Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2-2591-2013].docx
Bylos nr.: 2-2591/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
EN Grupė, UAB 302350664 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Bylos dėl juridinių asmenų bankroto
CIVILINIS PROCESAS
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Įmonių bankrotas:
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir bankroto bylos iškėlimas teisme
Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

                                                      Civilinė byla Nr. 2-2591/2013

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01637-2013-8

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                        126.2.; 126.8.

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-5039-611/2013 pagal ieškovo G. B. pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „EN Grupė“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „EN Grupė“ bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti N. S.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 121 007,34 Lt, be to, ieškovo žiniomis, atsakovas turi įsiskolinimų ne tik ieškovui, bet ir VSDFV, kitiems kreditoriams, tačiau atsiskaityti vengia. Atsakovo vengimas atsiskaityti, ieškovo vertinimu, rodo, kad atsakovas yra nemokus, dėl to yra pagrindas kelti bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismas priėmė ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo ir įpareigojo atsakovo „EN Grupė“ vadovą nustatytu terminu pateikti teismui duomenis apie įmonės turtą, įsipareigojimus bei kitus bylos nagrinėjimui būtinus duomenis, tačiau teismo procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs iš Juridinių asmenų registro gautas atsakovo finansines ataskaitas, jų aiškinamuosius raštus, pelno ir nuostolių ataskaitas, bei teismui pateiktą VMI ir VSDFV Vilniaus skyriaus informaciją sprendė, kad įmonės turto gali nepakakti ne tik kreditoriniams reikalavimams patenkinti, bet ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti, todėl 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi pasiūlė ieškovui per penkias darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5000 Lt dydžio pinigų sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17d. nutartimi ieškovo G. B. ieškinio netenkino ir atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „EN Grupė“.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis ieškovui buvo įteikta 2013 m. rugsėjo 9 d., tačiau teismo siūlymai nustatytu terminu nebuvo įvykdyti, todėl ieškinio reikalavimus buvo atsisakyta tenkinti.

 

III. Atskirojo skundo argumentai

 

Atskiruoju skundu ieškovas G. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo 2013 m. rugsėjo 13 d. teismui pateikto prašymo, kuriame buvo išsakytas ieškovo nesutikimas su reikalaujama sumokėti suma bei pateiktas siūlomo skirti bankroto administratoriaus sutikimas vykdyti atsakovo bankroto procedūrą savo lėšomis.

2. Spręsdamas klausimą dėl lėšų trūkumo teismo ir administravimo išlaidoms padengti atsakovo bankroto byloje, teismas rėmėsi neaktualiais finansiniais duomenimis.

3. Skundžiama nutartis pažeidžia viešąjį interesą, kadangi neiškėlus bankroto bylos ir nepašalinus iš rinkos dalyvių sąrašo nemokios įmonės, atsakovui sudaroma galimybė sudaryti nenaudingus sandorius ir taip pažeisti kreditorių teises.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo klausimas.

Susipažinus su skundžiama nutartimi nustatyta, jog šiuo atveju teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, remiantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste - ĮBĮ) 10 straipsnio 3 punkto 3 papunkčiu, nustatančiu, jog pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu, teismui padarius pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms apmokėti, atsisako iškelti bankroto bylą. Teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi įvertinęs byloje esančius ir viešuosiuose registruose bei valstybinių institucijų pateiktus duomenis, sprendė jog šie duomenys leidžia daryti pagrįstą prielaidą apie lėšų ne tik kreditoriniams reikalavimams bet ir teismo bei bankroto administratoriaus išlaidoms padengti nebuvimą (b. l. 50-51). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios nutarties apeliantas neskundė ir joje nustatytų faktų neginčijo, todėl 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartis įsiteisėjo ir galioja, tačiau nepaisant to, atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl teismo išvadų, kuriomis nuspręsta, jog atsakovo turto nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti, teisėtumo. Apelianto vertinimu, teismas rėmėsi neaktualiais viešuosiuose registruose esančiais duomenimis bei nepasinaudojo įstatymu jam suteikta teise iš atsakovo išsireikalauti būtinus duomenis įmonės mokumui ar nemokumui nustatyti. Kadangi teismo išvadų dėl įmonės lėšų pakankamumo administravimo ir teismo išlaidoms padengti ir 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties teisėtumo įvertinimas nepatenka į šios bylos apeliacijos objektą, apeliacinės instancijos teismas dėl šių skundo argumentų atskirai nepasisako tik pažymi, jog šiuo atveju teismas siekdamas įvertinti tikrąją ir aktualią atsakovo finansinę būklę, pasinaudojo visomis galimybėmis siekiant įteikti atsakovui skirtus procesinius dokumentus, t.y. pranešimas dėl bankroto bylos iniciavimo ir reikalavimas pateikti finansinius duomenis buvo siunčiamas keturis kartus (b. l. 32, 42, 43, 45, 46). Be to, nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, teismas pats rinko įrodymus apie įmonės skolas valstybės biudžetui (b. l. 33), išvadas grindė viešų registrų duomenimis, todėl apelianto teiginiai dėl to, jog teismas neišnaudojo visų galimybių atsakovo turtinei padėčiai nustatyti - nepagrįsti. Be to, apeliantas teigdamas, jog duomenys, kuriais vadovavosi teismas yra nebeaktualūs, įpareigojamas pateikti savo teiginių pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (CPK 178str.).Apeliantas duomenų, leidžiančių abejoti teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartyje priimtomis išvadomis nepateikia, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti minėtos nutarties pagrįstumu ir plačiau šio klausimo nevertina.

Atskiruoju skundu taip pat teigiama, jog skundžiama nutartis priimta neįvertinus ieškovo 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikto prašymo. Bylos medžiaga patvirtina, jog teismui 2013 m. rugsėjo 4 d. nustačius, jog įmonė neturi turto teismo ir administravimo išlaidoms padengti, pasiūlė ieškovui teismo nustatytu terminu įmokėti 5 000 Lt sumą, kuri būtų naudojama teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti (b. l. 50-51). Nustatytu terminu ieškovui nurodytos pinigų sumos neįmokėjus, teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. skundžiama nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Po minėtos nutarties priėmimo, t. y. 2013 m. rugsėjo 20 d., teisme buvo gautas ieškovo pareiškimas, kuriuo jis informavo teismą, jog siūlomas bankroto administratorius sutinka administruoti atsakovo bankroto procesą savo lėšomis, o ieškovas įsipareigoja padengti valstybės patirtas išlaidas, susijusias su atsakovo bankroto bylos nagrinėjimu (b. l. 58-59). Toks ieškovo pareiškimas, nors jis ir nebuvo vertintas priimant 2013 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartį, teisiškai nereikšmingas. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 2 punktą bankroto byla keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, kai ĮBĮ įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ar 6 punkte nurodytas kreditorius pateikė teismui pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą ir pasiūlė administratoriaus kandidatūrą bei pateikė administratoriaus sutikimą administruoti įmonę, prisiimant riziką, kad įmonės likvidavimo metu nebus gauta lėšų teismo ir administravimo išlaidoms pagal teismo patvirtintą sąmatą apmokėti arba jų bus gauta nepakankamai ir šios išlaidos bus apmokamos iš administratoriaus lėšų. Šiuo atveju dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kitas kreditorius (ĮBĮ 3 str. 7 p.), todėl tam, kad jo prašymu bankroto byla būtų keliama ir nagrinėjama supaprastinto bankroto proceso tvarka, būtina įvykdyti ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalies 1 punkte įtvirtintą sąlygą - įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatyto dydžio sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Apeliantui tokios teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi nustatytos sumos neįmokėjus, teismas pagrįstai 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl bankroto bylos turi viešąjį interesą. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, tačiau aktyvaus teismo principas nereiškia, kad teismas turi teisę vykdyti įrodinėjimo pareigą už šalis. Pagal dispozityvumo principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Todėl pagrindas naikinti skundžiamą nutartį būtų tuomet, jeigu apeliantas įrodytų, kad atsakovas turi turto arba įmokėtų teismo nustatytą sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Dėl kitų būdų kreditoriaus interesų gynimui teismas nepasisako, kadangi tai nesusiję su nagrinėjamos bylos dalyku.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl, apeliantui kitais pagrindais skundžiamos nutarties neginčijant, bei nenustačius absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013m. rugsėjo 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Netenkinti atskirojo skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013m. rugsėjo 17 d. nutartį.

 

 

Teisėja                                                                     Egidija Tamošiūnienė