Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji
byla Nr. 1A-795-337/2010
Teisėjas Vitalijus Kondratjevas
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00252-2010-6
Procesinio
sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.1.,
(S)
1.1.9.1.,
1.1.9.2.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 17 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo
Vanago (kolegijos pirmininkas), Algirdo Gapučio ir Eligijaus Gladučio,
sekretoriaujant Astai
Railaitei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui
Sabaliauskui,
gynėjui advokatui Romui
Aikevičiui,
nuteistajai I.
B.,
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. B. gynėjo advokato R. Aikevičiaus apeliacinį skundą dėl Kėdainių
rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažinta
kalta pagal BK 281 str. 1 d. ir jai paskirta 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda,
įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Be to, vadovaujantis BK 67 str. 3 d. ir 68 str., I. B. uždrausta
naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų laikotarpiui. Taip pat šiuo
nuosprendžiu priteista: iš UADB ERGO Lietuva 1500 Lt neturtinės žalos
atlyginimo nukentėjusiosios U. G. naudai ir iš I. B. – 13,99 Lt
proceso išlaidų valstybei.
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I.
B. nuteista už tai, kad ji, 2010 m. kovo 20 d. apie 15.40val., kelio Aristava-Kėdainiai-Cinkiškis 8 kilometre, Kėdainių miesto J.
Basanavičiaus gatvėje, vairuodama automobilį ,,Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133
punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra būdama eismo dalyve ir privalėdama
laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių
saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdama į važiavimo sąlygas privalėdama pasirinkti
tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios
iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), neatsižvelgdama į važiavimo sąlygas
pasirinko nesaugų važiavimo greitį, atsitrenkė į priešais važiavusį ir
sustojusį priešais pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo automobilį ,,Peugeot 306“,
valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamą I. M., dėl ko, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų
automobilio ,,Peugeot 306“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivei
U. G. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata
Nuteistosios I. B. gynėjas advokatas R. Aikevičius apeliaciniu skundu prašo
panaikinti 2010 m. rugsėjo 15 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir
priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad I. B. padarė
nusikalstamą veiką. Gynėjas teigia, kad šis teismo nuosprendis nepagrįstas,
priimtas nesilaikant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, ikiteisminis tyrimas
atliktas ir byla išnagrinėta vienpusiškai. Jo manymu, byloje nėra surinkta
objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jo ginamosios I. B. kaltę,
o visas kaltinimas yra pagrįstas tik prielaidomis, nes surinktais įrodymais,
kuriais rėmėsi teismas, neįrodyta, jog I. B. kalta dėl
nukentėjusiosios U. G. sužalojimo. Teisėjų kolegijai taip
nemanant ir konstatuojant, kad nuteistosios I. B. veikoje
yra BK 281 str. l d. numatytos nusikalstamos požymių, gynėjas prašo atsižvelgiant
į nusikalstamos veikos sunkumą (eismo įvykis įvyko tik dėl atidumo stokos ir
susiklosčiusių aplinkybių, nustatyta, kad ir nukentėjusioji pažeidė KET
reikalavimus), sumažinti paskirtą bausmę – baudą iki 10 MGL bei panaikinti
paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.
Skunde aprašomi
nukentėjusiosios U. G. ir liudytojos I.
M. parodymai. Pabrėžiama, kad abi jos pripažino, kad U.
G. automobiliu važiavo neprisisegusi saugos diržo. Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad po smūgio į jos
automobilio galą, privažiavo policijos pareigūnai, kurių ji paprašė iškviesti
greitąją, nes jos dukrai U. skaudėjo kaklą. Policijos pareigūnai pasakė, kad
vairuotojos užpildytų eismo įvykio deklaraciją, o patys nuvažiavo. Policijos
pareigūnai L. R. ir V. B. teisme
parodė, kad greitoji buvo iškviesta nukentėjusiajai nepilnametei pasiskundus
skausmais kaklo srityje, tačiau, neesant akivaizdžių sužalojimų, operatyvinės
grupės nekvietė bei, nesant ginčo dėl autoįvykio kaltininko, pasiūlė moterims
užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Gynėjas skunde pažymi, kad jo ginamoji I. B. dėl eismo įvykio kalta prisipažino, bet nepripažino,
jog nukentėjusioji U. G. traumą patyrė dėl jos kaltės.
Mano, kad nukentėjusioji buvo sužalota ne dėl I. B. kaltės,
o dėl to, jog nukentėjusioji važiavo neprisisegusi saugos diržo ir kaklo
raumenis patempė tuomet, kai automobilį „Peugeut“ staiga stabdė prieš perėją, o
ne tuomet, kai ji atsitrenkė į automobilį „Peugeut“. Taip pat skunde nurodomi
kiti teismo nuosprendyje nurodyti įrodymai – policijos pareigūnų apklausos,
specialisto išvada. Nurodoma, kad teisme apklaustas med. ekspertas V. B., pateikęs išvadą dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo,
suabejojo, jog nukentėjusiosios galva po smūgio į automobilio galinę dalį
galėjo staiga palinkti į priekį ir teigė, jog nukentėjusioji pirmiausia
pasislinko atgal, o tik po to į priekį.
Skunde nurodoma,
kad po dviejų parų I. M., nieko nepasakiusi I.
B., kreipėsi į policiją, reikalaudama prieš jos ginamąją pradėti
ikiteisminį tyrimą dėl jos dukros sužalojimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vakare
po įvykio I. M. eismo įvykio deklaracijoje, kurią užpildė
kartu su I. B. jos namuose, pažymėjo, jog sužalotų nėra. I. B. nieko nežinant kovo 22 d. prieš ją pradedamas
ikiteisminis tyrimas ir tą pačią dieną dalyvaujant I. M. ir
tyrėjui S. S. atliekama eismo įvykio apžiūra ir surašomas
protokolas. Tai reiškia, kad eismo įvykio vieta buvo nustatyta ir apžiūrėta
vien tik suinteresuoto asmens I. M. parodymais, neieškant
įvykį mačiusių asmenų, tame tarpe ir policijos pareigūnų bei pėsčiojo,
nepareikalavus ir neperžiūrėjus video medžiagos (eismo įvykio vietoje yra
įrengtos video kameros). Gynėjo manymu, tokia apžiūra ir jos metu surašytas
protokolas nelaikytinas įrodymu. Nuteistosios gynėjo teigimu, ikiteisminis
tyrimas buvo atliktas aplaidžiai (visiškai nesidomėta, ar nukentėjusioji buvo
prisisegusi saugos diržą, t.y. ar ji pati nepažeidė KET) ir byla teismui
atiduota nepateikus įrodymų, kuriais remiantis nekiltų abejonių dėl I. B. kaltės sužalojus nukentėjusiąją U. G..
Byloje esantys
duomenys patvirtina, kad eismas vyko lėtai 30-40 km/h greičiu, eismo dalyvių I. M. ir I. B. automobiliai važiavo
vorele, vienas paskui kitą, todėl I. B. negalėjo
nepasirinkti nesaugaus važiavimo greičio. Pagal automobilio „Peugeot 306“
vairuotojos I. M. parodymus, artėdama prie
nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos, iki jos likus atstumui maždaug per du
automobilius (tai reiškia apie 10 metrų), ji pastebėjo iš kairės važiuojamosios
dalies pusės ateinantį pėsčiąjį. Todėl nekyla abejonės, kad esant tokiam
atstumui iki pėsčiųjų perėjos, lėtai stabdant, visiškai sustabdyti automobilį
buvo neįmanoma ir jis buvo stabdomas staiga, I. B.,
vairuodama automobilį „Honda Accord“ ir matydama iš kairės kelio pusės
pradėjusį eiti pėsčiąjį, negalvodama, kad prieš ją važiuojantis automobilis
staigiai stabdys, mažą akimirką prarado budrumą ir tik pamačiusi, kad prieš ją
važiuojantis automobilis sustojo, ėmė stabdyti savo vairuojamą automobilį, bet
buvo per mažas atstumas, todėl ji savo automobilio priekiu atsitrenkė į
priekyje važiavusį automobilį, vairuojamą I. M.. Smūgis pagal
I. B. nebuvo labai stiprus. Nors I. M. teigia,
kad per tokį atstumą pamačiusi pėsčiąjį, ji automobilį stabdė pamažu ir net
perjungė pavarą, tačiau visiškai aišku, kad likus 10 metrų iki kliūties,
važiuojant 30-40 km/h greičiu, sustabdyti automobilį, nenuspaudus stabdžių
pedalo, nėra galimybės (žinoma tai turėjo nustatyti specialistai, tačiau į juos
niekas nesikreipė). Pirmosios instancijos teismas aklai patikėjo I. M., nukentėjusiosios U. G. bei
policijos pareigūno V. B. parodymais, nors jie skiriasi vienas
nuo kito. U. G., sėdėjusi automobilio gale ir policijos
pareigūnas, važiavęs už automobilio „Peugeot“ per du ar tris automobilius,
teigia, jog I. M. automobilį pradėjo stabdyti iki
nereguliuojamosios pėsčiųjų perėjos likus apie 20 metrų, nes tuo metu pastebėjo
į pėsčiųjų perėją įžengusį žmogų, o I. M. teigia, kad
atstumas iki pėsčiųjų perėjos buvo per du automobilius. Ar galėjo teismas
patikėti policijos pareigūno V. B. parodymais, kuris
priešingai kitiems eismo dalyviams teigė, jog jis užtikrintas, jog pėsčiasis
ėjo iš dešinės gatvės pusės (nuosprendyje to nepažymėta) ir jis, važiuodamas
per du ar tris automobilius matė, kada I. M. pradėjo
stabdyti automobilį. Toks liudytojo V. B. parodymas
sukėlė daug abejonių, tuo labiau, kad nuo eismo įvykio buvo praėję beveik 6
mėnesiai ir jis iki teismo posėdžio nebuvo apklaustas.
Skunde teigiama,
kad I. B. kaltinama pažeidusi Kelių eismo taisyklių 9 ir 133
punktų reikalavimus. Gynėjas teigia, kad dėl KET 9 punkto pažeidimo formaliai
galima sutikti dėl to, kad jo ginamoji buvo praradusi budrumą. Tačiau skundu
nesutinkama dėl 133 punkto pažeidimo, nes I. B. neviršijo
tame kelyje leistiną greitį ir važiavo tokiu pat greičiu, kaip ir prieš ją bei
po jos važiuojantys automobiliai ir manytina, kad tas greitis buvo saugus,
jeigu ne prieš ją staiga sustabdytas automobilis ir ji šios kliūties iš anksto
numatyti negalėjo. Žinoma, jo ginamoji pripažįsta, jog ji turėjo būti atidesnė
ir laiku pastebėjusi staiga stabdantį prieš ją važiuojantį automobilį, taip pat
laiku pradėti stabdyti savąjį automobilį, kad neatsitrenktų į jį, todėl ji dėl
eismo įvykio kilimo prisiėmė kaltę ir jos neneigia. Tuo tarpu ikiteisminio
tyrimo metu niekas nesidomėjo, ar KET reikalavimų nepažeidė pati nukentėjusioji
U. G. ir a/m „Peugeot 306“ vairuotoja I.
M., o ir pirmosios instancijos teismas į tai atsižvelgė tik spręsdamas
civilinio ieškinio tenkinimo klausimą.
Gynėjas teigia, kad
jei nukentėjusioji U. G. būtų vykdžiusi KET 60 punkto
reikalavimą – būtų prisisegusi saugos diržą, staiga stabdant automobilį, nebūtų
pasvirusi į priekį ir nebūtų sužalota, o atsitrenkus kitam automobiliui, būtų
likusi sėdėti atsilošusi ir galva atsirėmusi į automobilyje įrengtą atlošą, kas
būtų neleidę patirti kaklo traumą. Tai patvirtino ir teisme apklaustas med.
ekspertas. Žinoma, med. ekspertas negalėjo vertinti saugos diržo reikšmės
išvengiant sužalojimo, nes tai ne jo kompetencija, tai turėjo atlikti
autotechninė ekspertizė, kuri nebuvo atlikta. Taip pat vairuotoja I. M. nesilaikė KET 19 punkto reikalavimų, nes nepareikalavo
keleivės prisisegti saugos diržu.
Teismas,
spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė be kitų aplinkybių
atsižvelgiantis ir į pačios nukentėjusiosios bei jos įstatyminės atstovės
kaltę, pasireiškusią KET pažeidimu, numatytu KET 60 punkte, kuris nustato
pareigą važiuoti tik su prisegtu saugos diržu, kas galėjo turėti įtakos ir
sveikatos sutrikdymo sunkumui, kadangi nukentėjusioji eismo įvykio metu nebuvo
prisisegusi saugos diržo. Tai reiškia, jog teismas suabejojo nuteistosios I. B. kalte dėl nukentėjusiosios U. G. sužalojimo
sunkumo, todėl įrodžius, jog U. G. sužalojimas yra
priežastiniame ryšyje su saugos diržo neprisegimu, t. y. su KET 60 punkto
reikalavimų nevykdymu, negalima baudžiamoji atsakomybė I. B..
Taip pat gynėjas
skunde teigia, kad jo manymu, net ir esant kaltai I. B. paskirtoji
bausmė yra per griežta, neadekvati padarytai veikai. Be to, teismas skirdamas I. B. baudžiamojo poveikio priemonę, jo ginamosios net
nepaklausė, ar netekus teisės vairuoti automobilį, ji galės tęsti savo darbinę
ar profesinę veiklą. Gynėjas pažymi, kad jo ginamoji yra įkūrusi firmą, kuri
užsiima įmonių ir įstaigų buhalterinių dokumentų tvarkymu. Jos aptarnaujamos
įmonės randasi ne tik Kėdainiuose, bet ir Kaune bei kitose vietovėse, o tai
reiškia, kad uždraudus vairuoti transporto priemones ji negalėtų nuvykti pas
savo klientus ir turėtų nutraukti savo darbinę veiklą, kuris yra pagrindinis
jos ir šeimos (viena augina mažametį sūnų, paėmus paskolą iš banko) pragyvenimo
šaltinis.
Teismo posėdyje
nuteistoji ir jos gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras prašė
skundą tenkinti iš dalies – dėl BK 68 str. taikymo panaikinimo, o likusioje
dalyje apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistosios gynėjo
apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Išnagrinėjusi apeliacinio
skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą teismo nuosprendį teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė
visas, tiek I. B. teisinančias, tiek ją apkaltinančias
aplinkybes, tinkamai įvertino ištirtų įrodymų visumą, padarė bylos aplinkybes
atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistosios I.
B. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jai bausmę. Tačiau, teisėjų
kolegijos nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai I. B. taikė
BK 67 str. 3 d. ir 68 str. Dėl to Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendis
dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328
straipsnio 1 punktas).
Skundu iš esmės
ginčijamas įrodymų vertinimas, taip pat nuteistosios veiksmų bei dėl eismo
įvykio kilusių padarinių priežastinis ryšys, tačiau teismas, priešingai
nuteistosios gynėjo tvirtinimui, vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos
pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Pirmosios
instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įvykio vietos ir transporto
priemonės apžiūrų protokolais, specialisto išvada, nukentėjusiosios bei
liudytojų parodymais ir kitais bylos duomenimis, iš kurių galima
spręsti, kad I. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą
veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai dėl
byloje surinktų įrodymų bei nuteistosios I. B., liudytojos
I. M. ir nukentėjusiosios U. G. veiksmų
vertinimo nėra nauji ir skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertinti. Teisėjų
kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų
vertinimu sutinka.
Apylinkės
teismo nuosprendyje aptartais ir aukščiau išvardintais įrodymais pagrįstai ir
motyvuotai konstatuota, kad I. B. vairuodama automobilį,
neatsižvelgdama į važiavimo sąlygas pasirinko nesaugų važiavimo greitį,
atsitrenkė į priešais važiavusį ir priešais pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiojo
sustojusį I. M. vairuojamą automobilį ,,Peugeot 306“, dėl
ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio
,,Peugeot 306“ keleivės U. G. sveikata. Tuo I. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 133 punktuose
nurodytus reikalavimus. Skundu nesutinkama dėl KET 133 punkto pažeidimo,
teigiant, kad I. B. neviršijo tame kelyje leistino
greičio. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad greičio viršijimas I.
B. ir nebuvo inkriminuotas. Jai inkriminuota pagal reikšmę visai kita tame
pačiame KET punkte numatyta aplinkybė – tinkamo (saugaus) greičio, kad galėtų
sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nepasirinkimas.
Šios aplinkybės buvimą patvirtina bylos duomenys, įskaitant ir pačios
nuteistosios parodymus dėl nespėjimo sureaguoti ir sustabdyti vairuojamą
automobilį. Tokiu būdu, nėra jokių abejonių, kad I. B. pažeidė
KET 133 punkto reikalavimus. KET 9 punkto pažeidimas skundu neginčijamas, todėl
plačiau apie jį nepasisakytina.
I. B. ir jos gynėjo teigimu, nukentėjusioji U.
G. traumą patyrė ne dėl nuteistosios kaltės, o dėl to, jog U.
G. važiavo neprisisegusi saugos diržo ir kaklo raumenis patempė tuomet, kai
I. M. automobilį „Peugeut“ staiga stabdė prieš perėją. Tačiau
teisėjų kolegija nesutinka su šiuo subjektyviu nuteistajai palankiu situacijos
vertinimu ir visiškai pritaria priešingai pirmosios instancijos teismo
padarytai išvadai dėl I. B. veikos ir kilusių padarinių
priežastinio ryšio. Liudytoja I. M. parodė, kad pamačiusi
pėsčiąjį savo vairuojamą automobilį stabdė lėtai. Tą patį patvirtino
nukentėjusioji U. G. bei liudytojai L.
R. ir V. B.. Netikėti visų jų esminėse detalėse
sutampančiais parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant
į tai, toks tolygus ir lėtas stabdymas, net ir U. G. esant
neprisegus saugos diržo, negalėjo sąlygoti specialisto išvada konstatuoto
staigaus stuburo kaklinės dalies persilenkimo. Būtent toks - staigus – buvo I. B. vairuojamo automobilio atsitrenkimas į priešais
sustojusį I. M. vairuojamą automobilį ,,Peugeot 306“.
Jeigu I. B. vairuojamas automobilis nebūtų atsitrenkęs,
nebūtų priežasties staigiam U. G. stuburo kaklinės dalies
persilenkimui bei atitinkamai - nebūtų nesunkiai sutrikdyta U.
G. sveikata. Todėl akivaizdu, kad I. B. veiksmai buvo
būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis. Net ir sutinkant
su skundo teiginiais apie pačios nukentėjusiosios U. G. KET
60 punkto ir liudytojos I. M. KET 19 punkto reikalavimų
pažeidimus, tai išvados dėl I. B. kaltės nekeičia. Taip
pat I. B. baudžiamosios atsakomybės nepašalina ir tai, kad
eismo įvykio dienos vakare I. M. eismo įvykio
deklaracijoje, kurią užpildė kartu su I. B. jos namuose,
pažymėjo, jog sužalotų asmenų nėra. Iš kart po susidūrimo U.
G. skundėsi kaklo skausmu, dėl kurio buvo iškviesta greitoji medicinos
pagalba, kuri uždėjusi pastarajai kaklo įtvarą, ją išsivežė. Motyvai, kodėl I. M., žinodama apie dėl eismo įvykio dukrai atsiradusius
kaklo skausmus, eismo įvykio deklaracijoje nurodė nesant sužalotųjų, šiuo
atveju nėra įtakojantys I. B. kaltę, jos elementus.
Remdamasi
išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos
teismas padarė teisingą išvadą, jog tarp I. B. padarytų
KET 9 ir 133 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių
yra tiesioginis priežastinis ryšys, ir jos veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Todėl
išteisinti I. B. iš minėtos nusikalstamos veikos nėra
jokio pagrindo.
Kartu
atmestinas ir skundo teiginys, jog I. B. kaltė
nuosprendyje, be kita ko, grindžiama neteisėtais įvykio vietos apžiūros
duomenimis. Ikiteisminį tyrimą inicijavusios pareiškėjos I. M.
dalyvavimas eismo įvykio apžiūroje neleidžia konstatuoti pastarojo
procesinio veiksmo teisėtumo pažeidimą. Įvykio vietos apžiūra yra vienas
pirminių procesinių veiksmų pradėjus ikiteisminį tyrimą, kuris neatsietinas su
įvykio vietą nurodyti galinčiu pareiškėju. Tai, kad šį procesinį veiksmą
atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas apie ketinamą atlikti veiksmą
neinformavo tuo metu dar jokio procesinio statuso neturėjusios I.
B., nesudaro jokio pažeidimo, nes BPK nenumato tokios pareigos. Be to, I. B. ir jos gynėjas turėjo galimybę susipažinti su šiuo
procesinio veiksmo protokolu bei pastabų dėl jų neturėjo.
Skundu prašoma
sumažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu I. B. paskirtą
baudą. Šis prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Teisingai
kvalifikavęs nuteistosios nusikalstamus
veiksmus, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis baudžiamojo
įstatymo reikalavimų, teisingai paskyrė I. B. bausmę –
baudą, nustatydamas vidurkio už šios nusikalstamos veikos rūšies padarymą
nustatytos baudos nesiekiantį dydį. Tokią bausmę laikyti per griežta ir dėl to
neteisinga, nėra jokio pagrindo. Skundžiamame teismo nuosprendyje išdėstydamas
bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos
pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininkės asmenybę, kitas
aplinkybes, ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Remiantis išdėstytu
nuteistajai I. B. mažinti bausmę nėra jokio pagrindo.
Taip
pat skundu prašoma netaikyti nuteistajai I. B. specialiosios
teisės atėmimo. Šis prašymas pagrįstas, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas
tenkinamas. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
laikė reikalingu teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo paskyrimą I. B.. Nors I. B. nusikalstama veika
padaryta vairuojant transporto priemonę, kuria naudotis reikalinga speciali
teisė, tačiau uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis yra teismo
teisė, o ne pareiga. Nusikalstamos veikos kaltės forma, jos padariniai (nesunkus
sveikatos sutrikdymas), nuteistosios asmenybę pozityviai apibūdinantys
ypatumai, taip pat apeliaciniame skunde pabrėžiamos ir bylos duomenimis
pagrįstos aplinkybės dėl argumentuoto reikalingumo I. B. vairuoti
transporto priemones, leidžia pagrįstai manyti, jog bausmės tikslai nuteistajai
I. B. bus įgyvendinti ir be baudžiamojo poveikio priemonės
– uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimo. Todėl nuosprendis
dalyje dėl BK 67 str. 3 d. ir 68 str. taikymo I. B. atžvilgiu naikintinas.
Skunde
iš esmės deklaratyviai teigiama apie teismo šališkumą. Šie
teiginiai nepagrįsti, todėl atmestini. Šališkumas yra susijęs su išankstinės
nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, jei bylą
nagrinėjo nors vienas teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58
straipsnyje išvardytų priežasčių. Duomenų, kad pirmosios instancijos teismas,
nagrinėdamas šią bylą turėjo išankstinę nuomonę dėl I. B. kaltės,
byloje nėra. Duomenų, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo
teisėjas negalėjo dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų
priežasčių, byloje taip pat nėra. Iš teisiamojo
posėdžio protokolo matyti, jog teismas nuteistosios bei jos gynėjo teisių
nesuvaržė, vienodomis teisėmis su prokuroru leido teikti įrodymus, dalyvauti
įrodymų tyrime, duoti klausimus dalyvaujantiems byloje asmenims. Todėl
teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo
nešališkumu nėra. Be to, nuteistajai nepalankus įrodymų vertinimas nėra
pagrindas konstatuoti teismo šališkumą.
Taip pat
kritiškai vertinami skundo teiginiai apie vienpusišką ikiteisminio tyrimo
atlikimą, nes jie tėra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos
duomenimis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistoji bei jos gynėjas nei
ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nušalinimų prokurorui,
organizavusiam ikiteisminį tyrimą, nereiškė. Byla buvo nagrinėjama laikantis
rungimosi principo, buvo užtikrinta proceso šalių lygybė.
Nuteistosios gynėjas laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis
pagrįstas prielaidomis, tačiau toks nuosprendžio vertinimas nepagrįstas.
Nuosprendžio išvados dėl I. B. veikos padarytos remiantis ne spėjimais, bet įvertinus
įrodymus, atskleidus jų turinį. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytos
įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, pateikti motyvai,
kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. Nusikaltimo
aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo
dispozicijos turinį, atspindi veikų sudėties elementus ir visa tai, kas reikšminga
juridiniam kvalifikavimui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos
teismo nuosprendžio turinys atitinka BPK 305
straipsnio reikalavimus.
Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja,
kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-09-15 nuosprendis dalyje yra
keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1
punktas).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu;
n u s p r e n d ž i a :
Kėdainių rajono
apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 15 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti
nuosprendžio dalį dėl BK 67 str. 3 d. ir 68 str. taikymo I. B. atžvilgiu.
Likusios
nuosprendžio dalies
nekeisti.
Teisėjai Evaldas
Vanagas
Eligijus
Gladutis
Algirdas
Gaputis