Civilinė byla Nr. 2-349/2014 (S)

              Proceso Nr. 2-55-3-02332-2013-1

              Procesinio sprendimo kategorija 126.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. K. (T. K.), trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „L & M Vilnius“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Mirita“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-5839-560/2013 pagal ieškovo T. K. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mirita“ dėl bankroto bylos iškėlimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „L & M Vilnius“.

              Teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas (atsakovo akcininkas) prašė teismo iškelti atsakovui bankroto bylą ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Finresta“. Nurodė, kad balanso duomenimis atsakovo turimo turto vos užtenka per vienerius metus mokėtinoms sumoms padengti, kurios galimai jau yra pradelstos, tai, lyginant su atsakovo turimu turtu, reiškia įmonės nemokumo būseną. Be to, atsakovo finansiniai rodikliai akivaizdžiai blogėja, atsakovas veikia nuostolingai, turi įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, darbuotojų skaičius bendrovėje sistemiškai mažėja.

              Trečiasis asmuo nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 585,71 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šios nedidelės skolos nemoka ilgą laiką, su juo nepavyksta susiekti, trečiojo asmens nuomone, įmonė faktiškai veiklos nebevykdo arba vengia bendrauti su kreditoriaus, todėl įmonė yra nemoki ir jai turi būti keliama bankroto byla.

              Bankroto administratorius UAB „Ius Positivum“, atsižvelgdamas į tai, kad pagal teismų praktiką, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia įmonės vadovas, kiti bankroto administratoriai taip pat gali pateikti sutikimą teikti įmonės bankroto administravimo paslaugas, pateikė teismui sutikimą teikti atsakovo bankroto administravimo paslaugas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 12 d. nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“. Iš atsakovo 2013 m. lapkričio 30 d. balanso teismas nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 1 046 997 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 152 627 Lt, ilgalaikis materialus turtas – tik 208 815 Lt. Iš atsakovo 2013 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad atsakovo nuostolis 2012 m. buvo 273 629 Lt, o 2013 m. 206 193 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, atsakovo įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 6 353,70 Lt, o valstybės biudžetui atsakovas įsiskolinimo neturi. Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą atsakovas turi 152 618,02 Lt pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, nors, 2013 m. lapkričio 30 d. balanso duomenimis, atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro net 1 152 627 Lt, o atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų, kas sudaro likusią daugiau nei 1 mln. Lt įsipareigojimų sumą, ar šie įsipareigojimai yra pradelsti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neįtraukė į kreditorių sąrašą skolos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, be to, nepateikė paaiškinimų, kas sudaro ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertės per beveik vienerius metus žymų padidėjimą. Šios aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad atsakovo pateikti finansiniai dokumentai nėra visapusiški.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

              Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį dėl UAB „Ius Positivum“ paskyrimo atsakovo bankroto administratoriumi ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Finresta“. Nurodo, kad bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ kandidatūrą pateikė subjektas, kuris pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį negali teikti administratoriaus kandidatūros. Be to, ieškovo siūlomo kandidato kvalifikacija ir darbo rezultatai lyginant su UAB „Ius Positivum“ yra žymiai geresni.

              Atskiruoju skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį dėl UAB „Ius Positivum“ paskyrimo atsakovo bankroto administratoriumi ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „SBS Legale“. Nurodo, kad ieškovo siūlomas bankroto administratorius yra tinkamesnis kandidatas administruoti atsakovą negu pagal Įmonių valdymo departamento oficialius duomenis vienas iš prasčiausiai dirbančių bankroto administratorių UAB „Ius Positivum“.

              Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį ir atsisakyti iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl bankroto bylos iškėlimo ir teismui pateiktų duomenų. Nuo skundžiamos nutarties priėmimo atsakovo finansinė situacija pasikeitė iš esmės – buvo žymiai sumažinti atsakovo įsiskolinimai tretiesiems asmenims, atliktas turto vertinimas ir refinansuoti esami (likę) įsiskolinimai (jų dalis). Pirma, preliminariais duomenimis, atsakovas yra permokėjęs valstybės biudžetui, todėl šiuo metu yra bandoma nustatyti, kokia tiksli yra atsakovo valstybės biudžetui mokėtina suma. Antra, formaliai vertinant atsakovo pelno (nuostolių) ataskaitas matyti, kad atsakovas metus baigė nuostolingai, tačiau žymiai svarbesnis yra faktas, kad lyginant su praeitais metais pajamos sumažėjo, tačiau sąnaudos sumažėjo dar daugiau, t. y. atsakovo veikloje yra akivaizdūs teigiami pokyčiai. Trečia, atsakovo pagrindiniai kreditoriai nėra suinteresuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimu. Priešingai, jie įvykdė prievolę už atsakovą tretiesiems asmenims ir sutiko suteikti atsakovui paskolą vykdyti įsipareigojimams. Ketvirta, patikslinus atsakovo balansą, atsakovo nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudaro 786 368 Lt, o per vienerius metu mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 363 468 Lt, iš jų šiai dienai pradelstų įsipareigojimų nėra.

              2. Dėl įrodymų vertinimo. Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė, kad atsakovo pateikti dokumentai nėra visapusiški. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bankroto bylose teismas turi būti aktyvus. Nagrinėjamu atveju teismas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus arba skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, kad teismui būtu paaiškinti pateikti finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai.

              Atsiliepimu į atsakovo ir trečiojo asmens atskiruosius skundus ieškovas prašo skundus atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Atsakovo pateikto 2013 m. gruodžio 20 d. balanso duomenys kelia įtarimų, lyginant jį su anksčiau pateiktu balansu. Atsakovo atsargos (žaliavos) žymiai sumažėjo, kai tuo tarpu pardavimo pajamos tik nežymiai padidėjo. Žymiai sumažėjo per vienerius metus gautinos sumos ir mokėtinos sumos. Nėra įrodymų, kad atsakovas realiai yra gavęs 210 000 Lt paskolą, be to, nebuvo jokios būtinybės imti paskolą. Atsakovą ir UAB „Terra recycling“ sieja ne tik pirkimo-pardavimo, bet ir kitokie neaiškūs santykiai.

              2. Kreditoriaus UAB „Terra recycling“ reikalavimas yra pradelstas, tačiau atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad pradelstų reikalavimų nėra. Kreditoriaus AB „Plasta“ reikalavimas taip pat yra pradelstas. Be to, neaišku, kodėl jis sumažėjo iki 4 577 Lt, nors UAB „Terra recycling“ už atsakovą padengė tik dalį AB „Plasta“ reikalavimo.

              3. Kritiškai vertintinas atsakovo pateiktas tikrintojo A. A. raštas dėl atsakovo finansinės padėties, nes šio asmens kvalifikacija nėra žinoma.

              4. Atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikta 2013 m. gruodžio 20 d. pelno (nuostolių) ataskaita paneigia tikrintojo A. A. teiginius, esą atsakovo finansinė padėtis stabilizuojasi. Atsakovo pajamos mažėja, o aplinkybė, kad sumažėjo ir atsakovo veiklos sąnaudos, neleidžia teigti, jog atsakovo finansinė padėtis gerėja.

              5. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad teismas buvo neaktyvus ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas savo iniciatyva rinko įrodymus apie atsakovo įsiskolinimą valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams.

              6. Sutiktina su trečiojo asmens atskirojo skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai atsakovo administratoriumi paskyrė UAB „Ius Positivum“, tačiau nesutiktina, jog siūloma bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“ kandidatūra yra tinkamesnė už ieškovo siūlomą UAB „Finresta“.

              Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad trečiasis asmuo neturėjo teisės skųsti nutarties dalies, kuria teismas išsprendė bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą, nes atsakovas patenkino trečiojo asmens reikalavimą dar prieš šiam paduodant atskirąjį skundą.

              Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad ieškovo pateikti argumentai nėra susiję su teismo paskirto bankroto administratoriaus galimu šališkumu ar suinteresuotumu. Bankroto administratoriaus užimtumo ar patirties kriterijai teismų praktikoje nepripažįstami pagrindu abejoti administratoriaus tinkamumu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimo

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė. Pažymėtina, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka gautais duomenimis.

Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo 2013 m. lapkričio 30 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, savo iniciatyva išreikalautus duomenis apie atsakovo įsiskolinimus valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetams. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė paaiškinimų, kas sudaro balanse nurodytą daugiau nei 1 mln. įsipareigojimų sumą (ar šie įsipareigojimai nėra pradelsti) ir kas sudaro, lyginant skirtingų laikotarpių balansus, atsakovo padidėjusį turtą, konstatavo, jog atsakovo pateikti finansiniai dokumentai nėra vispusiški. Nurodytos aplinkybės sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad atsakovas laikytinas nemokiu ir jam keltina bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 p.).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie įmonės nemokumą, apie pradelstų įmonės finansinių įsipareigojimų ir jos turimo turto vertės santykį, nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė pateiktus bylos įrodymus, jų tinkamai neįvertino bei padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovo nemokumo. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas klausimą dėl įmonės nemokumo teismas vadovaujasi pateiktais įrodymais, tačiau turi įsitikinti, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Viešasis interesas bankroto bylose ir ĮBĮ normos įpareigoja teismą imtis aktyvių veiksmų pasirengiant bankroto bylos teisminiam nagrinėjimui. Teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ ir CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Tik įvertinęs atsakovui priklausančio turto vertę, atsakovo finansinę padėtį, jo pradelstus įsipareigojimus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu ir duomenis apie jo vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas, teismas gali spręsti, ar yra pagrindas atsakovui iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visapusiškai neišnagrinėjo ir netinkamai taikė civilinio proceso įstatymą bei materialinės teisės normas (CPK 179 str. 1 ir 2 d., ĮBĮ 9 str. 1, 2 ir 7 d.).

Dėl nurodytų priežasčių sutiktina su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad byloje pateikti įrodymai nėra visapusiški arba jų nepakanka, ne tik turėjo teisę, tačiau ir privalėjo pareikalauti pateikti papildomus įrodymus, paaiškinimus arba skirti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kurio metu teismui būtų paaiškinti pateikti finansinės atskaitomybės ir kiti dokumentai.

Iš atsakovo prie atskirojo skundo pateiktų duomenų matyti, kad nuo skundžiamos nutarties priėmimo atsakovo finansinė padėtis pasikeitė, atsakovas sumažino įsiskolinimus kreditoriams, atliko turto vertinimą, dalį įsipareigojimų refinansavo. Pagal teismų praktiką teismas (įskaitant apeliacinės instancijos teismą) privalo atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį nuo ieškinio pareiškimo gavimo iki bankroto bylos iškėlimo (iškėlimo pagrįstumo (ne)patvirtinimo). Tai paaiškintina turtinių santykių tarp atsakovo ir kontrahentų dinamika, kuri savo ruožtu lemia, kad atsisakius iškelti bankroto bylą naujas to paties kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nesudarys bylų tapatumo. Kitaip tariant, atsakovui bet kada galima inicijuoti naują civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-708/2010). Iš atsakovo kartu su atskiruoju skundu pateikto 2013 m. gruodžio 20 d. balanso (t. 2, b. l. 49-51) matyti, kad atsakovo turtas sudaro 786 368 Lt, iš jo ilgalaikis materialus turtas (pastatai ir statiniai) – 277 000 Lt (šio turto vertė grindžiama 2013 m. gruodžio 20 d. nekilnojamojo turto komplekso įvertinimo ataskaita, t. 2, b. l. 59-150), iš viso ilgalaikio materialaus turto vertė yra 455 763 Lt (šio turto sudėtis ir vertės detalizuotos atsakovo pateiktame ilgalaikio turto likučių sąraše, t. 2, b. l. 57-58). Atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 553 469 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 210 000 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 343 469 Lt. Atsakovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad jo didžiausias kreditorius UAB „Terra recycling“ už atsakovą atsiskaitė su kitais kreditoriais, vienas iš kurių yra trečiasis asmuo šioje byloje (t. 2, b. l. 27-43). Kitas atsakovo kreditorius J. K. suteikė atsakovui 210 000 Lt paskolą iki 2016 m. gruodžio 31 d. (t. 2, b. l. 45). Abu minėti kreditoriai nėra suinteresuoti bankroto bylos atsakovui iškėlimu. Šią kreditorių poziciją patvirtina jų teismui pateikti raštai (t. 2, b. l. 26, 44). Atsakovas po skundžiamos nutarties priėmimo visiškai likvidavo įsiskolinimą valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 2, b. l. 46). Aplinkybė, kad atsakovo nuostoliai, palyginus su 2012 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, mažėja, t. y. 2012 m. nuostoliai sudarė 273 629 Lt, o 2013 m. gruodžio 20 d. duomenimis – 114 612 Lt (t. 1, b. l. 128, t. 2, b. l. 54), sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo veikloje yra teigiamų pokyčių. Taip pat pažymėtina, kad bankroto bylos iniciatoriumi yra akcininkas, kurio santykiai su atsakovu yra konfliktiški. Nė vienas iš atsakovo kreditorių, išskyrus trečiąjį asmenį, su kuriuo atsakovas visiškai atsiskaitė po skundžiamos nutarties priėmimo, neprašo atsakovui kelti bankroto bylos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra pagrindo kelti atsakovui bankroto bylos, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsisakytina kelti atsakovui bankroto bylą (CPK 185, 330, 337 str. 1 d. 2 p.).

              Dėl teismo paskirto atsakovo bankroto administratoriaus

              Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi iškėlė atsakovui bankroto bylą, ir nutarus atsisakyti kelti atsakovui bankroto bylą, nėra pagrindo pasisakyti dėl ieškovo ir trečiojo asmens atskiruosiuose skunduose bei trečiojo asmens 2014 m. vasario 12 d. prašyme nurodytų argumentų, susijusių su skundžiama nutartimi paskirtu bankroto administratoriumi.

              Dėl atsakovo pateikto prašymo

              Atsakovas 2014 m. vasario 14 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimant nutartį atsižvelgti į kartu su prašymu pateiktus naujus atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis. Pažymėtina, kad atskirieji skundai rašytinio proceso tvarka išnagrinėti 2014 m. vasario 13 d. teismo posėdyje, o 2014 m. vasario 17 d. buvo numatytas tik nutarties priėmimas ir paskelbimas (CPK 336 str. 3 d.). Kadangi nauji įrodymai apeliacinės instancijos teismui pateikti jau po bylos išnagrinėjimo, atsakovo prašymas netenkintinas.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,

n u t a r i a :

              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti kelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mirita“ bankroto bylą.

Teisėja                                                                                                                                                          Danguolė Martinavičienė