Administracinė byla Nr. eP-18-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00061-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje
Nr. eA-2440-624/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, E. N. individualiai įmonei, akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos jūra“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, uždarajai akcinei bendrovei „Spika“, uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai „Aistra“, uždarajai akcinei bendrovei „Monistico“, uždarajai akcinei bendrovei „Stekutis“, uždarajai akcinei bendrovei „Froja“, uždarajai akcinei bendrovei „Krantas LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Ramsun“, uždarajai akcinei bendrovei „Starkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Banginis“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Rikneda“ (toliau – ir Bendrovė) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Žuvininkystės tarnyba) Perleidžiamųjų žvejybos teisių jūrų vandenyse suteikimo komisijos, sudarytos Žuvininkystės tarnybos direktoriaus 2019 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. V1-114, (toliau – ir Komisija) 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) (toliau – ir Protokolas) dalį, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Senoji Baltija“,
UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“, ir įpareigoti Komisiją spręsti klausimą iš naujo vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 9 dalimi; 2) panaikinti Protokolo dalį, kuria skirtos menkių, šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 dalimi. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

1.1.                      2019 m. gruodžio 12 d. vyko Komisijos posėdis, kuriame ūkio subjektams buvo patvirtintos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų, lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams (toliau – ir perleidžiamosios teisės). Bendrovė 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė Žuvininkystės tarnybai motyvuotą pranešimą (prašymą) apie klaidas, dėl kurių buvo neteisingai paskirstytos perleidžiamosios teisės. Bendrovė savo pranešime nurodė, kad Komisija, suteikdama ūkio subjektams perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje
2020–2034 metams, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis. Atsakydama UAB „Rikneda“, Žuvininkystės tarnyba 2019 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. R18/2019-871 nurodė, kad UAB „Rikneda“ neatitinka Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalies sąlygos (2017 m. ir 2018 m. nenaudojo žvejybos galimybių), todėl jai yra neskiriamos perleidžiamosios teisės 2020–2034 metams. Žuvininkystės tarnyba 2019 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. R18/2019-871 nenurodė, kad Komisija ūkio subjektams skyrė perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, vadovaudamasi Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis. 2019 m. gruodžio 27 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame ūkio subjektams buvo patikslintos ir patvirtintos perleidžiamosios teisės 2020–2034 metams. Sprendžiant iš šio posėdžio 2019 m. gruodžio 27 d. protokolo
ŽKB-9(6.1), Komisija, skirstydama perleidžiamąsias teises, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis.

1.2.                      Žuvininkystės tarnyba 2020 m. vasario 17 d. rašto Nr. R18/2020-169 3 dalyje pateikia duomenis, kad menkių perleidžiamosios teisės 2020–2024 metams buvo paskaičiuotos iš
3 paskutinių metų iki tų metų, kai baigiasi perleidžiamųjų teisių galiojimas, tik UAB „Froja”. Komisija, skyrusi ūkio subjektams perleidžiamąsias teises į žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams, neatsižvelgė į tai, kad 2017 m. spalio 10 d. posėdžio protokolu ŽKB-9(6.1) aukcione buvo parduotos menkių ir lašišų perleidžiamosios žvejybos teisės, ir ūkio subjektams, kurie dalyvavo šiame aukcione, žvejybos teises paskyrė ne iš 3 paskutinių metų iki tų metų, kai baigiasi perleidžiamųjų teisių galiojimas, kaip numatyta Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio
9 dalyje, bet iš 10 pasirinktų paskutinių metų iki žvejybos teisės galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 9 dalimi, 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžiuose priimti sprendimai atžvilgiu tų ūkio subjektų, kurie menkių perleidžiamąsias žvejybos teisės įsigijo aukcione, t. y. AB „Senoji Baltija“,
UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individuali įmonė, turėtų būti panaikinti ir nustatyti iš naujo. Kadangi UAB „Strimelė“ yra reorganizuota į UAB „Krantas LT”, tai ir UAB „Krantas LT” turėtų būti perskaičiuotos perleidžiamosios menkių teisės.

1.3.                      Žuvininkystės tarnyba 2020 m. vasario 17 d. rašto Nr. R18/2020-169 2 dalyje pateikia duomenis, kad AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“ yra perleidę ar įsigiję perleidžiamąsias žvejybos teises 2017–2019 metais, tokiu būdu šiems ūkio subjektams, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 dalimi, perleidžiamosios žvejybos teisės turėjo būti nustatomos vertinant žvejybos rezultatus 3 metus po teisių perdavimo, o ūkio subjektams, perleidusiems dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes ne anksčiau kaip arba lygiai prieš 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo
174 straipsnio 8 dalimi, 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžiuose priimti sprendimai, skiriant menkių, šprotų ir strimelių perleidžiamąsias teises, atžvilgiu tų ūkio subjektų, kurie perleidžiamąsias žvejybos teisės įsigijo ar perleido 2017–2019 metais, t. y. AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, turėtų būti panaikinti ir nustatyti iš naujo.

1.4.                      Komisija, ūkio subjektams skirdama perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, nesilaikė konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, kai daliai ūkio subjektų skyrė žvejybos teises, netaikant Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalių reikalavimų, kai UAB „Rikneda“ buvo neskirtos perleidžiamosios žvejybos teisės, taikant Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio
4 dalies nuostatas. Panaikinus neteisėtą Komisijos Protokolą ar jo dalis, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 10 dalimi, ūkio subjektai po perskirstymo likusias perleidžiamąsias teises galės įsigyti aukcionu būdu.

2.       Atsakovas Žuvininkystės tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

2.1.                      Nustatyta, jog UAB „Rikneda“ nevykdė žvejybos nei 2017 m., nei 2018 m. Pagal Žuvininkystės įstatymo reikalavimus ūkio subjektui perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių 2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Pareiškėjo prašymas panaikinti ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ skirtą menkių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020–2034 metams bei ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“,
UAB „Monistico“ skirtą šprotų ir strimelių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę
2020–2034 metams nepagrįstas. Šie ūkio subjektai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl jiems buvo skirtos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams.

2.2.                      Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Žuvininkystės tarnyba, skirdama perleidžiamąsias teises, turėjo nurodyti skaičiavimams pasirinktinus metus, t. y. 10 metų, įskaitant ir 2019 m. Buvo vadovaujamasi ankstesnių metų praktika – Žuvininkystės tarnybos 2016 m. gruodžio 22 d. posėdžio protokolu, kuriuo buvo skirstomos perleidžiamosios žvejybos teisės Baltijos jūroje 2017–2019 metų laikotarpiui ir tuo metu skaičiavimai buvo atliekami pagal 2006–2015 metų sugavimų istoriją, o 2016 m. sugavimų istorija nebuvo vertinama. Atsižvelgus į tai ir laikantis nuoseklios bei vienodos perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstymo tvarkos, būtent taip ir buvo paskirstytos perleidžiamosios žvejybos teisės 2019 m. Be to, Vilniaus apygardos teismas administracinėje byloje
Nr. I-2243-968/2017 konstatavo, kad Žuvininkystės tarnyba teisėtai ir pagrįstai 2017–2019 metais perleidžiamąsias žvejybos teises skirstė neįtraukdama 2016 m. atskaitos duomenų. Taigi, Žuvininkystės tarnyba vadovavosi galiojančia teismų praktika ir ja rėmėsi skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, neįtraukdama 2019 m. duomenų. Be to, Žuvininkystės tarnyba, skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, negalėjo įtraukti atskaitos duomenų už 2019 m., nes būtų pažeidusi įstatymo reikalavimus (Žuvininkystės įstatymo 174 str. 2 p.).

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir ŽŪM) atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. ŽŪM atsiliepime teigė, kad:

3.1.                      Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos 3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys, iš paskutinių 10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Teisės į žvejybos galimybes buvo suteikiamos 2019 m. pabaigoje, todėl būtent 2019 m. negalėjo būti pasirenkami. Taip pat ūkio subjektams sudarius galimybę rinktis ir tuos metus, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, susidarytų situacija, kad teisės suteikiamos neturint visų metų (iki tų metų gruodžio
31 d.) žvejybos duomenų.

3.2.                      Nors pareiškėjas akcentavo, kad kitiems ūkio subjektams teisės į žvejybos galimybes buvo suteiktos nepagrįstai, tačiau jis nepateikė jokių objektyvių duomenų ir įrodymų, o vien tik prielaidos, kad Komisija netinkamai pritaikė teisės aktų normas, nėra pagrįstas pagrindas pripažinti Komisijos sprendimus neteisėtais. Be to, pareiškėjui neskirta teisė į žvejybos galimybes dėl to, kad pareiškėjas neatitiko teisės į žvejybos galimybes skyrimo sąlygos, nustatytos Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje – per paskutinius 2 kalendorinius metus iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, nenaudojo individualių žvejybos galimybių, t. y. nevykdė verslinės žvejybos. Kitiems ūkio subjektams suteiktos teisės į žvejybos galimybes niekaip nedaro įtakos Komisijos sprendimui pareiškėjo atžvilgiu ir nepažeidė pareiškėjo teisių ar interesų.

4.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos šprotai“ pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose tvirtino, kad iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kaip ginčijamų Protokolo dalių panaikinimas paveiks pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, kadangi Protokolo dalis, kuria atsisakyta skirti pareiškėjui perleidžiamąsias teises, nėra ginčijama. Taigi, pareiškėjo skundas atmestinas kaip pareikštas asmens, neturinčio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ir neginčijančio savo paties teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimo. Be to, atsakovas tinkamai pareiškėjo atžvilgiu pritaikė Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalį, kuri nustato specialiąsias nuostatas dėl teisių neskyrimo tuo atveju, jeigu ūkio subjektas pastaruosius 2 metus nevykdė žvejybos. Kaip matyti iš paties skundo turinio, šios nuostatos taikymo pareiškėjas neginčija.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Rikneda“ skundą.

6.       Teismas nustatė, kad UAB „Rikneda“ nei 2017 m., nei 2018 m. žvejybos nevykdė. Šį faktą teismo posėdžio metu patvirtino ir pats pareiškėjo atstovas, kuris pažymėjo, kad 2019 m. prasidėjus draudimui žvejoti menkę, kita žuvis nebuvo žvejojama, nes tai daryti buvo finansiškai nenaudinga. Teisės į žvejybos galimybes buvo suteikiamos 2019 m. pabaigoje, todėl būtent 2019 m. negalėjo būti pasirenkami. Žuvininkystės tarnyba, skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, negalėjo įtraukti atskaitos duomenų už 2019 m., nes būtų pažeidusi įstatymo reikalavimus. Ūkio subjektams sudarius galimybę rinktis ir tuos metus, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, susidarytų situacija, kad teisės suteikiamos neturint visų metų (iki tų metų gruodžio
31 d.) žvejybos duomenų. Atsakovas teismui pateikė Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos „Baltijos žvejas“ (toliau – ir Asociacija) 2019 m. gruodžio 4 d. raštą „Dėl perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo“, kuriuo Žuvininkystės tarnyba buvo informuota, nurodant, kad „žvejyba Baltijos jūroje vykdoma nepertraukiamai, taigi perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstymas 2020 m. pradžioje lemtų ūkio subjektų negalėjimą vykdyti nuolatinės žvejybos 2020 m. sausio mėnesį, kas lemtų ne tik savalaikio kvotų neišgaudymą, bet ir milžiniškus nuostolius, susijusius su laivų prastova (įgulos, kuras, uosto mokesčiai ir pan.). Šių nuostolių patyrimas būtų sąlygotas išimtinai tik Tarnybos neveikimo laiku nevykdant Žuvininkystės įstatyme numatytų pareigų paskirstyti perleidžiamąsias žvejybos teises bei pagal jas žvejybos kvotas.“ Asociacija rašte prašė laikytis teismų sprendimų, nuoseklios praktikos bei užtikrinti perleidžiamųjų žvejybos teisių paskirstymą 2019 m. Taip pat Asociacija rašte pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. įsiteisėjusiu galutiniu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2243-968/2017 konstatuota, jog Žuvininkystės tarnyba teisėtai ir pagrįstai 2017–2019 m. perleidžiamąsias žvejybos teises skirstė 2016 m. neįtraukdama 2016 m. atskaitos duomenų. Asociacija akcentavo, kad aktualus teisės aiškinimas ir taikymas yra pateiktas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo Žuvininkystės tarnyba privalo vadovautis. Esant šioms aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad Žuvininkystės tarnyba vadovavosi Žuvininkystės įstatymu ir galiojančia teismų praktika skirstydama perleidžiamąsias žvejybos teises, neįtraukdama 2019 m. duomenų.

7.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo panaikinti ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ skirtą menkių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020–2034 metams bei ūkio subjektams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“,
UAB „Monistico“ skirtą šprotų ir strimelių žvejybos perleidžiamąją teisę 2020–2034 metams bei vienu iš skundo argumentų nurodo tai, jog Komisija, skirstydama perleidžiamąsias teises
2020–2034 metams, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatomis. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, argumentuodamas, kad skunde išvardinti ūkio subjektai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl jiems buvo skirtos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams. Teismas su šiais atsakovo argumentais sutiko, kadangi į bylą nepateikta jokių duomenų, kurie leistų suabejoti šiais atsakovo teiginiais. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad atsakovas kitiems ūkio subjektams patvirtino perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, nesivadovaudamas Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų ir įrodymų. Tai, kad Komisija netinkamai pritaikė teisės aktų normas, teismo vertinimu, yra vien tik pareiškėjo prielaidos ir tai nesudaro pagrįsto pagrindo pripažinti Komisijos sprendimą neteisėtu. Komisija, priimdama sprendimus, teisingai vadovavosi Žuvininkystės įstatymu bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.

8.       Teismas pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje aktuali Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 2 dalis, kuri aiškiai numato, jog kiekvienas ūkio subjektas turi teisę pasirinkti bet kuriuos
3 kalendorinius metus, pagal kuriuos bus apskaičiuojami atskaitos duomenys iš paskutinių
10 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais konkrečiam ūkio subjektui yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes. Tai reiškia, kad, skiriant 2019 m. teisę į tam tikros rūšies žuvų žvejybos galimybes, ūkio subjektai galėjo pasirinkti laikotarpį nuo 2009 m. iki 2018 m. būtent pagal sugavimo istoriją, kokia jiems buvo palankiausia, kur buvo sugautų žuvų didžiausias kiekis. Šiame įstatyme yra išlyga, pagal kurią pareiškėjas per paskutinius 2 kalendorinius metus iki šių teisių skyrimo bent vienerius metus turėjo žvejoti. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovas, pareiškėjas, pateikdamas Žuvininkystės tarnybai prašymą, turėjo nurodyti 2017 m. arba 2018 m., todėl būtų užtekę, kad pareiškėjas būtų vykdęs žvejybą nors vieną dieną per šiuos metus. Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas šių sąlygų nebuvo išpildęs, o Žuvininkystės tarnyba turi vadovautis įstatymu ir stebėti, kad ūkio subjektas atitiktų visus kriterijus. Nustatyta, kad pareiškėjas negalėjo dalyvauti kvotų skirstyme, nes paskutinius 2 metus iki skirstymo nevykdė žvejybos, tačiau jis galėjo dalyvauti aukcione, kadangi aukcionui ši sąlyga nėra taikoma. Aukcione gali dalyvauti bet kuris ūkio subjektas, kuris neturi kvotų, bet turi laivą, registruotą žvejybos laivų registre.

9.       Teismas taip pat nurodė, kad iš pareiškėjo skundo neaišku, kaip ginčijamų Protokolo dalių panaikinimas paveiktų jo teises ir teisėtus interesus, kadangi pareiškėjas neskundžia tos Protokolo dalies, kuria nutarta nesuteikti jam perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes Baltijos jūroje. Kaip jau anksčiau minėta, pagal įstatymo reikalavimus ūkio subjektui perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienerius metus iš paskutinių
2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Kadangi pareiškėjas neatitiko teisės į žvejybos galimybes skyrimo sąlygos, nustatytos Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio
7 dalyje, nuosekliai vadovaujantis įstatymu, jam neskirta teisė į žvejybos galimybes.

10.       Teismas padarė išvadą, kad Protokolo dalis, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“, bei dalis, kuria skirtos šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, yra priimtos nepažeidžiant tuo metu galiojusio teisinio reguliavimo, todėl nėra pagrindo jas panaikinti. Konstatavus, kad Protokolo dalis, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“,
UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“, bei dalis, kuria skirtos šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, yra teisėtos ir pagrįstos, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl menkių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“ bei įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti klausimą dėl šprotų, strimelių perleidžiamųjų žvejybos teisių skyrimo 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“.

III.

11.       Pareiškėjas UAB „Rikneda“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad:

11.1.                      Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovas kitiems ūkio subjektams patvirtino perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, nesivadovaudamas Žuvininkystės įstatymo 17 straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų ir įrodymų; tai, kad Komisija netinkamai pritaikė teisės aktų normas, teismo vertinimu, yra vien tik pareiškėjo prielaidos ir tai nesudaro pagrįsto pagrindo pripažinti Komisijos sprendimą neteisėtu. Nesutiktina su tokiu teismo vertinimu, nes kaip įrodymus pareiškėjas pateikė Komisijos 2017 m. spalio 10 d. posėdžio protokolo Nr. ŽKB-9(6.1) kopiją ir Žuvininkystės tarnybos 2020 m. vasario 17 d. rašto Nr. R18/2020-169 kopiją.

11.2.                      Pareiškėjas 2020 m. spalio 14 d. pateikė teismui prašymą prie bylos pridėti 2020 m. liepos 2 d. perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybą posėdžio protokolą, iš kurio matyti, kad, lyginant su 2017 m. įvykusiu analogišku aukcionu, menkių perleidžiamosios teisės buvo parduotos daug brangiau, nes pardavimui aukcione buvo pateiktas daug mažesnis jų kiekis (2017 m. –
20,55 proc., o 2020 m. – 10,917 proc.). Iš pateiktų teismui aukcionų protokolų matyti, kad galimybė pareiškėjui įsigyti menkių perleidžiamąsias teises 2020 m. buvo žymiai mažesnė lyginant su
2017 m. Taip atsitiko dėl to, kad atsakovas, skirstydamas perleidžiamąsias teises
2020–2034 metams, neteisingai taikė Žuvininkystės įstatymą. Panaikinus ginčijamas Protokolo dalis ir iš naujo pagal Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalis perskirsčius perleidžiamąsias teises, pareiškėjui atsiranda galimybė jas įsigyti aukcione. Teismas neatsižvelgė į paminėtas aplinkybes, dėl ko vertintina, kad neatskleidė bylos esmės, todėl neteisingai ją išsprendė.

12.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos žuvys“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą; 2) panaikinti Komisijos Protokolo dalį, kuria skirtos menkių perleidžiamosios žvejybos teises 202–2034 metams AB „Senoji Baltija“,
UAB „Baltijos jūra“, UAB „Monistico“, UAB „Ramsun“, UAB „Spika“, E. N. individualiai įmonei, UAB „Krantas LT“, ir įpareigoti Komisiją klausimą spręsti iš naujo vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 9 dalimi; 3) panaikinti Komisijos Protokolą dalį, kuria skirtos menkių, šprotų, strimelių perleidžiamosios žvejybos teisės 2020–2034 metams AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, ir įpareigoti Komisiją klausimą spręsti iš naujo vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 dalimi. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde. Papildomai tvirtino, kad:

12.1.                      Teismas, atsisakęs ištirti byloje esančius įrodymus, atsisakė vykdyti teisingumą ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintą nuostatą. Teismas nepasisakė dėl pagrindinių skundo argumentų, t. y. dėl Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytų reikalavimų netaikymo, skiriant ūkio subjektams perleidžiamąsias žvejybos teises. Konstatuotina, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

12.2.                      UAB „Baltijos žuvys“ sąmoningai nedalyvavo žvejybos perleidžiamųjų teisių aukcionuose ir neįsigijo bei neperleido kitiems ūkio subjektams perleidžiamųjų žvejybos teisių. Tokiu būdu pagrįstai tikėjosi, kad ūkio subjektai, dalyvavę ir įsigiję perleidžiamąsias žvejybos teises žvejybos perleidžiamųjų teisių aukcionuose, bei tie ūkio subjektai, kurie perleido ar įsigijo perleidžiamąsias žvejybos teises, negalės rinktis 3 metų žvejybos istorijos iš 10 metų. Tiems ūkio subjektams, kurie galės rinkis žvejybos istoriją tik iš paskutinių 3 metų, sumažės perleidžiamosios žvejybos teisės, o kitiems ūkio subjektams perleidžiamosios žvejybos teisės padidės. Be to, panaikinus neteisėtus Komisijos 2019 m. gruodžio 12 d., 2019 m. gruodžio 27 d. posėdžių protokolus ar jų dalis, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 10 dalimi, ūkio subjektai po perskirstymo likusias perleidžiamąsias teises galės įsigyti aukciono būdu.

13.       Atsakovas Žuvininkystės tarnyba atsiliepime į apeliacinius skundus prašė atmesti apeliantų apeliacinius skundus, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir atsiliepime į pareiškėjo skundą.

14.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. 

15.       ŽŪM nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktą prašymą dėl perleidžiamųjų teisių į žvejybos galimybes suteikimo Baltijos jūroje buvo nustatyta, kad pareiškėjas nei 2017 m., nei
2018 m. žvejybos nevykdė. Pagal įstatymo reikalavimus ūkio subjektui perleidžiamoji teisė į žvejybos galimybes jūrų vandenyse suteikiama, jeigu bent vienus metus iš paskutinių
2 kalendorinių metų iki tų metų, kuriais yra suteikiamos teisės į žvejybos galimybes, jis naudojo individualias žvejybos galimybes tos rūšies žuvų, į kurių žvejybos galimybes yra suteikiama teisė, jeigu tuo laikotarpiu tos rūšies žuvų žvejyba nebuvo draudžiama. Ūkio subjektui, neatitinkančiam Žuvininkystės įstatyme nustatytų privalomų reikalavimų, perleidžiamoji teisės į žvejybos galimybes negali būti suteikiama. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Komisija, priimdama 2019 m. gruodžio 27 d. protokolinį sprendimą, nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau priimdama sprendimus Komisija turi vadovautis ne atskiromis Žuvininkystės įstatymo dalimis, bet taikyti visus reikalavimus ūkio subjektams ir juos aiškinti sistemiškai. Pareiškėjo prašymas panaikinti ūkio subjektams skirtą menkių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę 2020–2034 metams bei šprotų ir strimelių žvejybos perleidžiamąją žvejybos teisę
2020–2034 metams nepagrįstas, kadangi ūkio subjektai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl jiems buvo skirtos perleidžiamosios teisės į menkių, strimelių, šprotų ir lašišų žvejybos galimybes Baltijos jūroje 2020–2034 metams. Teismo sprendimas yra pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai interpretuojamomis teisės normomis.

IV.

16.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Rikneda“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Baltijos žuvys“ apeliacinius skundus

17.       Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad apeliaciniuose skunduose nesutikimas su skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad „ <...> Nors pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovė kitiems ūkio subjektams patvirtino perleidžiamąsias teises
2020–2034 metams, nesivadovaudama Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų ir įrodymų. Kad Komisija netinkamai pritaikė teisės aktų normas, teismo vertinimu, yra vien tik pareiškėjos prielaidos ir tai nesudaro pagrįsto pagrindo pripažinti Komisijos sprendimą neteisėtu. <...>“, grindžiamas iš esmės dviem argumentais: 1) tokį vertinimą paneigia su patikslintu skundu pateiktas 2017 m. spalio 10 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1) ir 2020 m. vasario 17 d. Žuvininkystės tarnybos raštas Nr. R18/20-169. Motyvai, kokie minėtų įrodymų duomenys patvirtina minėtos teismo išvados nepagrįstumą, nėra nurodyti, todėl toks argumentas yra vertintinas kaip abstraktus; 2) iš 2020 m. liepos 2 d. perleidžiamųjų teisių į lašišų ir menkių žvejybos posėdžio protokolo matyti, kad, lyginant su 2017 m. įvykusiu analogišku aukcionu, menkių perleidžiamosios teisės buvo parduotos daug brangiau, nes perdavimui į aukcioną buvo pateiktas daug mažesnis jų kiekis, galimybė pareiškėjui įsigyti menkių perleidžiamąsias teises 2020 m. buvo žymiai mažesnė, kas atsitiko todėl, kad atsakovas, skirstydamas perleidžiamosios žvejybos teises 2020–2034 metams, neteisingai taikė Žuvininkystės įstatymą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog aplinkybė, kad 2020 m. liepos 2 d. aukcione menkių perleidžiamosios teisės, kurių pardavimui į aukcioną pateikta mažiau, buvo parduotos daug brangiau nei ankstesniais metais, savaime nepatvirtina, kad atsakovas, skirstydamas perleidžiamosios žvejybos teises 2020–2034 metams, neteisingai taikė Žuvininkystės įstatymą.

18.       Kiti trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai yra identiški nurodytiesiems pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui, todėl jie atskirai iš naujo nevertintini: kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vidiniu įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčijamų Protokolo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, nurodė, kokiais byloje pateiktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais rėmėsi ir kokios teisės normomis vadovavosi pagrįsdamas savo išvadas, o UAB „Baltijos žuvys“ apeliaciniame skunde nenurodė įstatymų ir bylos aplinkybių, kurios patvirtintų šios skundžiamo teismo sprendimo dalies neteisėtumą ar nepagrįstumą.

V.

19.       Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos žuvys“ pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2440-624/2021, kuriuo prašė atnaujinti procesą minėtoje byloje, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą ar nutartį.

20.       UAB „Baltijos žuvys“ akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime norminėje byloje Nr. eI-23-822/2021 padarytą išvadą, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 3D-620 patvirtinto Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktai neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalims; taip pat šio sprendimo motyvus, be kita ko, kad tiriamas teisinis reguliavimas nesudaro kliūčių tiesiogiai vadovautis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir
9 dalimis. Trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad jis ir pareiškėjas buvo teisūs teigdami, jog, priimdama Protokolą, Komisija turėjo vadovautis ir Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir
9 dalimis, kadangi į bylą buvo pateiktas įrodymas – Žuvininkystės tarnybos 2020 m. vasario 17 d. rašto Nr. R18/2020-169 2 dalyje nurodyti duomenys, kad AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“ yra perleidę ar įsigiję perleidžiamąsias žvejybos teises 2017–2019 metais. Taigi, vadovaujantis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis, perleidžiamosios žvejybos teisės turėjo būti nustatomos vertinant žvejybos rezultatus 3 metus po teisių perdavimo, o ūkio subjektams, perleidusiems / įsigijusiems dalį ar visą teisę į žvejybos galimybes ne anksčiau kaip arba lygia prie 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, atskaitos duomenys skaičiuojami pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami dėl Protokolo teisėtumo, padarė esminę klaidą, nes konstatavo, kad nepateikti įrodymai apie ūkio subjektų, t. y. AB „Senoji Baltija“, UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“, 2017–2019 metais perleistas ar įsigytas perleidžiamąsias žvejybos teises ir tokiu būdu nepagrįstai netaikė Žuvininkystės įstatymo
174 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatų. UAB „Baltijos žuvys“ nuomone, šiuo atveju egzistuoja akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį.

21.       Atsakovas Žuvininkystės tarnyba atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti šio UAB „Baltijos žuvys“ prašymo.

22.       Atsakovas iš dalies pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, tvirtina, jog jis vadovavosi galiojančia teismų praktika ir, skirstydamas perleidžiamąsias žvejybos teises, pagrįstai neįtraukė 2019 metų atskaitos duomenų (Žuvininkystės įstatymo 174 str. 2 d.). Pareiškėjas galbūt nesuprato, kad Žuvininkystės tarnybos 2020 m. vasario 17 d. rašte Nr. R18/2020-169 nurodyti tik 2017 ir 2018 metų žvejybos subjektų, kurie perleido ir perėmė teises į žvejybos galimybes, atskaitos duomenys. Be to, ūkio subjektai negalėtų pasirinkti 2019 metų menkių sugavimų perleidžiamosios teisės skaičiavimams, nes menkių tikslinė žvejyba buvo sustabdyta nuo 2019 m. birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. Atsakovas apžvelgia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime norminėje byloje Nr. eI-23-822/2021 ir 2018 m. lapkričio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-376-502/2018 padarytas išvadas. Pažymi, kad Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija „Baltijos žvejas“ 2019 m. gruodžio 4 d. raštu informavo atsakovą, kad žvejyba Baltijos jūroje vykdoma nepertraukiamai, taigi perleidžiamųjų žvejybos teisių skirstymas 
2020 metų pradžioje lemtų ūkio subjektų negalėjimą vykdyti nuolatinės žvejybos 2020 metų sausio mėnesį, kas lemtų ne tik savalaikį kvotų neišgaudymą, bet ir milžiniškus nuostolius, susijusius su laivų prastova (įgulos, kuras, uosto mokesčiai ir pan.); prašė užtikrinti perleidžiamųjų žvejybos teisių paskirstymą 2019 metais. Atsakovas pritaria nagrinėjamoje byloje teismų padarytoms išvadoms. Mano, kad UAB „Baltijos žuvys“ nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių padarytą esminį materialiosios teisės normų pažeidimą.

23.       Pareiškėjas UAB „Rikneda“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo tenkinti šį UAB „Baltijos žuvys“ prašymą.

24.       Pareiškėjas akcentuoja duomenis Žuvininkystės tarnybos 2020 m. vasario 17 d. rašte
Nr. R18/2020-169 ir tvirtina, kad perleidžiamosios žvejybos teisės AB „Senoji Baltija“,
UAB „Baltijos jūra“ ir kt. turėjo būti skiriamos tik pagal paskutinius 3 kalendorinius metus iki teisės į žvejybos galimybes galiojimo pabaigos, todėl atsakovas, vertindamas ankstesnius metus
(3 geriausius žvejybos metus iš paskutiniųjų 10 metų), pažeidė Žuvininkystės įstatymo
174 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas. Ūkio subjektams, įsigijusiems žvejybos teises 2017 metų aukcione, įstatymu ribojama pasirinkti žvejybos rezultatus iki 3 paskutiniųjų kalendorinių metų.

25.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Žemės ūkio ministerija atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo netenkinti šio UAB „Baltijos žuvys“ prašymo.

26.       ŽŪM iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, be kita ko, kad pareiškėjui neskirta teisė į žvejybos galimybes, nes jis neatitiko sąlygos, įtvirtintos Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 7 dalyje, todėl, atitinkamai, kitiems ūkio subjektams suteiktos teisės į žvejybos galimybes nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas įstatyme numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartis yra motyvuota ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

27.       Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos žuvys“ prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2440-624/2021 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

28.       Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

29.       ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, siekiant atnaujinti procesą šiuo pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., 2009 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. P502-119/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010), ir jo įtaką priimant neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-6/2012, 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-48-438/2018). Teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eP-27-520/2019).

30.       Iš prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad UAB „Baltijos žuvys“ iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kurią patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kad: „Nors pareiškėja skunde nurodo, jog atsakovė kitiems ūkio subjektams patvirtino perleidžiamąsias teises 2020–2034 metams, nesivadovaudama Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų ir įrodymų.“ UAB „Baltijos žuvys“ prašyme akcentuoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. sprendime norminėje byloje Nr. eI-23-822/2021 padarytas išvadas, jog Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu
Nr. 3D-620 patvirtinto Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktai neprieštarauja Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalims; tiriamas teisinis reguliavimas nesudaro kliūčių tiesiogiai vadovautis Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalimis. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, jis įvykdė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą reikalavimą dėl įrodymo pateikimo, nes byloje yra Žuvininkystės tarnybos 2020 m. vasario 17 d. raštas Nr. R18/2020-169, kurio 2 dalyje pateikti duomenys apie tai, kad AB „Senoji Baltija“,
UAB „Baltijos jūra“ ir UAB „Monistico“ perleido ir / ar įsigijo perleidžiamąsias žvejybos teises 2017–2019 metais.

31.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartyje atmetė pareiškėjo argumentus, jog tai, kad Komisija nepagrįstai nesivadovavo Žuvininkystės įstatymo
174 straipsnio 8 ir 9 dalimis, patvirtina pateikti 2017 m. spalio 10 d. Komisijos posėdžio protokolas Nr. ŽKB-9(6.1) ir Žuvininkystės tarnybos 2020 m. vasario 17 d. raštas Nr. R18/20-169, kadangi motyvai, kokie minėtų įrodymų duomenys patvirtina minėtos pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstumą, nebuvo nurodyti apeliaciniame skunde, toks argumentas yra abstraktus. Teisėjų kolegija pažymi, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat pateikta tik bendro pobūdžio nuoroda į Žuvininkystės tarnybos 2020 m. vasario 17 d. raštą Nr. R18/20-169, nepaaiškinant, kokie šiame rašte esantys duomenys ir kaip įrodo padarytą esminį materialiosios teisės normų pažeidimą. Iš minėto rašto 2 punkto duomenų neaišku, kiek ir kokių konkrečiai (menkių, strimelių ar kt.) perleidžiamųjų teisių buvo perleista, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog šie duomenys įrodo akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant. Be to, iš prašymo dėl proceso atnaujinimo neaišku, kokią reikšmę nagrinėjam ginčui turi aplinkybė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Perleidžiamosios teisės į žvejybos galimybes Baltijos jūroje suteikimo, perleidimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, teisės galiojimo panaikinimo ir individualių žvejybos galimybių skyrimo tvarkos aprašo 17 ir 18 punktus pripažino neprieštaraujančiais Žuvininkystės įstatymo 174 straipsnio 8 ir 9 dalims.

32.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neįrodė egzistuojant ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytą proceso atnaujinimo pagrindą, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2440-624/2021 netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2440-624/2021 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos žuvys“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Rikneda“ skundą atsakovui Žuvininkystės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, E. N. individualiai įmonei, akcinei bendrovei „Senoji Baltija“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos jūra“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos žuvys“, uždarajai akcinei bendrovei „Spika“, uždarajai akcinei bendrovei „Prekybos namai „Aistra“, uždarajai akcinei bendrovei „Monistico“, uždarajai akcinei bendrovei „Stekutis“, uždarajai akcinei bendrovei „Froja“, uždarajai akcinei bendrovei „Krantas LT“, uždarajai akcinei bendrovei „Ramsun“, uždarajai akcinei bendrovei „Starkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Banginis“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos šprotai“ dėl sprendimų panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Arūnas Sutkevičius