Administracinė byla Nr. eA-369-624/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00587-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. J. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. A. J. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti 2016 m. sausio 11 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra, atsakovas) sprendimo dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-2356967 (toliau – ir skundžiamas sprendimas) dalį, kuria atsisakyta išmokėti paramą pagal 2013 m. birželio 12 d. pareiškėjos A. J. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdos Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjai A. J. išmokėti išmokas (įskaitant paramas pagrindinei tiesioginei išmokai, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves (toliau – ir MPŪV priemonė), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos programai „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir EKO programa) paramai (už javus), EKO paramai (už daugiametes žoles), EKO paramai (už vaistažoles), EKO paramai (už uogynus), EKO paramai (už sodus)) pagal visus A. J. 2013 m. birželio 12 d. pateiktus Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) deklaruotus plotus; 3) priteisti iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjos A. J. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. birželio 12 d. pateikė NMA Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). 2016 m. sausio 11 d. NMA priėmė sprendimą dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-2356967, kuriame nurodė, kad peržiūrėjus visumą pareiškėjos pateiktų dokumentų, žemės dirbimo faktas buvo įrodytas, tačiau neįrodytos žemės valdymo teisės į visus 2013 m. Paraiškoje deklaruotus plotus. Remiantis tuo, pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija ir parama neskirta už 2013 m. deklaruotus žemės sklypų plotus. Parama nebuvo skirta už toliau nurodytus deklaruotus kontrolinius žemės sklypus (toliau – ir KŽS): (duomenys neskelbtini).
3. Pareiškėja pažymėjo, kad pateikė atsakovui visus dokumentus, įrodančius jos teisę į 2013 m. Paraiškoje deklaruotą žemę, tačiau priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas netinkamai vertino pareiškėjos pateiktus žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus ir nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiškėjos deklaruotų žemės plotų valdymo teisę laikė neįrodyta.
4. Netinkamai įvertinęs pareiškėjos pateiktus žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, atsakovas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neteisingai deklaravo plotą – deklaruotas plotas viršija faktinį daugiau kaip 20 procentų.
5. Pareiškėja taip pat teigė, kad atsakovas neteisingai paskaičiavo išmoką EKO programai (už uogynus). Skaičiuojant išmoką nuo 7,51 ha, suma būtų lygi 3875,16 Eur. Savo ruožtu išmoka sudarė tik 1937,58 Eur, t. y. buvo sumažinta 2 kartus. Nurodė, kad pagal 2007 m. balandžio 6 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-152 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir AGRO taisyklės, Įgyvendinimo taisyklės) 10.4.3.1 punkte nustatyta, kad naujai įveistiems sodams ir uogynams pirmais dalyvavimo programoje metais mokama 100 proc. paramos suma; kompensacinė išmoka mokama dviem etapais: 50 proc. pareiškėjui paskaičiuotos paramos sumos sumokama įvertinus paraišką, o likę 50 proc. sumokami po to, kai pareiškėjas pateikia produkcijos realizavimo dokumentus. Pažymėjo, kad remiantis nurodytu reglamentavimu, dalis pareiškėjos sodų ir uogynų plotų buvo naujai įvesti, o už kitą dalį pareiškėja pateikė produkcijos realizavimo dokumentus, todėl paramos išmoka turėjo būti sumokėta pilnai, t. y. 3875,16 Eur.
6. Pareiškėja nurodė, kad NMA nepagrįstai nustatė, jog pareiškėja, siekdama paramos pagal MPŪV priemonę už deklaruotus ganyklų ir pievų plotus, privalo turėti Ūkinių gyvūnų registre registruotų gyvulių. Atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 patvirtinto Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo 7 punktą, pagal kurį šis reikalavimas netaikomas pareiškėjams, kurie nelaiko gyvūnų, tačiau jų deklaruoti pievų ir ganyklų plotai 2012 m. sudarė ne daugiau kaip 30 proc., o 2013 m. sudarė ne daugiau kaip 20 proc., kas atitiko nagrinėjamą atvejį, todėl pareiškėjai reikalavimas turėti gyvulių paramai gauti netaikomas.
7. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
8. NMA paaiškino, kad įvertinusi 2013 m. pareiškėjos Paraišką informavo, jog pagal 2013 m. Paraiškoje pateiktus duomenis apskaičiuota 3 033,02 Eur dydžio paramos suma bei pritaikytos 740,17 Eur dydžio ilgalaikės sankcijos. Sankcijos pritaikytos nustačius eilę pažeidimų, kuriuos pareiškėja Paraiškos administravimo metu buvo paprašyta ištaisyti, t. y. pateikti deklaruotų laukų valdymo dokumentus.
9. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 25 d. – lapkričio 26 d. valdoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta patikra vietoje, kurios metu nustatyta ploto trūkumų. 2013 m. Paraiškos administravimo metu gauta pranešimų dėl galimo neteisėto/neteisingo laukų deklaravimo Pareiškėjos 2013 m. Paraiškoje. Gauti Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) 2013 m. spalio 14 d. raštas Nr. 4-01-6155 dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini) teisėto deklaravimo patikrinimo bei 2013 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 4-01-7149, kuriuo nurodyta atlikti patikrinimą dėl kitų pareiškėjos 2013 m. Paraiškoje deklaruotų laukų valdymo/naudojimo ar disponavimo teisių. Agentūra, atsižvelgusi į STT raštus, paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus dėl visų Pareiškėjos 2013 m. Paraiškoje deklaruotų laukų – žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo ir dirbimo faktą įrodančius dokumentus. Gavusi ir peržiūrėjusi pareiškėjos pateiktus dokumentus NMA nusprendė, kad pareiškėja įrodo žemės dirbimo faktą, tačiau neįrodo žemės valdymo teisės į visus jos 2013 m. Paraiškoje deklaruotus plotus, todėl dėl plotų, dėl kurių neįrodytas žemės valdymo teisėtumas, pareiškėjai pritaikyta neteisingo deklaravimo sankcija, nurodyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 patvirtintų Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės, Administravimo taisyklės) 4 punkte.
10. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. Paraiškos administravimo metu nustatyta, jog parama pagal EKO programą (už daugiametes žoles) Pareiškėjai nepriklauso (negali būti apskaičiuota), nes pareiškėja neatitinka AGRO taisyklėse nustatytų reikalavimų šiai paramai apskaičiuoti ir gauti, t. y. pareiškėja neatitinka AGRO taisyklių 32.1 papunkčio, kuriame reglamentuota, jog pareiškėjams parama pagal EKO programą už daugiametes žoles yra mokama tik „laikantiesiems gyvulius, sertifikuotus pagal reglamentą (EB) Nr. 834/2007 ir Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus, už sertifikuotą daugiamečių žolių plotą, tenkantį ne daugiau kaip 3 ha vienam sertifikuotam sąlyginiam gyvuliui“. AGRO taisyklių 32.2 papunktis Pareiškėjai netaikomas, nes minėtame papunktyje rašoma apie reikalavimus sertifikuotiems sėklininkystės ūkiams už ekologinei sėklininkystei naudojamus plotus. Nurodė, kad pareiškėja neturi sertifikuotų gyvulių, todėl, vadovaujantis AGRO taisyklių 32.1 papunkčiu, parama pagal EKO programą už daugiamečių žolių plotą neskiriama.
11. Pabrėžė, kad jei NMA, skirdama paramą, būtų neatsižvelgusi į nustatytus pažeidimus, būtų pažeisti ir teisės aktų reikalavimai. NMA nuomone, skundžiamame sprendime Nr. BR6-2356967 aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeistų teisės aktų punktai.
12. Pažymėjo, kad NMA administravimo metu nebuvo pateiktos patvirtintos sutarčių kopijos, buvo teikiamos tik sutarčių kopijos, bei kopijuotos sutartys buvo pataisomos, atsižvelgiant į nustatytus neatitikimus, kopijose keičiamos datos, tačiau originalai ar patvirtintos kopijos niekada NMA nebuvo pateiktos. Iš teismui teikiamų dokumentų matyti, kad vėlesniu terminu yra teikiamos tos pačios sutartys, tik su papildomais taisymais, kurių identifikuoti kaip originalių NMA neturi galimybės, dalis teikiamų sutarčių pasirašyta asmenų, neturinčių valdymo teisės teikiamiems panaudos plotams, arba tokios teisės įgytos vėliau.

II.

13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjos A. J. skundą patenkino iš dalies. Panaikino 2016 m. sausio 11 d. NMA sprendimo dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-2356967 dalį, kuria atsisakyta išmokėti paramą pagal 2013 m. birželio 12 d. pareiškėjos A. J. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdos Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos 2013 m. birželio 12 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), valdos Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisė pareiškėjai A. J. iš NMA 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.
14. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje nevyksta dėl patikros vietoje rezultatų, todėl šiuo klausimu nepasisakė.
15. Spręsdamas dėl pareiškėjos deklaruotų žemės plotų valdymo teisės ne/įrodymo, teismas atsižvelgė į Taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2013 m. rugsėjo 6 d.) 63 punkto ir 31.1, 31.3 bei 31.4 papunkčių (dėl pareiškėjų informavimo apie paraiškose ar kituose dokumentuose nustatytas klaidas ar neatitikimus) nuostatas.
16. Teismas pažymėjo, kad skundžiamame sprendime nurodoma, jog pareiškėja neįrodė žemės valdymo teisių į 12 deklaruotų kontrolinių žemės sklypų (skundžiamo sprendimo 8-9 puslapiai), su kuo pareiškėja nesutinka.
17. Teismas, išklausęs šalių paaiškinimus teismo posėdyje ir išanalizavęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, kad NMA konstatuodama, jog pareiškėja neįrodė valdymo teisių į 12 deklaruotų kontrolinių žemės sklypų padarė procedūrinių pažeidimų. Pirma, NMA neįrodė, kad pareiškėja nepateikė valdymo teisę patvirtinančių dokumentų. Teismo posėdyje atsakovo atstovė patikslino, kad šiuo tekstu („nepateikė valdymo teisę patvirtinančių dokumentų“) NMA nurodo, kad ne apskritai nepateikti dokumentai, bet nepateikti deklaruoto sklypo valdymo teisę patvirtinantys dokumentai. Teismas, vertindamas šią poziciją, pažymėjo, kad NMA turi būti konkreti ir tiksliai bei aiškiai nurodyti tiek pareiškėjai, tiek teismui, ką laiko dokumentų nepateikimu. Taip pat teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad NMA padarė klaidų pagrįsdama ir šią savo patikslintą poziciją. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 12 d. ir 2016 m. rugsėjo 19 d. teismui pateikė rašytinių įrodymų, kad teikė reikalaujamus dokumentus, tačiau NMA nepateikė įrodymų, kodėl juos atmetė, t. y. nepateikė įrodymų, patvirtinančių atmetimo priežastis. Pavyzdžiui, dėl 4 ginčo sklypo (deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) teismas sprendė, kad pareiškėja įrodė, jog pateikė šio sklypo valdymo teisę patvirtinančius dokumentus atsakovui, t. y. 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikti įrodymai dėl sutarčių (su A. P., B. B., E. G. ir kt.) pateikimo el. laišku NMA. Be to, pats atsakovas šias sutartis pateikė kaip atsiliepimo priedą. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas šį faktą (kad sutartys buvo pateiktos) taip pat pripažino. Tačiau nurodė kitas priežastis, kodėl 4 sklypas ne/gali būti įskaičiuotas į bendrą plotą. Teismas nustatė, kad analogiškų klaidų NMA, vertindama valdymo teisę įrodančių dokumentų ne/pateikimo klausimą padarė ir kitų sklypų atžvilgiu. Antra, NMA nepateikė įrodymų, kodėl nesivadovauja pareiškėjos pateiktais dokumentais. Pavyzdžiui, kad 2 sklypo (deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė yra N. B.. Atsakovas teigė, kad N. B. yra mirusi (atsiliepimo 12 puslapis, II t., b. e1. 12), tačiau įrodymų į bylą nepateikė. Pareiškėja pateikė teismui įrodymus – 2014 m. balandžio 17 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame savininke nurodyta N. B., ir pažymėjo, kad mirusi yra jos motina O. R.. Dėl 1 žemės sklypo (deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas nepateikė įrodymų, kodėl nesivadovauja pareiškėjos pateiktais duomenimis, kad žemės sklypo savininkė yra V. K.. Atsakovas nurodė, kad žemės sklypo savininkų yra daugiau, tačiau įrodymų nepateikė. Taigi teismas nustatė, kad NMA neįrodė, jog teisingai įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir neįrodė, kad pagrįstai juos atmetė. Trečia, pareiškėja teigė, kad NMA suklydus dėl valdymo teisių į tam tikrus sklypus, jie įskaitytini į teisingai deklaruotą žemės plotą. Vertindamas NMA poziciją, kad net ir tokiu atveju (klaidos dėl dalies deklaruotino sklypo atveju) visas deklaruotinas kontrolinis žemės sklypas neįskaitomas į teisingai deklaruotos žemės plotą, teismas su atsakovo pozicija nesutiko. Atsižvelgęs į Taisyklių nuostatas, taip pat į skundžiamą sprendimą, kuriame nurodyta, kad reikalavimus atitinkantys plotai įskaitomi į teisingai deklaruotą plotą, o kai kurie ne, teismas padarė išvadą, kad ginčijamame sprendime klaidingai nurodytas tinkamai ir netinkamai deklaruotas žemės plotas. Ketvirta, atsižvelgęs į Taisyklių 40 punktą, nurodantį, jog pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą ir žemės nuosavybės ar valdymo teisę, o NMA pagal žemės nuosavybės ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus nustačius deklaravimo teisėtumą, išmokos bus mokamos, jei pareiškėjas tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos, teismas konstatavo, kad NMA privalo laikytis šios teisės aktuose įtvirtintos taisyklės, t. y. vertinti visus pareiškėjos pateiktus dokumentus ir atmesti juos tik pagrįstai motyvavusi. Padarė išvadą, kad skundžiamame sprendime kai kurie pareiškėjos pateikti dokumentai buvo atmesti, pažeidžiant nurodytą taisyklę.
18. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, šiuo aspektu – dėl pareiškėjos valdymo teisių į deklaruotus žemės sklypus įvertinimo – teismas konstatavo procedūrinius pažeidimus, priimant skundžiamą NMA sprendimą.
19. Įvertinęs šalių pateiktus įrodymus dėl pareiškėjos valstybinės žemės valdymo teisių, teismas sprendė, kad atsakovas įrodė, jog pareiškėja neįrodė valstybinės žemės valdymo fakto. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos pateikti įrodymai pagrindžia, jog ji mokėjo mokesčius už valstybinę žemę, ką patvirtinta ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno rajono skyriaus 2015 m. sausio 6 d. raštas Nr. 7SD-(14.7.104.)-65. Tačiau mokesčių sumokėjimas, teismo vertinimu, neįrodo, kad pareiškėja turėjo valdymo teises į valstybinę žemę, todėl pareiškėjai nepateikus kitokių įrodymų (išskyrus jau aptartus – įrodančius, kad mokėjo mokesčius) NMA pagrįstai vadovavosi NŽT Kauno rajono skyriaus pateikta informacija, kurioje aiškiai nurodoma, jog A. J. 2013 m. nebuvo išduotas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme, esančia (duomenys neskelbtini). Tai atitinka teisės aktų reikalavimus, taigi šiuo aspektu teismas nenustatė skundžiamo sprendimo neteisėtumo.
20. Pažymėjo, kad nustačius procedūrinių pažeidimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiamo sprendimo dalis panaikinama, tačiau teismas įpareigoja NMA ne išmokėti pareiškėjos prašomą paramą (kaip nurodyta skunde), o iš naujo įvertinti pareiškėjos 2013 m. birželio 12 d. pateiktą Paraišką. Teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje ir įvertinęs pateiktus įrodymus, nustatė, kad tam tikrais atvejais NMA teisingai įvertino pareiškėjos neteisingo deklaravimo atvejus (pavyzdžiui, dėl valstybinės žemės valdymo teisių), todėl paaiškino, kad teismas negali tenkinti pareiškėjos skundo visa apimtimi, t. y. įpareigoti NMA išmokėti paramą, nes, pirma, jis neturi galimybės įvertinti pareiškėjos pateiktų dokumentų atitikimo deklaruotiems plotams, antra, negali įvertinti, koks yra galutinis ne/teisingai deklaruoto ploto dydis ir atitinkamai taikomos priemonės (skiriama parama arba taikoma sankcija). Dėl šių priežasčių teismas įpareigojo NMA iš naujo įvertinti pareiškėjos Paraišką.
21. Atsižvelgęs į tai, kad buvo patenkinta tik dalis pareiškėjos reikalavimų, pareiškėjos reikalavimą priteisti jai bylinėjimosi išlaidas teismas tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai 800 Eur atstovavimo išlaidų.

III.

22. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą;
23. Atsakovo teigimu, skundžiamas Agentūros sprendimas atitinka visus jam keliamus reikalavimus, t. y. jame aiškiai išdėstyti nustatyti pažeidimai, tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės bei išvardinti konkretūs pažeisti teisės aktai, jų punktai bei pažeistos Paramos sutarties nuostatos, sprendimas pasirašytas tam įgaliojimus turinčio asmens, patvirtintas antspaudu, todėl jis yra teisėtas, pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti.
24. Atkreipia dėmesį į tai, kad NMA yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ) ir jame įtvirtintais bendraisiais viešosios teisės principais, tarp jų ir įstatymo viršenybės principu, todėl nagrinėjamu atveju, priimdama sprendimą ir neatsižvelgdama į nustatytus pažeidimus, NMA būtų pažeidusi tiek Įgyvendinimo, tiek ir Administravimo taisyklių reikalavimus.
25. Atsakovas pažymi, kad jis vertino pareiškėjos pateiktus žemės valdymo dokumentus, kurie turėjo įrodyti, kad pareiškėja  paraiškos pateikimo metu ir įsipareigojimų laikotarpiu turėjo teisę valdyti deklaruojamus plotus. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja neneigia, kad Paraiškos administravimo metu nuolat teikė papildomus dokumentus, kuriuo vėliau taisė, redagavo, pateikdavo iš naujo, su pakeistomis datomis bei pakeistais ar papildytais pasirašančiais asmenimis.
26. Mano, jog teismas nevertino fakto, kad pareiškėja net teismo posėdžio metu teikė sutartis, kurios buvo taisytos, keistos, ir tai buvo teikiamos tik jų kopijos, originalai nei teismui nei Agentūrai nebuvo pateikti.
27. Nurodo, kad Agentūrai dėl deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) dalies ploto (patikros vietoje metu nustatytos kitos dirbamo lauko ribos lyginant su pareiškėjos deklaravimo metu įbraižytomis lauko ribomis) paraiškos vertinimo metu nebuvo pateikti jokie minėto sklypo valdymo dokumentai.
28. Pažymi, kad dėl nurodyto deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko ploto Agentūrai buvo pateikta panaudos sutartis su V. G., kurioje nenurodytas sutarties objektas, nėra nurodytas panaudos davėjo asmens kodas. Pridėtas NŽT įsakymas dėl sklypo projektavimo, tačiau iš dokumentų negalima nustatyti, kad V. G. valdo minimą plotą, o žemėtvarkos projekte V. G. nurodytas tik kaip pretendentas į minimą plotą. Dėl to paties sklypo 2 lauko ploto buvo pateikta panaudos sutartis su B. V., kurioje nenurodytas sutarties objektas, panaudos davėjo asmens kodas, panaudos davėja ploto nuosavybės teise nevaldo. Taip pat pateiktos panaudos sutartys su N. B., kuri yra mirusi ir plotas valdomas dviejų savininkų, vienas iš savininkų – G. R. panaudos sutarties nėra pasirašęs.
29. Paaiškina, kad deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)valdymui pagrįsti pareiškėja Agentūrai pateikė skenuotą panaudos sutartį su A. Č., kurioje nurodyta, kad ji pasirašyta 2013 m. sausio 1 d., nors NŽT sprendimas dėl minimo sklypo yra priimtas tik 2013 m. rugpjūčio 6 d., o VĮ Registrų centre teisės į šį sklypą įregistruotos tik 2013 m. rugpjūčio 16 d. Todėl, pasak atsakovo, pateikta sutartis, jos sudarymo momentu negalėjo būti pasirašyta, nes panaudos davėjas nebuvo minimo sklypo teisėtas valdytojas.
30. Atsakovas nurodo, kad deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo teisę pagrindžiančių dokumentų, paraiškos administravimo metu, papildomai kelis kartus prašant, pareiškėja Agentūrai nepateikė.
31. Kaip deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo teisę įrodančius dokumentus, atsakovas nurodo pareiškėjos pateiktą panaudos sutartį su A. B., kuri yra mirusi, o paveldėtojai nenustatyti, panaudos sutartį pasirašiusi A. Š., tačiau nėra pateikti A. Š. valdymo ar paveldėjimo teisę įrodantys dokumentai. Taigi iš esmės Agentūrai pateikta sutartis sudaryta su mirusiu asmeniu, kurio turto perėmėjai viešame registre nėra įregistruoti, o pareiškėjas nustatyto neatitikimo Agentūrai nepatikslino.
32. Be to, Agentūrai nebuvo pateikti jokie deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo teisę pagrindžiantys dokumentai.
33. Pastebi, kad kaip deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo teisę įrodantis dokumentas, pateikta panaudos sutartis su V. V., sudaryta 2010 m. kovo 10 d., kai šis asmuo dar neturėjo panaudos davėjo teisių į minimą plotą. VĮ Registrų centre nuosavybės teisės įregistruotos tik 2013 m. lapkričio 22 d. 2012 m. balandžio 5 d. dėl ginčo ploto lauke Nr. 2 minimo ploto savininkė yra pasirašiusi panaudos sutartį su kitu asmeniu, panaudos sutartis įregistruota Registrų centre. Dėl to paties sklypo laukų Nr. 4 ir Nr. 5 jokie valdymo teisę patvirtinantys dokumentai Agentūrai nebuvo pateikti.
34. Atsakovas pažymi, kad dėl deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta panaudos sutartis su B. Ž., tačiau VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad yra du savininkai, be to, sklypas paveldėtas tik 2014 m. kovo 20 d. Dėl dalies ploto pateikta sutartis su mirusiu asmeniu, nepateikti paveldėjimo dokumentai, tačiau pagal VĮ Registro centro duomenis plotas nėra perėjęs jokiems paveldėtojams, pateiktoje sutartyje nenurodytas sutarties objektas, pareiškėja pakartotinai teikia kopijuotą ir taisytą sutarties tekstą, papildytą dar vienu lauku, tačiau iš minimos sutarties nėra galimybės identifikuoti sklypų ir jų buvimo vietos, negalima identifikuoti, kokiu pagrindu sutartį pasirašo ne paveldėtojas. 
35. Pasak atsakovo, iš teismui teikiamų dokumentų matyti, kad vėlesniu terminu yra teikiamos tos pačios sutartys, tik su papildomais taisymais, kurių identifikuoti kaip originalių Agentūra neturėjo galimybės, be to, dalis teikiamų sutarčių pasirašyta asmenų, neturinčių valdymo teisės teikiamiems panaudos plotams, arba tokios teisės įgytos vėliau.
36. NMA teigimu, teismas nepagrįstai jai perkelia visą įrodinėjimo pareigą. Teigia, kad būtent pareiškėja privalo įrodyti ir pagrįsti valdymo fakto buvimo faktą, o ne Agentūra turi įrodyti valdymo fakto nebuvimą, ką įtvirtina ir Taisyklių nuostatos. Todėl nesutinka su teismo išvadomis, kad Agentūra nenuginčijo, ar netinkamai vertino pareiškėjos teikiamus dokumentus, nurodydama, kad tokiu būdu teismas Agentūrai perkelia pareigą įrodyti pareiškėjai kiekvieno dokumento netinkamumą, pagrįstą papildomais dokumentais.
37. Atsakovas nesutinka ir su teismo argumentais, kad visų dokumentų analizė turėjo būti nurodyta skundžiamame sprendime ir nurodo, kad toks reikalavimas priverstų Agentūrą priiminėti ilgus sprendimus, reikalaujančius tiek labai daug žmogiškųjų išteklių, tiek papildomų resursų (mokesčiai VĮ Registrų centrui, Hipotekos įstaigai ir pan.). Mano, kad pareiškėjai sprendime struktūrizuotai pateiktas vertinimas ir pažeistų teisės aktų analizė, bei aiškiai paaiškinti nustatyti neatitikimai, o kiekvienos sutarties vertinimo aprašymas sprendime netikslingas. Pažymi, jog administracinis sprendimas turi būti aiškus ir suprantamas, todėl nėra aiškus teismo reikalavimas dirbtinai išplėsti administracinį sprendimą, pagrįsti jį dokumentais, kurie yra viešuosiuose registruose. Atskirų sutarčių vertinimas pareiškėjai buvo pateiktas atskiruose Agentūros raštuose (pvz. 2014 m. birželio 30 d. rašte Nr. BR6-7897 ar 2014 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. BR6-8925), todėl perkelti visą buvusį susirašinėjimą su pareiškėja į vieną sprendimą netikslinga, be to, to nereikalauja VAĮ.
38. Atsiliepime į atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą pareiškėja A. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 726 Eur už apeliacinio skundo parengimą.
39. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjos Paraiškoje nurodytų žemės sklypų valdymo teisę patvirtinančių dokumentų, pareiškėja pasisako dėl kiekvieno jų atskirai.
40. Dėl deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) pažymi, kad pareiškėjos deklaruotas šio žemės sklypo plotas sudaro 3,79 ha. Pareiškėjos valdymo teisę į 3,79 ha plotą patvirtina NMA pateikti dokumentai: 2013 m. sausio 1 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su V. K., 2014 m. liepos 13 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2014 m. balandžio 15 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Dokumentų pateikimo Agentūrai faktą patvirtina išrašas iš Agentūros portalo, per kurį teikiami dokumentai, pateiktas kartu su 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymu dėl papildomų dokumentų pateikimo.
41. Dėl deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. 1 ploto pažymi, kad šio žemės sklypo pareiškėjos deklaruotas plotas sudaro 11 ha, o pareiškėja pagal pateiktus valdymo dokumentus įrodė valdymo teisę į daugiau nei 20 ha plotą. Dėl panaudos sutarties su V. G. nurodo, kad šia sutartimi pareiškėja valdymo teisės neįrodinėja. Pažymi, kad panaudos sutarties pateikimo metu V. G. dar nebuvo atkūręs nuosavybės teisių, tačiau sprendimas grąžinti žemę jau buvo priimtas, o tą patį sklypą pareiškėja valdė pagal nuomos sutartį su NŽT (tai patvirtina Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schema ((duomenys neskelbtini)), NŽT 2014 m. liepos 11 d. pažyma Nr. 7SD-(14.7.104)-3442 dėl nuomojamų sklypų apmokestinimo). Pažymi, jog aplinkybę, kad pareiškėjai suteikta teisė nuomos pagrindu naudotis sklypu 2013 metais, patvirtina NŽT 2014 m. liepos 11 d. pažyma Nr. 7SD-(14.7.104)-3442 dėl nuomojamų sklypų apmokestinimo, pagal kurią NŽT pareiškėją apmokestino už 2013 metų žemės nuomą, mokesčių mokėtojo kortelė ir 2013 me. deklaracija už žemės nuomos mokestį. Pareiškėja prašo prie bylos prijungti papildomus įrodymus (2016 m. lapkričio 2 d. prašymą dėl informacijos pateikimo ir 2016 m. lapkričio 4 d. el. laišką), patvirtinančius jos nurodomas aplinkybes dėl jos apmokestinimo žemės nuomos mokesčiu.
42. Pasak pareiškėjos, Agentūra klaidingai nurodo, jog kaip valdymo teisės įrodymas dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateikta panaudos sutartis su B. V.. Teigia, kad ši panaudos sutartis visiškai nesusijusi su lauko Nr. 2 valdymo teisės pagrindimu. Panaudos sutartimi buvo grindžiama sklypo Nr.(duomenys neskelbtini)1 valdymo teisė, tačiau šios sutarties vėliau atsisakyta, o sklypo Nr. 084469-6131 valdymo teisė buvo grindžiama nuomos sutartimi su NŽT. Nurodo, kad atsakovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių N. B. mirties faktą.
43. Dėl panaudos sutarties su A. Č. (KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėjo, jog atsiliepimu į pareiškėjos skundą atsakovas pateikė panaudos sutarties su A. Č. pakeitimą, kuriame ištaisyta panaudos sutarties sudarymo data į 2013 m. rugpjūčio 16 d. bei šalių pakartotinai pasirašyta. Tokiu būdu panaudos sutartis sudaryta tinkamai, A. Č. esant minimo sklypo teisėtu valdytoju.
44. Dėl deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)nurodo, jog pareiškėjos valdymo teisę į 6,21 ha plotą patvirtina NMA pateikti dokumentai: 2013 m. sausio 1 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su A. P., 2014 m. balandžio 17 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. vasario 20 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su B. B., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. 4400-1221-7044, 2012 m. lapkričio 1 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su E. G., 2014 m. balandžio 17 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 2 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su J. B., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. sausio 1 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su J. S., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 20 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su A. L. M., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad pareiškėja taip pat buvo sudariusi žodinę žemės sklypo panaudos sutartį su gretimo sklypo savininke Čemalonskiene dėl 1,01 ha sklypo ploto nuomos, todėl mano, kad skundžiamame sprendime neteisingai ir nepagrįstai nurodyta, jog pareiškėja neįrodė valdymo teisės į 2,45 ha. Pasak pareiškėjos, minėtų dokumentų pateikimo Agentūrai faktą patvirtina 2014 m. balandžio 29 d. el. laiškas.
45. Dėl deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja nurodo, kad byloje yra pateiktas notarės R. B. 2008 m. balandžio 9 d. raštas, patvirtinantis, kad Notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 68/2007, mirus A. B.. Palikimą priimti ir paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą gauti pageidauja D. Š. ir A. Š.. Remiantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad paveldėtojos D. Š. ir A. Š., kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo (ne vėliau nei 2008 m. balandžio 9 d.), tinkamai jį priėmė ir panaudos sutarties sudarymo metu 2011 m. kovo 2 d. teisėtai valdė žemės sklypą.
46. Dėl deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) minimo sklypo lauko Nr. 2 pareiškėja nurodo, kad jos valdymo teisę į 8,03 ha plotą patvirtina NMA pateikti dokumentai: Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su L. S.-M., 2014 m. balandžio 18 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2013 m. sausio 1 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su D. L. ir A. L., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2013 m. kovo 1 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su A. V. ir R. D., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 1 d. Privačios žemės panaudos sutartis sudaryta su L. K., VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas dėl žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šių dokumentų pateikimo faktą įrodo su 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymu pateiktas el. laiškas, patvirtinantis, jog 2014 m. balandžio 29 d. minėto sklypo valdymo teisę patvirtinantys dokumentai Agentūrai buvo persiųsti el. laišku.
47. Pareiškėja nurodo, kad dėl deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauko Nr. (duomenys neskelbtini) Agentūrai pateikė panaudos sutarties su V. V. pakeitimą, kuriame ištaisyta panaudos sutarties sudarymo data į 2013 m. lapkričio 22 d. bei šalių pakartotinai pasirašyta. Tokiu būdu panaudos sutartis sudaryta tinkamai, V. V. esant minimo sklypo teisėtu valdytoju. Pažymi, kad dėl lauko Nr. (duomenys neskelbtini) valdymo teisės pareiškėja pateikė 2013 m. rugpjūčio 8 d. privačios žemės panaudos sutartį su V. S., patvirtinančią valdymo teisę į 5 ha ploto žemės sklypą. Mano, jog tokiu būdu faktinis 5 ha žemės plotas turi būti skaičiuojamas kaip pareiškėjos teisėtai valdoma dalis, nes Taisyklių 40 punkte nėra nurodyta, jog valdymo dokumentų nepateikimas už visą deklaruotą plotą leidžia apskritai neskaičiuoti dalies deklaruotų žemės plotų, už kuriuos valdymo dokumentai yra pateikti. Dėl laukų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymi, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 12 d. prašymu pateikė el. laišką, patvirtinantį, jog 2014 m. liepos 13 d. minėto sklypo valdymo teisę patvirtinantys dokumentai (Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schema (Sklypo plotas 1,77 ha), Leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schema (Sklypo plotas 1,53 ha), 2014 m. liepos 11 d. NŽT pažymą „Dėl apmokestinimo“) buvo persiųsti Agentūrai el. laišku.
48. Dėl deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini)pareiškėja pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. Kauno m. 6-ojo notarų biuro raštas patvirtina, jog po K. T. mirties įstatyminės įpėdinės, dukros R. M. ir B. Ž., 2009 m. balandžio 16 d. pateikė pareiškimus apie palikimo priėmimą, todėl paveldėtojos tinkamai jį priėmė ir panaudos sutarties sudarymo metu 2012 m. balandžio 26 d. teisėtai valdė žemės sklypą.
49. Pareiškėja atsiliepime taip pat nurodo, kad dokumentai Agentūrai buvo teikiami tiek el. paštu, tiek per Agentūros portalą, jų originalų nebuvo reikalauta nei viename Agentūros pranešime, be to, dokumentų originalus pareiškėja turėjo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o Agentūra turėjo galimybę su jais susipažinti.
50. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodinėjimo pareigos perkėlimu atsakovui, pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu ir pažymi, kad pirmiausia ji pateikė visus valdymo teisę įrodančius dokumentus, su kuriais nesutinkant, jau Agentūrai tenka pareiga motyvuoti nesutikimo priežastis, t. y. pateikti įrodymus, kodėl pareiškėjos pateikti dokumentai yra netinkami.
51. Pareiškėja A. J. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė tenkinti jos skundo dalį, kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą šioje dalyje tenkinti.Taip pat prašo priteisti iš atsakovo NMA pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, (kurios bus pateiktos vėliau) už apeliacinio skundo parengimą.
52. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos skundo dalį, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė deklaruoto KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės valdymo fakto. Pareiškėjos teigimu, ji valdymo teisę į nurodytą sklypą grindė aplinkybe, jog jai suteikta teisė 2013 metais nuomos pagrindu naudotis sklypu, kurią patvirtina Leidžiamos laikinai naudoti valstybinės žemės schema ((duomenys neskelbtini), 4,10 ha, nors pareiškėja byloje yra pateikusi ir kitas Leidžiamos laikinai naudoti valstybinės žemės schemas (duomenys neskelbtini)1,60 ha, 1,53 ha, 1,77 ha, 2,75 ha), NŽT 2014 m. liepos 11 d. pažyma Nr. 7SD-(14.7.104)-3442 dėl nuomojamų sklypų apmokestinimo, pagal kurią NŽT pareiškėją apmokestino už 2013 metų žemės nuomą, taip pat mokesčių mokėtojo kortelė ir galiausiai deklaracija už žemės nuomos mokestį 2013 metais.
53. Pareiškėja vadovaujasi 2012 m. kovo 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 patvirtinto Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatomis ir pažymi, kad pareiškėjos teismui pateiktos Leidžiamos laikinai naudoti valstybinės žemės schemos, parengtos minėto Aprašo nustatyta tvarka. Pabrėžia, kad būtent šios aplinkybės įrodo, jog vadovaujantis aukščiau nurodytu Aprašu, pareiškėja, teikė nustatytos formos prašymą; Teritorinis skyrius buvo patikrinęs ir nustatęs, kad žemės sklypai nebuvo perduoti kitiems asmenims; pareiškėja 2013 m. balandžio 15 d. žemės schemas pasirašė, todėl daro išvadą, kad jai 2013 metais buvo leista naudotis žeme, nes Teritorinis skyrius atvykti suderinti žemės schemas kviečia tik tuos asmenis, kuriems leidžiama laikinai naudotis žemės plotu.
54. Pareiškėja taip pat atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ (toliau – ir Nutarimas) nustatytą tvarką. Pažymi, kad jos teismui pateikta NŽT pažyma Nr. 7SD-(14.7.104)-3442 Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl aptariamų nuomojamų sklypų apmokestinimo, patvirtina, jog pareiškėjai žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka, priešingu atveju, tokios pažymos išdavimas būtų nepaaiškinamas.
55. Nurodo Nutarimo 5 ir 7 punktus ir pažymi, kad pareiškėjos teismui pateikta Kauno rajono savivaldybės administracijos išduota mokesčių mokėtojo kortelė ir Žemės nuomos mokesčio deklaracija, patvirtina pareiškėjos 2013 metų žemės nuomos mokesčio sumokėjimo faktą.
56. Pasak pareiškėjos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik 2015 m. sausio 6 d. NŽT raštu Nr. 7SD-(14.7.104)-65, neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja neįrodė valstybinės žemės sklypo valdymo teisės, nevertindamas pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų (Leidžiamos laikinai naudoti valstybinės žemės schemų, NŽT 2014 m. liepos 11 d. pažymos Nr. 7SD-(14.7.104)-3442 dėl nuomojamų žemės sklypų apmokestinimo, 2014 m. liepos 11 d. mokesčių mokėtojo kortelės, deklaracijos už žemės nuomos mokestį 2013 metais) išdavimo pareiškėjai pagrindo, t. y. aplinkybės, kad minėti dokumentai pagal nurodytą teisinį reglamentavimą NŽT galėjo būti išduoti tik pareiškėjai esant teisėta žemės sklypo valdytoja.
57. Atsiliepime į pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.
58. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja Agentūrai yra pateikusi žemės mokesčio sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus, tačiau dokumentų, kurių pagrindu jai kilo pareiga mokėti mokesčius už valstybinę žemė, nepateikė. Pažymi, kad NŽT, atsakydama į Agentūros paklausimą, 2015 m. sausio 6 d. raštu Nr. JSD-(14.7.104.)-65 informavo Agentūrą, kad pareiškėjai A. J. 2013 m. nebuvo išduotas leidimas laikinai naudotis valstybine žeme esančia (duomenys neskelbtini).
59. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja pateikė tik ginčo lauko schemą, iš kurios nėra aišku, kam suteikiama teisė, be to, schema sudaryta 2014 m., kai ginčas kilęs dėl 2013 m. pateiktos Paraiškos. Agentūrai paprašius pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu valdomas plotas (duomenys neskelbtini), Agentūrai, kaip ir teismui, pareiškėja pateikė tik schemą, valstybinės žemės panaudos sutarties nepateikė, todėl mano, kad teismas pagrįstai rėmėsi NŽT raštu ir padarė išvadą, kad Agentūra teisingai vertino turimą informaciją dėl KŽS Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

60. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) normomis, įsigaliojusiomis nuo 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.). Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme nagrinėta pagal iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ nuostatas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 1 d.).
61. Ginčas byloje kilo dėl Agentūros 2016 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. BR6-2356967 dalies, kuria atsisakyta išmokėti paramą pagal 2013 m. birželio 12 d. pareiškėjos A. J. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Agentūrą A. J. išmokėti išmokas (įskaitant paramas pagrindinei tiesioginei išmokai, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonei „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves, Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos programai „Ekologinis ūkininkavimas“ paramai (už javus), EKO paramai (už daugiametes žoles), EKO paramai (už vaistažoles), EKO paramai (už uogynus), EKO paramai (už sodus)) pagal visus A. J. 2013 m. birželio 12 d. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje pateiktus deklaruotus plotus pagrįstumo.
62. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Agentūra, vertindama duomenis dėl pareiškėjos valdymo teisių į deklaruotus žemės sklypus, padarė procedūrinius pažeidimus, kurie galėjo įtakoti ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą; pareiškėja neįrodė valstybinės žemės valdymo fakto (duomenys neskelbtini); tam tikrais atvejais Agentūra teisingai įvertino pareiškėjos neteisingo deklaravimo atvejus (pavyzdžiui, dėl valstybinės žemės valdymo teisių), pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino ginčijamą sprendimą ir įpareigojo iš naujo įvertinti pareiškėjos 2013 m. birželio 12 d. pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką.
63. Pateiktais apeliaciniais skundais pareiškėja prašo pakeisti pirmosios instancijos spredimą ir jos skundą tenkinti visiškai, atsakovas – panakinti pirmosios instancijos spredimą ir priimtiti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
64. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos proceso šalių pateiktų apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas šalių apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
65. Patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). 
66. Kaip ir pati pabrėžia apeliaciniame skunde, Agentūra yra teisinis vienetas, kuris patenka į viešojo administravimo sistemos subjektų ratą. Vadinasi, minėta institucija savo veikloje turi vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–2134/2012). Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“. Tad viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją, yra neteisėti (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-1017/2014; 2012 m. kovo 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-227/2012 ir kt.).
67. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 23 d.), nustatančios reikalavimus žemės ūkio veiklos subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų (toliau – ir naudmenos) ir kitus plotus, taip pat tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir tiesiogines išmokas už mėsinius galvijus ir mėsines avis ir paramos administravimo bei kontrolės tvarką (Taisyklių 2 p.) nustato, kad: pagrindinė tiesioginė išmoka (toliau – ir pagrindinė išmoka) – išmoka, mokama pareiškėjui iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą (VIPS) už paramos teikimo reikalavimus atitinkančius einamaisiais metais deklaruotus naudmenų plotus (Taisyklų 4 p.); Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą sumažina pareiškėjams mokėtiną paramą (31.5 p.); neteisingas deklaravimas – didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas.
68. Kaip galima spręsti iš byloje ginčijamo sprendimo ir Agentūros atsovo paaiškinimo teismo posėdyje, Agenūra teigia, kad pareiškėja įrodė deklaruotų naudmenų ploto dirbimo faktą, tačiau neįrodė žemės valdymo teisės į 35,60 ha iš 2013 m. paraiškoje deklaruotų plotų. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Agentūra nepagrindė, kodėl nesivadovao dalimi pareiškėjos pateiktų dokumentų, nenurodė jų (įrodymų) atmetimo motyvų. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis: Agentūros sprendimas turi būti motyvuotas, atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija). Nors Agentūra nurodo, kad sankcija taikoma už neteisingai deklaruotas plotų dalis, nurodytas deklaruotų kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), ginčijamame sprendime nėra nurodoma, būtent kokiais duomenimis (vien su atsiliepimu į skundą pateikta eilė įvairių dokumentų (sutarčių, planų, išrašų iš registrų ir t. t., kurių dalis kartojasi) pareiškėja grindė naudmenų, patenkančių į nurodytų kontrolinių žemės sklypų plotą, valdymo teisę, dėl kokių priežačių Agentūra atsisako juos vertinti, kaip įrodančius naudmenų valdymo faktą, todėl teismas pagrįstai sprendimą pripažino neteisėtu ir panaikino (iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 89 str. 1 d.). Pažymėtina, kad skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A502-940/2013).       
69. Šiuo aspektu papildomai pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių būtinybę Pareiškos administravimo metu pateikti / vertinti visų pareiškėjos 2013 metais deklaruotų naudmenų valdymo teisę: Taisyklių IV skyriaus, reglamentuojančio paraiškos teikimo ir duomenų apdorojimo tvarką, 21 punktas nustato, kokius duomenis, susijusius valdomomis naudmenomis, pareiškėjas (arba jo įgaliotas asmuo) nuo paraiškų teikimo pradžios, įskaitant ekologinei gamybai ar išskirtinės kokybės vaisiams, uogoms ir daržovėms sertifikuoti, iki einamųjų metų birželio 15 d., turi pateikti seniūnijoje pagal pareiškėjo valdos centro adresą dirbančiam seniūnijos darbuotojui arba viešosios įstaigos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajono konsultavimo biuro darbuotojui (toliau – konsultavimo biuro darbuotojas): laisvos formos dokumentą ar skaitmeninę laikmeną su pagrindiniais paraiškai užpildyti reikalingais duomenimis (vietovėje išmatuotų laukų plotų schemą/brėžinį su nurodytais laukų kraštinių ilgiais, lauko kraštinės (-ių) atstumais iki stabilių objektų (pvz.: pastatų, kelių, melioracijos griovių ir pan.), laukų plotais bei naudmenų pavadinimais) (Taisyklių 21.1.1. p.); deklaruojamų plotų kadastro žemėlapius (žemės sklypų planus) – juos turintys pareiškėjai. Minėti dokumentai naudojami tik apytiksliam deklaruojamų plotų vietos nustatymui (Taisyklių 21.1.2. p.); žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais)), jei pareiškėjo nurodytoje vietoje jau yra įbraižyti kito pareiškėjo laukai ir nepavyksta išspręsti dvigubo deklaravimo. Minėtų dokumentų pateikimo faktas pažymimas paraiškos antrojo lapo lentelėje. Deklaruojantiems valstybinėje žemėje, išskyrus asmeninio ūkio žemę 2013 m., būtina pateikti tos žemės naudojimo ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentą (Taisyklių 21.1.3. p.).
70. Taigi, jei pareiškėjo nurodytoje vietoje nėra jau įbraižytų kito pareiškėjo laukų, taip pat deklaruojamos naudmenos nėra valstybinėje žemėje, pareiškėjai, teikdami paraišką, neprivalo kartu pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.
71. Taisyklės taip pat nustato, kokius įrodymus pareiškėjai turi pareigą, o Agentūra turi teisę reikalauti, pateikti tokio pobūdžio ginčui (dvigubo deklaravimo) iškilus vėliau, taip pat kitus atvejus, kai teikiami žemės valdymo teisę patvirtinantys dokumentai: Agentūra, nustačiusi deklaruoto ploto persidengimą, pareikalauja pareiškėjų, kurių deklaruoti plotai dengiasi, pateikti persidengiančio ploto žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) įrodymo dokumentus ir žemės valdymo teisę (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinančius dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais)). Žemės ūkio veikla įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, kuriais patvirtinamas minėtos veiklos faktas. Jei, vadovaujantis pareiškėjų pateiktais dokumentais, neišsprendžiamas neteisingas deklaravimas, Agentūra atlieka patikrą vietoje (Taisyklių 31.3. p.); nustačiusi, kad deklaruotas plotas KŽS viršija paramai skirti tinkamą plotą, nustato pareiškėjus, kurių įbraižyti plotai kerta KŽS ribas ar apima mažesnius KŽS, ir pareikalauja pareiškėjų pateikti tų plotų žemės dirbimo (žemės ūkio veiklą) ir žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus (kartu su kadastro žemėlapiais (žemės sklypų planais)). Žemės ūkio veikla įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus dokumentus, kuriais patvirtinamas minėtos veiklos faktas. Jei, vadovaujantis žemės sklypo planais ir kitais pareiškėjų pateiktais dokumentais, neišsprendžiamas ploto viršijimas, Agentūra, įvertinusi patikros vietoje tikslingumą, atlieka patikrą (Taisyklių 31.4. p.). Be to, jei naudmenų ar kitų plotų nedeklaravęs, tačiau jų nuosavybės ar valdymo teisę turintis asmuo praneša apie pareiškėją, kuris neteisėtai deklaravo jo valdomus plotus, parama už šiuos plotus pareiškėjui bus mokama tik tuo atveju, jeigu jis pateiks šių plotų dirbimo (žemės ūkio veiklą, kuri įrodoma pagal žemės ūkio produkcijos realizavimo, seniūnijos išduotą pažymą bei kitus minėtos veiklos fakto patvirtinimo dokumentus) bei žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo dokumentus. Minėtus dokumentus pareiškėjas privalo pateikti ir tada, kai yra gaunamas skundas apie jo deklaruotą plotą. Agentūra, remdamasi žemės sklypo planu ir nuosavybės dokumentais, nustatys, ar pareiškėjas teisėtai deklaruoja minėtus plotus. Pareiškėjui, įrodžiusiam žemės ūkio veiklos faktą ir žemės nuosavybės ar valdymo teisę, o Agentūrai pagal žemės nuosavybės ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus nustačius deklaravimo teisėtumą, išmokos bus mokamos, jei pareiškėjas tą teisę įrodė iki išmokų mokėjimo pabaigos. Už paramai deklaruotus plotus, kuriuose pareiškėjas neužsiėmė žemės ūkio veikla, taikomos nuostatos dėl tyčinio neteisingo deklaravimo (Taisyklių 40. p.).
72. Taigi, pagal Taisyklių nuostatas, Agentūra turi teisę reiklauti, o pareiškėjai – pareigą pateikti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus kilus ginčui dėl dvigubo deklaravimo, nustačius, kad deklaruotas KŽS plotas viršija paramai skirti tinkamą plotą, taip pat gavus skundą dėl  pareiškėjo deklaruoto ploto.
73. Iš ginčijamo sprendimo galima spręsti, kad Agentūra yra gavusi skundą dėl pareiškėjos deklaruotų naudmenų kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) (deklaruoto lauko Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo tarpu kokiu pagrindu pareikalauta pateikti žemės nuosavybės ar valdymo teisės patvirtinimo dokumentus kitais 11 atvejų, nėra aišku: nors ginčijamame sprendime nurodyta, kad „<...> Agentūra, atsižvelgusi į STT raštus, <...>, paprašė Jūsų pateikti minėtus Taisyklių 40 punkte nurodytus dokumentus dėl visų Jūsų 2013 m. Paraiškoje deklaruotų laukų žemės valdymo teisės (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) patvirtinimo ir dirbimo faktą įrodančius dokumentus. <...>“, Taisyklės nenumato, kad nesant jose numatyto atvejo (deklaruojamoms naudmenoms nesant valstybinėje žemėje, dvigubo deklaravimo, skundo, deklaruotam KŽS plotui neviršijant paramai skirti tinkamo ploto), Agentūra turėtų pagrindą kvestionuoti tokio pobūdžio paraiškos duomenis, todėl Agentūra, elgdamasi kitaip, kiekvienu atveju privalo pagrįsti savo veiksmų teisėtumą. Pažymėtina, kad 2014 metais viešąjį administravimą reglamentavusių teisės aktų prasme skundas suprantamas asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 15 d. (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija).
74. Nustačiusi, kad ginčijamas Agentūros sprendimas neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui), teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien jau tai buvo pagrindas panaikinti šį administracinį aktą, nepasisakant dėl kitų skunde išdėstytų nesutikimo su teismo sprendimu motyvų ir nevertinant jo teisėtumo bei pagrįstumo kitais aspektais.        
75. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, pažymėtina, kad pareiškėjo minimo Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-112 (ginčui reikšminga įsakymo redakcija, galiojusi 2012 m. kovo 23 d. iki 2017 m. kovo 15 d.), 13-15 punktuose nustatyta, kad: asmuo įgyja teisę laikinai naudotis valstybine žeme teritorinio skyriaus vadovui priėmus įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme (13 p.); teritorinis skyrius per 10 darbo dienų nuo įsakymo dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme priėmimo įkelia į Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainės Laisvos valstybinės žemės fondo modulį duomenis apie suteiktus laikinai naudotis žemės plotus (14 p.); jeigu įsakymo dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme teritorinio skyriaus vadovas nepriima, prašymą pateikusiam asmeniui per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo pateikiamas motyvuotas atsakymas apie atsisakymo leisti laikinai naudotis valstybine žeme priežastis (15 p.). Taigi, pareiškėja, norėdama pagrįsti teisės laikinai naudotis valstybine žeme faktą, turėjo pateikti minėtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vadovo įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios iantancijos teismas pagrįstai konstatavo jos skundo šioje dalyje nepagrįstumą.
76. Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs bylai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės teisingai aiškinęs ir taikęs ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, aktualią teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo.
77. Pareiškėja tiek savo apeliaciniame skunde, tiek ir atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, t. y. 580,80 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir 726 Eur už apeliacinio skundo parengimą.
78. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjos ir atsakovo  apeliaciniai skundai atmestini, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėja turi teisę gauti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, t. y. nagrinėjamu atveju už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, tačiau pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą yra netenkinamas.
79. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.
80. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2016 m. lapkričio 28 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokatu Renaldu Baliūčiu. Savo prašymui priteisti 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagrįsti, pareiškėja pateikia 2016 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija RB Nr. 01161 išrašytą A. J. advokato Renaldo Baliūčio 580,80 Eur sumai už atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eI-5944-43/2016 parengimą bei 2016 m. lapkričio 11 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad pareiškėja sumokėjo 580,80 Eur advokatui Renaldui Baliūčiui.
81. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, jog maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3. Minėta teisinė paslauga buvo suteikta 2016 m. IV ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 771,90 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (771,90*1,3) yra 1003,47 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti 580,80 Eur suma neviršija minėtos maksimalios 1003,47 Eur sumos, todėl ji priteistina pareiškėjai.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo A. J. ir atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinių skundų netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai A. J. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 580,80 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

                                                                      Vaida Urmonaitė-Maculevičienė