Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [P-469-137-06].doc
Bylos nr.: P-469-137-06
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Apeliacinės instancijos teismo

                                                                                                 Administracinė byla Nr.P14– 137/06

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorija 66.13(S)

             

 

N U T A R T I S

 

2006 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

 

              Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A.Z. ir V.J. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-273-414/2005 pagal pareiškėjų A.Z., V.J., K.B., Ž.B., V.P. ir J. K. prašymus atsakovui Kaišiadorių rajono policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

 

I.

 

Pareiškėjai kreipėsi į administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo nesumokėtą darbo užmokesčio dalį: A.Z. 1633,22 Lt, J.K. 1077,61 Lt, V.P. 1080,14 Lt, V.J. 2445,52 Lt, Ž. B. 1782,94 Lt, K.B. - 1934,78 Lt. Pareiškėjai nurodė, kad 2002-2004 metais dėl Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimu neteisėtais pripažintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 gegužės 20 d. nutarimo Nr. 686 „Dėl darbo užmokesčio skaičiavimo valstybės tarnautojams 2002 m. II pusmetį" bei 2003 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 53 „Dėl valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklių" taikymo jiems atsakovas išmokėjo ne visą pagal įstatymus priklausiusį darbo užmokestį. Pareiškėjai teigė su Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininko įsakymais, kurias buvo nustatomas darbo užmokesčio indeksavimo koeficientas, nebuvę supažindinti, o atsiskaitymo lapeliuose nuorodų apie darbo užmokesčio indeksavimo koeficiento taikymą taip pat nebuvę.

Atsakovas Kaišiadorių rajono policijos komisariatas pareiškėjų skundus prašė atmesti, nurodydamas, kad pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taikant darbo užmokesčio indeksavimą pagal galiojančius teisės aktus. Konstitucinis Teismas tik 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu konstatavo, kad teisės aktai dėl darbo užmokesčio indeksavimo ir su tuo susijęs darbo užmokesčio sumažinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsakovas pažymėjo, jog nėra pagrindo teigti, kad jis, neišmokėdamas viso priklausančio darbo užmokesčio, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Šiuo atveju nėra ir Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Kaišiadorių rajono policijos komisariato įsakymai, kuriais vadovaujantis pareiškėjams buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis, įvykdyti. Be to, jie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti ir jiems apskųsti pareiškėjai praleido vieno mėnesio terminą.

 

II.

 

Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundus atmetė, nustatęs, kad 2003-2004 metų darbo užmokesčio lėšų poreikiui viršijant komisariatui patvirtintus asignavimus, Kaišiadorių rajono policijos komisariato viršininkas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m, sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintomis Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklėmis, priėmė įsakymus dėl darbo užmokesčio indeksavimo, todėl pareiškėjams buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis. Konstitucinis Teismas tik 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 53 patvirtintos Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo taisyklės prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, 23 straipsnio 1 ir 2 dalims, 29 straipsniui. Teismas pažymėjo, jog Teisės aktas laikomas teisėtu ir privalo būti vykdomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pripažinus įstatymą ar jo dalį prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai, toks įstatymas ar jo dalis netaikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas, bei neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo nutarimo oficialaus paskelbimo, tačiau teisės aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai nėra reikšmingas teisiniams santykiams, kurie atsirado iki Konstitucinio Teismo nutarimo, dėl kurių jau kilo pasekmės, susijusios su sprendimų įvykdymu, taikant teisės aktus, vėliau pripažintus prieštaraujančiais Konstitucijai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, nustatydamas ir taikydamas 2003-2004 metų laikotarpiu darbo užmokesčio indeksavimą, veikė pagal galiojusius teisės aktus, sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo pareiškėjų atžvilgiu įvykdyti dar iki paskelbiant Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimą, nenuginčyti, todėl pareiškėjų skundai atmestini.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartimi pareiškėjo K. B. apeliacinį skundą patenkino ir Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimą pakeitė - sprendimo dalį, kuria atmestas K.B. skundas, panaikino, K.B. skundą patenkindamas ir priteisdamas jam iš atsakovo Kaišiadorių rajono policijos komisariato 1934,78 Lt.

 

III.

 

2006 m. kovo 21 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiųsti pareiškėjų A.Z. ir V.J. prašymai atnaujinti procesą administracinėje byloje. Pareiškėjai remiasi 2005 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, pažymėdami, jog šiuo metu administraciniai teismai tenkina policijos pareigūnų prašymus dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Pareiškėjai prašo procesą byloje atnaujinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą), nes 2005-04-22 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas atmesti jų prašymą prieštarauja susiformavusiai administracinių teismų praktikai. Pareiškėjai paaiškina apie minėtą 2005 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartį sužinoję 2005-12-23. Pareiškėjai remiasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 154, 155, 156, 157 straipsniais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

 

IV.

 

Prašymas dėl proceso atnaujinimo tenkintinas iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymas numato, kad procesas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujintas šio įstatymo 153 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiuo atveju byloje prašoma atnaujinti procesą Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu.

Prašydami atnaujinti procesą, pareiškėjai remiasi  2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005. Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalis nustato, jog neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Aiškindamas pastarąją įstatymo nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs: "Sprendimo priėmimo procedūroje nustatytų faktinių aplinkybių, iš kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimą, kuris jau negali būti ginčijamas. Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas - tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti." (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004 K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas). Kaip nurodoma 2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio "sprendimo įvykdymu" Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Ir priešingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimą teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Būtent iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma "įvykdytu sprendimu" Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje atmesti pareiškėjų A.Z. ir V. J. skundai, konstatavus, jog sprendimai dėl darbo užmokesčio indeksavimo buvo įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2004-12-13 nutarimo paskelbimo, akivaizdžiai prieštarauja išdėstytai administracinių teismų praktikai. Be to, pagal minėtą teismų praktiką nenuginčyti administravimo aktai negali užkirsti kelio reikalauti priteisti neišmokėtą darbo užmokestį, nes tokiai teisei įgyvendinti Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Šiomis aplinkybėmis procesas administracinėje byloje atnaujintinas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu, perduodant bylą dalyje dėl A.Z. ir V. J. pateiktų reikalavimų iš naujo išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjų A.Z. ir V.J. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-273-414/2005 pagal pareiškėjų A.Z., V.J., K.B., Ž.B., V.P. ir J.K. prašymus atsakovui Kaišiadorių rajono policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo patenkinti iš dalies, procesą byloje dalyje dėl A.Z. ir V.J. pateiktų reikalavimų atnaujinti, perduodant bylą šioje dalyje iš naujo išnagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

 

              Teisėjai                                                                                                  Romanas Klišauskas             

                                         

Gintaras Kryževičius

             

Sigita Rudėnaitė