Byla Nr. T-469-1021/2020
Teisminio proceso Nr. 1-87-1-00894-2011-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.5.14.1.; 2.1.10.1
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. rugsėjo 1 d.
Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. V. patvirtinimo klausimą.
Teismas
n u s t a t ė :
Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisija) priimtu nutarimu Nr. LK-139 nutarta taikyti nuteistajam V. V., gim. (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 4 mėnesių 9 dienų (skaičiuojant 2020 m. rugpjūčio 14 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistojo bausmės pradžia 2011 m. gruodžio 23 d.; bausmės pabaiga - 2022 m. gruodžio 23 d. Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirto bausmės laiko 2019 m. balandžio 23 d. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai 2 metai 4 mėnesiai 9 dienos. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 37 balai, iš kurių (20 balų) rizikos sudaro statiniai duomenys, kurie nesikeis (informacija apie teisės pažeidimus). Likusią pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro dinaminiai veiksniai (17 balų), kurie gali keistis. Pakartotinio smurtinio elgesio rizika pagal HCR-20 yra vidutinė (mažėjanti) ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistasis įvykdė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos įpareigojimus, nusikalstamo elgesio vertinimo rizika žema, pakankamai aukšta motyvacija nenusikalsti. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, teigiamos nuostatos į darbą, nuteistasis neturi paskolų bei ieškinių, rodo motyvaciją ateityje nevartoti alkoholio, suvokia jo žalą, pataisos namuose lankė AA grupę.
V. V. atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą 2012-11-23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. (nužudymas). Anksčiau teistas tris kartus: 1988-04-22 Trakų rajono teismo pagal BK 225 str. 2 d. (chuliganizmas) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 2) 1993-01-19 Trakų rajono teismo pagal BK 146 str. 2 d. (vagystė) 1. a. 2 m. remiantis BK 47-1 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m., 1993-12-09 Trakų apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis gražintas į 1. a. vietą; 3) 2001-05-21 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 111 str. 1 d. (tyčinis sunkus kūno sužalojimas) laisvės atėmimu 2 m, pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo dėl „ Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., 6 str. bausmė sumažinta 1/3, t. y. 8 mėn, galutinė bausmė 1 m. 4 mėn. 1. a.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, – pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos (-ų) veikos (-ų), už kurią (-ias) jis atlieka bausmę, todėl tokiu atveju vertinama ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat nusikalstamos veikos, už kurią atliekama bausmė, pobūdis ir pavojingumo laipsnis, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumas. Lygtinis paleidimas taikomas tuo atveju, jeigu įvertinus aukščiau pažymėtas kaip reikšmingas aplinkybes, jų visumą, galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau galima jį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir, kas svarbiausia, kad toks paleidimas užtikrina bausmės tikslų galutinį realizavimą ir neprieštarauja teisingumo principo įgyvendinimui.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam darančiam akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir atlikusiam minimalią (duomenys neskelbtini) straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. V. yra atlikęs (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, terminuoto laisvės atėmimo metu du kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų; aštuonis kartus skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, laisvėje tinkamos gyvenimo sąlygos, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, lankė AA grupę, tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismo vertinimu, V. V. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, jog V. V. akivaizdžiu teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu du kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką du kartus baustas drausmine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi nuo 2013 m., yra pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Pagal „OASys“ metodiką V. V. nustatyta žema – 37 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ir dinaminiai (kintantys) balai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Teismas įvertina ir tai, kad V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Anksčiau nuteistasis taip pat teistas tyčinį sunkų kūno sužalojimą. Tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nuo praėjusio vasario mėnesio vertinimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo labai nežymiai, tik 6 balais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo agresyvus elgesys siejamas su savitvardos praradimais, impulsų kontrolės problemomis, kurie pasireiškia nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio. Problemų sprendime, pasekmių apgalvojime, nuteistajam kartais iškyla sunkumų dėl prognostinių įgūdžių stokos, impulsyvumo. Supranta kitą požiūrį labiau, kai to prašoma bei linkęs pasitikėti savo protu bei patyrimais. Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, V. V. neatliktos bausmės dalis - 2 metai 4 mėnesiai 9 dienos, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo (nužudymo dėl savanaudiškų paskatų), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, jas vertinant ir kitų, nuteistąjį pozityviai charakterizuojančių, aplinkybių (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, aukšta motyvacija nevartoti alkoholio, socialinių ryšių su šeima palaikymas, gyvenamosios vietos laisvėje turėjimas) visumoje, nesudaro galimybės spręsti apie šio nuteistojo elgesio tvarią teigiamą kaitą bei pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir tuo pačiu neleidžia palankiai spręsti apie jo gebėjimą, motyvaciją ir pasiryžimą prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių, paklusti nustatytai bendro gyvenimo visuomenėje tvarkai, tai yra, kad nuteistąjį toliau jau galima būtų taisyti nebeizoliuotą nuo visuomenės. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu V. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, bei atsisakytina patvirtinti lygtinio paleidimo komisijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. LK-139.
Remdamasis virš paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
n u t a r i a:
Atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą Nr. LK-139, kuriuo nuteistajam V. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.
Nuteistojo V. V. asmens bylą gražinti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.
Teisėjas Jonas Abraitis