Baudžiamoji byla Nr. 1-1226-668/2013 m.
Proceso Nr. 1-20-1-00823-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.1.; 2.1.15.1.2.; 1.1.7.2.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. rugsėjo 30 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Raimundas Mikšta, sekretoriaujant Vildai Verikaitei, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, kaltinamajam T. P., nukentėjusiajai E. M., jos atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui, civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE atstovui J. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
2012-12-17 7.40 val. T. P., vairuodamas automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Studentų g. nuo A. Baranausko g. link Taikos pr., Kaune, Studentų g. ir Taikos pr. sankirtoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimus tuo, kad šviesoforo reguliuojamoje sankryžoje, sukdamas į kairę, iš Studentų g. į Taikos pr., degant leidžiamajam važiuoti šviesoforo signalui, parbloškė ir sužalojo Taikos prospektu per šviesoforo reguliuojamą pėsčiųjų perėją, degant leidžiamajam šviesoforo signalui, iš kairės pusės, pagal automobilio važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją E. M., tuo padarydamas nukentėjusiajai E. M. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
T. P. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad jis 7.30 val. važiavo Studentų gatve link šviesoforo. Labai pustė, buvo tamsu, matomumas prastas, kelio danga slidi. Užsidegus žaliam signalui suko į kairę, pamatęs pėsčiąją stabdė, tačiau automobilis pradėjo slysti ir veidrodėliu užkabino nukentėjusią, kuri iš pradžių krito ant automobilio stiklo, vėliau ant žemės. Jo kaltė, kad nespėjo sustabdyti automobilio. Jeigu pėsčioji būtų ėjusi be kapišono ir būtų pasukusi galvą, auto įvykio buvo galima išvengti. Su E. M. civiliniu ieškiniu dėl 20000 Lt žalos atlyginimo nesutiko, nes jam tai yra labai dideli pinigai, uždirba minimalų atlyginimą, turto neturi,
Nukentėjusioji E. M. parodė, kad ji apie 7.35 išėjo iš namų. Ties pėsčiųjų perėja buvo po 5 min. Sankryža jai gerai žinoma, nes netoli gyvena ir per ją vaikšto daugiau negu 30 metų. Degė žalias šviesoforo signalas. Nuo aklųjų sankryžos pusės visi automobiliai stovėjo, ėjo per Taikos ir Studentų g. sankryžą, kirto Taikos prospektą. Ėjo atsargiai, pasižiūrėjo į dešinę, automobilių nebuvo, baigiant eiti per gatvę pamatė nenuvalytą šaligatvį, pagalvojo, kad reikės bristi ir staiga pasidarė juoda, toliau nieko nepamena. Atsipeikėjusi pamatė žilą vyrą, kuris skambino telefonu. Kita moteris sakė, kad yra medikė, liepė nejudėti. Gydėsi ligoninėje, buvo nustatyti daugybiniai slankstelio lūžiai. Klinikose buvo savaitę, po to du mėnesius reabilitacijoje. 8 mėn. buvo nedarbinga, dabar nustatytas 50 procentų darbingumas. Iki įvykio buvo 100 procentų darbingumas, dirbo virėja. Šiuo metu nedirba. Draudimas atlygino turtinę žalą - apie 8000 Lt. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 20000 Lt neturtinės žalos. Paaiškino, kad už nedarbingumo laikotarpį jai sumokėjo tik 80 procentų, du mėnesius gulėjo lovoje, namiškiai ją slaugė, atostogas ir šventes paaukojo, jaučiasi jiems skolinga, dabar bijo eiti per gatvę, ją turi kas nors lydėti, negali dirbti, tai yra nuostolis.
Civilinio atsakovo „BTA Insurance Company“ SE atstovas J. K. parodė, kad 2012-12-17 eismo įvykio kaltininko automobilis buvo draustas jų bendrovėje, todėl jiems kilo prievolė atlyginti žalą. Į juos kreipėsi nukentėjusioji ir pateikė visus dokumentus. Išnagrinėjus dokumentus buvo priimtas sprendimas išmokėti 8632 Lt dydžio neturtinę žalą bei 957,78 Lt turtinę žalą. Privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d numato maksimaliai galimą 5000 eurų išmoką neturtinei žalai kompensuoti. Tokio dydžio išmoka mokama jeigu asmuo būtų sunkiai sužalotas. Nukentėjusiajai diagnozuoti kompresiniai juosmens pirmo ir antro slankstelių lūžimai, kurie negali būt įvertinti sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neturtinės žalos dydis apskaičiuotas įvertinat patirtus sužalojimus, traumos pobūdį, sunkumą. Atsižvelgiant į pateiktus dokumentus bei kitus duomenis buvo priimtas sprendimas atlyginti 8632 Lt dydžio neturtinę žalą. Apskaičiuota draudimo išmoka pervesta į nukentėjusios nurodytą sąskaitą 2013-04-23. Po išmokos išmokėjimo nukentėjusioji papildomai kreipėsi į draudimą ir pateikė papildomus dokumentus. Nustatyta, kad atliktame stuburo juosmens dalies tyrime yra ryškūs osteochondrozės požymiai tarp slankstelinių diskų išvaržos su stuburo kanalo stenoze su nerviniu šaknelių spaudimu, tačiau jie išreikšti žemesniuose slankteliuose, ne tuose, kurie buvo pažeisti eismo įvykio metu. Nukentėjusiai yra osteopenija, sumažėjęs kaulų tankis, kuris veda prie padidėjusio kaulų lūžimo rizikos, kaulų silpnėjimo. Galima konstatuoti, kad nukentėjusios dabartinė sveikatos būklė yra įtakota ne eismo įvykio, o stuburo išvaržomis, kuriuos nesusiję su eismo įvykiu. Iš pateiktų dokumentų ekspertai išsakė nuomonę, kad slankstelių lūžiai sugyja, joks chirurginis gydymas nereikalingas. Šiuo metu sveikatos būklė yra įtakota ir sąlygota išvaržos, bet ne lūžio, patirto eismo įvykio metu, todėl didesnės išmokos mokėti nėra pagrindo.
Iš eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, fotonuotraukų, matyti užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2012-12-17 Kaune, Taikos pr. – Studentų g. sankryžoje. (b.l. 5-8),
Iš transporto priemonės ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai užfiksuoti po eismo įvykio. (b.l. 9-10).
Iš draudimo poliso LT/AYA4725557 ( b. l. 44) matyti, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimas galioja nuo 2012-12-06 iki 2013-01-05. draudikas - „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto išvados Nr. G-164/13(02) matyti, kad eismo įvykio metu padaryti sužalojimai E. M. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 22).
Iš alkotesterio kvito (b. l. 17) matyti, kad T. P. 2012-12-17 9 val. 1 min. buvo blaivus.
Nukentėjusi buvo partrenkta automobiliu pėsčiųjų perėjoje, nes automobilį vairavęs T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 34 punkto reikalavimus tuo, kad nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios, ją partrenkė ir nežymiai sužalojo. Kaltinamasis, vairuodamas automobilį, nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nes laiku nesustabdė automobilio, nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad išvengtų eismo įvykio pėsčiųjų perėjoje. Kaltinamasis, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas taip, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios kliūties. Tai rodo buvus priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes T. P. vairavo automobilį ir pažeidė kelių eismo taisykles, o dėl padaryto pažeidimo įvykusio eismo įvykio metu buvo partrenkta E. M., kuriai nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę (neteistas, dirbantis) daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusioji E. M. patirtą neturtinę žalą įvertino 28632 litų, iš kurių dalį - 8632 Lt sumokėjo draudimo bendrovė, likusią dalį 20000 Lt prašė priteisti.
Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai eismo įvykio metu automobilis yra draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo bendrovė patirtą neturtinę žalą atlygina 5000 eurų ribose, o pagal CK 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Šiuo atveju, eismo įvykio pasekmė yra nesunkus nukentėjusios sveikatos sutrikdymas. T. P. yra pripažintinas kaltu dėl neatsargaus nusikaltimo, nusikalto pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskirtina prie nesunkių. T. P. yra dirbantis ir turi galimybę atlyginti žalą nukentėjusiajai. Vertinant nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jai sukeltus nepatogumus, teismų praktiką analogiškose bylose, civilinio atsakovo atstovo pateiktą informaciją bei kitas ankščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais nustatytinas 2500 eurų, t.y. 8632 litų E. M. nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis. Kadangi tokią sumą draudikas „BTA Insurance Company“ SE nukentėjusiajai jau išmokėjo, jos ieškinys dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str. ir 303 str. 2 d., teismas
n u s p r e n d ė :
T. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį autoįvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusios E. M. sveikata ir nuteisti 15 MGL dydžio, t.y. 1950 litų bauda.
E. M. civilinį ieškinį dėl 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti E. M. iš T. P. 2000 litų teisinės pagalbos išlaidų.
Kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.
Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į.k.188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, o banko kvitas pateiktas teismo raštinės tarnautojui (Laisvės al. 103, Kaunas, kabinetas Nr. 120). Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Raimundas Mikšta