Civilinė byla Nr. 2A-419/2013

 Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTAS

                         Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š., T. Š. ir N. Š., veikusios savo ir nepilnamečių vaikų vardu, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3945-262/2011 pagal ieškovų V. Š., T. Š. ir N. Š., veikusios savo ir nepilnamečių vaikų vardu, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Leilandas“ dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, byloje dalyvaujantys tretieji asmenys A. N. ir „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. Š., T. Š. ir N. Š. kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo UAB „Leilandas“ ieškovės V. Š. naudai 348 657,24 Lt, ieškovo T. Š. naudai 24 904,09 Lt, ieškovės N. Š. naudai 74 712,27 Lt neturtinei žalai atlyginti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai nurodė, kad 2005 m. spalio 21 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu A. N., vairuodamas UAB „Leilandas“ priklausantį autobusą (duomenys neskelbtini), įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, išvažiuodamas iš sankryžos nesustojo ir partrenkė perėjoje ėjusią ieškovę V. Š.. Dėl įvykusio eismo įvykio V. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Iškart po eismo įvykio mergaitė komos būsenoje buvo nugabenta į Viešąją įstaigą (toliau tekste - VšĮ) Vilniaus Universiteto vaikų ligoninę, kur jai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio, galvos smegenų sumušimo ir rankos traumos. Dėl patirtų sužalojimų V. Š. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (iki 2007 m. lapkričio 20 d. buvo nustatytas sunkus neįgalumo lygis). Be to, mergaitė gali judėti tik specialiu autotransportu, ji mokosi namuose, dėl ko turi 2 kartus mažiau pamokų, ir tai, ieškovų vertinimu, ateityje tikrai atsilieps jos išsilavinimui, sumažins galimybes tęsti mokslus universitete ar kitoje aukštojoje mokslo įstaigoje. Negavus tinkamo išsilavinimo V. Š. vargu ar galės tikėtis normalaus darbo, nes fizinio darbo dėl patirtų sužalojimų mergaitė negalės dirbti. Dėl eismo įvykio V. Š. turėjo praleisti vienerius mokslo metus, nuolat turi stiprinti savo jėgas būdama sanatorijose, jai buvo atliktos keturios operacijos. Po atliktų operacijų mergaitės dešinės rankos dilbyje liko dideli, gilūs, kūną bjaurojantys randai. Dėl tos priežasties, kad V. Š. yra augantis vaikas, sukietėję stabilūs randai, kliudantys vystytis rankos audiniams, sukelia ne tik estetinį ir psichologinį diskomfortą, bet ir nuolatinius nemalonius fizinius pojūčius. V. Š. rankų dilbiai akivaizdžiai skiriasi, kadangi eismo įvykio metu buvo nuplėšta rankos oda ir audiniai, dėl ko sužalota ranka yra gerokai plonesnė nei sveikoji. Ieškovų teigimu, medikai mano, jog V. Š. ranka negalės niekad būti kaip buvusi, o ateityje mergaitei dar teks iškęsti ne vieną operaciją.

Eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sužalota V. Š., įvyko vyresniojo brolio T. Š. akivaizdoje. T. Š. yra dvejais metais vyresnis už seserį, jis žinojo, kad yra atsakingas už sesers saugumą ir privalo ja rūpintis. Prieš eismo įvykį, įžengdamas į važiuojamąją gatvės dalį, T. Š. vedė seserį už rankos. Paskutinę sekundę pamatęs artėjantį trečiojo asmens vairuojamą autobusą, T. Š. spėjo atšokti atgal šaligatvio link, bandydamas patraukti paskui save ir seserį, tačiau jam neužteko jėgų. Savo akimis matęs, kaip autobusas parbloškė seserį, buvęs šalia jos pirmosiomis minutėmis po įvykio, nesuprasdamas, ar ištikta komos sesuo gyva ar mirusi, T. Š. išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą ir šoką. Jis pradėjo kaltinti save dėl to, kad nesugebėjo apsaugoti sesers nuo nelaimės. Dėl ištinkančio nervinio tiko, nemigos, nuolatinių košmarų ir kitų vegetacinės sistemos sutrikimų, T. Š. ne kartą konsultavo psichologas, jam iki šiol reikalinga psichologo pagalba, berniukas vartoja raminamuosius vaistus, lankosi sanatorijoje.

Taip pat nuo eismo įvykio ieškovė N. Š. prarado iki tol gyventą normalų įprastą gyvenimą, jo džiaugsmą, įvykio metu buvo suluošinti iškart du jos vaikai. Nuo eismo įvykio iki šiol kiekvieną dieną ieškovės rūpestis - rūpintis vaikų sveikata, įvykusios nelaimės problemų sprendimu. Apie eismo įvykį ji sužinojo iš kaimynų, įvykio vietoje buvo po kelių minučių, kol dar nebuvo išvežta jos dukra. Dėl eismo įvykio N. Š. išgyveno nenusakomus jausmus, matė savo vaiką be sąmonės. Vėliau N. Š. vyko kartu su dukterimi į ligoninę, beveik dvi paras buvo nežinomybėje ar mergaitė išgyvens. Dėl nesibaigiančių operacijų bei kitų medicininių procedūrų, ieškovė išgyveno nuolatines dvasines kančias ir emocinį sukrėtimą. N. Š. nuolat išgyvena nerimą, įtampą ir stresą, baiminasi dėl dukters patirtos galvos traumos pasekmių bei išgyvena dėl ateityje reikalingų operacijų. Dėl nuolatinės įtampos pablogėjo ieškovės sveikata - sutriko širdies veikla, atmintis, koordinacija, atsirado nemiga. Dėl eismo įvykio bei po jo patirtų sukrėtimų N. Š. pradėjo vartoti raminamuosius vaistus.

Ieškovai taip pat pažymėjo, jog atsakovo UAB „Leilandas“, kaip transporto priemonių valdytojo, civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta „BTA Insurance Company“ SE, kuris atlygino ieškovų, patirtą turtinę žalą, taip pat sumokėjo 500 eurų (1 726,40 LT) išmoką neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas UAB „Leilandas“ prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, byloje atlikus autotechninę ekspertizę, ekspertas negalėjo nustatyti, kokiam šviesoforo signalui degant į sankryžą įvažiavo autobusas, todėl neatmetama, jog ir pačios nukentėjusiosios V. Š. neatsargūs veiksmai galėjo būti eismo įvykio priežastimi. Atsakovas nurodo, jog T. Š. ir N. Š. prašymai dėl atlygintinos žalos dydžio yra nepagrįsti, o gydytojų, apžiūrėjusių V. Š., išvados dėl tolesnio mergaitės gydymo, skirtingos.

Trečiasis asmuo A. N. prašo ieškinį atmesti. Trečiojo asmens vertinimu, ieškovai reikalaudami atlyginti didžiulę pinigų sumą už jiems 2005 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu padarytą neturtinę žalą, nepateikia teismui jokių įrodymų, kad ši žala atsirado tik dėl trečiojo asmens, kaip autobuso vairuotojo, veiksmų. Trečiasis asmuo teigia, kad jo veiksmai galėjo būti eismo įvykio priežastimi tik tuo atveju, jeigu jis vykdydamas darbines pareigas, būtų tyčia pažeidęs Kelių eismo taisyklių nuostatas. A. N. teigimu, tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu ir padaryta žala buvo susiję ieškovų T. Š. ir V. Š. veiksmai, t.y. neatidus jų elgesys šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad 2005 m. spalio 21 d. eismo įvykio metu visą padarytą turtinę ir neturtinę žalą lėmė vien tik autobuso vairuotojo veiksmai.

Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje veikiantis per „BTA Insurance Company“ SE filialą, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad dėl įvykusio eismo įvykio N. Š. kreipėsi į draudimo bendrovę. Išnagrinėjus visus pateiktus dokumentus šis įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Kadangi eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta ieškovės V. Š. sveikata, remiantis teisės aktų nuostatomis 2007 m. kovo 27 d. ieškovei buvo išmokėta maksimali suma neturtinei žalai atlyginti t.y. 1 726,40 Lt, todėl draudimo bendrovė neturi pagrindo mokėti daugiau nei numato minėtas įstatymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Leilandas“ ieškovės V. Š. naudai 50 000 Lt, ieškovės N. Š. naudai 20 000 Lt, ieškovo T. Š. naudai 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje neginčijamai įrodyta, kad dėl eismo įvykio ieškovė V. Š. patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, todėl ji įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsižvelgęs į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens (už žalos padarymą atsakingo asmens) kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taikė žalos mažinimo institutą ir ieškovei V. Š. neturtinę žalą dėl sveikatos sutrikdymo mažino iki 50 000 Lt.

Teismas taip pat sprendė, jog dėl įvykusio eismo įvykio ir patirtų dvasinių išgyvenimų teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi ir tiesiogiai eismo įvykio metu nenukentėję asmenys, t.y. N. Š. ir T. Š.. Išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas priteisė minėtiems ieškovams atitinkamai 20 000 Lt ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai V. Š., T. Š. ir N. Š., veikusi savo ir nepilnamečių vaikų vardu, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmesti ieškovų reikalavimai, priimti naują sprendimą ir iš atsakovo UAB „Leilandas“ ieškovės V. Š. naudai priteisti 298 657,24 Lt, ieškovo T. Š. naudai 19 904,09 Lt, ieškovės N. Š. naudai 54 712,27 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliantų teigimu, teismas pažeidė teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, neįvertino pažeistų vertybių reikšmingumo, bei to, kad dėl įvykusio eismo įvykio kilusios pasekmės negrįžtamai pakeitė ieškovų gyvenimus. Apeliantų manymu, teismas nesprendė kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o svarstė nukentėjusio asmens reikalaujamo priteisti neturtinės žalos dydžio sumažinimo klausimą, atsižvelgęs į atsakovo turtinę padėtį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Asmens patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas principas. Neturtinės žalos atlyginimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja CK 6.250 straipsnis. Kasacinio teismo praktika dėl CK 6.250 straipsnio nuostatų taikymo bei aiškinimo yra nuosekliai išplėtota. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas savaime nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta, t.y. asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Bet net ir atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

Bylos duomenimis nustatyta, jog tiek eismo įvykio metu nukentėjusi V. Š., tiek ir dėl patirtų išgyvenimų jos motina su broliu turi teisę reikalauti žalos atlyginimo. Tokią neginčijamą išvadą padarė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nagrinėdamas baudžiamąją bylą Nr. 1-140-503/08, kurioje trečiasis asmuo A. N. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje (nustatančią atsakomybę už Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus), konstatavo, jog kaltinamasis pažeidė Kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta V. Š. sveikata. Taigi, teismų sprendimais faktiškai jau yra nustatyta, kad tarp neteisėtų trečiojo asmens A. N. veiksmų, neatitikusių Kelių eismo taisyklių reikalavimų, ir eismo įvykio kilimo bei dėl jo atsiradusių pasekmių yra priežastinis ryšys, t.y. nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad esant byloje nustatytoms sąlygoms, trečiojo asmens A. N., vykdžiusio atsakovo UAB „Leilandas“ darbines funkcijas ir vairavusio šiam priklausiusią transporto priemonę, civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246-6.248 str.) bei nesant pagrindo visiškam atleidimui nuo jos, spręstinas klausimas, ar pagrįstas, teisėtas ir atitinkantis teismų praktiką yra pirmosios instancijos teismo ieškovams priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Apeliantai, nesutikdami su jiems priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Vienas iš neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Atlyginant turtinę žalą, visais atvejais yra įmanoma vadovautis visiško žalos atlyginimo principu, kai padarytos žalos dydis gali būti išreiškiamas piniginiu ekvivalentu ir ta žala gali būti atlyginama pinigais. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.). Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui ir turi spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2009).

Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-170/2010). Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti būtina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, remiantis nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais sprendė, jog nagrinėjamoje byloje didinantys neturtinės žalos atlyginimą kriterijai yra pažeistos vertybės pobūdis, t.y. nepilnamečio vaiko sveikata, mažinantys – trečiojo asmens, atsakingo už nusikalstamos veikos padarymą, kaltės forma ir atsakovo turtinė padėtis.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius, pavyzdžiui, asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2006). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį, vertino įstatymu ir teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Teismas įvertino, jog nagrinėjamu atveju negrįžtama žala padaryta nepilnametės sveikatai. Gydant patirtus sužalojimus, apeliantei buvo atliktos kelios operacijos, po to sekė ilgas reabilitacinis gydymas. Dėl patirtų traumų apeliantė neteko įprasto gyvenimo, jai buvo skirtas mokymasis namuose, ant sužalotos rankos liko randų, keliančių tiek fizinį, tiek ir dvasinį diskomfortą. Fizinės sveikatos sutrikdymas paveikė nukentėjusiosios socialinį gyvenimą, buvo apribotos jos galimybės bendrauti su bendraamžiais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nurodytos aplinkybės rodo, kad apeliantė dėl eismo įvykio pasekmių neabejotinai patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ieškovei buvo ne tik nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, bet ir pakito gyvenimo būdas, pasikeitė gyvenimo įpročiai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apeliantei V. Š. priteistinos žalos dydžio, įvertino ne tik bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bet ir specialiuosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus, todėl apeliantų teiginiai, jog teismas neatsižvelgė į praktikoje suformuotus neturtinės žalos nustatymo kriterijus laikytini nepagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog įvertinti ir tuo labiau išreikšti pinigine suma apeliantų patirtus dvasinius išgyvenimus objektyviai nėra įmanoma. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į mergaitės patirtas fizines kančias, visų apeliantų patirtą dvasinį skausmą ir patirtos traumas liekamuosius reiškinius, tačiau teisėjų kolegija atkreipia apeliantų dėmesį, jog dvasiniai sukrėtimai žalą patyrusių asmenų suvokiami subjektyviai, jie patirtas kančias ir jų padarinius suvokia per savo suvokimo prizmę, o jų mastas ir padariniai neatsispindi medicininiuose ir procesiniuose dokumentuose, tačiau tik remiantis objektyvia bylos medžiaga ir nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais teismas vadovaujasi nustatydamas priteistinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos medžiagą, pateiktus išrašus iš medicininių dokumentų, apklausė medikus, įsiklausė į jų nuomonę, įvertino trečiojo asmens kaltės laipsnį bei atsakovo turtinę padėtį bei pagrįstai ir teisėtai nustatė apeliantams priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nesprendė kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo, o svarstė nukentėjusio asmens reikalaujamo šio dydžio sumažinimo klausimą ir nepagrįstai sumažino prašomos priteisti žalos atlyginimo sumas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais nesutinka ir pažymi, jog atsakovo turtinės padėties ir žalą sukėlusio asmens kaltės formos nustatymas yra įtvirtintas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kaip vienas iš vertintinų kriterijų, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Nors žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį, tačiau bet kokiu atveju jis vertinamas kartu su kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju atsakovas yra juridinis asmuo, kurio veikla, remiantis civilinės bylos medžiaga, yra nuostolinga (t. 2, b.l. 179-180, 177-178, 207-208). Eismo įvykį sukėlė atsakovo UAB „Leilandas“ darbuotojas (t. 2, b.l. 59), į kurį atsakovas, atlyginęs žalą nukentėjusiesiems, gali nukreipti išieškojimą (CK 6.264 str. 3 d, 6. 280 str. 1 d.), todėl ši aplinkybė priteisiant neturtinės žalos dydį taip pat turi būti įvertinta. Didelių piniginių sumų priteisimas iš sunkiai besiverčiančio ir turtinės padėties pagerėjimo perspektyvų neturinčio fizinio asmens gali būti jam nepakeliama našta, prilygstančia nubaudimui. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Įvertinus išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo priteistų apeliantams neturtinės žalos atlyginimo sumų vertinti nepagrįstai sumažintomis.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog siekdamas įvertinti apeliantams priteistų sumų pagrįstumą, teismas, nustatęs jog eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota V. Š., įvyko 2005 metais, o byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama praėjus beveik aštuoniems metams, suteikė bylos šalims galimybę pateikti aktualius įrodymus, jų manymu turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui. Apeliantai teismui pateikė duomenis, jog tiek V. Š., tiek ir T. Š. dėl patirtų dvasinių ir fizinių traumų reabilituojasi Vaikų reabilitacijos skyriuje Druskininkų „(duomenys neskelbtini)“. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinika duomenimis, apeliantai V. Š. ir T. Š. yra stebimi ir gydomi savo šeimos gydytojų, tačiau duomenų apie laikotarpiu nuo 2011 m. (nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo) iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, pablogėjusią apeliantų sveikatos būklę, atliktas medicinines intervencijas ar dėl patirtų traumų pritaikytą papildomą gydymą, nepateikta. Todėl teismo vertinimu, V. Š. sveikatos būklė po patirtos traumos išlieka stabili, be žymesnių pokyčių, dėl ko pagrindo teigti, jog yra naujų faktų ir aplinkybių, liudijančių jog priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra neteisingas, nėra pagrindo. Be to, ir atsakovo pateikti buhalteriniai duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog net ir priteisus apeliantams jų prašomas neturtinės žalos atlyginimo sumas, jis būtų pajėgus sumokėti priteistą žalą, kadangi remiantis 2012 metų balanso duomenimis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai gerokai viršija pusę įmonės į balansą įrašyto turto vertės, t.y. įmonė yra ties nemokumo riba.

Apeliantų teigimu, be fizinių ir dvasinių sukrėtimų, turi būti vertinami ir patirto įvykio liekamieji reiškiniai, t.y. V. Š. apribota galimybė bendrauti su bendraamžiais ir gauti išsilavinimą bei dėl sužalojimų likę randai ant rankos. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantės patirti gyvenimo pokyčiai (dėl dešinio dilbio žaizdos likę randai, mokymasis namuose) neabejotinai turi reikšmės mergaitės vystymuisi ir socializacijai, tačiau šias aplinkybes, priteisdamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino, naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmės įvertinant gyvenimo pokyčius, kuriuos lėmė eismo įvykis, nepateikta. Be to, remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog objektyvių aplinkybių trukdančių mergaitei lankyti mokyklą ar bendrauti su bendraamžiais nenustatyta (t. 1, b.l. 168, 184), dėl eismo įvykio metu sužalotos V. Š. dešinės rankos traumos ir likusių randų tolesnio gydymo vieningos gydytojų nuomonės nėra pateikta (t. 2, b.l. 182-189). Duomenų, jog po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, V. Š. buvo atlikta plastinė ar kitokio pobūdžio potrauminė operacija, nepateikta, todėl nustačius, jog apeliantų nurodyti teiginiai jau yra įvertinti pirmosios instancijos teismo priimant sprendimą, o naujų faktų ir aplinkybių, sudarančių pagrindą persvarstyti priteistos neturtinės žalos dydį nepateikta, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo keisti priimto sprendimo. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog apeliantei V. Š. neatimama galimybė ateityje, pateikus naujus įrodymus, pagrindžiančius patirtas papildomas gydymosi išlaidas ar kitus duomenis, leidžiančius prašyti atlyginti jos patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kreiptis į teismą dėl papildomų sumų priteisimo.

Vertinant dėl apeliantams N. Š. ir T. Š. priteistinos neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, todėl kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. CK nenumato kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos už nukentėjusiojo asmens sužalojimus bendrais pagrindais. Todėl turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, kad nagrinėjamas atvejis turi išimtinumo sąlygų, kas leistų pripažinti, kad apeliantė N. Š. (nepilnamečio vaiko motina) ir jos sūnus T. Š. (kuris tiesiogiai matė kaip buvo partrenkta jo sesuo) turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamu atveju nukentėjo apeliantės N. Š. duktė, kuri eismo įvykio metu buvo nepilnametė, ji patyrė sunkius sveikatos sužalojimus, kurį laiką jos būklė buvo ypač sudėtinga, todėl motina neabejotinai patyrė didelį stresą, be to, nuolat yra priversta galvoti kaip sužalojimų pasekmės ateityje paveiks dukters sveikatą ir jos gyvenimą. Tuo tarpu T. Š. buvo eismo įvykio, kurio metu buvo sunkiai sužalota jo sesuo, liudytojas. Tuo metu dar nepilnametis T. Š. neabejotinai buvo sukrėstas dėl sesers sužalojimų, nežinomybės ar ji yra gyva. Visos šios aplinkybės rodo, kad N. Š. ir T. Š. patyrė ir patiria ypatingai didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, emocinį sukrėtimą, nežinomybę dėl savo vaiko ir sesers ateities, todėl teisėjų kolegijos nuomone, apeliantai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą ir jis pirmosios instancijos teismo nustatytas atsižvelgiat į teisingumo ir protingumo principus ir pagrindo keisti priteistos neturtinės žalos dydžius nėra.

Apeliantai taip pat mano, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktikoje suformuotus kriterijus nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Tačiau nepaisant to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį rėmėsi kasacinio teismo praktika ir vadovaudamasis ja priėmė pagrįstą sprendimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1167/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2009 ir kt.)

Teisėjų kolegija, byloje nustatytų aplinkybių kontekste įvertinusi apeliantams kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y. sveikatos sužalojimo laipsnį, pobūdį, sveikatos sužalojimo turtinius ir neturtinius padarinius, sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltės formą (trečiojo asmens nusikaltimas pripažintas neatsargiu), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                          Danutė Gasiūnienė

                 Kazys Kailiūnas

                 Egidija Tamošiūnienė