Civilinė byla Nr. e2-3334-931/2021 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34647-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;  

2.6.1.3.6; 2.6.18.1; 2.6.18.6; 2.6.8.9; 2.6.8.10; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Agnė Stankevičienė,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovo nemokumo administratoriui Juozui Vrubliauskui,

atsakovo atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB Benesseri, atstovaujamo nemokumo administratoriaus Juozo Vrubliausko, ieškinį atsakovui UAB „AUGIMITA“ skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas BUAB Benesseri, atstovaujamas nemokumo administratoriaus Juozo Vrubliausko, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „AUGIMITA“ prašydamas priteisti iš atsakovo 4 225,20 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3586-619/2020 pagal ieškovo UAB Benesseri vadovės pareiškimą iškėlė nemokumo bylą UAB Benesseri ir šios įmonės administratoriumi paskyrė Juozą Vrubliauską. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. rugsėjo 18 d. Administratorius iš bendrovėje esančių dokumentų nustatė, kad tarp UAB „AUGIMITA“ ir UAB Benesseri buvo sudaryta 2019 m. spalio 1 d. Sutartis Nr. AUG.2019-39. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo atsakovui pasiūti gaminius. Ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus ir pateikė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 938,25 EUR ir PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) už 3 241,95 EUR. Pagaminta produkcija buvo pateikta atsakovui ir išrašyti krovinio važtaraščiai Nr. 0511 ir 0512. Iš viso pateikta produkcija ir išrašytos sąskaitos-faktūros 4 225,20 EUR sumai (įskaitant PVM). Perimtuose iš bankrutuojančios įmonės dokumentuose nėra duomenų, kad už šias paslaugas atsakovas būtų atsiskaitęs. 2020 m. spalio 15 d. atsakovui buvo išsiųstas raginimas dėl skolos sumokėjimo. Iki šiol skola neapmokėta.

Atsakovas UAB „AUGIMITA“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašoma ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 2019 m. spalio 1 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta sutartis Nr. AUG.2019-39 (toliau – sutartis;), kuria šalys susitarė, kad ieškovas pasiūs gaminius iš laikinai perdirbimui įvežamų atsakovo medžiagų.

Šalys susitarė dėl atsakovo užsakytų gaminių (kombinezonų ir suknelių) pasiuvimo, atsakovo nustatytais terminais. Ieškovui buvo pateikti du atsakovo užsakymai: 1) dėl 900 vnt. kombinezonų pasiuvimo; modelis 631048 F; klientas – Jaeger Retail Limited; pasiūti gaminiai turėjo būti pakrauti 2020 m. kovo 20 d. Susideda iš 2 užsakymų – 134817 (450 vnt.) ir 132352 (450 vnt.) (toliau bendrai vadinama – Užsakymas Nr. 1). Užsakymo Nr. 1 kaina (kainos buvo derinamos be PVM) buvo suderinta elektroniniais laiškais (2019 m. spalio 4 d. – 2019 m. spalio 7 d.). Buvo sutarta dėl 14 EUR už 1 vnt. Derinant Užsakymą Nr. 1, buvo tariamasi dėl pilno pasiuvimo kainos – jokie atskiri ieškovo atliktini darbai nebuvo nurodomi ir (ar) įkainojami. 2) Dėl 478 vnt. suknelių pasiuvimo; modelis LW-S25, klientas – Pure Colletion; pasiūti gaminiai turėjo būti pakrauti 2020 m. kovo 20 d. (toliau – Užsakymas Nr. 2). Užsakymo Nr. 2 kaina buvo suderinta elektroniniais laiškais (2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 29 d.). Buvo sutarta dėl 8,20 EUR (pradinis atsakovo pasiūlymas buvo 7,50 EUR) už 1 vnt. Derinant Užsakymą Nr. 2, buvo tariamasi dėl pilno pasiuvimo kainos – jokie atskiri ieškovo atliktini darbai nebuvo nurodomi ir (ar) įkainojami. Užsakymas Nr. 1 į gamybą buvo atiduotas 2020 m. vasario 18 d., o Užsakymas Nr. 2 – 2020 m. sausio 31 d. Sprendimas dėl užsakymo atidavimo į gamybą termino yra atsakovo teisė (sutarties 1.11 punktas), todėl jokie darbai iki šio sprendimo ieškovo neturėjo būti atliekami. Ieškovas atlikdamas darbus nesilaikė sutarties nuostatų – neteikė informacijos apie sukirpimus (sutarties 1.4 punktas) bei nesiuntė suderinimui pasiūto etaloninio modelio (sutarties 1.8 punktas). Pasikeitus klientui, buvo pakeistas Užsakymas Nr. 2: pasikeitė modelis – iš LW-S25 į 636747F, krovimo savaitė – 14 sav. (2020 m. balandžio 4 d.), vnt. pasiuvimo kaina – 8 EUR, klientas Jaeger Retail Limited (2020 m. vasario 18 d. laiškas su priedu). Pats modelis nepasikeitė – pasikeitė tik etiketės, kurios turėjo būti prisiuvamos pasiuvus gaminį. 2020 m. kovo 4 d. ieškovas atsakovo prašymu pateikė informaciją apie Užsakymo Nr. 1 vykdymą – nurodė, kad pagaminta 237 vnt. (buvo pateikta klaidinga informacija, nes toks kiekis buvo tik sukirptas, o ne pasiūtas). Dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. pavasarį sustojo gaminių krovimas ir tiekimas atsakovo klientams. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną (2020 m. kovo 16 d.) buvo sustabdytas ir Užsakymo Nr. 1 ir Nr. 2 vykdymas (2020 m. kovo 18 d. susirašinėjimas buvo). Ieškovas, suprasdamas dėl pandemijos susiklosčiusią situaciją, tokiam stabdymui neprieštaravo. 2020 m. balandžio 18 d. atsakovas elektroniniu ieškovo direktorės laišku buvo informuotas, kad ieškovas stabdo gamybos veiklą (iš su ieškiniu pateiktos 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo matyti, kad su ieškovu 2020 m. kovo 31 d. buvo nutraukta gamybinių patalpų nuomos sutartis ir ieškovas nebeteko galimybės vykdyti siuvimo darbus).

Ieškovo gamybinės veiklos stabdymas niekaip nėra susijęs su ieškovo ir atsakovo santykiais. Ieškovas pareikalavo apmokėti už dalinai atliktus Užsakymo Nr. 1 ir Užsakymo Nr. 2 darbus (audinių sukirpimą). Atsakovas tą pačią dieną atsakė, kad jis nesutinka mokėti už dalinį darbą ir pareikalavo grąžinti nesukirptus audinius. Pagal su ieškiniu pateiktus važtaraščius Nr. 0512 ir 05110 2020 m. birželio 3 d. sukirpti audiniai pagal abu užsakymus ieškovo buvo išsiųsti atsakovui. Pagal važtaraščius išsiuntė atsakovui tik 715 (478+ 237) gaminių, nors ieškiniu prašoma apmokėti 1165 gaminių sukirpimo darbus; važtaraščiuose kaip vežamas krovinys įvardijamas ne konkretus gaminys (suknelės, kombinezonai), o nurodoma „furnitūra“. Ieškovui atsisakius atlikti užsakytų gaminių siuvimą, atsakovas 2020 m. rugsėjo mėnesį užsakė šių gaminių siuvimą pas kitą rangovą – UAB „Aloveks“, kuriam perduota ieškovo iš dalies sukirpta furnitūra. Su kitu rangovu buvo suderinta Užsakymo Nr. 1 kaina 14 EUR už 1 vnt. bei Užsakymo Nr. 2 kaina – 7,70 EUR už 1 vnt. 

Šalys tarėsi dėl konkrečių gaminių pasiuvimo – ieškovas turėjo pilnai pasiūti gaminius ir perduoti juos atsakovui; tariantis dėl darbų kainos nebuvo tariamasi dėl atskirų darbų kainos (sukirpimo padubliavimo, pasiuvimo, išlyginimo, supakavimo) – šalys tarėsi tik dėl vieneto pagaminimo visos kainos. Ieškinyje nėra jokio paaiškinimo, kodėl ir kaip ieškovas nustatė atitinkamo gaminio sukirpimo kainą – už gaminio pagal Užsakymą Nr. 1 sukirpimą vienašališkai nustatė 3,90 EUR kainą, už gaminio pagal Užsakymą Nr. 2 sukirpimą – 1,70 EUR. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad perdavė atsakovui 450 vienetų Užsakymo Nr. 1 (užsakymas Nr. 132352). Ieškovo atlikti darbai atsakovo vertinimu neturi jokios vertės: ieškovui atsisakius įvykdyti užsakymus ir grąžinus sukirptus gaminius atsakovui, atsakovas užsakymų vykdymą perdavė kitam rangovui ir už jo atlikimą sumokėjo visą sumą, kurią būtų turėjęs sumokėti ieškovui už pasiūtus gaminius, t. y. dėl ieškovo atliktų sukirpimo darbų kaina, mokėtina už užsakymo įvykdymą kitam rangovui, visiškai nesumažėjo; priešingai, tiek atsakovas, tiek kitas rangovas ieškovo atliktus sukirpimo darbus laiko trūkumu, o ne nauda iš naujo vykdant užsakymus.

Atsakovas dėl pandemijos (karantino įvedimo) buvo teisėtai sustabdęs užsakymų atlikimą ir ieškovas tam neprieštaravo. Tai, kad gaminiai nebuvo pilnai pasiūti, lėmė ne atsakovo veiksmai (jis ir po karantino pasibaigimo buvo suinteresuotas, kad gaminius pabaigtų siūti ieškovas), o paties ieškovo sprendimas nutraukti gamybinę veiklą.

Tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis. Ieškovas, kaip rangovas, pagal sutartį turėjo pilnai pasiūti ir perduoti atsakovui (užsakovui) gaminius pagal Užsakymą Nr. 1 ir Užsakymą Nr. 2. Šalys tarėsi dėl konkrečių pilnai pasiūtų gaminių pagaminimo (pasiuvimo). Gaminiai turėjo būti pasiūti ir perduoti atsakovui sutartyje nustatytai terminais, o atsakovas už juos turėjo apmokėti tik gavęs pasiūtus jo pagal sutartį užsakytus gaminius. Šalys nesitarė dėl atskirų darbų, atliekamų siuvant konkretų gaminį, kainos ir (ar) atsiskaitymo už dalį atliktų darbų – buvo susitarta dėl pasiūto gaminio kainos ir jos mokėjimo po pilnai pasiūto gaminio perdavimo atsakovui. Ieškovas neįgijo teisės į sutartyje nustatytą atlyginimą, nes jis neįvykdė savo prievolių pagal sutartį – nepasiekė tam tikro darbo rezultato (CK 6.645 straipsnio 1 dalis) – pilnai nepasiuvo atsakovo užsakytų gaminių. Sutartis nebuvo nutraukta. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti sumas už gaminių sukirpimą: šalys tarėsi dėl konkrečių gaminių pasiuvimo, o ne ieškovui pateiktos medžiagos sukirpimo. Vien tik sukirpimo darbai nesukuria jokio rezultato, kuris gali būti įvertintas kaip nauda atsakovui. Pagal sutarties 4.1 punktą buvo susitarta dėl minimalių netesybų neatlikus užsakymų (sutarties 1.7 punktas) ir neperdavus gaminių užsakovui sutartais terminais (sutarties 1.19 punktas) – 3 000 EUR už kiekvieną užsakymą. Šalys, nustatydamos minimalias netesybas, iš esmės susitarė dėl minimalių (neįrodinėjamų) užsakovo (atsakovo) nuostolių dydžio, kuriuos jis patirtų ir kuriuos privalo atlyginti ieškovas (rangovas), šiam pagal sutartį neįvykdžius užsakymų sutartyje nustatytais terminais. Sutartų minimalių netesybų (kartu ir minimalių sutartų nuostolių) dydis (3 000 EUR x 2), kurias turėtų mokėti ieškovas, viršija prašomas priteisti sumas. Pačios šalys sukirpimo darbų nevertino kaip atskirą vertę turinčių darbų. Vykdant Užsakymą Nr. 2, 2020 m. vasario 18 d. buvo pakeistas modelis (iš LW-S25 į 636747F). Tuo metu, bent kaip susirašinėjime su atsakovu teigia pats ieškovas, jau buvo atlikti sukirpimo darbai. Bet kaina ne tik nepadidėjo, o sumažėjo – nuo sutartos 8,20 EUR už vienetą (2019 m. spalio 29 d. laiškas) iki 8 EUR. Kad su tokiu kainos pakeitimu sutiko ieškovas patvirtina ir toliau sekęs susirašinėjimas (pvz., 2020 m. liepos 2 d. ieškovės direktorės elektroninis laiškas atsakovo direktorei).

Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovas 2020 m. kovo 18 d. buvo informavęs, kad po 2 savaičių praneš sustabdytų užsakymų likimą ir tolimesnę tvarką, ieškovas išlaukė šį laikotarpį ir, neturėdamas daugiau informacijos, laikė, kad gamintoja neturi savo lėšomis apmokėti užsakymų sustabdymo nuostolių ir 2020 m. balandžio 4 d. išsiuntė atsakovui sąskaitas už faktiškai atliktus darbus, tuo pačiu neatsisakydami užbaigti darbus.  Kainą nustatė pagal įmones vidines taisykles, tačiau ieškovas neketina derėtis ir ši suma yra galutinė. Atsakovo direktorė PVM sąskaitas-faktūras gavo 2020 m. balandžio 3 d. Tačiau jokių derybų neįvyko ir atsakymo ieškovas nesulaukė. Pagal esamą sutartį šalis turi pranešti kitai šaliai apie aplinkybes, trukdančias vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tą ieškovas padarė laiške atsakovui 2020 m. balandžio 15 d. Jame ieškovas informavo, kad negalės toliau gaminti atsakovo užsakymo ir prašo dalinio apmokėjimo už faktiškai atliktus darbus pakartotinai išsiųsdami atitinkamas sąskaitas-faktūras su atliktų darbų kaina. 2020 m. balandžio 15 d. atsakovo direktorė pranešė, kad neketina mokėti už dalinį darbą, kad yra sutarta kaina tik už pilnai pasiūtus gaminius. Atsakovas prašo grąžinti audinius ir teigia, kad yra pasaulinio masto karantinas. Lietuvos Vyriausybė tuo metu nepaskelbė karantino force majeure aplinkybėmis ir gamybinė veikla nebuvo sustabdyta, t. y. problemos su minėtais atsakovo užsakymais yra subjektyvios ir nėra sietinos su išorine situacija. Ieškovo nuomone, jeigu per sutartą laikotarpį nepateikta aiškumo dėl užsakymo užbaigimo galimybių, tai ieškovas turi teisę reikalauti atlyginimo už faktiškai atliktą darbą iki jo sustabdymo užsakovo iniciatyva. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovas privalėjo sumokėti 170,63 EUR PVM mokestį, sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu 562,65 EUR PVM mokestį. Iš viso – 733,28 EUR. Tuo pačiu atsakovas šią sumą (733,28 EUR) atėmė iš savo mokomos sumos. Ieškovui padaryta žala dėl to, kad nemokumo administratorius atstovauja bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, o jiems neatgavus lėšų, yra padaroma žala.

Atsakovas pateikė teismui tripliką, kuriame nurodoma, kad 2020 m. balandžio 9 d. elektroninis laiškas išsiųstas iš (duomenys neskelbtini) į tą patį pašto adresą (duomenys neskelbtini), t. y. laišką siuntėjas siunčia pačiam sau; nors dublike nurodoma, kad pridedamas susirašinėjimas (dubliko 3 punkte nurodyta, kad 2020 m. kovo 18 d. atsakovas pranešė apie gamybos stabdymą, bet visas su atsakovu teikiamas susirašinėjimas prasideda tik nuo 2020 m. balandžio 9 d.); kai kurie dubliko teiginiai visiškai nesuprantami – taip 6 punkte nurodoma „kainą nustatėm pagal įmonės vidaus taisykles, tačiau neketiname, kad neketiname derėtis ir ši suma galutinė“. Visiškai neaišku, kuo remiantis teigiama, kad Užsakymas Nr. 2 (užsakytos suknelės) buvo gautas tik 2019 m. lapkričio 4 d. ir jo vykdymas buvo sustabdytas atsakovo 2019 m. lapkričio 18 d. Užsakymo Nr. 2 buvo derinamas 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 29 d. Užsakymo klientas pasikeitė ir užsakymas į gamybą buvo atiduotas 2020 m. vasario 18 d. Ieškovo išrašytoje sąskaitoje nurodyta, kad suknelių sukirpimas buvo atliktas 2020 m. sausio 10 d. 2020 m. kovo 18 d. ieškovo vadovės laiške nurodoma, kad yra sukirpti tik keli dydžiai, bet nepradedama gamyba. Atsakydamas į šį laišką, atsakovas nurodo, kad šis užsakymas stabdomas. Tuo tarpu 2020 m. balandžio 15 d. ieškovo laiške jau teigiama, kad viskas buvo sukirpta dar 2019 m. gruodžio ir 2020 m. vasario mėnesį. 2020 m. liepos 2 d.  ieškovės laiške jau teigiama, kad užsakymas atsakovo nurodymu buvo sustabdytas 2020 m. sausio 3 d. Dublike (2 punktas) teigiama, kad Užsakymas Nr. 1 pradėtas gaminti 2020 m. kovo mėnesį. Šis užsakymas yra dėl dviejų modelių kombinezonų: vienspalvio (tamsiai mėlyno) modelio užsakymo data 2019 m. rugsėjo 2 d., dryžuoto modelio – 2019 m. spalio 25 d. Užsakymo kaina suderinta 2019 m. spalio 4 d. – 2019 m. spalio 7 d. susirašinėjimo metu. Užsakymas Nr. 1 į gamybą buvo atiduotas 2020 m. vasario 18 d. Dar 2020 m. kovo 4 d. ieškovas teikė informaciją, kad pagaminti tik 237 vnt. kombinezonų iš šio užsakymo. Ieškovo sąskaitoje nurodoma, kad kombinezonų sukirpimo darbai buvo atlikti 2020 m. vasario 14 d. 2020 m. balandžio 15 d. ieškovo laiške teigiama, kad viskas buvo sukirpta dar 2019 m. gruodžio ir 2020 m. vasario mėnesį. 2020 m. liepos 2 d. ieškovės laiške nurodoma, kad Užsakymas Nr. 1 buvo sukirptas ir pradubliuotas vasario mėnesį. Dublike nurodoma, kad sąskaitos už atliktus darbus atsakovui buvo išsiųstos 2020 m. balandžio 4 d. (išlaukus atsakovo 2020 m. kovo 18 d. laiške nurodytas dvi savaites), o atsakovo direktorė sąskaitas gavo 2020 m. balandžio 3 d. (diena anksčiau, nei jos buvo išsiųstos). Sąskaitos yra datuotos 2020 m. balandžio 8 d. ir niekaip negalėjo būti išsiųstos 2020 m. balandžio 4 d. ar gautos dar iki to momento kai jos buvo išsiųstos. Atsakovas 2020 m. kovo 18 d. laiške nurodė ieškovui, kad nuo 2020 m. kovo 23 d. dvi savaites atostogaus ir tik grįžus iš atostogų bus pateikta informacija apie užsakymų vykdymą (dėl susidariusios padėties buvo neterminuotai sustabdytas abiejų užsakymų vykdymas ir ieškovas suprasdamas padėtį tam neprieštaravo). Ieškovas savo iniciatyva nutraukė užsakymo vykdymą ne dėl to, kad baigėsi atsakovo nurodytas užsakymo sustabdymo terminas (dar 2020 m. balandžio 15 d. rašte atsakovas nurodė, kad atsiradus galimybei dirbti paims iš ieškovo pasiūtą produkciją), bet todėl, kad su ieškovu buvo nutraukta jo gamybinių patalpų nuomos sutartis ir jis nebeturėjo galimybės dėl to atlikti užsakymų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių sąskaitų perdavimą atsakovui. Ieškovą atstovaujantis nemokumo administratorius neturi informacijos apie užsakymų vykdymą, o dublike išdėstyta informacija yra neteisinga ir klaidinanti. Atsakovas pripažįsta faktą, kad užsakymų vykdymas dėl COVID-19 pandemijos buvo sustabdytas kovo viduryje. Ieškovas tam neprieštaravo. Užsakymai iki galo buvo neatlikti ne dėl nuo atsakovo priklausančių priežasčių – su ieškovu dėl jo kaltės (nemokamo nuomos mokesčio) 2020 m. kovo 31 d. buvo nutraukta gamybinių patalpų nuomos sutartis. Ieškovas ne tik neįrodė, kad jis atliko gaminių sukirpimo darbus iki to momento, kai šalių sutarimu buvo sustabdytas užsakymų vykdymas, bet apie atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neinformavo atsakovo. 

Teismo posėdžio metu ieškovo nemokumo administratorius nurodė, kad ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad ieškiniu prašo priteisti skolą už ieškovo atliktus darbus – atsakovui priklausančių audinių sukirpimą. Reikalavimą grindžia ieškovo išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Ieškovo teigimu sąskaita faktūra patvirtina ir atliktų darų kiekį ir atliktų darbų kainą. Paaiškinti kaip buvo apskaičiuota atliktų audiniu sukirpimo kaina ir kodėl būtent taip buvo apskaičiuota darbų vertė, ieškovo atstovas pagrįsti negalėjo. Prašė remtis sąskaitomis – faktūromis.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Teismo posėdžio metu pabrėžė, kad ieškovas sutarties neįvykdė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl to, kad buvo nutraukta ieškovo gamybinė veikla.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas 2019 m. spalio 1 d. sudarė Sutartį Nr. AUG.2019-39 (toliau – ir sutartis), kuria ieškovas įsipareigojo savo lėšomis pasiūti iš pateiktų medžiagų gaminius, atlikti prekių, medžiagų, pasiūtų gaminių iškrovimo-pakrovimo bei transportavimo darbus nuo atsakovo iki ieškovo ir nuo ieškovo iki atsakovo ar atsakovo nurodytos kitos vietos Lietuvos Respublikoje bei pasiūtus gaminius pakrauti į atsakovo transportą (sutarties 1.1 punktas). Sutarties 1.4 punktu ieškovas įsipareigojo, sukirpęs užsakymą, per 4 darbo dienas informuoti atsakovą apie sukirptą gaminių kiekį ir pateikti lenteles apie audinio sunaudojimą iš kiekvieno audinio rulono.

Sutartimi šalys susitarė, kad prekių kiekis, kaina, suma ir kitos sąlygos nustatomos papildomais susitarimais.

Atsakovas 2019 m. spalio 25 d. pateikė ieškovui užsakymą Nr. 134817 dėl 450 vienetų lininių kombinezonų su plonais dryželiais pagaminimo atsakovo klientui Jaeger Retail Limited, gaminio modelis – 631048F, užsakyme nustatyta užsakymo krovimo savaitė – 12 sav. Nustatyta, kad atsakovas 2019 m. rugsėjo 2 d. pateikė ieškovui užsakymą Nr. 132352 dėl 450 vienetų lininių kombinezonų pagaminimo atsakovo klientui Jaeger Retail Limited, gaminio modelis – 631048F, užsakyme nustatyta užsakymo krovimo savaitė – 12 sav. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas 2020 m. vasario 18 d. pateikė ieškovui užsakymą Nr. 138700 dėl 478 vienetų lininių suknelių iki kelių pagaminimo atsakovo klientui Jaeger Retail Limited, gaminio modelis – 636747F, užsakyme nustatyta užsakymo krovimo savaitė – 14 sav. Pirminiame užsakyme Nr. 138700 buvo nurodytas klientas – Pure Collection ir krovimo savaitė – 12 sav., modelis – LW-S25.

Kombinezonų modelis 631048 F pasiuvimo kaina (kainos buvo derinamos be PVM) buvo suderinta elektroniniais laiškais (2019 m. spalio 4 d. – 2019 m. spalio 7 d.). Buvo sutarta dėl 14 EUR už 1 vnt. Dėl 478 vnt. suknelių pasiuvimo; modelis LW-S25, klientas – Pure Colletion; pasiūti gaminiai turėjo būti pakrauti 2020 m. kovo 20 d. Užsakymo kaina buvo suderinta elektroniniais laiškais (2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. spalio 29 d.). Buvo sutarta dėl 8,20 EUR (pradinis atsakovo pasiūlymas buvo 7,50 EUR) už 1 vnt. Kombinezonų užsakymas į gamybą buvo atiduotas 2020 m. vasario 18 d., o suknelių – 2020 m. sausio 31 d. Sprendimas dėl užsakymo atidavimo į gamybą termino yra atsakovo teisė (sutarties 1.11 punktas).

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Galiojantis sutarčių teisės principas pacta sunt servanda reiškia, kad kiekvienas galiojantis susitarimas turi būti vykdomas geruoju, tinkamai ir laiku. Jis taip pat reiškia, kad nei viena iš šalių negali vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar pakeisti prievolės įvykdymo sąlygas, išskyrus atvejus, numatytus įstatymuose ar pačioje sutartyje (CK 6.59 straipsnis).

Byloje nustatyta, kad pagal 2019 m. spalio 1 d. sutartį tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo pagal atsakovo (užsakovo) pateiktus užsakymus siūti įvairių modelių drabužius, perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas atitinkamai įsipareigojo apmokėti už paslaugas šia sutartimi nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas atliko sutartyje numatytus darbus ir pateikė atsakovui sąskaitas faktūras. Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminta produkcija buvo pateikta atsakovui ir išrašyti krovinio važtaraščiai Nr. 0511 ir Nr. 0512.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Nagrinėjamu atveju rangos sutarties dalykas – siuvimo darbų rezultatas, t. y. iš atsakovo ieškovui perduotų audinių pagaminti (pasiūti) lininiai kombinezonai ir lininės moteriškos suknelės. Teismo vertinimu, šalių sutartis ir gaminių užsakymai, taip pat šalių atstovų susirašinėjimo elektroniniu paštu turinys ieškovui vykdant atsakovo užsakymus leidžia daryti išvadą, kad šalys, sudarydamos sutartį, aiškiai apibrėžė sutartų atlikti darbų tikslus, kiekius ir apimtis, kurie leistų identifikuoti konkretų darbų rezultatą. Taigi, šalys susitarė dėl konkretaus rezultato, kurį, vykdydamas atsakovo užsakymus, turėjo pasiekti ieškovas, ir dėl šio konkretaus rezultato – pagamintų (pasiūtų) lininių kombinezonų ir lininių moteriškų suknelių – apmokėjimo ieškovui perdavus pasiūtų užsakytų drabužių kiekį. Šalių sudarytos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad ieškovas už atliktas perdirbimo paslaugas išrašo atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą užsakyme nurodytomis sumomis ne vėliau kaip gaminių pakrovimo į atsakovo transportą dieną. Ieškovas pagal sutarties 3.1 punktą privalo sąskaitoje-faktūroje nurodyti gaminių vienetų skaičių, kliento ir modelio pavadinimą. Darytina išvada, kad šalys susitarė dėl sąskaitų išrašymo ieškovui perdavus atsakovui galutinius gaminius. Sutarties 1.9 punktu šalys susitarė, kad perdavus gaminius užsakovui, tą pačią dieną gaminai pakraunami į transporto priemonę ir, ne vėliau kaip per vieną valandą išrašyti pakavimo lapą ir užsakovui jį išsiųsti faksu arba elektroniniu paštu.

Teismo vertinimu, iš šalių sudarytos sutarties ir užsakymų teksto yra aiški ir tiksli ieškovo prisiimtų įsipareigojimų apimtis, tokių įsipareigojimų vykdymas pagal jų pobūdį yra akivaizdžiai orientuotas į konkretaus rezultato pasiekimą, t. y. materialaus objekto – atsakovo užsakyto kiekio lininių kombinezonų ir lininių moteriškų suknelių – sukūrimą (pasiuvimą). Užsakovas įsipareigojo sumokėti vykdytojui būtent už galutinį darbo rezultatą.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas neperdavė atsakovui galutinių gaminių pagal šalių sudarytą sutartį ir užsakymus, t. y. nepagamino 900 vnt. lininių kombinezonų ir 478 vnt. lininių suknelių ir neperdavė atsakovui. Taigi ieškovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 18 d. ieškovo direktorė elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad ieškovas stabdo gamybos veiklą ir pareikalavo sumokėti už produkcijos sukirpimą. Atsakovui nesutikus mokėti tik už produkcijos sukirpimą ir pareikalavus įvykdyti gamybos darbus pagal prisiimtus įsipareigojimus, 2020 m. birželio 3 d. ieškovas važtaraščiais Nr. 0512 ir 05110 išsiuntė atsakovui iš dalies sukirptus audinius – 715 (478 + 237) sukirptų audinių.

Teismas ieškovo veiksmus vertina kaip vienašalį sutarties nutraukimą.

Ieškovo nuomone, jis grąžino užsakovui atliktų darbų rezultatą ir reikalauja i užsakovo apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.).

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.671 straipsnį, nutraukus rangos sutartį užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, net ir nutrūkus sutarčiai dėl rangovo kaltės, užsakovas turi pareigą sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2008). Tačiau tokiu atveju, ieškovas privalėjo įrodyti atliktų darbų vertę.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo šalys buvo raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais susitarusios dėl atskirų gamybos etapų apmokėjimo (CPK 178 straipsnis). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas negalėjo pagrįsti ir įrodyti kaip apskaičiuota atliktų darbų vertė. Ieškovo atstovas teigė, kad galimai yra kažkokia tai darbų atlikimo vertės apskaičiavimo metodika. Tačiau tokios metodikos į bylą nepateikė.

Ieškovo atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl pagal su ieškiniu pateiktus 2020 m. birželio 3 d. važtaraščius Nr. 0512 ir 05110 ieškovas išsiuntė atsakovui tik 715 (478+237) sukirptų gaminių, kai tuo trapu ieškiniu prašoma apmokėti už 1165 vnt. gaminių sukirpimo darbus.

Pažymėtina, kad ieškovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad ieškovas darbuotojams sumokėjo atlyginimą už atliktą audinių sukirpimą. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad įmonė turėjo ir daugiau užsakymų, todėl tiksliai nurodyti kokio dydžio atlyginimas įmonės darbuotojams sumokėtas dėl atsakovo audinių sukirpimo negalėjo.

Ieškovas taip pat neįrodinėjo, kad atsakovas dėl audinių sukirpimo gavo materialinės naudos. Priešingai, tam, kad produktai būtų tinkamai užbaigti, atsakovas turėjo kreiptis ir užsakyti siuvimo darbus iš kitos įmonės. Pažymėtina, kad iš UAB „ALOVEKS“ 2020 m. rugsėjo 7 d. rašto kopijos nustatyta, kad atsakovas perdavė įmonei UAB „ALOVEKS“ ieškovo paruoštus kombinezonų ir suknelių kirpinius, tačiau įmonei UAB „ALOVEKS“ naudojant ieškovo paruoštus kirpinius ir siuvant galutinius produktus prireikė papildomų išlaidų ir darbo laiko. UAB „ALOVEKS“ nebuvo palengvintas darbas pateikus sukirptus audinius, sukirpti audiniai nebuvo verti sumažinti darbo laiko. Iš pateiktų UAB „ALOVEKS“ sąskaitų faktūrų matyti, kad darbų kaina siuvant iš pateiktų sukirptų audinių buvo iš esmės ta pati, už kurią darbus turėjo atlikti ir ieškovas – 14 EUR už kombinezoną modelis 631048F ir 7,70 EUR už JA, PURE LW-S25 suknelę.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12 ir 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu. Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad jis neturi jokių papildomų įrodymų, kad jam nėra žinomos visos sutarties vykdymo aplinkybės, o jis vykdo tik jam Juridinių asmenų nemokumo įstatymo numatytas funkcijas – imtis priemonių skoloms išieškoti. Tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos pagrįsti ieškinio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, t. y. kad pagal CK 6.671 straipsnį turi teisę reikalauti apmokėti už gaminių sukirpimą 4225,20 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 804,11 EUR išlaidas už advokato teisines paslaugas ir 10,89 EUR išlaidas už vertimo paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmetamas, atsakovui iš ieškovo nemokumo administravimui skirtų lėšų priteistinos 1 815 EUR bylinėjimosi išlaidos.

Vertinant šių išlaidų pagrįstumą, teismas sprendžia, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl priteistinos iš ieškovo.

Teismas pažymi, kad bankrutuojančios įmonės prievolių, atsiradusių dėl bankroto proceso metu priteistų kitos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų, vykdymo klausimas yra išnagrinėtas ir pateiktas teismų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse, kuriose nurodyta, jog įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, piniginė prievolė, atsiradusi išsprendus procesinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priskirtina prie šios bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų, dėl ko kreditorių reikalavimai dėl tokių lėšų grąžinimo tenkintini ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kartu su kitomis administravimo išlaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2097/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos atsakovui priteistinos iš ieškovo, atlyginant šias išlaidas iš BUAB „Benesseri“ bankroto administravimui skirtų išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265-267, 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo BUAB Benesseri, atstovaujamo nemokumo administratoriaus Juozo Vrubliausko, ieškinį atsakovui UAB „AUGIMITA“ skolos priteisimo atmesti.

Priteisti atsakovui UAB „AUGIMITA“, j. a. k. 125595158, 1 815 EUR (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo BUAB Benesseri, j. a. k. 302677502, nemokumo administravimui skirtų lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                 Agnė Stankevičienė