Civilinė byla Nr. 2-726-381/2020
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00516-2018-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.4; 3.4.4.7
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 14 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“, atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ administratoriaus ir atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-310-264/2020 dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Lietuvos cukrus“, restruktūrizavimo administratoriumi paskyrė A. G.. Minėta Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 7 d.
2. Restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „Lietuvos cukrus“ kreditorė AB „Swedbank“ 2019 m. spalio 29 d. pateikė teismui prašymą dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nurodydama, kad terminas pateikti teismui tvirtinti restruktūrizavimo plano projektą yra pasibaigęs dar 2019 m. rugpjūčio 28 d., tačiau restruktūrizavimo planas teismui taip ir nebuvo pateiktas, todėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byla turi būti nutraukta. RUAB „Lietuvos cukrus“ administratorius su tokiu prašymu nesutiko ir nurodė, kad terminas restruktūrizavimo planui pateikti nėra suėjęs, kadangi Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pratęsė terminą restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti 20 dienų, skaičiuojamų nuo teismo nutarties dėl kreditorės UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo įsiteisėjimo dienos, o nutartis dėl UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo dar nėra įsiteisėjusi. Suinteresuotas asmuo UAB „Žvalguva“ ir RUAB „Lietuvos cukrus“ generalinis direktorius su prašymu nutraukti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą taip pat nesutiko.
3. 2019 m. gruodžio 12 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ administratorius A. G. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė pripažinti RUAB „Lietuvos cukrus“ 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimą neteisėtu ir panaikinti šio susirinkimo metu priimtą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu, kuriuo nutarta netvirtinti patikslinto restruktūrizavimo plano projekto. Administratorius nurodė, kad AB „Swedbank“, atliekanti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimo pirmininko funkcijas, galiojant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4539-232/2019 pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kuriomis uždrausta AB „Swedbank“ visa apimtimi naudotis, valdyti ir disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2, įskaitant draudimą balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose turimo finansinio reikalavimo dalimi – 3 151 254,50 Eur suma, į bendrą kreditorių, turinčių teisę dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime sąrašą nepagrįstai įskaičiavo visą savo 8 989 711,66 Eur reikalavimą, o ne 5 838 457,16 Eur kreditorinio reikalavimo dalį. Be to, AB „Swedbank“ nepagrįstai nepripažino kreditorės UAB „Žvalguva“ balsavimo atsisakymo ir nedalyvavimo kreditorių susirinkime teisių ir įskaitė UAB „Žvalguva“ balsus į bendrą balsavusių kreditorių skaičių, tokiu būdu pažeisdama ne tik Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ) įtvirtintus, bet ir bendruosius teisės principus. Dėl nurodytų priežasčių, administratoriaus nuomone, 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimas ir jo metu priimtas nutarimas laikytini neteisėtais. Kreditorė UAB „Žvalguva“ pritarė RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus skundo argumentams ir prašė administratoriaus skundą tenkinti. AB „Swedbank“ su RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus skundu nesutiko, prašė jo netenkinti ir nutraukti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą. AB „Swedbank“ teigimu, ji turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti bendrovės kreditorių susirinkime visa 8 989 711,66 Eur finansinio reikalavimo suma, nes tokia jos, kaip įkaito turėtojos, reikalavimo suma yra patvirtinta 2018 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi. Be to, net jei būtų laikoma, kad UAB „Žvalguva“ turėjo teisę atšaukti savo balsavimą, susirinkimas vis tiek būtų laikomas įvykęs, o nutarimas dėl restruktūrizavimo plano projekto priimtas, nes už plano projektą balsavo per mažai kreditorių.
4. 2019 m. gruodžio 23 d. restruktūrizavimo administratorius A. G. pateikė teismui prašymą patvirtinti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planą, kuriam buvo pritarta
2019 m. gruodžio 20 d. įvykusiame RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkime kvalifikuota balsų dauguma (72,3354 proc.).
5. 2020 m. sausio 7 d. teisme gautas AB „Swedbank“ skundas, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais RUAB „Lietuvos cukrus“ 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimus ir nutraukti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą. AB „Swedbank“ teigimu, kreditorių susirinkime buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisingai protokole nurodyta susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų suma (balsai) ir atitinkamai neteisingai apskaičiuotas kreditorių susirinkimo kvorumas, nes AB „Swedbank“ neleista dalyvauti ir balsuoti visa jos turima 8 989 711,66 Eur reikalavimo suma. Be to, buvo pažeista informavimo apie RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimą procedūra, nes pranešimas apie susirinkimą išsiųstas likus mažiau nei savaitei iki susirinkimo. Už patikslintą restruktūrizavimo plano projektą balsavo mažiau kreditorių, nei įstatymo reikalaujamas minimumas, todėl nutarimas šiuo klausimu laikytinas nepriimtu. Be to, AB „Swedbank“ nuomone, restruktūrizavimo planas yra deklaratyvus ir ekonomiškai nepagrįstas. RUAB „Lietuvos cukrus“ administratorius A. G. ir kreditorė UAB „Žvalguva“ su AB „Swedbank“ skundu nesutiko, prašė jį atmesti, laikydamiesi pozicijos, kad AB „Swedbank“ negalėjo dalyvauti susirinkime ir balsuoti 3 151 254,50 Eur reikalavimo dalimi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi: 1) netenkino RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus prašymo dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo ir skundo dėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo pripažinimo neteisėtu bei kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo; 2) iš dalies tenkino AB „Swedbank“ skundą ir pripažino negaliojančiu 2019 m. gruodžio 20 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu, kuriuo patvirtintas RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planas; 3) nutraukė RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą.
7. Teismas pažymėjo, kad RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus ir AB „Swedbank“ skundai dėl kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo, AB „Swedbank“ prašymas dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo, RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus prašymas patvirtinti restruktūrizavimo planą buvo pateikti teismui iki 2019 m. gruodžio 31 d., todėl jie nagrinėtini vadovaujantis iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusiomis ĮRĮ nuostatomis.
8. Teismas sutiko su RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus skunde nurodytais argumentais, kad 2019 m. gruodžio 2 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkime pirmininkavusi kreditorė AB „Swedbank“ neteisingai įskaičiavo savo turimus balsus į bendrą dalyvaujančių kreditorių skaičių. Teismo vertinimu, galiojant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, kreditorė AB „Swedbank“ 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime galėjo balsuoti 5 988 664,68 Eur, o ne 8 989 711,66 Eur kreditorinio reikalavimo suma suteikiamais balsais, be to, bendra kreditorinių reikalavimų suma turėjo būti 17 972 946, 27 Eur, o ne 21 124 200,77 Eur. Teismas taip pat pritarė RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus nuomonei, jog kreditorė UAB „Žvalguva“ iki susirinkimo pradžios turėjo teisę atšaukti savo balsavimo raštu biuletenį, todėl sprendė, kad AB „Swedbank“ nepagrįstai nepripažino UAB „Žvalguva“ balsavimo atsisakymo ir nedalyvavimo kreditorių susirinkime.
9. Teismas, vadovaudamasis ĮRĮ 26 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 21 124 200,77 Eur, apskaičiavo, kad tam, jog 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, reikalinga, kad jame būtų dalyvavę arba iš anksto raštu balsavę kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip
10 562 100,36 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad, net ir išskaičiavus iš užsiregistravusių dalyvių reikalavimų sumos 9 284 168,61 Eur dydžio UAB „Žvalguva“ reikalavimą, kreditorių susirinkimas vis tiek būtų laikomas įvykusiu, nes ir be UAB „Žvalguva“ reikalavimo dalyvavusių kreditorių reikalavimų suma būtų 11 335 807,88 Eur. Be to, teismas pažymėjo kad 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime, net ir skaičiuojant kreditorės UAB „Žvalguva“ balsavimo raštu biuletenį, už RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projekto svarstymą ir tvirtinimą balsavo tik 11 630 264,83 Eur reikalavimo sumą turintys kreditoriai (55,057 proc.), o pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį restruktūrizavimo planui turi pritarti ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų turintys kreditoriai. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad, 2019 m. gruodžio 2 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkime net ir nebuvus nustatyto pažeidimo, RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planas nebūtų patvirtintas, todėl pagrindo pripažinti 2019 m. gruodžio 2 d. RUAB „Lietuvos kreditorių“ susirinkimą neteisėtu ir kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinti nėra teisinio pagrindo.
10. Teismas nustatė, kad RUAB „Lietuvos cukrus“ administratorius pranešimą apie 2019 m. gruodžio 20 d. vyksiantį RUAB Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimą parašė 2019 m. gruodžio 13 d., t. y. likus mažiau nei savaitei iki susirinkimo, todėl pritarė AB „Swedbank“ skundo argumentams, kad buvo nesilaikyta ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto reglamentavimo. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas negalėjo įvykti anksčiau kaip 2019 m. gruodžio 25 d., tačiau 2019 m. gruodžio 20 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo priimtas nutarimas dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, įvyko, todėl sprendė, kad nurodytas procedūrinio pobūdžio pažeidimas, neturėjo lemiamos reikšmės kreditorių susirinkime priimtiems sprendimams.
11. Teismas taip pat nustatė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimo protokole įrašyta bendra Kauno apygardos teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma – 26 740 946,92 Eur, o užsiregistravusių kreditorių turimų reikalavimų suma –
25 178 135,16 Eur (įskaitant ir kreditorės AB „Swedbank“ teismo patvirtintą kreditorinio reikalavimo sumą – 5 838 457,16 Eur). Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismas
2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, nepanaikino AB „Swedbank“ visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje, o tik apribojo disponavimą jo dalimi – 3 001 046,98 balsais, todėl, teismo vertinimu, 2019 m gruodžio 20 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimo kvorumas turėjo būti skaičiuojamas nuo visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, t. y. nuo 29 892 201,42 Eur (26 740 946,92 Eur + 3 151 254, 50 Eur). Tačiau teismas sprendė, kad ir šis pažeidimas neturėjo lemiamos reikšmės, kadangi susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, nes jame užsiregistravo ir dalyvavo daugiau nei pusė visų teismo patvirtintų reikalavimų turintys kreditoriai.
12. Kadangi Kauno apygardos teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma – 29 892 201,42 Eur, teismas sutiko su AB „Swedbank“ pozicija, kad balsavusiųjų „už“ nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu – 19 339 678 Eur balsų (mažiau nei 2/3) nepakako restruktūrizavimo plano projektui patvirtinti. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, priimtas pažeidžiant ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus, todėl pripažintinas negaliojančiu.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašomas patvirtinti restruktūrizavimo planas buvo priimtas 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimu, kuris priimtas pažeidžiant ĮRĮ 14 straipsnio reikalavimus, bei pažymėjo, kad net ir nesant nustatyto pažeidimo, vien ĮRĮ 14 straipsnyje įtvirtintų formaliųjų reikalavimų laikymasis, įskaitant ir kvalifikuotos kreditorių balsų daugumos pritarimo gavimą restruktūrizavimo plano tvirtinimui, yra nepakankama sąlyga tam, jog teismas patvirtintų įmonės restruktūrizavimo planą ar jo pakeitimus, nes teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo plano (jo pakeitimų) tvirtinimo, turi patikrinti, ar restruktūrizavimo planas (jo pakeitimai) atitinka ĮRĮ tokio pobūdžio dokumentui keliamus reikalavimus. Teismas sprendė, kad RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus prašymas patvirtinti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planą negali būti tenkinamas, nes iš pateikto RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano bendrovės finansinė padėtis ir turimo realaus turto masė nėra aiški, be to, restruktūrizavimo plano projektas yra ekonomiškai nepagrįstas.
14. Teismas pažymėjo, kad RUAB „Lietuvos cukrus“ finansinė padėtis realiai tik blogėja bei nurodė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime patvirtinto restruktūrizavimo plano projekto duomenys patvirtina, kad: 1) per paskutinius 2 metus, nepaisant bendrovei taikomos apsaugos nuo kreditorių, palūkanų ir netesybų skaičiavimo sustabdymo, bendrovė ir toliau patiria nuostolius; 2) restruktūrizavimo plano projekte numatoma, kad 2022 m. bendrovė atgaus 7 598 000 Eur iš ilgalaikio finansinio turto – tokią sumą bendrovei skolinga UAB „Arvi biodegalai“, tačiau UAB „Arvi biodegalai“ yra veiklos nevykdantis faktiškai nemokus subjektas, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad tokia įmonė sumokės bendrovei beveik 8 mln. Eur skolą; 3) restruktūrizavimo plano projekte numatyta, kad UAB „Žvalguva“ restruktūrizuojamai bendrovei papildomai prie jau esamų įsiskolinimų 2023 m. suteiks dar 12 500 000 Eur paskolą, tačiau jokio realaus ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto UAB „Žvalguva” įsipareigojimo nėra pateikta, be to, byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, jog UAB „Žvalguva” bus finansiškai pajėgi ateityje suteikti tokio dydžio paskolą, taip pat visiškai neaišku, kokiomis sąlygomis būtų suteikta tokia paskola; 4) patikslintame restruktūrizavimo plano projekte 2019–2020 m. fiksuojama bei numatoma dar blogesnė bendrovės finansinė situacija, nei pradiniame restruktūrizavimo plane – pagal pradinį restruktūrizavimo planą 2019–2020 m. kreditoriams buvo numatyta grąžinti 4,5 mln. Eur, o patikslintame restruktūrizavimo plane per tą patį laikotarpį numatytas tik 0,2 mln. Eur kreditorinių skolų grąžinimas; 5) restruktūrizavimo plane numatyta gauti virš 31 mln. Eur įplaukų, iš kurių beveik 64 proc. sudaro UAB „Arvi biodegalai“ skolos susigrąžinimas, UAB „Žvalguva“ paskolos suteikimas, kurie nepagrįsti objektyviais įrodymais ir nėra realūs. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovės turtas būtų išaugęs, o iš plane pateiktos kreditorių finansinių reikalavimų suvestinės matyti, kad kreditorių reikalavimai didėja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės RUAB „Lietuvos cukrus“ įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą bei išvengti bankroto.
15. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo plano nustatytais terminais nepateikimas yra savarankiškas pagrindas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, kuria iškelta UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byla bei nustatytas 6 mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminas parengti ir pateikti teismui UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus, įsiteisėjo 2018 m. rugsėjo 7 d. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 1 d. terminą restruktūrizavimo planui pateikti pratęsė iki 2019 m. balandžio 7 d., 2019 m. kovo 21 d. nutartimi – iki 2019 m. gegužės 7 d., o 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pratęsė terminą dar dvidešimčiai kalendorinių dienų, kurios skaičiuojamos nuo teismo nutarties dėl kreditorės UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Nors Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis, kuria UAB „Žvalguva“ įtraukta į RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių sąrašą su 3 372 001,28 Eur I eilės kreditoriniu reikalavimu ir 14 680 167,98 Eur II eilės kreditoriniu reikalavimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1156-781/2019 iš dalies buvo panaikinta ir grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, tačiau palikta galioti ir įsiteisėjo 2019 m. birželio 3 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas patvirtino UAB „Žvalguva“ 9 284 168,61 Eur kreditorinį reikalavimą. Tačiau po 2019 m. rugpjūčio 8 d. per nustatytą terminą, t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 28 d. restruktūrizavimo plano projektas teismui nebuvo pateiktas tvirtinti beveik 4 mėnesius, o 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo metu priimtas nutarimas, kuriuo nuspręsta patvirtinti patikslintą restruktūrizavimo plano projektą, pripažintinas negaliojančiu, kas reiškia, jog ne vieną kartą kreditorių susirinkimui teiktas RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projektas iki šiol nėra kreditorių susirinkimo patvirtintas. Teismas konstatavo, kad nurodytos aplinkybės sudaro ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą nutraukti restruktūrizavimo bylą.
16. Atsižvelgdamas į ĮRĮ 25 straipsnio 1 dalies 8 punktą, teismas konstatavo, kad kreditorė AB „Swedbank“ neturi teisės tiesiogiai kreiptis į teismą su prašymu dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, nes tokia teisė suteikta kreditorių susirinkimui, todėl AB „Swedbank“ prašymas šiuo aspektu nesvarstytinas, tačiau AB „Swedbank“ išdėstytą poziciją teismas vertino kaip reikšmingą sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą teismo iniciatyva. Teismas pažymėjo, kad AB „Swedbank“ yra viena iš didžiausių bendrovės kreditorių, jos reikalavimai užtikrinti hipoteka ir sudaro 8 989 711,66 Eur, t. y. 28,88 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos ir ši kreditorė nepritaria restruktūrizavimo plano projektui. Teismas sutiko su AB „Swedbank“ argumentais, jog RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditoriams pakartotinai jau antrą kartą teikiamas svarstyti bendrovės restruktūrizavimo plano projektas yra ekonomiškai nepagrįstas, o 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatytas 6 mėnesių terminas planui patvirtinti buvo pratęstas daug kartų ir teisinio pagrindo šį terminą tęsti nėra. Teismas atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 107 ir 108 straipsnių reglamentavimą AB „Swedbank“ priskirtina prie kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka grupės, turinti 100 proc. šios grupės kreditorių balsų, nepritariančių restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimui bei šio proceso tęsimui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad teismui pateiktas tvirtinti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projektas netvirtintinas, kaip neatitinkantis ĮRĮ 12, 14 straipsnių reikalavimų, o UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byla nutrauktina ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
17. RUAB „Lietuvos cukrus“ pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, t. y. atmesti AB „Swedbank“ skundą dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo ir tenkinti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo administratoriaus prašymą dėl UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo bei skundą dėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, arba bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė kreditorių dalyvavimo 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkime kvorumą. Nors teismas iš pradžių teisingai nurodė, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių iš bendros teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (21 124 200,77 Eur) turėjo būti minusuojama 3 151 254,50 Eur AB „Swedbank“ reikalavimo dalis, tačiau vėliau nutartyje vis tiek skaičiavo, kad bendra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 21 124 200,77 Eur, todėl tam, jog 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, reikalinga, kad jame būtų dalyvavę arba iš anksto raštu balsavę kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip 10 562 100,36 Eur. Šiuo atveju bendra kreditorinių reikalavimų suma, nuo kurios turėtų būti skaičiuojamas kvorumas, yra 17 972 946,27 Eur, o kreditorių susirinkime dalyvavo ir raštu pateikė balsavimo biuletenius kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 8 184 553,38 Eur (neskaičiuojant AB „Swedbank“ 3 151 254,50 Eur reikalavimo ir UAB „Žvalguva“ 9 284 168,61 Eur reikalavimo). Taigi kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių reikalavimų suma siekė tik 45,5 proc. visų kreditorinių reikalavimų ir nesudarė didesnės kaip pusės visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimas laikytinas neįvykusiu, o jo priimti sprendimai visais darbotvarkės klausimais – neteisėtais.
17.2. 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimas buvo pakartotinis, kadangi jame iš esmės buvo sprendžiamas tas pats darbotvarkės klausimas – patikslinto restruktūrizavimo plano projekto svarstymas ir tvirtinimas. Visi šiam klausimui išspręsti būtini dokumentai ir duomenys visiems įmonės kreditoriams buvo išsiųsti kartu su 2019 m. lapkričio 20 d. restruktūrizavimo administratoriaus pranešimu dėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo, todėl restruktūrizavimo administratorius tinkamai užtikrino visų įmonės kreditorių teisę laiku gauti ir susipažinti su visa susirinkimo darbotvarkės medžiaga.
17.3. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo kvorumą nepagrįstai skaičiavo nuo 29 892 201,42 Eur sumos (įskaitydamas visą AB „Swedbank“ reikalavimą), taip prieštaraudamas savo išvadai, jog iš bendros teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos turėjo būti minusuojama AB „Swedbank“ reikalavimo dalis, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime dalyvavo ir raštu pateikė balsavimo biuletenius įmonės kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudaro 25 178 135,16 Eur iš bendros teismo tuo metu patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (26 740 946,92 Eur). Tuo tarpu patikslintam restruktūrizavimo planui pritarė 19 339 678 Eur reikalavimų sumą turintys kreditoriai, kas sudaro 72,335 proc. nuo bendros tuo metu patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, todėl 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimą panaikinti nebuvo jokio pagrindo.
17.4. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad restruktūrizavimo administratorius RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planą pateikė teismui 2019 m. gruodžio 23 d., nesuėjus teismo nustatytam terminui. Nors teismas ir panaikino 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo patvirtintas RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, turėjo įvertinti realias šio plano patvirtinimo galimybes ateityje, tačiau apie tai skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Teismas visiškai nevertino, kad įmonės restruktūrizavimo planui pritaria didžiausias įmonės kreditorius – UAB „Žvalguva“, turinti 18 052 169,26 Eur kreditorinį reikalavimą. Restruktūrizavimo planui taip pat pritaria ir kiti kreditoriai, be kita ko Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius, Marijampolės savivaldybės administracija ir kt. Bendra pritariančių restruktūrizavimo planui kreditorių kreditorinių reikalavimų suma viršija 19 339 678,00 Eur ir sudaro virš 2/3 visų šiuo metu teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Vien AB „Swedbank“ turimo kreditorinio reikalavimo suteikiamų balsų nepakanka tam, kad restruktūrizavimo planui nebūtų pritarta.
17.5. Teismas neturi vertinti restruktūrizavimo plano ekonominio pagrįstumo. Pagal ĮRĮ įtvirtintą reguliavimą, pritarti ar nepritarti restruktūrizavimo plano projektui yra kreditorių prerogatyva, todėl tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio (savo iniciatyva) kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti. Be to, teismas, vertindamas pateikto restruktūrizavimo plano ekonominį pagrįstumą, rėmėsi AB „Swedbank“ teiginiais, todėl padarė prieštaringas ir nelogiškas išvadas dėl turto ir įsipareigojimų dengimo.
17.6. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nusprendė, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog UAB „Arvi biodegalai“ pajėgi sumokėti bent mažą dalį iš 7 598 000 Eur skolos restruktūrizuojamai įmonei, tačiau tokia teismo išvada prieštarauja paties teismo nustatytoms aplinkybėms, kad UAB „Arvi biodegalai“ turi turto už 5 048 503 Eur, iš jo 3 107 231 Eur ilgalaikis turtas ir 1 941 065 Eur trumpalaikis turtas bei kad šis turtas yra įkeistas AB „Swedbank“ už RUAB „Lietuvos cukrus“ prievoles pagal kredito sutartis, pagal kurias AB „Swedbank“ yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą šioje restruktūrizavimo byloje. Tai reiškia, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, realizavus šį turtą, sumažėtų tiek UAB „Arvi biodegalai“ skola RUAB „Lietuvos cukrus“, tiek ir RUAB „Lietuvos cukrus“ įsiskolinimas AB „Swedbank“.
17.7. Teismo išvada, kad pateikti duomenys nėra pakankami spręsti jog UAB „Žvalguva“ bus finansiškai pajėgi ateityje suteikti RUAB „Lietuvos cukrus“ 12,5 mln. Eur paskolą, paneigtina į bylą pateiktu įmonės restruktūrizavimo planu, iš kurio aiškiai matyti, kad UAB „Žvalguva“ neplanuoja suteikti papildomos paskolos prie jau patvirtinto 18 052 169,26 Eur kreditorinio reikalavimo, o įsipareigoja paskutiniais restruktūrizavimo metais dalį savo patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos pakeisti į 12,5 mln. Eur paskolą, t. y. kreditorius sutinka atidėti 12,5 mln. Eur įsiskolinimo grąžinimo terminus, dėl ko atitinkama suma mažėtų jo kreditorinis reikalavimas restruktūrizavimo byloje.
18. RUAB „Lietuvos cukrus“ administratorius pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir tenkinti jo prašymą dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo bei skundą dėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, o AB „Swedbank“ skundą dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nors pradiniame RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių reikalavimų tvirtinimo etape buvo patvirtintas AB „Swedbank“ 8 989 711,66 Eur reikalavimas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi reikalavimo daliai, t. y. 3 151 254,50 Eur, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2, įskaitant draudimą šios sutarties suteikiamais balsais balsuoti bet kokiais klausimais RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, kurie vyktų iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Tai reiškia, kad teismas apribojo ne tik kreditoriaus teisę balsuoti šia reikalavimo dalimi, bet ir šios reikalavimo dalies įskaičiavimą į bendrą teismo patvirtintų reikalavimų sumą. Taigi, teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartimi apribotą AB „Swedbank“ reikalavimo dalį nepagrįstai įtraukė į bendrą teismo patvirtintų reikalavimų sumą, todėl netinkamai apskaičiavo 2019 m. gruodžio 2 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkime dalyvavusių ir balsavusių kreditorių kvorumą ir nepagrįstai konstatavo, kad susirinkimas buvo teisėtas.
18.2. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pratęsė terminą RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti 20 kalendorinių dienų, kurios skaičiuojamos nuo teismo nutarties dėl UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. 2019 m. lapkričio 11 d. Kauno apygardos teismo nutartis, kuria patvirtintas UAB „Žvalguva“ kreditorinis reikalavimas, įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 11 d., taigi nuo šios dienos skaičiuotinas 20 dienų terminas, kuris suėjo 2019 m. gruodžio 31 d. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalies 2 punktą kreditorių susirinkimas turi įvykti likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki šio straipsnio 1 dalyje nurodyto restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui termino pabaigos. Tokiu būdu, sušaukus kreditorių susirinkimą 2019 m. gruodžio 20 d., nebuvo pažeistos įstatymo normos, reglamentuojančios restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo terminus.
18.3. Nurodydamas, kad kreditorių susirinkimas negalėjo vykti anksčiau nei gruodžio 25 d., teismas neatsižvelgia į 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje nustatyto termino pabaigą, į tai, kad gruodžio 25–26 d. buvo šventinės, nedarbo dienos, bei tai, kad įvairiems procedūriniams veiksmams reikalingas papildomas laikas. Restruktūrizavimo plano projektas kreditoriams buvo pateiktas dar 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimui, todėl įvertinus tai, kad 2019 m. gruodžio 20 d. susirinkime buvo svarstomas tik vienintelis klausimas, susijęs su plano patvirtinimu, laikytina, kad kreditoriams prieš savaitę laiko pranešus apie šį susirinkimą, nebuvo pažeistos kreditorių teisės, kadangi su visa susirinkimo medžiaga jie jau buvo susipažinę anksčiau.
18.4. Kadangi AB „Swedbank“ 3 151 254,50 Eur reikalavimo dalis, kuriai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, negalėjo būti įskaičiuojama į bendrą teismo patvirtintų reikalavimų dalį, nuo kurios ir turėjo būti skaičiuojama 2/3 balsų dalis restruktūrizavimo planui tvirtinti, teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu, priimtas pažeidžiant ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
18.5. Netenkindamas administratoriaus prašymo patvirtinti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planą, teismas iš esmės paneigė RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių daugumos (restruktūrizavimo planui nepritarė tik AB „Swedbank“) aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštą valią tęsti RUAB „Lietuvos cukrus“ ūkinę–komercinę veiklą. Teismas šioje proceso stadijoje neturėjo analizuoti plano ekonominio pagrįstumo, kadangi įmonės kreditoriai pritarė plane nurodytoms mokumo atkūrimo priemonėms ir savo balsais parodė, kad planas, jų manymu, yra ekonomiškai pagrįstas. Be to, teismas, atlikdamas ekonominį restruktūrizavimo plano vertinimą, pats iš esmės nieko nevertino, o tik vadovavosi vienintelio ne tik restruktūrizavimo plano projektui nepritarusio, tačiau ir visam restruktūrizavimo procesui nuo pat proceso pradžios prieštaraujančio kreditoriaus – AB „Swedbank“ subjektyvia nuomone, nukreipta į įmonės sužlugdymą ir savo finansinio reikalavimo iš įkeisto įmonės turto patenkinimą.
19. UAB „Žvalguva“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame taip pat prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir tenkinti RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus prašymą dėl UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo bei skundą dėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu panaikinimo, o AB „Swedbank“ skundą dėl UAB „Lietuvos cukrus“ 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo bei prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo atmesti. Atskirąjį skundą grindė iš esmės analogiškais argumentais, kaip RUAB „Lietuvos cukrus“ administratorius savo atskirajame skunde. Be to, UAB „Žvalguva“ pateikė teismui atsiliepimą į RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus atskirąjį skundą, kuriame pritarė visiems administratoriaus argumentams.
20. AB „Swedbank“ atsiliepime į RUAB „Lietuvos cukrus“, UAB „Žvalguva“ ir RUAB „Lietuvos cukrus“ administratoriaus atskiruosius skundu prašė atskiruosius skundu atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas, patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje, yra 8 989 711,66 Eur. 3 151 254,50 Eur skolos dalis bendrovei atsirado tiek laidavimo, tiek ir turto įkeitimo / hipotekos santykių pagrindu, t. y. UAB „Lietuvos cukrus“ 2013 m. sausio 21 d. sudarė laidavimo sutartį Nr. 07-038644-LA2, kuria laidavo AB „Swedbank“ už susijusios įmonės UAB „Arvi fertis“ kredito linijos sutartį. Be minėtos laidavimo sutarties UAB „Lietuvos cukrus“ už UAB „Arvi fertis“ taip pat įkeitė savo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą taip užtikrindama tinkamą įsipareigojimų vykdymą pagal tą pačią tarp AB ,,Swedbank“ ir UAB „Arvi fertis“ sudarytą kredito linijos sutartį. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartyje (šiuo metu nutartis yra pakeista) AB „Swedbank“ buvo uždrausta valdyti, naudotis bei disponuoti teisėmis, kylančiomis ne iš minėtos laidavimo sutarties, bet iš jos 2017 m. gegužės 31 d. pakeitimo, kuris ginčijamas Vilniaus apygardos teisme, todėl net jei ieškinys būtų tenkintas, AB „Swedbank“ reikalavimo teisė neišnyktų. Be to, bendrovės turto įkeitimo AB „Swedbank“ niekas neginčija ir neginčijo, AB „Swedbank“, kaip įkaito turėtojai, nėra taikomi jokie apribojimai, o RUAB „Lietuvos cukrus“ įkeistu turtu yra apsaugotas visas 8 989 711,66 Eur AB „Swedbank“ reikalavimas bendrovės restruktūrizavimo byloje. Dėl to negali būti ginčo, kad visa šio kreditorinio reikalavimo suma turėjo būti įtraukta skaičiuojant kvorumą 2019 m. gruodžio 2 d. ir 2019 m. gruodžio 20 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose ir AB ,,Swedbank“ turėjo teisę dalyvauti ir balsuoti bendrovės kreditorių susirinkimuose visa 8 989 711,66 Eur finansinio reikalavimo suma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvados dėl šiuose susirinkimuose priimtų nutarimų (ne)teisėtumo yra pagrįstos.
20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo bendrovės restruktūrizavimo plano projekto ekonominį nepagrįstumą ir nerealumą. Bendrovė nesivargino ieškoti realių išeičių ir parengti ekonomiškai pagrįstą planą, kaip įveikti finansinius sunkumus ir atstatyti mokumą bei grąžinti skolas kreditoriams. Kreditoriams pakartotinai buvo teikiamas svarstyti deklaratyvus ir ekonomiškai nepagrįstas restruktūrizavimo plano projektas. Apeliantai nenurodo jokių pagrįstų argumentų ar nepateikia įrodymų, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteisingos, tik deklaratyviai teigia, kad teismas negali vertinti restruktūrizavimo plano turinio, tuo iš esmės kvestionuodami ne tik teismo įgaliojimus restruktūrizavimo byloje, bet ir ĮRĮ 12 straipsnio reikalavimus, kuriuos turi atitikti restruktūrizavimo plano projektas, kad būtų patvirtintas. Nors teismas neturėtų smulkiai analizuoti komercinių restruktūrizuojamos įmonės operacijų, jų ekonominio pagrįstumo, tačiau teismas negali nekreipti dėmesio į akivaizdų piktnaudžiavimą, kai rimtos pasekmės taikomos akivaizdžiai nepagrįstiems ir neteisingiems interesams saugoti. Bendrovės restruktūrizavimo plano projektui nebuvo pritarta nei 2019 m. gruodžio 2 d., nei 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimuose, taigi, akivaizdu, kad bendrovė ir restruktūrizavimo administratorius tiesiog vilkina bendrovės restruktūrizavimo procesą, kuris neturi jokių perspektyvų.
20.3. Restruktūrizavimo plano nustatytais terminais nepateikimas yra savarankiškas pagrindas nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą. Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pratęsė terminą restruktūrizavimo planui pateikti 20 kalendorinių dienų, kurios skaičiuojamos nuo teismo nutarties dėl kreditorės UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Teismas konstatavo, kad terminas yra tęsiamas tik todėl, kad minėtos nutarties priėmimo dieną Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės uždrausti svarstyti bendrovės kreditoriams klausimą dėl pritarimo / nepritarimo restruktūrizavimo planui ir priimti šiuo klausimu sprendimus iki teismo nutarties, kurias bus išnagrinėtas UAB ,,Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimas, įsiteisėjimo. Tai, kad vis dar nepatvirtintas UAB „Žvalguva“ kreditorinis reikalavimas, teismo nuomone, nesudarė pagrindo tęsti terminą bendrovės restruktūrizavimo planui patvirtinti ir pateikti teismui. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartimi buvo patvirtintas 18 052 169,26 Eur dydžio UAB „Žvalguva“ kreditorinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paliko patvirtintą 9 284 168,61 Eur UAB „Žvalguva“ kreditorinį reikalavimą, o kitos jo dalies pagrįstumą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį ir bendrovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, be kita ko, pažymėdamas, kad skundo nagrinėjimo dieną UAB „Žvalguva“ finansinis reikalavimas yra iš dalies patvirtintas, kreditorių susirinkimuose ji dalyvauja bei balsuoti gali, todėl nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones (uždrausti svarstyti bendrovės kreditoriams klausimą dėl pritarimo / nepritarimo restruktūrizavimo planui ir priimti šiuo klausimu sprendimus iki teismo nutarties, kuria bus išnagrinėtas UAB ,,Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimas, įsiteisėjimo) ir nepagrįstai pažeisti operatyvumo principą restruktūrizavimo procese. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi buvo patvirtinti UAB „Žvalguva“ reikalavimai, kiek jie buvo pagrįsti, t. y. dalis Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 3 d. nutarties įsiteisėjo ir UAB „Žvalguva“ tapo didžiausia RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditore, terminas pateikti teismui tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo plano projektą suėjo 2019 m. rugpjūčio 28 d., tačiau šiuo terminu restruktūrizavimo plano projektas nebuvo pateiktas nei kreditorių susirinkimui, nei teismui.
20.4. Laikas yra esminė sąlyga sėkmingam restruktūrizavimo procesui. Šiuo atveju visi terminai pateikti Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą teismui buvo praleisti, bendrovė restruktūrizuojama beveik 2 metus. Tokia situacija naudinga išskirtinai UAB „Žvalguva“, kuri gali sėkmingai vykdyti veiklą, naudodamasi bendrovės gamybos įrenginiais, fabriku. UAB „Žvalguva“ faktiškai yra perėmusi RUAB „Lietuvos cukrus“ kontrolę – ji tiekia bendrovei žaliavą (cukrinius runkelius), per ją realizuojama dalis bendrovės produkcijos. UAB „Žvalguva“ kontroliuoja kainas, už kiek ji parduoda žaliavą bendrovei, kokia kaina perka produkciją. Nuo pat 2017 m., kai į bendrovės veiklą aktyviai įsitraukė UAB „Žvalguva“, UAB „Lietuvos cukrus“ dirba nuostolingai, todėl situacija, kuomet kreditoriai negali nukreipti išieškojimo į RUAB „Lietuvos cukrus“, kuri nemoka skolų ir jos yra milžiniškos, tenkina iš esmės tik UAB „Žvalguva“ interesus. Pati restruktūrizavimo proceso esmė yra greitai parengti planą ir pertvarkyti veiklą laikinų finansinių sunkumų patiriančiai įmonei, o ne suteikti teisinę apsaugą nemokiai bendrovei, siekiant pratęsti jos egzistenciją. RUAB „Lietuvos cukrus“ savo veikloje naudoja išteklius, savo darbo priemones, kurios nuvertėja, o jos produkcija atiduodama UAB „Žvalguva“, kuri pasiima ir visą naudą.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
22. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo kvorumo ir kreditorių balsų, sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, skaičiavimo tvarkos, restruktūrizavimo plano tvirtinimo, termino restruktūrizavimo plano tvirtinimui pratęsimo bei restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
23. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki
2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju bendrovės restruktūrizavimo procedūros pradėtos, ginčijami kreditorių susirinkimai vyko bei klausimai dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo pradėti nagrinėti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju taikytinos ĮRĮ nuostatos.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
24. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
25. RUAB „Lietuvos cukrus“ su atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė susitarimus Nr. 24 ir Nr. 38 dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ir papildymo, kuriais RUAB „Lietuvos cukrus“ grindžia UAB „Arvi biodegalai“ galimybes sugrąžinti skolą restruktūrizuojamai bendrovei.
26. Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad nauji įrodymai yra susiję su RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano įvykdymo galimybėmis ir yra reikšmingi sprendžiant klausimus dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo, restruktūrizavimo bylos nutraukimo, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti RUAB „Lietuvos cukrus“ pateiktus naujus įrodymus.
Dėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo
27. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 2 d. buvo sušauktas RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimas, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas nepatvirtinti restruktūrizavimo plano projekto. Apeliantų nuomone, 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimas turi būti laikomas neįvykusiu, nes nebuvo kvorumo, todėl ir jame priimtas nutarimas negali būti pripažįstamas teisėtu. Ginčas dėl šio susirinkimo iš esmės kilęs dėl to, kad apeliantai ir AB „Swedbank“ skirtingai skaičiuoja kreditorių balsus kreditorių susirinkime.
28. ĮRĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimas laikomas įvykęs, jeigu jame dalyvavo arba iš anksto raštu balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė kaip pusė visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Pagal ĮRĮ 26 straipsnio 2 dalį restruktūrizavimo administratorius kiekvienam kreditorių susirinkimui turi pateikti teismo nutarties, kuria patvirtintas kreditorių sąrašas ir jų reikalavimai, kopiją.
29. 2019 m. gruodžio 2 d. duomenimis, bendra įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtinta RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorinių reikalavimų suma sudarė 21 124 200,77 Eur, iš kurių
8 989 711,66 Eur AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas bei 9 284 168,61 Eur UAB „Žvalguva“ kreditorinis reikalavimas. Tačiau šio kreditorių susirinkimo metu galiojo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4539-232/2019, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir AB „Swedbank“ uždrausta:
1) visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2, įskaitant draudimą 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-038644-LA2 suteikiamais balsais bet kokiais klausimais balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, kurie vyktų iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo; 2) 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties
Nr. 07-038644-LA2 pagrindu vykdyti bet kokius išieškojimo veiksmus iš UAB „Lietuvos cukrus“ turto (turtinių teisių); 3) atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2. Pažymėtina, kad iš minėtos laidavimo sutarties kildinamas 3 151 254,50 Eur AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas.
30. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantų argumentams, kad pirmosios instancijos teismo pozicija dėl kreditorių susirinkimo kvorumo skaičiavimo yra nenuosekli ir prieštaringa, nes, konstatavęs, jog bendra kreditorinių reikalavimų suma turėtų būti pripažįstama
17 972 946,27 Eur (21 124 200,77 Eur – 3 151 254,50 Eur) suma, kreditorių susirinkimo kvorumą teismas vis tiek skaičiavo nuo 21 124 200,77 Eur sumos, į kurią įtraukta ir
3 151 254,50 Eur dydžio AB „Swedbank“ reikalavimo dalis. Be to, nors teismas sutiko su administratoriaus argumentais, jog AB „Swedbank“ neteisingai įskaičiavo savo turimus balsus į bendrą dalyvaujančių susirinkime kreditorių balsų skaičių, tačiau nutartyje į dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumą vis tiek įskaičiavo visą 8 989 711,66 Eur AB „Swedbank“ kreditorinį reikalavimą.
31. Šiuo atveju ginčas, visų pirma, kilęs dėl to, nuo kokios reikalavimų sumos turi būti skaičiuojamas kreditorių susirinkimo kvorumas. Teismas konstatavo, kad patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra 21 124 200,77 Eur, todėl tam, kad kreditorių susirinkimas būtų laikomas įvykęs, reikia, kad jame dalyvautų kreditoriai, kurių reikalavimų suma didesnė nei
10 562 100,36 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Kaip matyti iš ĮRĮ 26 straipsnio 1–2 dalių nuostatų, susirinkime dalyvaujančių kreditorių kvorumas skaičiuojamas nuo visų kreditorių bendros teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Kauno apygardos teismo įsiteisėjusia 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi buvo patvirtintas
8 989 711,66 Eur dydžio AB „Swedbank“ kreditorinis reikalavimas, ir nors 3 151 254,50 Eur dydžio šio reikalavimo dalimi kreditorei AB „Swedbank“ buvo uždrausta naudotis Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi, tačiau tai nereiškia, kad tokiu dydžiu sumažėjo bendras teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydis.
32. Dalyvavimas kreditorių susirinkime ĮRĮ 26 straipsnio 1 dalies prasme iš esmės reiškia kreditoriaus galėjimą susirinkime balsuoti. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi kreditorei AB „Swedbank“ buvo uždrausta 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutartimi Nr. 07-038644-LA2 suteikiamais balsais bet kokiais klausimais balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, taigi darytina išvada, kad AB „Swedbank“ 3 151 254,50 Eur dydžio reikalavimo dalis negalėjo būti įskaičiuota į susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumą, t. y. šia reikalavimo dalimi ši kreditorė neturėjo teisės kreditorių susirinkime balsuoti. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kreditorė UAB „Žvalguva“ iki susirinkimo pradžios turėjo teisę atšaukti savo balsavimo raštu biuletenį ir tokiu būdu atsisakyti dalyvauti kreditorių susirinkime. Dalyvavimas kreditorių susirinkime yra kreditoriaus teisė, bet ne pareiga, todėl darytina išvada, kad UAB „Žvalguva“ turėtas 9 284 168,61 Eur kreditorinis reikalavimas taip pat negalėjo būti įskaičiuotas į kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2019 m. gruodžio 2 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkime užsiregistravo dalyvauti kreditoriai, kurių reikalavimų suma sudarė 8 184 553,38 Eur.
33. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus vertina AB „Swedbank“ argumentus, kad, neatsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, visu 8 989 711,66 Eur vertės reikalavimu ji galėjo naudotis kaip hipotekos kreditorė, nes turto įkeitimo sandorių niekas neginčija ir neginčijo. Tokiais teiginiais AB „Swedbank“ iš esmės siekia dubliuoti savo 3 151 254,50 Eur dydžio reikalavimą ir taip apeiti Vilniaus apygardos teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytus draudimus. Laidavimo sutartimi UAB „Lietuvos cukrus“ užtikrino UAB „Arvi fertis“ prievolės pagal UAB „Arvi fertis“ ir AB „Swedbank“ 2007 m. rugsėjo 18 d. sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 07-038644-KL (su visais papildymais ir pakeitimais), kuria UAB „Arvi fertis“ buvo suteiktas 2 714 430,27 Eur kreditas, įvykdymą. Pagal laidavimo sutarties 2.1. 3.2–3.3 punktus laiduotojas laiduoja bankui už kredito gavėją ir įsipareigoja atsakyti bankui, jei kredito gavėjas neįvykdys visų ar dalies savo piniginių prievolių pagal kredito sutartį arba vykdys jas netinkamai. Laiduotojas atsako bankui ta pačia apimtimi, kaip ir kredito gavėjas – už visų mokėjimų sumokėjimą bankui. Laiduotojas už savo prievolių pagal sutartį nevykdymą atsako bankui visu savo turtu. Pažymėtina, kad ginčo dėl to, kad hipotekos sutartimi UAB „Lietuvos cukrus“ užtikrino tos pačios svetimos UAB „Arvi fertis“ prievolės įvykdymą, byloje nėra. Taigi, vien aplinkybė, kad kito asmens prievolės įvykdymas kreditoriui buvo užtikrintas ne viena, bet dviem ar daugiau užtikrinimo priemonių (nagrinėjamu atveju – laidavimo sutartimi ir hipoteka), nereiškia, kad dėl to keičiasi kito asmens prievolės įvykdymo užtikrinimus pateikusio asmens įsipareigojimų kreditoriui apimtis bei kad tokio asmens prievolės apimtis gali būti dubliuojama. Darytina išvada, kad galiojant Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarčiai, AB „Swedbank“ galėjo balsuoti tik 5 838 457,16 Eur dydžio savo kreditorinio reikalavimo dalimi.
34. Taigi negalėjimas kreditorei balsuoti 3 151 254,50 Eur kreditorinio reikalavimo dalimi suteikiamais balsais reiškia, kad tokios vertės reikalavimas negali būti įtraukiamas į susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumą, tačiau tai nereiškia, kad AB „Swedbank“ reikalavimo dalimi, kuriai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, mažinama bendra teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma, nuo kurios turi būti skaičiuojamas kreditorių susirinkimo kvorumas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad susirinkimo kvorumas turėjo būti skaičiuojamas nuo 21 124 200,77 Eur kreditorinių reikalavimų sumos ir tam, kad kreditorių susirinkimas būtų laikomas įvykusiu, jame turėjo dalyvauti kreditoriai, kurių reikalavimų suma būtų ne mažesnė kaip 10 562 100,39 Eur. Kaip minėta, 2019 m. gruodžio 2 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkime užsiregistravo dalyvauti kreditoriai, kurių reikalavimai sudarė tik 8 184 553,38 Eur sumą, o ši suma yra nepakankama, kad kreditorių susirinkimas būtų laikomas įvykusiu pagal ĮRĮ 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
35. Nurodytų aplinkybių kontekste spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, į kreditorių susirinkimo kvorumą teisingai įskaičiavęs visą 8 989 711,66 Eur dydžio AB „Swedbank“ kreditorinį reikalavimą, neteisingai į kreditorių susirinkime dalyvaujančių ir turinčių teisę balsuoti kreditorių reikalavimų sumą įtraukė ir AB „Swedbank“ 3 151 254,50 Eur kreditorinio reikalavimo dalį, kuria kreditorei teisė balsuoti kreditorių susirinkime buvo apribota. Todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo pripažinimo įvykusiu ir jo metu priimto nutarimo teisėtumo. Kadangi kreditorių susirinkimas laikomas neįvykusiu, jame negalėjo būti priimti jokie nutarimai, todėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl restruktūrizavimo plano projekto netvirtinimo pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas.
Dėl 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo
36. 2019 m. gruodžio 20 d. buvo sušauktas dar vienas RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimas, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimo pirmininko atšaukimo ir naujo pirmininko išrinkimo, o antruoju darbotvarkės klausimu nuspręsta patvirtinti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projektą. AB „Swedbank“ nuomone, šis kreditorių susirinkimas neteisėtas, nes kreditoriai nustatytais terminais nebuvo informuoti apie susirinkimo darbotvarkę, be to, neteisingai suskaičiavus dalyvaujančių kreditorių balsus, nepagrįstai nuspręsta, kad restruktūrizavimo planas yra patvirtintas.
37. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalies 3 punktą, restruktūrizavimo administratorius, gavęs restruktūrizavimo plano projektą, raštu informuoja kiekvieną kreditorių apie kreditorių susirinkimo dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui laiką ir vietą, būdus, kuriais galima susipažinti su parengtu restruktūrizavimo plano projektu ir išvada. Ši informacija turi būti pateikta likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo kreditorių susirinkimo dienos. Nors pirmosios instancijos teismas nelaikė to esminiu pažeidimu, tačiau konstatavo, kad 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimas suorganizuotas pažeidžiant nurodytą kreditorių informavimo terminą.
38. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo nesilaikyta ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų. Kadangi 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimas pripažintas neįvykusiu, todėl 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimas dėl restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo laikytinas pakartotiniu. Visi šiam klausimui spręsti būtini dokumentai ir duomenys visiems įmonės kreditoriams buvo išsiųsti kartu su 2019 m. lapkričio 20 d. restruktūrizavimo administratoriaus pranešimu dėl 2019 m. gruodžio
2 d. kreditorių susirinkimo sušaukimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visa reikiama informacija kreditoriams buvo pateikta likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki
2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo dienos. Atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime buvo balsuojama dėl to paties turinio restruktūrizavimo plano projekto, dėl kurio turėjo būti balsuojama ir 2019 m. gruodžio 2 d. susirinkime, todėl restruktūrizavimo administratorius neturėjo pareigos pakartotinai teikti tą pačią informaciją kreditoriams pagal ĮRĮ 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytus terminus.
39. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad 2019 m. gruodžio 20 d. susirinkimas laikomas įvykusiu, nėra, tačiau, ginčo šalims skirtingai skaičiuojant balsuoti susirinkime turinčių teisę kreditorių reikalavimų dydį bei skirtingai aiškinant nutarimų susirinkime priėmimo tvarką, skiriasi bylos šalių nuomonės dėl to, ar pakako kreditorių balsų restruktūrizavimo planui patvirtinti. Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalį kreditorių susirinkimas pritaria restruktūrizavimo plano projektui, jeigu už tai balsuoja kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos.
40. Pažymėtina, kad 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo metu vis dar galiojo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl, atsižvelgiant į šios nutarties 31–32 ir 34 punktuose nurodytus išaiškinimus,
3 151 254,50 Eur dydžio AB „Swedbank“ kreditorinio reikalavimo dalis negalėjo būti įtraukta į susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų sumą ir šia reikalavimo dalimi AB „Swedbank“ neturėjo teisės balsuoti ir 2019 m. gruodžio 20 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Tačiau 3 151 254,50 Eur dydžio AB „Swedbank“ reikalavimo dalis patenka į bendrą teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą, nuo kurios turi būti skaičiuojama ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta kvalifikuota dauguma, reikalinga restruktūrizavimo planui patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kreditorių reikalavimų suma, nuo kurios skaičiuotini balsai restruktūrizavimo plano projektui tvirtinti, sudaro pirmosios instancijos teismo nurodytus 29 892 201,42 Eur, o ne apeliantų nurodomus 26 740 946,92 Eur. Taigi, tam kad restruktūrizavimo plano projektas būtų patvirtintas, už jį turėjo balsuoti kreditoriai, kurių kreditorinių reikalavimų suma būtų ne mažesnė kaip 19 928 134,28 Eur. Bylos medžiaga patvirtina, kad už restruktūrizavimo plano projektą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma – 19 339 678 Eur, todėl darytina išvada, kad restruktūrizavimo planui 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkime nebuvo pritarta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2019 m. gruodžio 20 d. RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu.
Dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir restruktūrizavimo bylos nutraukimo
41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jam pateiktas tvirtinti RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projektas negali būti patvirtintas, nes neatitinka ĮRĮ
12 ir 14 straipsnių reikalavimų, todėl nutraukė UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – nustatytais terminais nepateikus restruktūrizavimo plano.
42. Kaip minėta, RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projektas nebuvo patvirtintas
2019 m. gruodžio 20 d. vykusiame kreditorių susirinkime. Atsižvelgdamas į kreditorių pritarimo reikšmę įmonės restruktūrizavimo proceso sėkmei, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai parengtam restruktūrizavimo plano projektui nepritaria įstatyme nustatyta kreditorių dauguma, restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas neturi teisės ex officio (savo iniciatyva) kištis į restruktūrizavimo plano projekto, kuris tenkintų visų kreditorių interesus, parengimo procesą ir jo pateikimą teismui tvirtinti, t. y. restruktūrizavimo plano tvirtinimas negalimas, jei planas neturi įstatyme nustatytos kreditorių daugumos palaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020).
43. Nors įstatyme nustatytos kreditorių daugumos pritarimo nebuvimas yra pakankamas pagrindas teismui netvirtinti restruktūrizavimo plano, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas taip pat pasisakė ir dėl pateikto restruktūrizavimo plano realumo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs restruktūrizavimo plane numatytas priemones, padarė išvadą, jog jos nepadės RUAB „Lietuvos cukrus“ įveikti finansinius sunkumus, išsaugoti gyvybingumą bei išvengti bankroto. Apeliantų nuomone, teismas neturėjo teisės vertinti restruktūrizavimo plano ekonominio pagrįstumo.
44. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo vaidmuo restruktūrizavimo plano svarstymo ir tvirtinimo procese neapsiriboja vien formaliu restruktūrizavimo plano, jo pateikimo teismui tvarkos atitikties įstatymo nuostatoms patikrinimu: teisminė mokumo atkūrimo procedūrų priežiūra, be kita ko, skirta restruktūrizavimo procedūrų racionaliam ir operatyviam naudojimui, kreditorių mažumos interesams užtikrinti. Spręsdamas restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, teismas turi ne tik išanalizuoti restruktūrizavimo plano atitiktį ĮRĮ 12 straipsnio reikalavimams, bet ir įvertinti numatomų restruktūrizavimo priemonių turinį, ar jos yra realios, proporcingos, galinčios užtikrinti restruktūrizavimo tikslų – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto – pasiekimą, ar šios priemonės, atitinka, be kita ko, kreditorių mažumos interesus ir pan., o restruktūrizavimo planui šių reikalavimų neatitinkant, tokio plano netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-823/2020). Jei restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės yra nepakankamos įmonės turtinei padėčiai normalizuoti arba nepagrįstos nurodytiems tikslams pasiekti ir nėra kitų būdų įmonės veiklai ir mokumui atkurti, tai tokia įmonė laikytina turinčia ne laikinų, o nuolatinio pobūdžio finansinių sunkumų ir restruktūrizavimo procesas tokiai įmonei negali būti taikomas (tęsiamas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2015).
45. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, negalima sutikti su apeliantų pozicija, kad pirmosios instancijos teismo atliekamas restruktūrizavimo plano vertinimas turi apsiriboti tik formaliu plano atitikties ĮRĮ 12 straipsnio reikalavimams įvertinimu. Kita vertus, pritartina apeliantų argumentams, kad šiuo atveju teismas, vertindamas restruktūrizavimo plano projektą, iš esmės atsižvelgė tik į AB „Swedbank“ išsakytas pastabas ir padarė nepagrįstas išvadas dėl plano ekonominio pagrįstumo.
46. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad RUAB „Lietuvos cukrus“ finansinė padėtis nėra gera ir per paskutinius metus nepagerėjo, negali būti pagrindu restruktūrizavimo planą pripažinti nerealiu, nes būtent restruktūrizavimo planas ir jame numatytos priemonės turi padėti išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Be to, kaip aplinkybes, patvirtinančias restruktūrizavimo plano nerealumą, teismas įvardino mažai tikėtiną galimybę susigrąžinti 7 598 000 Eur skolą iš UAB „Arvi biodegalai“ bei gauti 12 500 000 Eur paskolą iš UAB „Žvalguva“. Tačiau šie teismo argumentai taip pat laikytini nepagrįstais. Visų pirma, kaip paaiškinta RUAB „Lietuvos cukrus“ atskirajame skunde, restruktūrizavimo plane nurodytas
12 500 000 Eur skolų refinansavimas reiškia ne papildomos paskolos iš UAB „Žvalguva“ gavimą, o tai, kad minėta bendrovė įsipareigoja paskutiniais restruktūrizavimo metais dalį savo patvirtintos kreditorinio reikalavimo sumos pakeisti į 12,5 mln. Eur paskolą, kas iš esmės reiškia, kad UAB „Žvalguva“ sutinka atidėti 12,5 mln. Eur įsiskolinimo grąžinimo terminus. Taigi pirmosios instancijos teismo abejonės UAB „Žvalguva“ finansinėmis galimybėmis suteikti RUAB „Lietuvos cukrus“ nurodyto dydžio paskolą negali paneigti tokios restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės realumo. Be to, nors UAB „Arvi biodegalai“ finansinė padėtis nėra gera, tačiau tai savaime nepaneigia galimybės šiai bendrovei grąžinti skolą ar bent didesniąją jos dalį restruktūrizuojamai įmonei. Kaip teisingai pažymėjo RUAB „Lietuvos cukrus, UAB „Arvi biodegalai“ turi turto už 5 048 503 Eur (3 107 231 Eur ilgalaikis turtas, 1 941 065 Eur trumpalaikis turtas), kuris yra įkeistas AB „Swedbank“ už RUAB „Lietuvos cukrus“ prievoles, iš kurių dalis AB „Swedbank“ reikalavimų kildinama restruktūrizavimo byloje. Taigi realizavus šį turtą, sumažėtų tiek UAB „Arvi biodegalai“ skola RUAB „Lietuvos cukrus“, tiek ir restruktūrizuojamos įmonės įsiskolinimas AB „Swedbank“. Pirmosios instancijos teismas jokių aiškių motyvų, kodėl toks skolos susigrąžinimo ir kreditorinių reikalavimo dengimo būdas nėra įmanomas, skundžiamoje nutartyje nepateikė.
47. Pažymėtina, kad visą restruktūrizavimo laikotarpį restruktūrizavimo planas gali būti keičiamas, be to, ĮRĮ numato, kad restruktūrizavimo byla gali būti nutraukta, jeigu restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas (ĮRĮ 28 straipsnio l dalies 4 punktas). Taigi restruktūrizavimo plane esant numatytoms priemonėms, kuriomis siekiama užtikrinti restruktūrizuojamos įmonės veiklos tęstinumą, kreditorinių reikalavimų dengimą, pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios priemonės galimai nebus įgyvendintos yra per ankstyva ir nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais, tuo labiau, kad tokio turinio planas net nėra patvirtintas reikiamais kreditorių balsais. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planas negali būti tvirtinamas ir dėl neatitikties ĮRĮ 12 straipsnio reikalavimams, pripažįstama nepagrįsta.
48. Dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti teismui tvirtinti apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi pratęsė terminą RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planui parengti ir pateikti 20 kalendorinių dienų, kurios skaičiuojamos nuo teismo nutarties dėl kreditorės UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo tvirtinimo įsiteisėjimo dienos. Neatsižvelgiant į tai, kokie buvo šios nutarties priėmimo motyvai, tačiau iš minėtos nutarties rezoliucinės dalies akivaizdu, jog restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminas susietas būtent su teismo nutarties patvirtinti UAB „Žvalguva“ kreditorinį reikalavimą įsiteisėjimu. Kadangi tuo metu buvo ginčijamas visas 18 640 293 Eur dydžio UAB „Žvalguva“ kreditorinis reikalavimas, todėl pritartina apeliantų pozicijai, kad teismo nustatytas terminas restruktūrizavimo planui pateikti skaičiuotinas nuo tos datos, kai įsiteisės teismų procesiniai sprendimai dėl viso UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad AB „Swedbank“ argumentai, jog terminas planui pateikti tvirtinti skaičiuotinas nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl dalies UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, atmestini kaip nepagrįsti. Aplinkybę, kad nurodytas terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d., patvirtina ir tai, kad tuo metu dar galiojo Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iki teismo nutarties, kuria bus išnagrinėtas UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo dydžio ir pagrįstumo klausimas, įsiteisėjimo buvo uždrausta RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditoriams svarstyti klausimą dėl pritarimo / nepritarimo RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano projektui ir priimti sprendimus šiuo klausimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visas UAB „Žvalguva“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas ir įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 11 d., o restruktūrizavimo planas teismui pateiktas tvirtinti 2019 m. gruodžio 23 d., todėl darytina išvada, kad restruktūrizavimo planas teismui pateiktas tvirtinti nepraleidus teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartyje nustatyto termino.
49. ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas. Kaip minėta, restruktūrizavimo planas teismui pateiktas tvirtinti nepraleidus teismo nustatyto termino, bet toks planas negalėjo būti patvirtintas, nes neturėjo ĮRĮ nustatytos kreditorių daugumos palaikymo. Tai, kad restruktūrizavimo planui patvirtinti nepakako kreditorių balsų, buvo konstatuota tik pirmosios instancijos teismo nutartyje. Šiuo metu terminas, kuriuo teismui gali būti teikiamas tvirtinti bendrovės restruktūrizavimo planas, jau yra pasibaigęs.
50. Teismų praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrįstumo ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, teismas turi įvertinti realias restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti galimybes, o ne nagrinėti restruktūrizuojamos įmonės finansinę padėtį ir ekonomines perspektyvas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-999/2012; 2020 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-445-781/2020). Be to, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turi atsižvelgti į ĮRĮ keliamus tikslus, termino praleidimo priežastis, praleisto termino trukmę, patvirtinto restruktūrizavimo plano buvimą ar nebuvimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, siekiant priimti teisingą, protingą ir sąžiningą procesinį sprendimą bei tokiu būdu užtikrinti tinkamą kreditorių teisių ir interesų apsaugą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-999/2012; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-450/2019).
51. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nusprendė netvirtinti restruktūrizavimo plano projekto, tačiau priėmė nepagrįstą sprendimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, šiuo atveju turi būti įvertinta visa RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo bylos nagrinėjimo eiga nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, priežastys, kodėl restruktūrizavimo planas nebuvo tvirtinamas per ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, dėl kokių priežasčių buvo tęsiamas restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminas, kokiomis aplinkybėmis vyko kreditorių susirinkimai dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo.
52. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad terminas restruktūrizavimo planui pateikti teismui ne kartą buvo tęsiamas dėl vykstančių ginčų dėl UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo dydžio. Be to, Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iki UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir įsiteisėjimo dienos buvo uždrausta svarstyti restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo klausimą kreditorių susirinkimuose. Šios laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tik Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi.
53. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pagrindiniai nesutarimai dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo vyksta tarp dviejų didžiausių įmonės kreditorių – AB „Swedbank“, turinčios
8 989 711,66 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą ir nepritariančios RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimui, bei UAB „Žvalguva“, kurios kreditorinis reikalavimas – 18 052 169,26 Eur ir kuri siekia, kad restruktūrizavimo planas būtų patvirtintas ir RUAB „Lietuvos cukrus“ galėtų tęsti savo veiklą. 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo metu dėl tebevykstančių ginčų tarp kreditorių UAB „Žvalguva“ turėjo tik 9 284 168,61 Eur kreditorinį reikalavimą, o AB „Swedbank“ teisės naudotis 3 151 254,50 Eur reikalavimo dalimi buvo neteisėtai apribotos. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-201-450/2020, panaikindamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutarties dalis, kuriomis AB „Swedbank“ uždrausta visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš 2017 m. gegužės 31 d. laidavimo sutarties Nr. 07-038644-LA2, įskaitant draudimą laidavimo sutartimi suteikiamais balsais balsuoti RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditorių susirinkimuose, bei uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų įgyvendinamos teisės ir pareigos, kylančios iš minėtos laidavimo sutarties, konstatavo, kad šios laikinosios apsaugos priemonės buvo neadekvačios ir neproporcingos, per daug nutolusios priežastiniu ryšiu nuo ieškovo reiškiamo ieškinio reikalavimo ir pernelyg apribojo AB „Swedbank“ teises.
54. 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimo metu visi ginčai dėl UAB „Žvalguva“ kreditorinio reikalavimo dydžio buvo išspręsti ir ši bendrovė jau turėjo teismo patvirtintą 18 052 169,26 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris sudarė 60,39 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, tačiau šiame susirinkime visais savo turimais balsais vis dar negalėjo dalyvauti AB „Swedbank“, kurios teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudarė 30,07 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje.
55. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent nurodytos aplinkybės, kai didžiausi restruktūrizuojamos įmonės kreditoriai dėl nepagristai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, nepagrįstų skundų dėl kreditorinio reikalavimo dydžio ilgą laiką negalėjo balsuoti visa savo kreditorinių reikalavimų apimtimi, turėjo įtakos netinkamam kreditorių susirinkimų kvorumui nustatyti, kreditorių balsų, kuriais priimami nutarimai esminiu įmonei klausimu (dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo), skaičiavimui nurodytuose kreditorių susirinkimuose bei būtent tokiai restruktūrizavimo proceso eigai, kai 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimas pripažintas apskritai neįvykusiu, 2019 m. gruodžio 20 d. kreditorių susirinkimas traktuojamas pakartotiniu, tačiau restruktūrizavimo plano projektui patvirtinti pritrūko ĮRĮ reikalaujamo balsų skaičiaus. Šiuo metu UAB „Žvalguva“ kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas visa apimtimi, o AB „Swedbank“ teisės naudotis visu 8 989 711,66 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu nebėra ribojamos. Teisės klausimai, kaip turi būti nustatomas kreditorių susirinkimo restruktūrizavimo byloje kvorumas, kaip skaičiuojami kreditorių susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsai ir kokia tvarka kreditorių susirinkime priimami nutarimai dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo, teismų pateikti tik šią bylą išnagrinėjus iš esmės. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo išvados dėl restruktūrizavimo plano ekonominio nepagrįstumo nėra pagrįstos objektyviais įrodomais, planui pritaria nors ir nepakankama, tačiau didžioji dalis kreditorių. Pabrėžtina, jog restruktūrizavimo plano patvirtinimui būtina surinkti ne mažiau kaip 19 928 134,28 Eur kreditorių reikalavimų balsų, o už restruktūrizavimo plano projektą balsavo kreditoriai, kurių reikalavimų suma – 19 339 678 Eur, t. y. plano patvirtinimui pritrūko tik mažiau kaip 2 proc. balsų. Šios aplinkybės, taip pat prioriteto taikymas su finansiniais sunkumais susidūrusios įmonės mokumo atkūrimui (reabilitacinis tikslas) sudaro pagrindą spręsti, kad RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano patvirtinimo kreditorių susirinkime, o vėliau ir teisme galimybė nėra visiškai paneigta.
56. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas šiuo atveju neatitiktų įmonės restruktūrizavimui keliamų tikslų, restruktūrizuojamos įmonės daugumos kreditorių interesų ir teisėtų jų lūkesčių siekti atkurti įmonės mokumą bei stabilumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl RUAB „Lietuvos cukrus“ kreditoriams turi būti suteikta dar viena galimybė, šiuo metu nesant jokių nepagrįstų ir neteisėtų ribojimų kreditoriams laisvai įgyvendinti jų teises kreditorių susirinkime, visais savo turimais balsais galutinai apsispręsti dėl RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo plano tvirtinimo tinkamai suorganizuotame kreditorių susirinkime.
57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju byloje susiklostė tokia išskirtinė situacija, kuri pateisina restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui tvirtinti termino papildomą pratęsimą. CPK 77 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pratęsti gali būti teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai. Šiuo atveju terminas restruktūrizavimo planui pateikti teismui baigėsi 2019 m. gruodžio 31 d., todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis terminas yra atnaujinamas ir nustatomas 2 mėnesių terminas restruktūrizavimo planui RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje pateikti teismui, kuris skaičiuojamas nuo šios nutarties priėmimo dienos.
58. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, atkreipia dėmesį, jog RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo procedūros yra pradėtos iki JANĮ įsigaliojimo, todėl tolimesni klausimai dėl restruktūrizavimo plano tvirtinimo turėtų būti ir toliau sprendžiami vadovaujantis ĮRĮ nustatytu reglamentavimu (JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties dalis dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo administratoriaus skundo dėl 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir kreditorių susirinkimo nutarimo 1-uoju darbotvarkės klausimu panaikinimo netenkinimo.
Tenkinti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo administratoriaus 2019 m. gruodžio 12 d. skundą ir pripažinti neteisėtu restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovė „Lietuvos cukrus“ 2019 m. gruodžio 2 d. kreditorių susirinkimą bei jo metu priimtą nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu.
Atnaujinti terminą restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo planui pateikti ir nustatyti 2 mėnesių terminą restruktūrizavimo planui RUAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo byloje pateikti teismui, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties dalį dėl 2019 m. gruodžio
20 d. kreditorių susirinkimo nutarimo 2-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu ir restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovė „Lietuvos cukrus“ restruktūrizavimo administratoriaus prašymo dėl restruktūrizavimo plano patvirtinimo atmetimo palikti nepakeistą.
Teisėjas Artūras Driukas