Civilinė byla Nr. 2-756/2014             

                                          Procesinio sprendimo kategorija 99.1.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alė Bukavinienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Grasta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1472-413/2014 pagal pareiškėjo Kauno rajono savivaldybės administracijos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1927-480/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Grasta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Roalsa“ dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Grasta“ pateikė teismui prašymą taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir įpareigoti pareiškėją Kauno rajono savivaldybės administraciją įmokėti į teismo specialiąją depozitinę sąskaitą 30 300,48 Lt, siekiant užtikrinti galimus ieškovės UAB „Grasta“ nuostolius.

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo atmetė.

Ieškovas UAB ,,Grasta“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 27 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą nuo nutarties įteikimo atskirojo skundo trūkumams pašalinti (sumokėti 100 Lt žyminį mokestį). Teismas nurodė, kad teismo nutartys dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.), patenka į laikinųjų apsaugos priemonių reguliavimo sritį, numatytą CPK penktajame skirsnyje. Todėl toks skundas, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, turi būti apmokėtas 100 Lt žyminiu mokesčiu. Kadangi ieškovas nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, teismas laikė, kad atskirasis skundas paduotas su trūkumais (CPK 306 str. 3 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB ,,Grasta“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti. Skunde  nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 80 straipsnio 2 dalies normą, kurioje konkrečiai yra nurodoma, kad žyminis mokestis mokamas už atskiruosius skundus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeitimo, o ne už atskiruosius skundus, kurie susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Nutartis dėl nuostolių užtikrinimo negali būti laikoma nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovas UAB ,,Grasta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nustatė ieškovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, motyvuodamas tuo, kad žyminis mokestis mokamas už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ne už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, užtikrinimo.

Teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog žyminiu mokesčiu apmokestinami atskirieji skundai dėl nutarčių, kuriomis išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, už tokius skundus mokėtinas 100 Lt žyminis mokestis. Nagrinėjamu atveju skundas buvo paduotas dėl nutarties, kuria atmestas prašymas dėl galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atlyginimo. Nuostolių atlyginimo užtikrinimą reglamentuojantis CPK 146 straipsnis yra įtrauktas į CPK XI skyriaus penktąjį skirsnį, skirtą laikinosioms apsaugos priemonėms apibrėžti, todėl akivaizdu, jog nuostolių atlyginimo institutas yra priskirtas prie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisinio reglamentavimo. Be to, įvertinus ir šio instituto tikslus, matyti, jog nuostolių atlyginimo užtikrinimas yra orientuotas į suvaržymų, nukreiptų į neigiamų pasekmių, susijusių su nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, šalinimą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės yra ne tik nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo priežastis, bet ir jo pasekmė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą.