Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-09-29][nuasmeninta nutartis byloje][e2-942-464-2022].docx
Bylos nr.: e2-942-464/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AVIAAM LEASING SERVICE CENTRE, AB 302330793 atsakovas
HAKAIR LIMITED 145169 Ieškovas
„Let‘s Jet“ 125808161 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bendrosios nuostatos.
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
CIVILINIS PROCESAS
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Kitos bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Laikinosios apsaugos priemonės

?

Civilinė byla Nr. e2-942-464/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00943-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3

(S)

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. rugsėjo 29 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Hakair Limited atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės Hakair Limited ieškinį atsakovams akcinei bendrovei AviaAM Leasing Service Centre ir T. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Let‘s Jet,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Hakair Limited kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų akcinės bendrovės (toliau – AB) AviaAM Leasing Service Centre ir T. G. 4 721 432,20 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad tarp trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Let‘s Jet“ (ankstesnis pavadinimas UAB „AviamAM B01“) ir ieškovės 2013 m. vyko derybos dėl orlaivio pirkimo–pardavimo. Ieškovė, kaip būsima orlaivio pirkėja, sumokėjo 4 000 000 JAV dolerių avansą trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo 2013 m. spalio 17 d. raštu informavo ieškovę, kad nutraukia derybas ir beveik visą avanso sumą pasilieka sau. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė ieškovei iš trečiojo asmens 3 999 975 JAV dolerių negrąžintą avansą ir 1 200 000 JAV dolerių palūkanas (teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 26 d.). Pradėjus priverstinį lėšų išieškojimą paaiškėjo, kad trečiasis asmuo neturi beveik jokio turto, kadangi prieš pat bylos dėl avanso grąžinimo iškėlimą trečiojo asmens akcininkė AB AviaAM Leasing Service Centre išsimokėjo sau net 9 650 000 Eur dividendus. Jau esant priimtam pirmosios instancijos sprendimui akcininkė išsimokėjo dar 1 592 069 Eur dividendų iš trečiojo asmens turto. Neturėdama jokių galimybių susigrąžinti teismo sprendimu priteistą skolą, ieškovė reiškia ieškinį buvusiai trečiojo asmens akcininkei AB AviaAM Leasing Service Centre ir buvusiam trečiojo asmens vadovui T. G., kuriuo prašo solidariai priteisti iš atsakovų 4 721 432,20 Eur žalos atlyginimą.

3.       Ieškovė ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – vertybinius popierius ir (ar) pinigines lėšas bei turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto reikalavimo ribų, t. y. 4 721 432,20 Eur; uždrausti areštuotą turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę, tačiau leisti atsakovei AB AviaAM Leasing Service Centre vykdyti įsipareigojimus valstybei ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, atsiskaityti su ieškove, o atsakovui T. G.  gauti lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines bei komunikacijų paslaugas ir su ieškove.

4.       Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė aplinkybėmis, kad atsakovų veiksmai, kuriais buvo perimti pinigai iš trečiojo asmens, tokiu būdu faktiškai privedant jį prie nemokumo, suponuoja riziką, jog analogiškai bus pasielgta ir šioje byloje. Dėl atsakovų veiksmų trečiojo asmens turto buhalterinė vertė nuo daugiau nei 10 000 000 Eur sumažėjo iki 100 000 Eur, taip padarant neįmanomu ieškovei palankaus teismo sprendimo, kuriuo jai priteista beveik 5 000 000 Eur suma, įvykdymą. Nors trečiasis asmuo, vadovaujamas atsakovo T. G., turėjo galimybę bent iš dalies geranoriškai grąžinti priteistas sumas ieškovei arba bandyti su ieškove susitarti, tačiau to nedarė ir sąmoningai trukdė antstolio darbą (antstoliui pavyko išieškoti tik apie 36 000 Eur). Be to, nagrinėjant bylą dėl avanso grąžinimo pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad T. G. vadovaujama AB AviaAM Leasing Service Centre sąmoningai permokėjo ofšorinėje jurisdikcijoje esančiai bendrovei net 3 560 000 Eur už bandytą ieškovei perparduoti orlaivį, taip išvengdama mokesčių mokėjimo Lietuvos Respublikoje.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

6.       Teismas vertino, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas ieškinio pagrįstumas – egzistuoja, kadangi ieškovės reiškiami reikalavimas atsakovei nėra akivaizdžiai nepagrįsti, ieškovė yra pasirinkusi leistiną ir iš esmės įmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą.

7.       Visgi teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Išdėstyti ieškovės argumentai ir įrodymai nepagrindžia atsakovų veiksmų nesąžiningumo siekiant sumažinti ne trečiojo asmens, bet jų pačių turto masę.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovų veiksmų nesąžiningumu yra grindžiami ieškinio reikalavimai, t. y. aplinkybės, dėl kurių trečiasis asmuo neįvykdė teismo sprendimo, tačiau sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas turi pagrįsti atsakovų nesąžiningų veiksmų atlikimą pastarųjų turto masės atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovė Hakair Limited atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:      

9.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ir formaliai aiškino grėsmės būsimam teismo sprendimo įvykdymui sąlygą. Nors nesąžiningumas paprastai yra siejamas su atsakovo elgesiu  ketinimais paslėpti, perleisti, įkeisti savo turtą, tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais taikant laikinąsias apsaugos priemones nesąžiningu bus laikomas tik asmuo, kuris atlieka tokius veiksmus. Priešingai, turi būti vertinama aplinkybių visuma, t. y. individualiai susiklosčiusi situacija, o to pirmosios instancijos teismas šiuo atveju nepadarė.

9.2.       Atsakovai sąmoningai sumažino būtent savo turtą. Dividendų išmokėjimo metu vienintelė trečiojo asmens akcijų savininkė buvo atsakovė AB AviaAM Leasing Service Centre. Taigi, perimdama milijonines sumas akcininkė, veikdama per atsakovą T. G., sumažino būtent savo turtą, t. y. nuosavybės teise turimų UAB Let‘s Jetakcijų vertę.

9.3.       Atsakovų atlikti veiksmai kelia didelę riziką, kad analogiškai bus pasielgta ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovai iš esmės sukūrė schemą kaip perkelti trečiojo asmens pinigus, taip  išvengiant prievolės grąžinti ieškovei skolą. Nurodytus sprendimus priėmė atsakovas T. G., kuris buvo tiek trečiojo asmens UAB Let‘s Jet, tiek atsakovės AB AviaAM Leasing Service Centre direktorius. Be to, po dividendų išmokėjimo išnyko ir atsakovės 10 000 000 Eur reikalavimo teisė į trečiąjį asmenį, nes atsakovė įskaitė mokėtinus dividendus akcininkei į savo pačios reikalavimo teisę, atsiradusią dėl akcininkei suteiktų paskolų.

9.4.       Ankstesnėje byloje nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes tuo metu ieškovė neturėjo įrodymų trečiojo asmens ir atsakovo T. G. nesąžiningumui pagrįsti, o tai ir lėmė toje byloje priimto teismo sprendimo neįvykdymą ir šios bylos pradėjimą. Todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas įrodyti pastangas nuslėpti savo, o ne trečiojo asmens turtą, negali būti taikomas tokiose bylose kaip ši, kurioje keliami reikalavimai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu.

9.5.       Net ir gera atsakovų finansinė padėtis nagrinėjamu atveju negali apsaugoti ieškovės nuo teismo sprendimo nevykdymo rizikos, nes turtas gali būti perleistas, kaip ir trečiojo asmens UAB Let‘s Jet atveju. Prieš pateikiant 2020 m. kovo 5 d. ieškinį teismui trečiojo asmens finansinė padėtis pagal paskutinius viešai prieinamus finansinius duomenis (2019 m.) buvo nepriekaištinga – bendrovė turėjo net 10 858 000 Eur vertės turto, o įsipareigojimai sudarė tik 106 000 Eur, tačiau 2021 m. pabaigoje trečiojo asmens turtas dėl išmokėtų dividendų atsakovei jau buvo sumažėjęs beveik 10 kartų ir siekė tik 191 836 Eur.

9.6.       Nagrinėjant bylą dėl avanso grąžinimo pirmosios instancijos teisme paaiškėjo, kad T. G. vadovaujamas trečiasis asmuo ir su juo susijusios tos pačios grupės bendrovės ofšorinėje jurisdikcijoje esančiai Hansel Prime Ltd už ieškovei bandytą perparduoti orlaivį sumokėjo ne tik jo 7 500 000 JAV dolerių kainą, bet ir 3 560 000 JAV dolerių baudą. Kadangi visą 11 060 000 JAV dolerių sumą už 7 500 000 JAV dolerių vertės orlaivį sumokėjo ta pati bendrovių grupė, toks elgesys yra niekaip kitaip komerciškai nepaaiškinamas, kaip tik trečiojo asmens ir jos buvusio vadovo pastangos perkelti lėšas į ofšorinę jurisdikciją kaip tariamą baudą, taip išvengiant bendrovės pajamų apmokestinimo Lietuvos Respublikoje.

9.7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 28 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla. Tačiau trečiasis asmuo ir toliau demonstravo savo nesąžiningus veiksmus ir netgi sąmoningai trukdė antstolio darbą – neįsileido antstolio į savo patalpas ir nurodė visus dokumentus siųsti korespondencijos adresu. Tačiau visi antstolio laiškai siųsti paštu trečiojo asmens ir jos vadovo adresais grįždavo neįteikti.

10.       Atsakovai AB AviaAM Leasing Service Centre ir T. G. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.       Grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos taikymo ir atskirajame skunde grindžia tais pačiais motyvais, kuriais yra pagrįstas ir faktinis ieškinio pagrindas. Visgi faktinį ieškinio pagrindą sudarantys motyvai nėra aktualūs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Aplinkybė, ar įstatymo leidžiami veiksmai šiuo atveju turėtų būti kvalifikuoti neteisėtais, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir savaime negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų.

10.2.       Ieškovė nenurodė ir nepagrindė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų atsakovų ketinimus ar veiksmus, siekiant išvengti šioje byloje priimto sprendimo vykdymo. Vien tik ieškovės deklaratyvios prielaidos, kad atsakovai neva gali imtis tiksliai net ir neįvardijamų veiksmų, siekdami išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, negali būti laikomos įrodymu, pagrindžiančiu grėsmę, jog tokių veiksmų atsakovai tikrai imsis.

10.3.       Pati ieškovė pripažįsta, kad sprendimas dėl 9 650 000 Eur susikaupusių dividendų skyrimo buvo priimtas dar iki ieškovės inicijuotos bylos prieš buvusią atsakovės dukterinę bendrovę iškėlimo. Ieškovės pretenzija atsakovės buvusiai dukterinei bendrovei buvo pareikšta 2014 m. lapkričio 19 d., o savo teisių gynybos teismine tvarka ieškovė ėmėsi tik 2020 m. pavasarį, t. y. praėjus daugiau nei penkeriems metams. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie išankstinį atsakovų žinojimą apie būsimo teisminį procesą.

10.4.       Ieškovės akcentuojama aplinkybė apie UAB Let‘s Jet balanse buvusius nedidelius (106 000 Eur) įsipareigojimus tik patvirtina, kad bendrovė šią pretenziją vertino kaip visiškai nepagrįstą ir todėl toks reikalavimas net nebuvo įtrauktas į jos balansą kaip įsipareigojimas. Dėl šių priežasčių atsakovė objektyviai negalėjo numatyti, kad sprendimas dėl dividendų skyrimo galėtų neigiamai paveikti ieškovės galimybes patenkinti savo reikalavimo teises. 

10.5.       Orlaivio pirkimo iš Hansel Prime Ltd aplinkybės nėra susijusios su ieškove, kadangi ji nebuvo šių sutartinių santykių dalyvė. Be to, nurodomos aplinkybės vyko 2013 metais, t. y. dar iki 2014 m. lapkričio 19 d. ieškovės pretenzijos trečiajam asmeniui UAB Let‘s Jet pareiškimo ir 7 metai iki ieškovės bylos dėl avanso grąžinimo pradėjimo. Be to, ieškovės pasvarstymai apie tai, kad sutartyje įtvirtintų baudų sumokėjimas Hansel Prime Ltd buvo pinigų perkėlimas į ofšorinę bendrovę, yra visiškai spekuliatyvūs ir niekuo neparemti.

10.6.       Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad verslo centre, kuriame veikia ne vienas ūkio subjektas, dirbantis apsaugos darbuotojas atsisakė į UAB Let‘s Jet patalpas įleisti antstolį tikslu jai įteikti raginimą įvykdyti teismo sprendimą, negali sudaryti pakankamo pagrindo atsakovams  taikyti net 4 721 432,20 Eur vertės turto areštą. Šios aplinkybės nėra susijusios su atsakovais, kadangi nė vienas iš jų nedalyvavo ieškovės nurodytoje situacijoje.

10.7.       Atsakovė turi 61 360 000 Eur vertės turto, iš kurio 58 038 000 Eur sudaro ilgalaikis turtas, o atsakovės įsipareigojimai sudaro tik 11 608 000 Eur. Todėl neegzistuoja jokia grėsmė, kad atsakovės turto galėtų neužtekti įsipareigojimų įvykdymui net jei ieškovės ieškinys šioje byloje ir būtų patenkintas. Atsakovės nepaskirstytasis pelnas sudaro 5 572 000 Eur. Taigi, atsakovės nepaskirstytasis pelnas sudaro mažiau negu dešimtadalį bendrovės turimo turto sumos, todėl net jei ir būtų paskirstytas visas bendrovės iki šiol nepaskirstytas pelnas, tai negalėtų turėti jokios reikšmingesnės įtakos atsakovės finansinei padėčiai.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

11.       Atsakovė Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. rugsėjo 28 d., t. y. vos dieną iki teismo posėdžio,  pateikė rašytinius paaiškinimus, prie kurių pridėjo naują rašytinį įrodymą – savo finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. Apeliantė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, t. y. atsikirtimus į atsakovės rašytinius paaiškinimus, prašydama naujų įrodymų nepriimti.

12.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, ar kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį (atskirąjį) skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti ir konkretūs procesiniai terminai, o terminui pasibaigus, draudžiama keisti (papildyti) skundą (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-321-464/2022; 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

13.       Susipažinus tiek su atsakovės, tiek su apeliantės pateiktais rašytiniais paaiškinimais matyti, kad šiais paaiškinimais yra siekiama papildyti atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, papildomai pasisakant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas šalių pateiktų rašytinių paaiškinimų nepriima ir nevertina.

14.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

15.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

16.       Nors atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai – 2022 m. rugpjūčio 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentai – atsirado po procesinio klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau jų pateikimo ir, atitinkamai, priėmimo būtinybė šiuo atveju neegzistuoja, kadangi jie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi jokios esminės reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui (atsakovės įrodinėjamoms aplinkybėms dėl jos geros finansinės padėties pagrįsti). Nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kitų duomenų, kurie leidžia įvertinti apeliantės finansinę padėtį. Taigi, nauji įrodymai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą taip pat nepriimami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

17.       Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tada, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą (pirmoji sąlyga) ir jeigu nesiėmus atitinkamų priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidarytų apskritai negalimas (antroji sąlyga) (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

18.       Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo išieškojimo.

19.       Pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino apeliantės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenustatęs antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje akcentuojama, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020).

21.       Asmens nesąžiningumas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nepreziumuojamas, todėl taikyti šias priemones siekiantis asmuo turi pateikti konkrečius duomenis (informaciją) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018, 2021 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-494-516/2021, 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-149-912/2022).

22.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą toje byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-884-567/2022).

23.       Šalys civiliniame procese yra lygios, todėl vien ieškinio pateikimas, nepateikus įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais bus siekiama sumažinti galimybes įvykdyti, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus teismo sprendimo įvykdymui, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019).

24.       Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neįrodo tokių atsakovų veiksmų, kurie leistų spręsti, kad atsakovai elgiasi nesąžiningai – siekia paslėpti ar perleisti kitiems asmenims jiems priklausantį turtą, norėdami išvengti galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Svarbu ir tai, kad apeliantės nurodyti argumentai, jog atsakovai nusprendę išmokėti dividendus atsakovei AB AviaAM Leasing Service Centre, pasielgė neteisėtai ir nesąžiningai, yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste nėra aktualūs. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio byla negali būti nagrinėjama iš esmės (pagal ginčo esmę sudarančius argumentus), nes tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui ir neproporcingai apsunkintų vienos iš ginčo šalių padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019).

25.       Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantės inicijuotoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo ir yra kilęs ginčas būtent dėl to, ar atsakovė AB AviaAM Leasing Service Centre turėjo teisę gauti dividendus iš apeliantės skolininkės UAB Let‘s Jet (trečiojo asmens), t. y. ar dividendų išmokėjimas atsakovei nepažeidė šio trečiojo asmens kreditorių, įskaitant apeliantę, interesų. Kaip matyti, tarp šalių kilęs ginčas dar nėra išnagrinėtas iš esmės ir nėra nustatyta, kad atsakovai atliko kokius nors neteisėtus ar nesąžiningus veiksmus, nusprendę išmokėti dividendus. Todėl šioje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje taip pat nėra jokio pagrindo spręsti dėl tokių veiksmų, kaip akivaizdžiai nesąžiningų, neteisėtumo, darant prielaidą, kad ir nagrinėjamoje byloje atsakovai gali atlikti analogiškus su teise nederančius veiksmus, siekdami išvengti nagrinėjamoje civilinėje byloje galbūt jiems nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Antra vertus, apeliantės akcentuojamos aplinkybės (anksčiau priimti sprendimai dėl dividendų išmokėjimo) nėra susijusios su atsakovų, į kuriuos šioje byloje nukreiptas ieškinys ir kuriems tektų vykdyti apeliantei galimai palankų sprendimą, finansinės padėties pabloginimu. Priešingai, nusprendus išmokėti dividendus atsakovei AB AviaAM Leasing Service Centre, jos finansinė padėtis iš esmės pagerėjo, o byloje nėra duomenų, kad ji tokią savo padėtį siektų pabloginti, slėpdama gautus dividendus ar kitą turtą.

26.       Kitos apeliantės dėstomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat neįrodo realaus atsakovų suinteresuotumo apsunkti ar padaryti neįmanomu galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kaip iš esmės pagrįstai nurodyta atsakovų atsiliepime į atskirąjį skundą, veiksmus, susijusius su 3 560 000 JAV dolerių baudos sumokėjimu ofšorinėje jurisdikcijoje esančiai Hansel Prime Ltd, kaip ir veiksmus, kuriais, apeliantės teigimu, buvo trukdomas antstolio darbas, atliko ne atsakovai, o kiti subjektai, todėl šiomis aplinkybėmis taip pat negali būti grindžiamas atsakovų nesąžiningumas šioje byloje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių kontekste. Be to, ir apeliantės versija, kad baudos sumokėjimu pinginės lėšos į ofšorinėje jurisdikcijoje esančią bendrovę buvo perkeltos tikslu išvengti mokesčių mokėjimo Lietuvos Respublikoje, nebuvo patvirtinta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-851-275/2021 (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nors ją apeliantė taip pat kėlė. Atsisakymas priimti antstolio raginimą įvykdyti teismo sprendimą, net ir pripažinus tokius veiksmus (neveikimą) nesąžiningais, nėra niekaip susijęs nei su trečiojo asmens, nei juo labiau su atsakovų turto sumažėjimu, t. y. grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

27.       Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018). Atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi teisę pateikti duomenis apie savo turtinę padėtį ir turtinės padėties pokyčių perspektyvas ar kad turi pakankamai turto ieškinio reikalavimams patenkinti, t. y. įrodyti kad ieškinio suma atsakovui yra nereikšminga (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1214-790/2019). Atsakovui pateikus įrodymus apie savo gerą finansinę padėtį, ja savaime gali būti eliminuojama sprendimo neįvykdymo grėsmė (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1059-464/2021).

28.       Nagrinėjamu atveju poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones solidarių atsakovų atžvilgiu paneigia ir vieno iš atsakovų – AB AviaAM Leasing Service Centre gera finansinė padėtis. Iš į bylą pateiktų šios atsakovės finansinės atskaitomybės už 2021 m. laikotarpį duomenų matyti, kad bendrovei priklauso 61 360 000 Eur vertės turtas, iš kurio 58 038 000 Eur sudaro ilgalaikis turtas. Atitinkamai, atsakovės įsipareigojimai sudaro tik 11 608 000 Eur, o iš atsakovės nuosavo kapitalo, siekiančio 49 752 000 Eur, nepaskirstytasis pelnas yra 5 572 000 Eur. Tai reiškia, kad atsakovė turi pakankamai turto (įvertinus tiek turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, tiek nepaskirstyto pelno dalį), iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas pagal ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą dėl 4 721 432,20 Eur žalos atlyginimo priteisimo.

29.       Taigi, gera atsakovės finansinė padėtis pati savaime eliminuoja teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o byloje nėra duomenų (apeliantė jų nepateikė), kad tokia atsakovės padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti būtent dėl atsakovų nesąžiningų veiksmų. Visiškai neįtikinama yra apeliantės pozicija, kad šiai atsakovei priklausantį didelės vertės turtą atsakovė siektų perleisti (paslėpti) vengdama gerokai mažesnės prievolės vykdymo, jeigu tokia jai būtų nustatyta nagrinėjamoje byloje priimtu teismo sprendimu. Be to, teisinis reguliavimas suteikia galimybę apeliantei ir pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jeigu paaiškėtų naujos aplinkybės, susijusios su atsakovų atliekamais nesąžiningais veiksmais, siekiant sumažinti savo turto masę. 

30.       Dėl aptartų argumentų pritartina pirmosios instancijos teismui, kad nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius vienos iš dviejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

        

Teisėja                                                Dalia Kačinskienė


Paminėta tekste:
  • e2-851-275/2021
  • CK
  • CPK
  • e2-321-464/2022
  • e2A-269-330/2022
  • e3K-3-237-684/2019
  • e2-1092-943/2016
  • e2-157-464/2018
  • e2-614-450/2019
  • e2-538-302/2020
  • e2-673-943/2018
  • e2-149-912/2022
  • e2-675-943/2020
  • e2-884-567/2022
  • e2-1339-370/2019
  • CPK 179 str. Teismo veiksmai įrodinėjimo procese
  • e2-1769-790/2018
  • e2-1214-790/2019
  • e2-1059-464/2021