Civilinė byla Nr. 3K-3-363-469/2015

Teisminio proceso numeris: 2-52-3-01860-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 24.4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 10 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Andžej Maciejevski,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Luvel transportas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kvadera“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrovita“, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Luvel transportas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senaties termino taikymą, aiškinimo ir taikymo.

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi nutarė UAB „Kvadera“ iškelti  bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankrovita“ (civilinės bylos Nr. B2-2654-275/2012).

2012 m. rugpjūčio 24 d. ieškovo bankroto administratorius registruotu laišku išsiuntė atsakovui UAB „Luvel transportas“ reikalavimą per dešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo įteikimo momento sumokėti 7500 Lt (2172,15 Eur) skolą pagal neapmokėtą sąskaitą faktūrą į BUAB „Kvadera“ banko sąskaitą arba pateikti dokumentus, pagrindžiančius, jog atsakovas neprivalo įvykdyti šios prievolės. Reikalavimas išsiųstas 2009 m. gruodžio 7 d. Krovinio gabenimo sutartyje nurodytu atsakovo adresu (Žirnių g. 10, Vilnius). Atsakovui per nustatytą terminą nesumokėjus 7500 Lt (2172,15 Eur), bankroto administratorius 2013 m. vasario 7 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovui pakartotinį reikalavimą. Registruotos pašto siuntos ieškovui nebuvo grąžintos.

  Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovo 7500 Lt (2172,15 Eur) skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad 2009 m. gruodžio 7 d. užsakovas (atsakovas) UAB „Luvel transportas“ ir vežėjas UAB „Kvadera“ (ieškovas) pasirašė Krovinio gabenimo užsakymą-sutartį (toliau – Krovinio gabenimo sutartis). Šalys susitarė, kad ieškovas savo transportu nugabens krovinį iš Kazachstano, Ust Kamenogorsko miesto, į Lietuvos Respubliką, Druskininkų miestą, iki 2009 m. gruodžio 15 d., o atsakovas už šią paslaugą sumokės ieškovui 7500 Lt (2172,15 Eur) per 30 darbo dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo (gavimo). Krovinio gabenimo sutartis buvo įvykdyta. Tai, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui, šis patvirtino tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr. 6LA 0480423. Gavėjas ir atsakovas pretenzijų dėl krovinio vežimo paslaugų kokybės neturėjo. 2010 m. vasario 4 d. ieškovas išrašė sąskaitą faktūrą (serija KVD10 Nr. 0000182) ir ją pateikė atsakovui, tačiau šis sąskaitoje nurodytos sumos nesumokėjo. Pagal BUAB „Kvadera“ bankroto administratoriui perduotus įmonės dokumentus, atsakovas skolingas ieškovui 7500 Lt (2172,15 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad prievolę atsakovas turėjo įvykdyti iki 2010 m. kovo 18 d., o papildomi terminai buvo nustatyti (2012 m. rugpjūčio 24 d. reikalavime ir 2013 m. vasario 7 d. pakartotiniame reikalavime) iki 2013 m. vasario 20 d., laikytina, jog atsakovas yra praleidęs prievolės įvykdymo terminą, todėl yra pagrindas jam taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CK 6.256 straipsnis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovo 7500 Lt (2172,15 Eur) skolos ir 4000 Lt (1158,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovo – 13,06 Lt (3,78 Eur) pašto išlaidų.

Atsakovo argumentus, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes suėjusi ieškinio senatis reikalavimui pareikšti, teismas atmetė. Pagrindo taikyti atsakovo nurodomą Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimui pareikšti, teismo vertinimu, nėra, nes ieškinys pareikštas ne dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o dėl skolos priteisimo. Teismas sprendė, kad taikytinas bendrasis CK 1.125 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas.

Teismas nurodė, kad ieškovas į bylą pateikė užsakovo UAB „Luvel transportas“ (atsakovo) 2009 m. gruodžio 7 d. Krovinio gabenimo užsakymo-sutarties kopiją su užsakymu vežėjui UAB „Kvadera“ transporto priemone (valst. Nr. DZP 727) ir puspriekabe (valst. Nr. WY 070 AF) nugabenti krovinį iš Kazachstano (pakrovimo data 2009 m. gruodžio 8 d. 8 val.) į Lietuvą (pristatymo laikas – 2009 m. gruodžio 15 d., muitinės dokumentų įforminimo vieta – Druskininkai); nurodyta kaina: 7500 Lt (2172,15 Eur) po sąskaitos faktūros gavimo per 30 darbo dienų. Teismas sprendė, kad neformalaus užsakymo (Krovinio gabenimo sutarties) pateikimo ieškovui (vežėjui) metu, sutartis jau buvo vykdoma, nes ieškovo automobilis buvo kelyje link pakrovimo vietos arba jau prieš tai buvo atvykęs į Kazachstaną (pakrovimas 2009 m. gruodžio 8 d. turėjo prasidėti 8 val.).

Teismas pažymėjo, kad, kilus šalių ginčui dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslą, sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po jos sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Remdamasis bylos duomenimis, išanalizavęs ieškovo ir atsakovo santykius, buvusią realią krovinio pervežimo padėtį, Krovinio gabenimo sutarties tekstą, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais, teismas padarė išvadą, kad atsakovas siekė, jog krovinys būtų pristatytas gavėjui per nustatytą terminą, kas ir buvo padaryta (teismo vertinimu, įvykdytą krovinio gabenimą patvirtina tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio CMR Nr. 6L 0480423 kopija; nors važtaraštyje kaip vežėja nurodyta Lietuvos ir Rusijos UAB „Luvel“, užsakymą neformaliai padarė UAB „Luvel transportas“, be to, šios įmonės yra susijusios), kartu – įsipareigojo sumokėti ieškovui 7500 Lt (2172,15 Eur) už vežimą. Atsakovas susitarimo neįvykdė – neatsiskaitė.

Teismas taip pat nurodė, kad pagal Krovinio gabenimo sutartį atsakovo klientu galėjo būti ir (bankrutavusi) Lietuvos ir Rusijos UAB „Luvel“, ir krovinio pakrovėjas, ir gavėjas. Teismas sprendė, kad nėra galimybės atskleisti Lietuvos ir Rusijos UAB „Luvel“ ir atsakovo UAB „Luvel transportas“ santykius, kiek jie susiję su CMR važtaraščio surašymu, kaip vežėją jame nurodant Lietuvos ir Rusijos UAB „Luvel“, o sutartyje kaip užsakovą – UAB „Luvel transportas“. 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą; sumažino priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 2000 Lt (579,24 Eur).

Remdamasi CK 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.131 straipsnio 1 dalies, CPK 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktų, 112 straipsnio, 227 straipsnio 2 dalies, 230 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija, be kita ko, nurodė, kad prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas turi teisę pareikšti atsiliepime į ieškinį, paruošiamuosiuose dokumentuose arba parengiamajame teismo posėdyje. Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir dublike ieškinio senatį prašė taikyti remdamasis tik ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu. Papildomai teismui teiktuose paaiškinimuose jis išreiškė nuomonę, kad ieškinio senaties terminas galėtų būti taikomas ir pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) (toliau – CMR konvencija) 32 straipsnio 1 dalį, tokios nuomonės laikėsi ir baigiamojoje kalboje. Teisėjų kolegija sprendė, kad tokia atsakovo, atstovauto profesionalaus teisininko, teismo posėdžio metu išsakyta nuomonė ir samprotavimai nevertintini kaip jo suformuluotas savarankiškas prašymas ieškinio senatį taikyti ir pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas šešių mėnesių terminas skirtas paduoti ieškiniams dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl skolos už suteiktas transportavimo paslaugas priteisimo ir taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nepraleistas.

Įvertinusi į bylą pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pagrįsta išvada, jog į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų visetas patvirtina, kad atsakovas siekė, jog krovinys būtų pristatytas jo gavėjui nustatytu terminu, kas ir buvo padaryta, tačiau taip ir neatsiskaitė su ieškovu už suteiktas paslaugas, dėl kurių jokių pretenzijų nereiškė. Teisėjų kolegija, remdamasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2013 m. sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.

              III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas grindžiamas esminiais argumentais:

Teismai nepagrįstai nenagrinėjo atsakovo prašymo taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovas ir jo atstovas bylos nagrinėjimo metu tinkamai (raštu) neišreiškė prašymo taikyti ieškinio senatį pagal CMR konvenciją, nors pirmojoje instancijoje vykusio teismo posėdžio protokole yra užfiksuotas atsakovo atstovo žodžiu išreikštas prašymas apsvarstyti galimybę taikyti ieškinio senatį ir pagal CMR konvenciją. Tiek teismų praktika, tiek CPK nuostatos įtvirtina galimybę prašymą dėl ieškinio senaties taikymo pateikti raštu paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose ar teisminio nagrinėjimo metu. Svarbu, kad būtų aiškiai išreikšta ginčo šalies valia, t. y. išorinis ginčo šalies (atsakovo arba skolininko) valios pareiškimas dėl ieškinio senaties taikymo. Kadangi atsakovas paruošiamaisiais procesiniais dokumentais prašė taikyti ieškinio senatį ir tokią savo valią išreiškė aiškiai, taip pat tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek baigiamosiose bylos nagrinėjimo kalbose poziciją dėl ieškinio senaties termino taikymo pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies nuostatas palaikė, bylą nagrinėję teismai turėjo pareigą pasisakyti dėl šios normos taikymo.

Teismai neatsižvelgė į tai, kad šalių santykiams kvalifikuoti taikytinos CMR konvencijos nuostatos (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktas). Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo teisiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Spręsdamas ginčą pagal nustatytas faktines aplinkybes, teismas priimtą sprendimą pagrindžia nustatytus teisinius santykius reglamentuojančiomis materialiosios teisės normomis. Tai lemia, kad teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo procesą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, visų pirma turi tinkamai nustatyti šalis siejančius teisinius santykius. Pažymėtina, kad tinkamam šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimui yra reikšmingas ne tik ieškovo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas, bet ir atsakovo bylos nagrinėjimo metu pareiškiama pozicija dėl reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo. Tarptautinio krovinių vežimo keliais santykius reglamentuoja CMR konvencija, o tai reiškia, kad, sprendžiant vežėjų ginčus, turi būti taikomos CMR konvencijos (inter alia, 32 straipsnio 1 dalies) nuostatos.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti galioti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus, kurie iš esmės sutampa su bylą nagrinėjusių teismų motyvais.

Taip pat ieškovas nurodo, kad reikalavimas taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą atsakovo procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodytas, todėl teismai pagrįstai dėl jo nepasisakė. Be to, ieškovui nebuvo suteikta teisė tinkamai atsikirsti. Atsakovas neįrodinėjo, teismai netyrė ir nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių CMR konvencijos 32 straipsnio 1 daliai taikyti, o kasacinis teismas fakto klausimų nesprendžia. Atsiliepime į ieškinį ir triplike ieškinio senatį atsakovas prašė taikyti, remdamasis tik ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu. Reikalavimo taikyti ieškinio senaties terminą, remiantis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalimi, atsakovas nesuformulavo ir nepateikė, o ginčo šalies reikalavimas taikyti ieškinio senatį CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nurodytus teisinius padarinius sukelia tik tada, jeigu jis pateikiamas teismui. Vien reikalavimas taikyti ieškinio senaties terminą, remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, neįpareigoja teismo patikrinti visų įmanomų ieškinio senaties terminų taikymo galimybes, jų skaičiavimo tvarką, aplinkybes, kurios sustabdo ir (ar) nutraukia senaties termino skaičiavimą. Bet kokiu atveju bylos duomenys patvirtina ir atsakovo atstovai yra pripažinę faktą, kad ieškovas buvo pateikęs pretenzijas dėl apmokėjimo, o jų pateikimas pagal CMR konvencijos 32 straipsnio 2 punkto nuostatas sustabdo ieškinio senaties eigą. Nutartis iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjo 2012 m. kovo 20 d. Dokumentai, patvirtinantys ieškovo reikalavimo teisę, bankroto administratoriui pateikti 2012 m. birželio 29 d. Pretenzijos pateikimas 2012 m. rugpjūčio 24 d. sustabdė 2012 m. birželio 29 d. prasidėjusį ieškinio senaties terminą, todėl atsakovas negali remtis CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytu vienerių metų senaties terminu. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas ir ar nėra priežasčių ši terminą atnaujinti. Prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ieškovas nepateikė, tačiau teismas, konstatavęs, kad šis terminas yra praleistas, turi ex officio spręsti (senaties termino) atnaujinimo klausimą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas savo teisėmis piktnaudžiavo, sąmoningai delsė kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti skolą. Taupydamas lėšas, jis siekė ginčą išspręsti ikiteismine tvarka (atsakovas į gautas pretenzijas nereagavo). Šiuo atveju yra ginami visų kreditorių, tarp jų – valstybės interesai, taip pat – viešasis interesas. 

Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, kad šalių santykiams turėjo būti taikoma CMR konvencija. Atsakovas išimtinai rėmėsi nacionaline teise (CK sutarčių teisės nuostatomis). CMR konvencijos prasme atsakovas atliko ieškovo – vežėjo – agento funkciją, surasdamas ir užsakydamas krovinius pervežti, surinkdamas pervežimo mokestį. Atsakovo, veikusio išimtinai vežėjo interesais ir neprisiėmusio atsakomybės kitiems tarptautinio vežimo dalyviams, nebuvo pagrindo pripažinti CMR konvencijos subjektu; jis negali pasinaudoti CMR konvencijos nuostatomis, gindamasis nuo vežėjo reikalavimų. Agentas atsako vežėjui pagal nacionalinius įstatymus. Tarptautinio vežimo sutartys įvykdytos tinkamai, krovinys pristatytas, užsakovas sumokėjo už suteiktas vežimo paslaugas vežėjo (ieškovo) agentui (atsakovui), o ginčas kilo tarp vežėjo ir jo agento, kuris nėra tarptautinio vežimo dalyvis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo pareigos teisiškai kvalifikuoti atsakovo reikalavimą taikyti ieškinio senatį

Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai). Taikant ieškinio senatį turi būti derinami du teisiniai gėriai: asmens pažeistos teisės gynimas ir civilinių teisinių santykių stabilumas. Civilinių teisių subjektai yra laisvi spręsti dėl savo turimų teisių įgyvendinimo ir jų gynimo. Tuo atveju, kai asmuo, žinodamas apie savo teisių pažeidimą, per įstatymo nustatytą ieškinio senaties terminą be svarbių priežasčių nesikreipia teisminės gynybos, toks elgesys tiek kitų suinteresuotų asmenų, tiek teismo gali būti prilyginamas turimų teisių atsisakymui ir sukelti analogiškas pasekmes. Lygiai taip pat asmuo, kuriam reiškiamas ieškinio reikalavimas, gali nenaudoti ieškinio senaties kaip savo atsikirtimų pagrindo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis. Reikalavimas taikyti ieškinio senatį, kaip kiekvienas materialinio teisinio pobūdžio reikalavimas, paprastai turi būti formuluojamas atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose, nes dėl tokio reikalavimo ieškovas turi turėti galimybę pareikšti savo atsiliepimus jo teikiamuose procesiniuose dokumentuose. Tačiau reikalavimo taikyti ieškinio senatį pateikimas negali būti ribojamas kuria nors proceso stadija, nes atsakovo poziciją dėl būtinumo formuluoti tokį reikalavimą daugeliu atvejų lemia aplinkybės bei įrodymai, kurie yra tiriami teismo posėdyje. Teisė pareikšti apie reikalavimą taikyti ieškinio senatį pasibaigia pirmosios instancijos teisme posėdžio pirmininkui paskelbus, kad bylos nagrinėjimas iš esmės yra baigtas ir teismas pradeda klausyti baigiamųjų kalbų (CPK 253 straipsnio 1 dalis). Tokia išvada padaryta įvertinus CPK 253 straipsnio 4 dalies nuostatas, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje  UAB ,,Balto print“ v. UAB ,,Schenker“, bylos Nr. 3K-3-274/2014).

Ieškinio senaties terminų trukmė skirtingų rūšių reikalavimams nustatyta įstatyme, šis reguliavimas yra imperatyvus – šalims savo susitarimu ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką pakeisti draudžiama (CK 1.125 straipsnio 12 dalis). CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas. Sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams nustatyti CK bei kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose. Ieškinio senaties terminai gali būti nustatyti ir tarptautinėse sutartyse, tokiu atveju tarptautinės sutarties nuostatos taikomos prioritetiškai nacionalinių įstatymų atžvilgiu (CK 1.13 straipsnis).

Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, jeigu jų sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bendrovė L.I.F.T.II-L.I.F.T. GmbH & Co KG v. UAB „Jutatransos ekspedicija“, bylos Nr. 3K-3-265/2013, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai ir jų taikymo nuostatos. Šios teisės normos turi būti taikomos, kai ginčas kyla dėl CMR konvencijos reglamentuojamų santykių. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimo taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo; diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrinėjantis bylą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma.

Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. K. S., V. S., bylos Nr. 3K-3-279/2012, ir joje nurodytą kasacinę praktiką).

Teisėjų kolegija išaiškina, kad ieškinio senaties termino nustatymas yra teisinio materialiųjų ginčo santykių kvalifikavimo dalis, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kokie materialieji įstatymai reglamentuoja ginčo santykius, inter alia, kuri materialioji įstatymo norma, nustatanti ieškinio senaties terminą, nagrinėjamam reikalavimui turi būti taikoma. Aplinkybė, kad ieškinio senatimi atsikertantis atsakovas nurodo neteisingą ieškinio senaties terminą ar jo iš viso nenurodo, bylą nagrinėjančio teismo nuo šios pareigos neatleidžia ir per se negali būti pagrindas tokį atsakovo reikalavimą atmesti. Tokiu atveju teismas turi taikyti tinkamą ieškinio senaties terminą. Kai ieškinys reiškiamas dėl reikalavimų, patenkančių į CMR konvencijos reglamentavimo sritį, teismas turi taikyti ne CK, o CMR konvencijoje įtvirtintus ieškinio senaties terminus.

Dėl aptartų įstatymo ir teismų praktikos nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl reikalavimų, kilusių iš vežimo, atitinkančio CMR konvencijos 1 straipsnyje įtvirtintus požymius: užsakovas (atsakovas) UAB „Luvel transportas“ ir vežėjas UAB „Kvadera“ (ieškovas) 2009 m. gruodžio 7 d. pasirašė Krovinio gabenimo užsakymą-sutartį, kuria šalys susitarė, kad ieškovas savo transportu nugabens krovinį iš Kazachstano, Ust Kamenogorsko miesto, į Lietuvos Respubliką, Druskininkų miestą, iki 2009 m. gruodžio 15 d., o atsakovas už šią paslaugą sumokės ieškovui 7500 Lt (2172,15 Eur) per 30 darbo dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo (gavimo). Krovinio gabenimo sutartis buvo įvykdyta. Tai, kad krovinys buvo pristatytas gavėjui, šis patvirtino tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje CMR Nr. 6LA 0480423. 2010 m. vasario 4 d. ieškovas išrašė sąskaitą faktūrą ir ją pateikė atsakovui, tačiau šis sąskaitoje nurodytos sumos nesumokėjo. Šiuos faktinius santykius bylą nagrinėję teismai turėjo ex officio kvalifikuoti kaip tarptautinį vežimą, reglamentuojamą CMR konvencijos, ir ginčą spręsti pagal jos nuostatas, inter alia, 32 straipsnį dėl ieškinio senaties terminų.

Nustatyta, kad prašymą taikyti ieškinio senatį atsakovas pareiškė atsiliepime į ieškinį ir dublike, remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, kuriame nustatytas  sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas bankroto administratoriaus ieškiniams dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas ginčo atveju netaikytinas, nes ieškovas reiškia reikalavimą ne dėl jame nurodytų sandorių nuginčijimo, o dėl skolos pagal neįvykdytą sutartį priteisimo. Tačiau bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ginčo santykiams taikė ne CMR konvencijos 32 straipsnyje, o CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendimui dėl šalių ginčo priimti faktinės aplinkybės byloje nustatytos, todėl ši materialiųjų įstatymų taikymo klaida gali būti ištaisyta kasacinio teismo, negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo.

Ieškovo reikalavimui dėl atsiskaitymo už krovinių vežimą taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris prasidėjo praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 dalies c punktas),  t. y. 2010 m. kovo 7 d., ir baigėsi 2011 m. kovo 8 d. BUAB „Kvadera“ bankroto administratorius pareiškė atsakovui pretenziją 2012 m. rugpjūčio 24 d., t. y. jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, ĮBĮ, minėta, nenustato specialios ieškinio senaties termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos išieškant įmonės skolas. Ieškinys teismui pareikštas 2013 m. liepos 8 d., byloje nenustatyta pagrindo ieškinio senaties termino netaikyti, vien aplinkybė, kad ieškinį reiškia bankrutuojanti įmonė, tam nepakankama. Dėl šių aplinkybių, atsakovui pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškinys atmetamas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus atsakovo kasacinį skundą ir kasaciniam teismui priėmus naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos byloje šalių ir teismų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). 

Už pateiktą apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 225 Lt (65,16 Eur), už kasacinį skundą – 270 Lt (78,20 Eur) žyminio mokesčio, už kasacinio skundo parengimą turėjo 1125 Lt (325,82 Eur) išlaidų. Bylinėjimosi išlaidas atsakovas prašo priteisti iš ieškovo. Šis prašymas tenkintinas, atsakovui iš ieškovo priteistina 469,18 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patirta 13,06 Lt (3,78 Eur) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,03 Eur tokių išlaidų. Šios išlaidos – 6,81 Eur valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4  punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „Luvel transportas“ (j. a. k. 226209920) iš ieškovo BUAB „Kvadera“ (j. a. k. 301141601) 469,18 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt devynis Eur 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo BUAB „Kvadera“ (j. a. k. 301141601) 6,81 Eur (šešis Eur 81 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                       Sigita Rudėnaitė

               Gediminas Sagatys

                                                                                                                    Andžej Maciejevski