VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S   U Ž   A K I Ų

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Finansų administravimas“ ieškinį atsakovui V. Ž. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas UAB ,,Finansų administravimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo V. Ž. 434,43 Eur negrąžintą paskolą, 423,41 Eur palūkanas, kurias sudaro 87,02 Eur palūkanos nuo 2014-06-12 iki 2014-09-02 bei 336,39 Eur palūkanos nuo 2014-09-03 iki 2015-02-21, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu 2015 m. gruodžio 21 d. perleido reikalavimą International Risk Management OU, kuri 2016 m. kovo 10 d. reikalavimą perleido UAB ,,Finansų administravimas“. Paskolos sutartis buvo sudaryta 2014 m. balandžio 12 d. „PayPost“ skyriuje tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovo pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas. Pradinis kreditorius paskolino atsakovui 434,43 Eur. Atsakovas paskolą turėjo grąžinti iki 2015 m. gruodžio 12 d.. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2014 m. rugsėjo 2 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti 2018 m. kovo 28 d. asmeniškai (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2014 m. balandžio 12 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9821861001, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 434,43 Eur (1 500 Lt) vartojimo kreditą. Ieškovas nurodo, kad atsakovas nesilaikė mokėjimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2014 m. rugsėjo 2 d. vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu.

Ieškovas nurodo, jog pradinis kreditorius UAB „4finance“ reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu 2015 m. gruodžio 21 d. perleido reikalavimą International Risk Management OU, kuri reikalavimo teisių perleidimo sutartimi reikalavimą 2016 m. kovo 10 d. perleido UAB ,,Finansų administravimas“ (ieškovui).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Ieškovas 2016 m. gegužės 4 d. pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ir pareikalavo sumokėti nepadengtą įsiskolinimą.

Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnio). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 434,43 Eur negrąžinta paskola (vartojimo kreditas).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo palūkanas, kurias sudaro 87,02 Eur palūkanų suma iki sutarties nutraukimo (mokestis už naudojimąsi kreditoriaus pinigais), paskaičiuota nuo 2014-06-12 iki 2014-09-02, bei 336,39 Eur palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais po sutarties įvykdymo praleidimo (po sutarties nutraukimo), paskaičiuotos nuo 2014-09-03 iki 2015-02-21. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį, palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Tarp atsakovo ir pradinio kreditoriaus sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi atsakovas su pradiniu kreditoriumi susitarė dėl 82,64 procento vartojimo kredito metinės palūkanų normos taikymo bei 336,60 Eur (1 162,20 Lt) dydžio bendros vartojimo kredito kainos (mokėjimo palūkanų) už suteiktą kreditą nuo 2014-07-12 iki 2015-12-12. Ieškovo teigimu, pradinis kreditorius 2014 m. rugsėjo 2 d. vienašališkai nutraukė vartojimo kredito sutartį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas iš dalies ir ieškovui iš atsakovo priteistinos 336,60 Eur palūkanos. Remiantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, atsakovo su pradiniu kreditoriumi sudarytos vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose pateiktu kredito grąžinimo grafiku bei bendrųjų sąlygų 4.1 punktu, ieškovo reikalavimas dėl likusios dalies palūkanų netenkintinas.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas turėjo teisę reikšti reikalavimą atsakovui dėl delspinigių už termino mokėti įmokas pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą priteisimo pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, tačiau šiuo atveju ieškovas šio reikalavimo atsakovui nepareiškė.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; etc.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku grąžinti gautą paskolą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (771,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimus patenkinus iš dalies, jam iš atsakovo priteistina proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (89,88 proc.) bylinėjimosi išlaidų – 17,08 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur, todėl nepriteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB ,,Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai: 434,43 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų, 43 euro ct) negrąžintą paskolą, 336,60 Eur (trijų šimtų trisdešimt šešių eurų, 60 ct) palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (771,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17,08 Eur (septyniolikos eurų, 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                               Gintaras Seikalis