Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [I-261-355-2012].doc
Bylos nr.: I-261-355/2012
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Ðiauliø apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Civilinė byla Nr2 -

 

2012 m. vasario 6 d.

(S)

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Daunys,

              sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,

              dalyvaujant pareiškėjui R. S.,

              dalyvaujant atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovėms Neringai Ripinskienei ir Palmirai Lukošienei,

              viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

              n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas R. S. Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisti 2717,35 Lt turtinės žalos atlyginimui, penkių procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Skunde (b.l.2-3) bei pasisakymuose teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2011-07-22 šalia teritorijos, adresu Pročiūnų g. 3, Šiauliai, ant pareiškėjui priklausančio automobilio „Toyota Camry“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvirto medis (beržas), kuris apgadino pareiškėjui priklausantį automobilį. Pareiškėjas apie įvykį pranešė policijai, taip pat Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, nes teritorijos Pročiūnų g. 3, Šiauliai priežiūra priklauso jai. Pareiškėjas nurodė, jog pagal LR CK 6.271 str. 4 d., valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos aplinkos skyrius privalo  savivaldybės veiklos teritorijoje tikrinti medžių būklę. Pareiškėjo nuomone, šios pareigos atsakingi asmenys akivaizdžiai nevykdė, veiklos teritorijoje medžių būklės netikrino, aplaidžiai atliko želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarką ir priežiūrą, dėl to įvyko minėtas įvykis. Pareiškėjas nurodė, kad atliekantis želdynų ir želdinių inventorizavimą biomedicinos mokslų daktaras J. B. jam nurodė, kad nuvirtusio medžio šaknys pažeistos medieną pūdančio grybo, kad supuvusios beržo šaknys ir puvinys apėmęs centrinę medieną. Pareiškėjas mano, kad dėl šio supuvusio medžio nepriežiūros yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybės administracija, todėl ji turi atlyginti žalą. Nurodė, kad po įvykio sudaryta Šiaulių miesto želdynų ir želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisija formaliai įvertino nuvirtusio medžio išorę ir konstatavo, kad medžio kamienas viduje nenudžiūvęs. Pareiškėjas pažymėjo, kad komisija tikrindama nuvirtusį medį jam apie tai nepranešė, todėl jis apžiūroje nedalyvavo. Nurodė, kad komisija privalo tikrinti visų medžių būklę nuolat, o ne laukti įvykių ir tuomet vertinti. Ginčui aktualioje teritorijoje ilgai nebuvo tikrinama medžių būklė, net po komisijos patikrinimo liko nudžiūvęs medis, jis nepašalintas, keliantis grėsmę. Pareiškėjas mano, kad nagrinėjamu atveju negalima laikyti, jog įvykis įvyko dėl nenugalimos jėgos, nes nutarime ekstremalių įvykių kriterijų sąraše pateikiami kitokie kriterijai. Pareiškėjas mano, kad jei buvo ekstremali situacija, tai turėjo būti paskelbta viešai. Aplinkos apsaugos agentūros internetiniame portale nėra užfiksuota, kad liepos 22 d. būtų skelbiama ekstremali situacija, todėl negalima to teigti. Dėl žalos dydžio pareiškėjas nurodė, kad stiklo, variklio dangčio keitimas nekelia klausimų. Tvarkė automobilio kėbulą, išlygino stogo duobes specialia įranga. Atliko automobilio kėbulo tiesinimą, nes nuo medžio jis buvo pakitęs. Kėbulas buvo ruošiamas dažymui, nes naujas detales reikėjo gruntuoti, šveisti ir tik tuomet dažyti. Po dažymo reikėjo automobilį poliruoti. Kadangi buvo keistas stiklas, automobilio viduje atsirado duženų, smulkių dalelyčių, kurias reikėjo išsiurbti, išvalyti. Pareiškėjas teismo prašo jo skundą tenkinti ir priteisti visą prašomą sumą.

Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija teismui pateiktame atsiliepime (b.l.52-53) ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Teismo prašė jo netenkinti. Nurodė, jog pareiškėjas teigia, kad Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus specialistai aplaidžiai atlieka savivaldybės veiklos teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarką ir priežiūrą, dėl to ant pareiškėjui priklausančio automobilio „Toyota Camry“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-07-22 apie 15 val., adresu Pročiūnų g. 3, Šiauliai, užvirto medis (beržas), kuris apgadino pareiškėjui priklausantį automobilį. Atsakovė su šiuo teiginiu nesutinka. Paaiškino, kad 2011-07-25 gavusi pareiškėjo prašymą, įvykiui ištirti sukvietė kompetentingą Savivaldybės želdynų bei želdinių apsaugos, priežiūros ir tvarkymo komisiją, kuri įvertino medžio būklę ir nustatė galimas priežastis, dėl kurių medis užvirto ant automobilio. Pažymėjo, kad komisija vadovaudamasi LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. D1-343 2 priede nurodyta metodika vizualiai apžiūrėjo medį ir įvertino beržo, augusio prie Pročiūnų g. 3, Šiauliuose, ir vėjo išversto iš šaknų, būklę bei nustatė, kad medis dėl savo būklės išvirsti negalėjo. Beržas pagal išorinius požymius nebuvo nepatenkinamos būklės: nenudžiūvęs, sveiku, mechaniškai ar stipriai puvinio nepažeistu stiebu ir didele laja. Kaip nurodė biomedicinos mokslų daktaras J. B. savo atsakyme el. laiške: „medis realios grėsmės nekėlė. Nuotraukose užfiksuoto medžio būklė vizualiai negalėjo būti vertinama žemesniu balu nei patenkinama. Patenkinamos būklės medžiai paprastai nėra laikomi pavojingais žmonių ir eismo saugumui, todėl juos kirsti nėra tikslo“. Atsakovės nuomone, kai nėra įrodymų apie užvirtusio medžio blogą būklę, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neatliko želdinių priežiūros veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti, tai reiškia nėra neteisėtų veiksmų bei paneigiama atsakovės kaltės prezumpcija dėl patirtos žalos. Pažymėjo, kad komisija nustatė, jog medžio atsparumą vėjovartai susilpnino lietingi orai ir šlapias gruntas, o medžio išvirtimo priežastimi, remiantis Šiaulių meteorologijos stoties pažyma apie hidrometeorologines sąlygas Nr. N11-26, galėjo būti 2011 m. liepos 21, 22 dienomis siautęs audringas vėjas – vėjo gūsiai siekė 25 m/s ir perkūnija, buvusi 2011-07-22 nuo 15.08 val. iki 15.40 val. Atsakovės nuomone, remiantis Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“, įvykio metu užfiksuotos gamtinės sąlygos yra priskirtinos prie stichinio meteorologinio reiškinio ir laikytina nenugalima jėga. Komisija pažymėjo, kad nuo šio stipraus vėjo gūsių nukentėjo ir daugiau medžių, augusių prie Pročiūnų g. 3 ir pačiame žemės sklype, liko daug medžių aplaužytomis šakomis. Remiantis LR civilinio kodekso 6.253 str. 1 d., civilinė atsakomybė netaikoma dėl nenugalimos jėgos. Pagal LR CK 6.253 str. 2 dalį, nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 str.) bei šalina atsakovo atsakomybę. Atsakovė taip pat mano, kad pareiškėjas pateikdamas skundą praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 p. nustatytą skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui 1 mėnesio terminą, kadangi raštas Nr. SG-349 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui buvo išsiųstas 2011-08-18, o skundas teismui paduotas tik 2011 metų lapkričio mėnesį – praėjus ilgesniam negu 2 mėnesių laikotarpiui. Mano, kad pareiškėjo pateikti kvitai, kuriais grindžiamas atsiradusios žalos dydis, yra klaidinantys ir nepagrįsti. Sprendžiant iš pateiktų nuotraukų automobiliui padaryti pažeidimai yra šie: variklio dangčio, priekinio stiklo ir kėbulo šoninės dalies. Remiantis pateikta sąskaita faktūra Nr. 42081 pareiškėjas įsigijo naujas prekes – priekinį stiklą ir variklio dangtį, todėl remontas buvo reikalingas tik vienai likusiai daliai – kėbulo šonui. Iš pateiktų priedų sprendžia, kad trys skirtingos įmonės ar fiziniai asmenys atliko vieną ir tą patį veiksmą, už kurį buvo sumokėta keletą kartų: pagal G. B. išduotą prekių pirkimo-pardavimo kvitą Nr. 8274409 – kėbulo remontas – 120 Lt; pagal pardavėjo UAB „Servą ir Ko“ išduotą sąskaitą faktūrą Nr. 001436 – paruošimas – remontas – dažymas – 309,99 Lt; pagal S. B. 2011-08-09 išduotą prekių pirkimo-pardavimo kvitą (nėra numerio) – kėbulo tiesinimas, detalių keitimas – 400 Lt bei kėbulo paruošimas, dažymas – 800 Lt. Atsakovės nuomone, aptarti dokumentai įrodo, kad paslauga atlikta keletą kartų vienai ir tai pačiai kėbulo daliai, todėl atsakovė mano, kad pareiškėjo reikalaujamos atlyginti turtinės žalos dydis visiškai neatitinka pareiškėjo nurodyto dydžio, t. y. 2717,35 Lt. Nurodė, kad pagal UAB „Perfecto“ išduotą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00018 už 230 Lt pareiškėjui buvo suteiktos paslaugos: automobilio poliravimas, salono valymas, sėdynių cheminis valymas ir t. t. Mano, kad už jas visiškai negali būti atlyginta, kadangi tokios paslaugos negali būti prilygintinos žalai, nes jos tiesiogiai nesiejamos su patirta žala. Atsakovės atstovė P.Lukošienė teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal muitinės prašymą, 2008 metais vadovaudamiesi patvirtinta metodika vertino medžių būklę ginčui aktualioje teritorijoje. Buvo įvertintas ir ant pareiškėjo automobilio nugriuvęs beržas. Jo būklė nekėlė abejonių. Medžių būklė vertinama vizualiai, pagal išorinius požymius, rėžtuku pastuksenus į medžio kamieną galima suprasti, ar medis supuvęs. Jei nuvirtusį medį būtų stuksenę, tai nebūtų jokių požymių, kurie sukeltų abejonių dėl jo būklės. Medžio šaknų būklės nevertino, nes toks vertinimas į patvirtintą želdinių vertinimo metodiką neįtrauktas. Kai medį nupjovė, matosi, kad kažkokių pažeidimo požymių yra, bet išorinių – pagal kuriuos vertina – nėra. Mano, jog aptariamoje teritorijoje yra šlapesnis dirvožemis ir paviršinę šaknų sistemą turintis beržas bei paprastoti eglė gali būti išverčiami. Atstovė nurodė, kad želdynų būklė vertinama vadovaujantis patvirtinta metodika, todėl atsakovė atliko visas savo pareigas.

Pareiškėjo R. S. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas R. S. prašo atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmų, jai netinkamai prižiūrint želdinius.

Teisėjų kolegija pažymi, jog turtinės (kaip ir neturtinės) žalos, padarytos neteisėtais valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.

Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 d.).

Pažymėtina, kad valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala (taip pat ir neturtinė žala) turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Kita vertus, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

Apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos institucijos, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pabrėžtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai ar neveikimas, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatinėjant, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – būtina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovė, atlikdama pareiškėjo nurodomus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl to byloje pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasi atsakovė privalėjo veikti priimdama sprendimus, ar atsakovė pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasi šių reikalavimų.

Aplinkos apsaugos įstatymo (galiojusio nuo 2010-07-01 iki 2011-10-01) 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad aplinkos apsaugos valdymą savivaldybių teritorijose įstatymų nustatyta tvarka vykdo vietos savivaldos atitinkamos institucijos, kurios atsako už šio įstatymo joms priskirtų funkcijų vykdymą. Aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, inter alia tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nustato kriterijus, pagal kuriuos medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems.

Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios redakcijos Vietos savivaldos įstatymo 31 straipsnio 1 dalį ir 32 straipsnio 2 dalies 17 punktą, želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Minėtas funkcijas želdynų priežiūros srityje detalizuoja Želdynų įstatymas, kurio ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje išvardinti savivaldybėms, atsakingoms už želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, priskirti įpareigojimai. Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdo jų būklės stebėseną, kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines). Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugą, pertvarkymą ir priežiūrą, želdynų kūrimą ir naujų želdinių veisimą, želdynų tvarkymo ir kūrimo projektų rengimą, derina juos. Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krūmų rūšį, jų fiziologinę būklę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų būklę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus būtų galima efektyviau valdyti, teikti informaciją apie želdynų ir želdinių, aplinkos būklę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (Želdynų įstatymo 18 str. 1 d.). Pagal Želdynų įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas minėtą Želdynų įstatymo 18 straipsnį yra pasisakęs, kad šiuo straipsniu savivaldybėms yra nustatyta pareiga nustatyti konkretaus medžio fiziologinę būklę (gyvybinę funkciją). Paminėta, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigą dėl želdinių fiziologinės būklės nustatymo ir tokia pareiga turi būti vykdoma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-3550-11 ir 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-62-932-11).

Nagrinėjamoje byloje ginčo nekyla, jog nuvirtęs medis augo valstybinėje žemėje, todėl akivaizdu, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už medžio, augusio prie pastato, esančio Pročiūnų g. 3, Šiauliuose, priežiūros organizavimą.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtino Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisykles (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 1 punktas apibrėžia, kad medžių ir krūmų priežiūra apima tokius darbus, kaip medžių ir krūmų laistymą ir tręšimą, dirvožemio purenimą ir mulčiavimą, medžių ir krūmų šiltinimą, genėjimą ir kitus priežiūros darbus. Taisyklėmis inter alia vadovaujasi savivaldybės (Taisyklių 3 p.). Joms tenka pareiga organizuoti ir tokius priežiūros darbus – šalinti vėjo ir sniego nulaužtus, aplaužytus, pavojingai palinkusius, pavojų praeiviams ir pastatams keliančius, baigiančius džiūti stiebus ir šakas (Taisyklių 43 p.), patikrinti, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, juos pašalinti (Taisyklių 44 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932-11).

Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, jog atsakovė, būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad paminėtoje teritorijoje (Pročiūnų g. 3, Šiauliai) augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Nagrinėjamoje byloje turi būti įrodytos aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Atsakovė nurodė, kad medžių būklę tikrina vadovaudamasi LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 priedu, kurio 1 punktas nurodo medžių būklę: gera – medžiai sveiki, normaliai išsivystę, lapija (spygliai) tanki, vienodai išsidėsčiusi, lapai ir spygliai normalaus dydžio ir spalvos, ligų ir kenkėjų požymių, žaizdų, stiebo ir skeletinių šakų pažeidimų, drevių nėra (1.1.); patenkinama – medžiai sveiki, bet ūglių prieaugis nedidelis, mažesnis sulapojimas, laja netolygiai išsivysčiusi, stiebas su nedideliais mechaniniais ir kenkėjų pažeidimais, nedidelėmis drevėmis (1.2.); nepatenkinama – medžiai akivaizdžiai nusilpę, stelbiami kitų medžių, stipriai pažeisti ligų ar kenkėjų, laja silpnai išsivysčiusi, yra džiūstančių ir nudžiūvusių skeletinių šakų, ūglių prieaugis nedidelis arba jo visai nėra, medžiai sausaviršūniai, stiebai yra pažeisti mechaniškai, juose yra didelių drevių arba mažose drevėse matomas medienos suminkštėjimas ir išretėjimas, pakeltos medžio šaknys (1.3.). Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė paaiškino, jog medžių būklę vertina pagal jų išorinius požymius jį apžiūrėdami vizualiai. Jei medis sukelia abejonių, tuomet specialiu metaliniu rėžtuku beldžiant į medžio kamieną patikrina medžio būklę. Pagal garsą atskiriama, ar medžio kamiene yra puvinys. Medžio šaknų būklės netikrina, nes nėra nustatytos tokios metodikos. Atstovė paaiškino, jog nagrinėjamu atveju vertinimo metu medis negalėjo sukelti abejonių dėl savo būklės, kadangi jo kamienas buvo sveikas, šaknys nepakeltos. Ar medžio šaknys pažeistos puvinio, netikrino.

Jau buvo pažymėta, jog atsakovė privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Kaip matyti, Šiaulių miesto savivaldybės administracija vertindama medžių būklę (tuo pačiu ir nuvirtusio medžio) vadovavosi LR aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. D1-343 „Dėl Želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“ patvirtintų Želdinių atkuriamosios vertės įkainių 2 priedu. Pažymėtina, jog šis teisės aktas apibūdina medžio nepatenkinamos būklės sąvoką, tačiau jos nustatymo tvarkos nenumato. Iš atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, jog vertinant medžių būklę komisija vadovaujasi specialiomis žiniomis, medžių šaknų būklė netikrinama.

Atsižvelgdamas į tai, teismas mano, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija netinkamai vykdė medžių būklės vertinimą, aplaidžiai vykdė prievolę – užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, dėl to medis nuvirto ir apgadino pareiškėjo turtą.

Atsakovės atstovė teismui paaiškino, kad eglės ir beržų šaknys yra paviršinės, todėl esant šlapiam dirvožemiui šie medžiai dažniausiai išverčiami. Teismo nuomone, atsakovei žinant šias aplinkybes, ji turėtų pasirinkti tinkamą šių medžių vertinimo tvarką ir ypač tų, kurie auga tokioje aplinkoje, jog nuvirtę gali apgadinti turtą, sužaloti asmenis.

Teismas nevertina atsakovės pateikto 2008-12-09 Leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar pašalinimo, genėjimo darbams kaip rašytinio įrodymo, kadangi jis nesusijęs su nagrinėjama byla. Iš dokumento (b.l.60) matyti, jog sklypo, kuriame vykdomas saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbai, vieta yra P.Tamošaičio g. 1, Šiauliai. Byloje nagrinėjamu atveju medis augo ties pastatu, adresu Pročiūnų g. 3, Šiauliai. Be to, teismas pažymi, kad šioje byloje nėra svarbu nustatyti, kada paskutinį kartą atsakovė tikrino medžių būklę, nes kaip matyti, atsakovė patikrinimą atliko aplaidžiai, neveikė taip, kad būtų išvengta medžio griuvimo ir to sukeliamų neigiamų padarinių. Teismo nuomone, tokiu būdu atsakovė prisiėmė riziką atlyginti atsiradusią žalą.

Atsakovės argumentas, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, kas šalina jos atsakomybę (CK 6.253 str. 1 d.), yra nepagrįstas. CK 6.253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nenugalima jėga yra neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos. Iš byloje esančios Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM Šiaulių meteorologijos stoties 2011 m. rugpjūčio 5 d. pažymos Nr. N11-26 (b.l.38) matyti, kad Šiaulių mieste 2011-07-22 nuo 15.08 iki 15.40 buvo perkūnija, vėjo gūsiai 18 m/s, vidutinis vėjo greitis 1,6 m/s, o tai pagal Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių patvirtinimo“ nustatytus ekstremalių įvykių kriterijus nėra laikytina nenugalima jėga ir nešalina atsakovės atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovės veiksmų neteisėtumas, kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovei dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. turtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.249 straipsnis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

Teismas pažymi, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui. Pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog jis patyrė tokią materialinę žalą: už automobilio kėbulo remontą sumokėjo 120 Lt (b.l.5), už automobilio paruošimą – remontą – dažymą, dažus, dažymo medžiagas sumokėjo 677,35 Lt (b.l.6), už kėbulo tiesinimą, paruošimą dažymui sumokėjo 1200 Lt (b.l.7), už automobilio poliravimą, sėdynių cheminį valymą, vidaus apdailos detalių valymą, salono valymą, langų valymą sumokėjo 230 Lt (b.l.8), už automobilio stiklą ir kapotą (variklio dangtį) sumokėjo 490 Lt (b.l.9), iš viso 2717,35 Lt.

Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir teismui pateiktų paaiškinimų matyti, jog pareiškėjas patyrė turtinę žalą pirkdamas naują automobilio priekinį stiklą ir variklio dangtį. Kad šios detalės buvo sugadintos, įrodo byloje esančios nuotraukos (b.l.10-20). Po to sumokėjo už šių detalių šveitimą, gruntavimą, tai yra paruošimą dažymui ir dažymą (b.l.6). Specialia įranga tiesino kėbulą, tai yra išlygino automobilio stoge atsiradusias duobes ir už tai sumokėjo 120 Lt (b.l.5). Kad buvo apgadintas automobilio stogas, įrodo byloje esanti nuotrauka (b.l.19). Užvirtęs medis apgadino automobilio kėbulą, todėl pareiškėjas 1200 Lt sumokėjo už kėbulo tiesinimą, paruošimą dažymui (b.l.7). Įvykio metu į automobilio vidų pateko stiklo šukių, automobilio remonto metu apsinešė automobilio vidus, reikėjo atnaujinti sutvarkytas detales, dėl to pareiškėjas išvalė automobilio vidų ir nupoliravo automobilio išorę, už šią paslaugą sumokėjo 230 Lt.

Teismas įvertinęs šiuos pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus, paaiškinimus ir bylos faktines aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas tinkamai įrodė, jog dėl atsakovės neteisėto veikimo jam buvo padaryta turtinė žala, kad tarp šio neteisėto veikimo ir pareiškėjui kilusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl pareiškėjas turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą CK 6.271 straipsnio 4 dalies pagrindu.

LR CK 6.251 straipsnis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Lietuvos A. T. praktikoje yra išaiškinta, jog nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek ieškovas prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (žr. Lietuvos A. T. 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2007, 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį Nr.3K-3-469/2009).

Teismas atmeta atsakovės argumentus dėl nesutikimo su pareiškėjo apskaičiuotu ir nurodytu žalos dydžiu, kaip nepagrįstus. Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytas patirtų nuostolių dydis yra pagrįstas tinkamais rašytiniais įrodymais. Teismo nuomone, pareiškėjo patirta materialinė žala perkant automobilio poliravimo ir automobilio salono valymo paslaugas yra dėl automobilio apgadinimo turėti tiesioginiai nuostoliai, kurie turi būti atlyginti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 2717,35 Lt turtinei žalai atlyginti.

Atsakovės argumentas, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatytą skundo padavimo terminą, atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pažymi, jog bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis) Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. numatyti vieno ir dviejų mėnesių skundų padavimo teismui terminai netaikomi. Tokio pobūdžio bylose gali būti taikoma LR CK numatyta ieškinio senatis.

Iš įmokos mokėjimo kvito (b.l.4) matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 82 Lt žyminį mokestį. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktu, žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsniu, sumokėtas 82 Lt žyminis mokestis pareiškėjui grąžintinas.

Pareiškėjas skunde prašo priteisti jam iš atsakovės visų šioje administracinėje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti pateiktas teismui raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tačiau pareiškėjas, prašydamas teismo priteisti visų šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nenurodė prašomos priteisti sumos. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti išnagrinėtas priimant šį sprendimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl pareiškėjas turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui prašymą dėl šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikdamas atitinkamus įrodymus.

LR civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl atsakovei kilusios deliktinės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jos neteisėtų veiksmų (neveikimo) (Civilinio kodekso 6.271).

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda Civilinio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (Civilinio kodekso 1.136 str. 1 d.). Vadovaujantis šia nuostata, civilinės teisės ir pareigos be kita ko atsiranda ir dėl žalos padarymo (Civilinio kodekso 1.136 str. 2 d. 5 p.). Civilinės atsakomybės samprata yra pateikiama Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje, kurioje ji apibrėžiama, kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Civilinio kodekso 6.245 str. 4 d.)

Iš paminėtų Civilinio kodekso nuostatų matyti, jog žalos padarymo faktas, esant kitoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms, yra pagrindas atsirasti deliktinei civilinei atsakomybei, kaip turtinei prievolei. Todėl darytina išvada, kad deliktinė civilinė atsakomybė laikytina pareiga atlyginti žalą, kuri atsiranda nuo žalos padarymo momento, bet ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, jog ši nuostata yra aktuali tik tuo aspektu, kiek jame nustatytas procesinių palūkanų dydis, tačiau juo negalima remtis, nustatant procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžią, nes šis terminas imperatyviai ir vienareikšmiškai nustatytas minėtoje Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir, kaip jau minėta, tai daroma nuo bylos iškėlimo (teismo sprendimo priėmimo) iki visiško prievolės įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas tenkintinas, pareiškėjui iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteistinos penkių procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2011 m. gruodžio 8 d. (b.l.30), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ABTĮ 42 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teismas,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo R. S. skundą patenkinti ir iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjui priteisti 2717,35 Lt (du tūkstančiai septyni šimtai septyniolika litų trisdešimt penki centai) žalos atlyginimui.

Įpareigoti VMI prie LR FM pareiškėjui R. S. grąžinti pagal 2011-11-02 mokėjimo kvitą Swedbank AB sumokėtą 82 Lt žyminį mokestį.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

 

 

 

 

 

Teisėjas                                                                                                                                       Donatas Daunys