Civilinė byla Nr. 3K–3–95/2008

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 42.11.1 (S)

 

                                                                 

 

            LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

                               N U T A R T I S

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                          2008 m. vasario 19 d.

                                                                   Vilnius

 

 

           Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Gurevičiaus ir Aloyzo Marčiulionio,

 

           rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lazdijų darbo biržos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lazdijų darbo biržos ieškinį atsakovui A. K. individualiai įmonei ,,Mugė“ dėl sutarties nutraukimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

           Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

           Ieškovas prašė nutraukti ieškovo ir atsakovo 2003 m. birželio 23 d. sudarytą vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį (toliau – Sutartis) ir priteisti atsakovui sumokėtus 172 000 Lt. Ieškovas ieškinį grindė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 59 patvirtinta Vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo tvarka ir Sutartimi.

           Ieškovas nurodė, kad atsakovas nevykdė sandorio 1.3, 1.8, 1.10, 1.14 punktuose nustatytų įsipareigojimų raštu teikti ieškovui visą prašomą informaciją, su projekto įgyvendinimu ir valstybės teikiama parama darbo vietoms steigti susijusias ataskaitas ir dokumentus, nedelsiant informuoti darbo biržą ir kitus projekto dalyvius apie įvykius, kurie gali pakenkti vykdyti projektą, jį vykdyti profesionaliai, efektyviai ir taupiai, taikant profesinius vadybos ir apskaitos standartus, atsakyti už šio vykdymo kokybę.    

 

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

 

           Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovui iš ieškovo 2832 Lt advokato pagalbos išlaidų.

           Teismas dėl Sutarties 1.3 punkto, kuriuo atsakovas įsipareigojo įsteigtų darbo vietų nepanaikinti trejus metus, pažeidimo nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas darbo vietų įsteigimo aktus, patvirtino, jog buvo visos darbo vietai reikalingos sąlygos. Darbo sutarčių 10 punktu jos šalys buvo sutarusios, kad darbuotojai sutinka dirbti visus darbus, susijusius su skerdykla, gamtosauga ir darbo sąlygų gerinimu, todėl darbuotojams, priimtiems iki skerdyklos veikimo pradžios, dirbant su įrengimų montavimu susijusius darbus, atsakovas nepažeidė Sutarties ir darbo sutarčių.

           Teismas nelaikė esminiu Sutarties pažeidimu fakto, kad buvo pažeistas projekto įgyvendinimo terminas, nes tai lėmė objektyvios aplinkybės: atsakovas lėšas, skirtas įrengimams pirkti, gavo tik 2003 m. gruodžio pabaigoje. Į atsakovo įmonę buvo priimti profesinio pasirengimo neturintys asmenys, kuriuos atsakovas 2004 m. apmokė savo sąskaita. Ieškovo atstovė pripažino, kad Sutarties įgyvendinimo akto pasirašymo metu ieškovas matė įmonės veiklai trūkstamus dalykus, tačiau riziką, pasirašydamas aktą, motyvavo tuo, kad atsakovas buvo padaręs viską, kas numatyta projekte. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovas nemokėjo minimalaus darbo užmokesčio. Darbo sutartyje šalys sutarė mokėti pagal faktiškai dirbtą laiką, o atsakovo mokamas darbo užmokestis viršijo minimalų valandinį darbo atlygį.

           Teismas dėl Sutarties 1.8 punkto pažeidimų, t. y. dėl neatsakymo į ieškovo raštus, nurodė, kad toks atsakovo atsisakymas pažeidė Sutartį, tačiau tai esmingai nesutrukdė ieškovui vykdyti projekto priežiūros.

           Teismas dėl Sutarties 1.10 punkto, kuriuo atsakovas įsipareigojo nedelsiant informuoti ieškovą apie įvykius, galinčius pakenkti projekto vykdymui, ir 1.14 punkto, kuriuo atsakovas įsipareigojo vykdyti projektą profesionaliai, efektyviai ir taupiai, taikant profesinius vadybos ir apskaitos standartus ir atsakyti už projekto vykdymo kokybę, nesilaikymo nurodė, kad nepakanka įrodymų pažeidimus laikyti esminiais.

           Teismas konstatavo, kad, netinkamai vykdydamas Sutartį, atsakovas esmingai šios nepažeidė. Be to, atsakovo įmonė ligi šiol veikia, joje dirba apie trisdešimt darbuotojų, kuriems šis darbas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Šiuo metu įmonė dirba pelningai. Atsakovas iš banko pasiskolino didelę pinigų sumą, paskolą moka kas mėnesį. Sutarties nutraukimas sukeltų pernelyg sunkių pasekmių ir atsakovui, ir įmonės darbuotojams. Teismas atsižvelgė į tai, kad ginčo sandoriu yra įgyvendinami Lietuvos Respublikos užimtumo didinimo programos tikslai ir ginamas viešasis interesas.

           Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 26 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą; priteisė iš ieškovo 42 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 2832 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti – atsakovui.

           Teisėjų kolegija konstatavo, kad šalių pateikti įrodymai apie Sutarties vykdymą yra prieštaringi. Abi šalys pažeidė Sutarties sąlygas, tačiau atsakovas įsteigė dvidešimt naujų darbo vietų, jas išlaikė trejus metus. Tai buvo pagrindinis projekto  tikslas ir jis buvo pasiektas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas esmingai pažeidė Sutartį.         

                                                                                                                                                   

                                              III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

 

           Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

           1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo nupirkti ir sumontuoti skerdyklos įrengimų iki 2004 m. sausio 1 d., yra neteisinga, nepagrįsta, neatitinka byloje surinktų įrodymų. Atsakovas įdarbintiems asmenims nepagrįstai rašydavo iki 90 dienų nepertraukiamas pravaikštas, nemokėjo minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nesant darbuotojo kaltės, nesuteikė darbo sutartyje sulygto darbo, buvo įsiskolinęs VSDFV Lazdijų skyriui, neužtikrino naujai įsteigtoms darbo vietoms teisinių-materialinių sąlygų ir tik fiktyviai išlaikė naujai sukurtas darbo vietas, kurioms įsteigti buvo skirta valstybės negrąžinama parama.

           Ieškovas į naujai įsteigtas darbo vietas nukreipė bedarbius, atitinkančius projekte nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Projekto paraiškoje atsakovas nurodė, kad skatins ir organizuos darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, neturintiems reikiamo išsilavinimo suteiks galimybę mokytis, todėl nepagrįsta yra teismo išvada, jog ieškovas pasiuntė atsakovui neturinčius reikiamos kvalifikacijos darbuotojus.

           Teismas turėjo remtis valstybinių institucijų – Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus, VSDFV Lazdijų skyriaus, ieškovo pateiktais oficialiais dokumentais, o ne atsakovo pateiktomis pažymomis.

           Finansinė valstybės parama yra teikiama toms įmonėms, kurios steigia naujas darbo vietas, su sąlyga nemažinti jau esamų darbo vietų. Atsakovo įmonėje darbuotojų skaičius mažėjo. Įmonė, įsteigusi dvidešimt naujų darbo vietų, kiek vėliau panaikino dešimt darbo vietų, buvusių iki projekto įgyvendinimo pradžios. Valstybės parama yra skirta naujoms darbo vietoms kurti, nemažinant esamų darbo vietų, sukurtų iki projekto įgyvendinimo.

           2. Byloje įrodyta, kad atsakovas nevykdė Sutarties 1.8 punkte įtvirtinto įsipareigojimo teikti raštu ieškovui visą prašomą informaciją, ataskaitas ir dokumentus, susijusius su projekto įgyvendinimu ir valstybės teikiama parama darbo vietoms steigti. Teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad atsakovas informaciją pateikė, nors ir pavėlavęs. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas prašomos informacijos pagal ieškovo raštus nepateikė. Bylą nagrinėjant teisme, paaiškėjo, kad atsakovas nepateikė šios informacijos dėl to, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose darbuotojams buvo rašomos tariamos pravaikštos ir kilo pagrįstų įtarimų dėl kai kurių darbuotojų parašų tikrumo darbo apmokėjimo žiniaraščiuose. Jeigu teismas būtų patenkinęs ieškovo prašymą ir paskyręs grafologinę ekspertizę, reikiami įrodymai būtų buvę gauti.

           3. Teismas padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad Sutartyje nėra tiesiogiai nustatyta, jog įdarbinti asmenys iš karto pradės dirbti skerdykloje. Sutarties V skyriaus 12 punkte nustatyta, kad projekto paraiška su jos priedais yra neatskiriama sutarties dalis. Paraiškoje nurodyta, kad atsakovas buvo įsipareigojęs įdarbinti asmenis būtent skerdykloje.

           Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vieningą praktiką dėl sutarties turinio ir sąlygų aiškinimo (2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004, 2000 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnį  ir pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsnių nuostatas – neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus, reikšmingas bylai aplinkybes, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Teismas ieškovo pateiktus įrodymus ištyrė ir įvertino nevisapusiškai ir neišsamiai, kai kurių iš viso neištyrė ir neįvertino, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (2006 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2006; 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2000; 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-999/2001; 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-827/2000) .                

           Trečiasis asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo.

 

                                      IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

           Atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašė kasacinį skundą atmesti; priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

           1. Ieškovas kasaciniame skunde kelia tik faktinio pobūdžio argumentus, kurie negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

           2. Teismai išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo kasatoriaus argumentus dėl Sutarties nuostatų pažeidimo.

           3. Atsakovas, negavęs visos valstybės paramos, įrengimus nupirko iš savo lėšų, todėl užsitęsė įrengimų montavimas. Pagal Sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis neturėjo esminės reikšmės, be to, dėl to nebuvo atsakovo tyčios (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai).

           Ieškovo argumentai, kad atsakovas tik fiktyviai išlaikė darbo vietas, įdarbintiems asmenims rašydavo pravaikštas, nemokėjo minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio, nesuteikė darbo sutartyse sulygto darbo, neturėtų būti vertinami, nes dėl šių faktinių argumentų jau išsamiai pasisakė žemesniųjų instancijų teismai. Kasatorius, motyvuodamas Sutarties 1.3 punkto pažeidimą, nepateikė nė vieno naujo, dar teismų nesvarstyto argumento.

            4. Atsakovas atsakė į ieškovo raštus, suteikė visą prašomą informaciją. Be to, dėl Sutarties 1.8 punkto pažeidimo kasatorius nurodė tuos pačius argumentus kaip ir apeliaciniame skunde. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas išsamiai išdėstė savo motyvus dėl šių argumentų.

           5. Daugumos darbuotojų darbo sutarčių 10 punkte nurodyta, kad jie sutinka dirbti visus darbus, susijusius su skerdyklos gamtosauga ir darbo vietų pagerinimu. Atsižvelgiant į kvalifikaciją dalis jų ir dirbo pagalbinius darbus. Be to, ieškovas nesiųsdavo atsakovui reikiamos kvalifikacijos asmenų.

           Kasatoriaus argumentai dėl sutarčių aiškinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nemotyvuoti.   

    

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

V. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

 

      Šalys 2003 m. birželio 23 d. sudarė vietinių užimtumo iniciatyvų projekto įgyvendinimo sutartį. Ja atsakovas įsipareigojo iki 2003 m. gruodžio 15 d. įsteigti darbo biržoje įsiregistravusiems asmenims 20 darbo vietų ir jų nepanaikinti trejus metus, o ieškovas įsipareigojo skirti ir skyrė 172 000 Lt lėšų projektui įgyvendinti. Ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo šiam sumokėtus 172 000 Lt. 

VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            1. Kasacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovas netinkamai vykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Taigi kasacinis skundas grindžiamas teismų padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, t. y. jame iš esmės keliama įrodinėjimo problema.

Vertinant kasacinio skundo argumentus pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų tyrimą ir vertinimą atlieka pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Taigi faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra ne kasacinio teismo, o pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva.

CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvas įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas. Kartu teismas yra saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinį įsitikinimą turi suformuoti byloje esantys įrodymai, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, ar yra aplinkybių, pagrindžiančių arba ne pareiškėjų prašymą. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumo problema. Teismas konstatuoja savo įsitikinimą vienais ar kitais įrodymais. Taigi teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu pareiškėjo pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant nei jos nesant. Žemesnių instancijų teismai nustatė, kad skerdykla neveikė dėl joje atliekamo remonto, todėl negalėjo įdarbinti siunčiamų nekvalifikuotų darbuotojų. Šiuo metu, skerdykla, atitinkanti Europos Sąjungos standartus, yra vienintelė Alytaus apskrityje. Pirmosios instancijos teismas kaip liudytojus apklausė pas atsakovą dirbusius ir dirbančius asmenis. Teismai remdamiesi ir kitais įrodymais konstatavo, kad tam tikrų pažeidimų dėl abiejų šalių neprofesionalumo buvo padaryta ir jų padarė abi šalys. Taip pat konstatuota, kad atsakovo įmonė veikia ir šiuo metu, joje dirba apie 30 darbuotojų. Šioje įmonėje dirbantiems asmenims ji yra toje gyvenamojoje vietovėje vienintelė dirbti tinkama vieta. Įmonė dirba pelningai, o priteisus ieškovo prašomą sumą, įmonėje susidarytų bankroto situacija, kuri sukeltų pernelyg sunkių pasekmių ne tik juridiniam asmeniui, bet ir joje dirbantiems asmenims. Esant tokioms ir kitoms konstatuotoms aplinkybėms, ginant viešąjį interesą, ieškinys taip pat pagrįstai atmestas remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teismai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalaujama CPK 183 ir 185 straipsniuose. Teismai materialines ir procesines teisės normas išaiškino ir pagal nustatytas bylos aplinkybes taikė tinkamai. Kasacinis teismas taip pat konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos aiškinant sutarčių taikymą, vertinant įrodymus ir pakankamai motyvavo savo sprendimus (CPK 270 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovo kasacinis skundas netenkintinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina galioti.

2. Prie atsiliepimo į kasacinį skundą pridėtas 2007 m. spalio 26 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo advokatui 1180 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Atsakovas prašo juos priteisti. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Šių Rekomendacijų 7 ir 8.14 punktuose nustatyta, kad rekomenduojamas už atsiliepimą į kasacinį skundą maksimalus priteistinas dydis yra minimali mėnesinė alga, taikant koeficientą 2. Advokatui sumokėta pinigų suma neviršija nustatyto maksimumo, todėl ieškovės prašoma suma priteistina iš ieškovo.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a :

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Lazdijų darbo biržos, įmonės kodas 191437110, buveinės adresas: Vilniaus g. 1, Lazdijai, atsakovui A. K. individualiai įmonei ,,Mugė“, (duomenys neskelbtini), 1180 (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                                                    Zigmas Levickis

 

 

                                                                                                            Sigitas Gurevičius

 

 

Aloyzas Marčiulionis