyresniojo inspektoriaus E. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas E. S. atleistas iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus tyrėjo pareigų pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojanti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Vidaus tarnybos statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).
Byloje nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 12 d. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-62491-15 pagal nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 straipsnio 2 dalį ir pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką. 2016 m. sausio 8 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame pareiškėjas įtariamas tuo, kad galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. siekdamas asmeninės naudos ir veikdamas kartu su J. R. bei sutuoktine I. S. laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 25 d. iki 2016 m. sausio 8 d. tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku iš nusikalstamos veikos padarymu įtariamo V. M. reikalavo dviejų moteriškų rankinių „Pierre Cardin“, dviejų porų sportinių batelių „Nike“ ir 7 vienetų 1 litro talpos alkoholinio gėrimo „Jack Daniels“, kuriuos pastarasis turėjo įgyti neteisėtu būdu, dėl to valstybė patyrė didelės žalos.
2016 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių.
2016 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimo skyrius patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą „Dėl Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. pirmojo PK Kriminalinės policijos 1- ojo skyriaus tyrėjo E. S. veiksmų“, kurioje konstatuota, kad pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą
2016 m. spalio 27 d. Vilniaus apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 10-TE-916 „Dėl vyresniojo inspektoriaus E. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktą, kuris nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.
Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas įsakymas yra neteisėtas, nes nebuvo nustatytos tarnybinio nusižengimo objektyviosios pusės aplinkybės.
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad „Iš 2016-01-12 nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2016-01-08, 17.58 val., pradėti nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai: V. M. stovi prie pagrindinio įėjimo į Vilniaus geležinkelio stoties pastatą, Geležinkelio g. 16, Vilniuje. 17.59 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, eismo žiede, sustoja automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja E. S.. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdi moteris, kuri tyrimo dieną buvo nustatyta kaip I. S.. E. S. nuleidžia vairuotojo durelių langų stiklą ir žiūri į stovintį prie pagrindinio įėjimo į geležinkelio stotį V. M.. Pastarasis prieina prie automobilyje už vairo sėdinčio E. S. ir kalbasi per atidarytą langą. V. M. informuoja E. S. apie įvykdytą 2016-01-07 susitarimą pasakydamas, jog „atlikta viskas puikiai“. Moteris nurodo V. M. sėstis į jų automobilį. V. M. atidaro kairės pusės galines gureles ir įsėda. V. M. perduoda „Jack Daniels“ 0,7 1 talpos butelį. E. S. pasiteirauja, iš kurios „Maxima“ parduotuvės V. M. įgijo butelį, į ką V. M. atsako, jog iš parduotuvės, esančios Mindaugo g. Pokalbio metu E. S. inicijuoja naujo susitikimo su V. M. laiką ir vietą (2016-01-10, 18 val., toje pačioje vietoje). 2016-01-08 atlikta neatidėliotina krata automobilyje Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame Z. S.. Kratos metu rastas ir paimtas 0,7 1 talpos stiklinis butelis „Jack Daniels Tennessee Whiskey“.
Pažymėtina, kad pareiškėjas neskundė nutarimo nutraukti jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl darytina išvada, kad su nutarime konstatuotomis aplinkybėmis sutiko. Kaip matyti iš Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad buvo vertinama įrodymų visumą, o ne atskiri įrodymai. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad „E. S. poelgis nėra suderinamas su geros moralės principais, ir kyla klausimas, ar toks asmuo tinkamas eiti policijos pareigūno pareigas.“
Per teismo posėdį liudytojas V. M. paaiškino, kad pareiškėjas prašė V. M., kad jis „padarytų“, t. y pavogtų tam tikrų prekių (alkoholinių gėrimų ir kt.) ir parduotų jam už mažesnę kainą, o V. M. pažadėjus, vėliau jie, iš anksto susitarę, keliskart buvo susitikę įvairiose Vilniaus vietose.
Pareiškėjas abejoja V. M. parodymu patikimumu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad rengiant Tarnybinio patikrinimo išvadą, buvo remiamasi taip pat kitų asmenų parodymais, kurie užfiksuoti Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjo veiksmai buvo įvertinti ne vien remiantis V. M. parodymais, o V. M. parodymus vertinant visų surinktų įrodymų kontekste.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad operatyvinės veiklos metu gauta informacija negali būti naudojama tarnybinio nusižengimo tyrime, tuo tarpu nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdymo metu surinkti duomenys gali būti naudojami tik nusikalstamų veikų tyrimui. LVAT dėl kriminalinės žvalgybos metu panaudotų duomenų naudojimo tarnybiniam tyrimui atlikti yra pasisakęs, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys apie pareiškėjo padarytas veikas, yra teisėtai naudojami sprendžiant jo drausminės atsakomybės klausimą, todėl jais, kaip leistinais ir teisėtais įrodymais, gali būti remiamasi sprendžiant pareiškėjo drausminės atsakomybės klausimą. (LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016). Nagrinėtoje LVAT administracinėje byloje nurodyta, kad „pareiškėjo kaltė, padarius jam inkriminuotas veikas, iš esmės yra grindžiama kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis - protokolais, garso įrašais.“. Remiantis aktualia LVAT praktika, darytina išvada, kad atsakovas atlikdamas pareiškėjo tarnybinį patikrinimą galėjo remtis nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, todėl pareiškėjo teiginiai, dėl negalėjimo nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo metu gautų duomenų naudojimo atliekant tarnybinį patikrinimą yra atmetami kaip nepagrįsti.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėjas nebuvo patrauktas atsakomybėn pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį, nepaneigia pareiškėjo kaltės dėl jo atliktų neteisėtų veiksmų savo poelgiu pažeminęs pareigūno vardą. Teismas pažymi, kad nusikaltimas ir pareigūno vardo pažeminimas gali būti padarytas ta pačia veika, tačiau ir nesant veikoje visų nusikaltimo sudėties požymių, ji gali būti pripažinta žeminančia pareigūno vardą. Netinkamas pareiškėjo, kaip pareigūno, elgesys yra įrodytas tarnybinio patikrinimo metu surinktais duomenimis, kurie yra apibendrinti Tarnybinio patikrinimo išvadoje. Padarytų veiksmų pasekmės yra akivaizdžios, kadangi nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, pastariesiems atliekant tarnybines pareigas. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo veiksmai yra susiję ir su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, nes jais buvo siekiama tokių tikslų, kurie yra priešingi uždaviniams nustatytiems policijos veiklai bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos, o būtent, pareiškėjo veiksmais nebuvo siekiama vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimo; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo ir pan., bet buvo atliekami priešingi šiems uždaviniams veiksmai.
Pareiškėjas ginčydamas minėtą nustatytą pažeidimą pabrėžia, kad jis buvo neišsamiai pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo informuotas apie šį galimą jo padarytą pažeidimą, todėl negalėjo tinkamai įgyventi savo teisės į gynybą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 yra išaiškinusi, kad kalbant apie asmens teisę dalyvauti galimo atleidimo procedūroje, reikia pabrėžti, jog pareigūnas privalo būti informuotas apie įtarimus, susijusius su galimu vardo pažeminimu. Asmens informavimu apie tai, jog jis įtariamas pareigūno vardo pažeminimu, be kita ko, yra siekiama užtikrinti, jog jis aiškiai suvoktų, kuo yra kaltinamas ir galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, todėl svarbu, jog asmeniui pateikiama informacija būtų tiksli ir išsami bei neprieštaringa. Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Teiktinos informacijos išsamumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šios asmens teisės įgyvendinimui. Asmeniui turėtų būti išaiškintas įtarimų dėl galimo pareigūno vardo pažeminimo turinys, pateikti argumentai bei įrodymai, kuriais grindžiami tokie įtarimai. Teisės aktai nenustato, kokiu būdu ir kokios apimties informacija asmeniui turėtų būti pateikiama, informuojant jį apie galimą pareigūno vardo pažeminimą, todėl tai, ar asmuo buvo tinkamai informuotas, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į faktines aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs 2016 m. sausio 29 d. pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinį, pažymi, kad pareiškėjas iš tiesų gana lakoniškai informuotas apie jo galimą padarytą pažeidimą. Visgi pareiškėjui buvo nurodyta, kokiu pažeidimu jis yra įtariamas, išskirtas asmuo, kuris kartu su pareiškėju galbūt neteisėtai veikė, paminėtas galimo neteisėto veikimo laikotarpis. Teismo vertinimu, iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas suprato jam inkriminuojamo pažeidimo esmę. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas apie padarytą pažeidimą nagrinėjamu atveju buvo informuotas tinkamai.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad buvo pažeista jo teisė teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Teigia, kad jam pateiktame pranešime nurodyti įtarimai ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas tarnybinio nusižengimo teisinis pagrindas yra skirtingi, t. y. tarnybinis patikrinimas pradėtas įtariant pareiškėją padarius LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, o siūlymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagrįstas Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Lietuvos Respublikos pareigūnų etikos kodekso, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo reikalavimų pažeidimu.
Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiais dėl pažeistos teisės teikti paaiškinimus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2016 m. sausio 29 d. buvo įteiktas pranešimas apie jo atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, nurodyti galimai neteisėti veiksmai, jų atlikimo laikotarpis. Byloje taip pat pateikti pareiškėjo elektroniniai laiškai (2016-02-01) ir (2016-10-13), kuriuose jis nurodė, kad neteiks paaiškinimų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo ir nurodė remtis parodymais pateiktais ikiteisminio tyrimo metu. Iš pareiškėjo elgesio, pradėjus tarnybinio nusižengimo tyrimą jo atžvilgiu, matyti kad pareiškėjas suprato jam inkriminuojamų pažeidimų esmę. Objektyvių kliūčių susisiekti su advokatu, ar kitaip teikti paaiškinimus teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas apie padarytą tarnybinį nusižengimą nebuvo informuotas tinkamai ir tai apribojo jo teisę gintis.
2016 m. sausio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-8 (I t., b. l. 24–36) nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo normas.
Pareiškėjas nepateikia argumentų, ginčijančių jo padarytų pažeidimų teisinį kvalifikavimą taikant minėtų teisės aktų nuostatas. Įvertinusi nustatytus pažeidimus ir jų teisinį kvalifikavimą, konstatuotina, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė nurodytų teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, veiklos principus, nustatančias tinkamo ir teisėto veikimo policijos tarnyboje kriterijus.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti pareiškėjo veiksmai yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, pareiškėjas siekė tokių tikslų, kurie yra priešingi uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai, bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos.
Pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkte, taigi, asmens atleidimas iš tarnybos, remiantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi šiame statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2016 m. spalio 27 d. įsakymas „Dėl vyresniojo inspektoriaus E. S. atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagristas. Netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti minėtą įsakymą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinius pareiškėjo reikalavimus, susijusius su grąžinimu į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimu.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Liudmila Zaborovska