LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. sausio 6 d. gautu atsakovės UAB „SA Logistic“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė UAB „SA Logistic“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo, kuria padidintas pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovei UAB „Idestus“ priteistas nuostolių atlyginimas nuo 24 625,08 Eur iki 33 900 Eur.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės UAB „SA Logistic“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, CK 6.38 straipsnio 3 dalies, 6.64 straipsnio 1 dalies, 6.200 straipsnio 2 dalies, 6.208 straipsnio 5 dalies, 6.209 straipsnio 1 dalies, 6.248 straipsnio 4 dalies ir 6.259 straipsnio 1 dalies nepagrįstu netaikymu bei nukrypimu nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovės nuomone, teismai priėmė neteisėtus ir aiškiai faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančius procesinius sprendimus, formaliai konstatuodami, kad žala padaryta ir už ją atsakinga tik atsakovė. Teismai nepagrįstai nesprendė klausimo dėl ieškovės bendradarbiavimo principo pažeidimo, jos kaltės (ne) buvimo, priežastinio ryšio tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir nuostolių atsiradimo, o tai galėjo lemti atsakovės atleidimą nuo civilinės atsakomybės arba nuostolių atlyginimo mažinimą. Teismai visiškai neįvertino aplinkybių, kad apie krovinio sulaikymą ieškovė atsakovės neinformavo ir taip nesuteikė jai galimybės patikslinti vežimo dokumentus; kad ieškovė turėjo teisę atsiimti krovinį, tačiau net pusę metų šią teise nepasinaudojo ir krovinys buvo sunaikintas. Jei ieškovė būtų bendradarbiavusi su atsakove ir veikusi apdairiai bei rūpestingai, nuostolių buvo galima išvengti arba patirti mažesnius.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė ir nepagrįstai netaikė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Pažymėtina, kad kasacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentais dėl bylos faktinių aplinkybių, o tai nėra kasacijos dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovės prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą; grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti A. S. (a. k. duomenys neskelbtini) 734 (septynis šimtus trisdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovę 2020 m. sausio 3 d. AB Swedbank.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Janina Januškienė
Donatas Šernas