Administracinė byla Nr. N575-591/2010
Procesinio sprendimo kategorija 40.1.5; 39.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimo V. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus pareigūnė 2008 m. gruodžio 12 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. Š. dėl to, kad jis, būdamas tarptautinio labdaros krikščioniškojo visuomeninio fondo „VZAIMOPOMOŠČ“ atstovybės Lietuvoje generaliniu direktoriumi (darbdavio atstovu), neįvykdė Valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. lapkričio 5 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1-0359-0625 nurodymų: 1) visiškai atsiskaityti su atleidžiamais iš darbo darbuotojais jų atleidimo iš darbo dieną. 2008 m. gegužės 9 d. buvo atleista darbuotoja D. K., tačiau atleidimo dieną (ir atlikto patikrinimo metu) su ja nebuvo visiškai atsiskaityta, t. y. jai buvo nesumokėtas darbo užmokestis už 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius ir kompensacija už nepanaudotas atostogas, iš viso 1937 (vienas tūkstantis devyni šimtai trisdešimt septyni) litai 35 (trisdešimt penki) centai; 2) darbdavys darbuotojoms L. P. ir L. Č. 2008 m. balandžio 1 d. keitė darbo sutarčių sąlygą dėl darbo laiko trukmės, nesant išankstinių darbuotojų sutikimų ir neįforminus to jų darbo sutartyse; 3) darbdavys darbuotojoms L. P. ir L. Č. 2008 m. balandžio 1 d. keitė darbo apmokėjimo sąlygą be darbuotojų raštiško sutikimo ir neįforminus to jų darbo sutartyse; 4) darbo užmokestis darbuotojai L. P. nemokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, darbuotojai L. Č. – vieną kartą per mėnesį iki 10 d., darbuotojai D. K. – vieną kartą per mėnesį iki 15 d. Patikrinimo metu trims darbuotojoms (L. P., L. Č., D. K.) nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės mėnesius ir dviems darbuotojoms (L. P., L. Č.) už 2008 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius; 5) darbo sutartyje, sudarytoje su L. P., nenustatyti konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai; 6) sudarydamas darbo sutartį, darbdavys nesupažindina pasirašytinai priimamo į darbą asmens su darbo tvarkos taisyklėmis (jų įmonėje paruoštų ir patvirtintų nėra). Taip, nevykdydamas teisėtų darbo inspektoriaus reikalavimų, tarptautinio labdaros krikščioniškojo visuomeninio fondo „VZAIMOPOMOŠČ“ atstovybės Lietuvoje generalinis direktorius V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 11 straipsnio 6 dalį. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 412 straipsnio 1 dalį (b. l. 5-7).
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 20 d. nutarimu pripažino V. Š. kaltu padarius ATPK 412 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (b. l. 22). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. Š. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: 2008 m. gruodžio 12 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 0359-0136, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2008 m. lapkričio 5 d. reikalavimu pašalinti pažeidimus Nr. R1-0359-0625, 2004 m. gegužės 3 d. darbo sutartimi Nr. 1. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dėl padaryto pažeidimo iš dalies prisipažino ir paaiškino, kad už minėtas veikas jis jau buvo baustas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad V. Š. padarė ATPK 412 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, ir, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, pažeidimo pobūdį, lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skyrė 100 (vieno šimto) litų baudą.
III.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo (b. l. 24-25). Apeliantas nurodo, kad už Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą V. Š. turėjo būti nubaustas ne mažesne nei ATPK 412 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis bauda. Šiuo atveju skirta minimali administracinė nuobauda sankcijos už padarytą pažeidimą ribose ne tik neatitinka pažeidimo sunkumo, pobūdžio, bet ir nesukelia pažeidėjui pasekmių, numatytų įstatymų leidėjo, siekiant įgyvendinti administracinės atsakomybės tikslus. Tai, kad V. Š. nepašalino nei vieno pažeidimo, visiškai ignoravo darbo inspektoriaus nurodymus, apibūdina pažeidėją kaip nerūpestingą ir aplaidžią asmenybę. Be to, V. Š. žinojo, kad darbo inspektoriaus nurodymai yra privalomi ir už jų nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
V. Š. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 412 straipsnio 1 dalį. ATPK 412 straipsnio 1 dalis numato, kad neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų <...>.
Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad V. Š. neįvykdė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus 2008 m. lapkričio 5 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus Nr. R1-0359-0625 jame nustatytais terminais. Bylos nagrinėjime administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltę iš dalies prisipažino. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius apeliacinį skundą padavė dėl to, kad, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs teisės pažeidimo pobūdžio ir V. Š. asmenybės, paskyrė jam per švelnią administracinę nuobaudą.
ATPK 30 straipsnis nustato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Pagal ATPK 302 straipsnį, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis) ir vadovaudamasi teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda nėra akivaizdžiai per švelni, todėl ją griežtinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leistų neigiamai charakterizuoti V. Š. ir spręsti, kad jam pritaikyta poveikio priemonė neužtikrins administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų. Todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus apeliacinio skundo nepatenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Roma Sabina Alimienė
Ričardas Piličiauskas