Civilinė byla Nr. 2-3612-275/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02490-2011-4

Procesinio sprendimo kategorija 126.5.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,

Sekretoriaujant Olgai Saveljevai,

Dalyvaujant E. G.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorių E. G. ir N. P. kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą atsakovo BUAB „Rududu ir Co“ bankroto byloje,

n u s t a t ė :

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi UAB „Rududu ir Co“ iškėlė bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Karaliaučiaus grupė.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi nutarė netvirtinti kreditorių E. G. ir N. P. kreditorinio reikalavimo BUAB „Rududu ir Co“ bankroto byloje.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį panaikino ir pareiškėjų N. P. ir E. G. kreditorinių reikalavimų tvirtinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Įmonės administratorius pateikdamas teismui prašymą dėl kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo, nurodė, kad nesutinka su kreditorių E. G. ir N. P. kreditoriniais reikalavimais ir prašė šį ginčą išspręsti teismine tvarka. Paaiškino, kad įmonės turtas, dokumentai, įstatai ir antspaudas iki šiol nėra perduoti, taip pat, kad E. G., kaip tuometinis įmonės direktorius, pateikęs atsiliepimą į pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, atsiliepimo priede apie įmonės kreditorius, nei E. G., nei N. P. kaip kreditorių nenurodė. Pažymėjo, kad minėtų kreditorių finansiniai reikalavimai yra pareikšti pavėluotai, taip pat, jog prie E. G. ir N. P. pateiktų finansinių reikalavimų yra pateikta tik dalis juos pagrindžiančių dokumentų, o mokėjimus, pagal laidavimo sutartis, įrodančių dokumentų nėra pridėta. Dėl tos priežasties, kad jokie įmonės dokumentai nėra perduoti, administratorius negali sutikrinti minėtų asmenų finansinių reikalavimų pagrįstumo.

Kreditorių E. G. ir N. P. kreditoriniai reikalavimai netvirtinami.

LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10 p. nustatyta, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, o to paties įstatymo 26 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pagrindo tvirtinti kreditorių E. G. ir N. P. finansinius reikalavimus, nėra.

Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB „MV TRADING“ ir Nordea Bank Finland Plc sudarė 2008 m. vasario 27 d. banko sąskaitos kredito sutartį Nr. OS/08/02/18, kurios pagrindu įgijo teisę naudotis kreditoriaus suteiktu 2 750 000 Lt banko sąskaitos kredito limitu. E. G., N. P. ir  Nordea Bank Finland Plc pasirašė 2008 m. vasario 27 d. laidavimo sutartis Nr. LOS 08/02/30 ir LOS 08/02/29, kurių pagrindu prisiėmė solidariąsias asmenines atsakomybes prieš kreditorių už skolininko prievoles kreditoriui. Pareiškėjai prašydami patvirtinti jų kreditorinius reikalavimus jiems pagrįsti pateikė 2009 m. gruodžio 16 d. E. G. ir N. P. su UAB „Rududu ir Co“ pasirašyto papildomo susitarimo dėl atlygintino laidavimo ir tarpusavio atsiskaitymo kopiją.

Bankas pateikė į bylą 2008 m. vasario 27 d. laidavimo sutartis Nr. LOS 08/02/30 ir LOS 08/02/29 bei papildomus susitarimus prie laidavimo sutarčių. Kreditoriai E. G. ir N. P. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tarp E. G. ir UAB „MV TRADING“ bei N. P. ir  UAB „MV TRADING“ 2009 m. gruodžio 16 d. sudarytų susitarimų dėl atlygintino laidavimo ir tarpusavio atsiskaitymo originalus, gali pateikti BUAB „Rududu ir Co“ bankroto administratorius, kadangi visi dokumentai buvo perduoti jam.

Teismas kritiškai vertina kreditorių E. G. ir N. P. dėstomus argumentus ir pažymi, kad kaip matyti iš byloje esančių 2009-12-16 papildomų susitarimų kopijų dėl atlygintino laidavimo ir tarpusavio atsiskaitymo (kopijų), kurios buvo pasirašytos tarp E. G., UAB „MV TRADING“ ir UAB „Rududu ir Co“ bei N. P.,  UAB „MV TRADING“ ir UAB „Rududu ir Co“, papildomi susitarimai buvo sudaryti trimis egzemplioriais: vienas egzempliorius atiteko laiduotojams, vienas - UAB „MV TRADING“ ir vienas - UAB „Rududu ir Co“. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog kiekviena iš papildomus susitarimus pasirašiusi šalis, privalo turėti minėtų dokumentų originalus. Be to, kreditoriams teigiant, jog minėtų dokumentų originalai buvo perduoti įmonės bankroto administratoriui, jie nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę, taip pat pažymėtina ir tai, ką nurodė ir įmonės bankroto administratorius, kad tokie dokumentai administratoriui perduoti nebuvo, taip pat, jog iki šios dienos įmonės bankroto administratoriui nebuvo perduotas ir įmonės antspaudas, kas teismo manymu, leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog galimai šie susitarimai buvo sudaryti atgaline data. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-03 nutartimi patvirtino, kad 2008 m. vasario 27 d. tarp UAB „MV TRADING“ ir pareiškėjų E. G., N. P. sudaryti susitarimai dėl atlygintino laidavimo ir tarpusavio atsiskaitymo pažeidžia banko ir kitų kreditorių teises ir interesus, todėl pripažino minėtų susitarimų negaliojimą CK 1.82 straipsnio pagrindu.

Teismas taip pat pažymi, kad kreditoriai turi teisę pateikti finansinius reikalavimus kartu su juos pagrindžiančiais dokumentais, tačiau prie buvusių UAB „Rududu ir Co“ vadovų bei akcininkų pateiktų finansinių reikalavimų yra pateikta tik dalis juos pagrindžiančių dokumentų, t.y. 2009-12-16 papildomų susitarimų kopijos, o mokėjimus, pagal laidavimo sutartis, įrodančių dokumentų byloje nėra. Dėl to, nesant byloje minėtų papildomų susitarimų originalų bei kitų kreditorių reikalavimus patvirtinančių įrodymų, taip pat atsižvelgus į tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi į kreditorių sąrašą buvo įtrauktas Nordea bank Finland Plc Lietuvos skyrius su 3 022 583,99 Lt finansiniu reikalavimu, manytina, jog patvirtinus kreditorių E. G. ir N. P. finansinius reikalavimus, bankrutuojančiai įmonei atsirastų dvi prievolės, kai faktiškai yra tik viena prievolė. Teismas sprendžia, kad tvirtinti kreditorių E. G. ir N. P. reikalavimus būtų galima tik tuomet, kai jie įvykdytų, kaip BUAB „Rududu ir Co“ laiduotojai, prievolę bankui. Šiuo atveju kreditoriai prievolės už bankrutuojančią įmonę bankui nėra įvykdę, be to byloje netgi nėra  įrodymų, kad šią prievolę būtų stengtasi įvykdyti, todėl teismas sprendžia, jog nesant byloje įrodymų, pagrindžiančių minėtų kreditorių reikalavimo teises į bankrutuojančią įmonę, darytina išvada, jog kreditoriai iš esmės nepagrindė savo pareikštų reikalavimų pagrįstumo bei teisėtumo, dėl to pagrindo juos tvirtinti, nėra. 

Atsižvelgiant į išdėstytą, kreditorių E. G. ir N. P. finansiniai reikalavimai BUAB „Rududu ir Co“ bankroto byloje, atmestini, kaip neįrodyti.

Teismas, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 26 str., CPK 290-292 str.,

n u t a r ė

Netvirtinti kreditorių E. G. ir N. P. kreditorinio reikalavimo BUAB „Rududu ir Co“ bankroto byloje. 

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                       Danutė Kutrienė