KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2008 m. birželio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Ingai Sutulaitei, dalyvaujant ieškovei L. R. , ieškovo atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovui A. R. , atsakovo atstovui advokatui Raimondui Kivyliui, trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui E. T. , teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį atsakovui A. R. , trečiajam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei L. R. , tretiesiems asmenims A. R. , R. R. ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinės kaltei bei atsakovo A. R. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimo.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti ieškovės L. R. ir atsakovo A. R. santuoką; po santuokos nutraukimo palikti pavardę L.; nepilnamečio vaiko N. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovę; priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 500 Lt periodinių išmokų nuo 2006-04-01; nustatyti atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką; padalyti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: pripažinti ieškovei nuosavybės teises į ½ 0,1107 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ½ 125,55 kv.m. nebaigto įrengti gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini)., pripažinti atsakovui nuosavybės teises į ½ 0,1107 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ½ 125,55 kv. m. nebaigto įrengti gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini); padalyti santuokos metu įgytą kilnojamąjį turtą: pripažinti ieškovei nuosavybės teises į DVD grotuvą PANASONIC, į televizorių PANASONIC, į šaldytuvą ATLANT, pripažinti atsakovui nuosavybės teises į automobilį OPEL OMEGA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sekciją, virtuvinį komplektą, virtuvinį stalą su kampu, viryklę, skalbimo mašiną, minkštą kampą; priteisti atsakovui nuosavybės teises į individualiąją įmonę, priteisti iš atsakovo 14 075 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; priteisti iš atsakovo 12 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.
Atsakovas priešieškiniu teismo prašo nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus N. R. gyvenamąją vietą su atsakovu, palikti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę L., padalyti santuokos metu įgytą turtą: ieškovei priteisti kilnojamuosius daiktus DVD grotuvą PANASONIC, televizorių PANASONIC, šaldytuvą ATLANT, 22 000 Lt kompensaciją už atsakovui atitenkantį 0,1107 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kompensaciją už atsakovui atitenkančią A. Rutkevičiaus individualiąją įmonę, pusę pasiskolintų pinigų sumos, t. y. 7500 Lt panaudotų šeimos poreikiams tenkinti; atsakovui priteisti prievolę grąžinti 37 500 Lt kreditoriams, 0,1107 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 Lt kompensaciją už ieškovei atitenkančius kilnojamuosius daiktus, A. Rutkevičiaus individualiąją įmonę, pripažinti asmenine nuosavybe nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis, kuriam 2006-05-23 išduotas Kretingos rajono savivaldybės statybos leidimas Nr. 84, ir automobilį VOLSWAGEN „PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Nurodo, kad jis rūpinosi ir išlaikė šeimą, dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Pažymi, kad ieškovė negalės užtikrinti neįgaliam sūnui būtinų sąlygų vystytis.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė ieškovo ir atsakovo santuoką dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko L. pavardę, nepilnamečio sūnaus N.R. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, nepilnamečio sūnaus N. R. išlaikymui iš atsakovo nuo 2006-04-01 iki pilnametystės priteisė po 400 Lt per mėnesį, santuokos metu įgytą turtą padalijo: ieškovei ir atsakovui priteisė po ½ 0,1107 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ 125,55 nebaigto įrengti gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini)., po ½ A. Rutkevičiaus individualios įmonės turto ir prievolės grąžinti kreditoriams įsiskolinimus, ieškovei priteisė DVD grotuvą PANASONIC, televizorių PANASONIC, šaldytuvą ATLANT, atsakovui priteisė 1500 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančius kilnojamuosius daiktus, atsakovui pripažino asmeninę nuosavybę į VOLSWAGEN „PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kitus reikalavimus atmetė. Iš atsakovo ieškovei priteisė 4890,76 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad dėl abipusių nesutarimų šalys nebegali toliau gyventi, todėl santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Teismas atsižvelgdamas į sūnaus interesus nustatė nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove. Iš atsakovo sūnui išlaikyti ieškovei priteisė pusę minimalios mėnesinės algos. Atsakovo reikalavimą pripažinti asmenine nuosavybe nebaigtą statyti gyvenamąjį namą atmetė kaip nepagrįstą, nes byloje pateikti duomenys nėra pakankami pripažinti minėta turtą asmenine nuosavybe. Pažymėjo, kad dėl individualios įmonės šalys nepateikė jokių duomenų, todėl šį turtą bei turtinius įsipareigojimus padalijo pusiau. Automobilį VW „PASSAT“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pripažino asmenine atsakovo nuosavybe, nes jis įgytas iki santuokos.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008-02-20 sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo dėl neišspręstų ir ginčijamų reikalavimų, o esant galimybei išspręsti ginčą pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
- Teismas nepagrįstai nepripažino asmenine atsakovo nuosavybe nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su komercinėmis patalpomis, nes šis statinys buvo statomas iš asmeninių atsakovo lėšų, tuo metu su ieškove bendro ūkio nevedė.
- Teismas priteisdamas išlaikymą nepilnamečiam sūnui po pusę minimalios mėnesinės algos nuo 2006-04-01 neatsižvelgė, kad bylos nagrinėjimo metu kito Vyriausybės nutarimais patvirtintos minimalios algos dydis. Teismas nustatydamas sūnaus išlaikymo dydį nepasisakė dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus mokamos išmokos – šalpos pensijos iki vaikui sukaks aštuoniolika metų. Priduria, kad nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio, kai buvo paduotas pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, kas mėnesį sūnui išlaikyti atsakovas moka po 300 Lt kas mėnesį, todėl teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 400 Lt nuo 2006-04-01.
- Nurodo, kad teismas iš viso nesprendė priešieškinio reikalavimo priteisti ieškovei prievolę grąžinti kreditoriams 7500 Lt, t. y. pusę pasiskolintų pinigų sumos, skirtos šeimos poreikių tenkinimui. Pažymi, kad teismas padalijo žemės sklypą pusiau, tačiau įsiskolinimą už šį žemės sklypą paliko mokėti atsakovui.
- Teismas priešieškinį ir ieškinį tenkino iš dalies, tačiau nenurodė, kaip paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovui priteisė visas ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
- Teismas nepasisakė dėl reikalavimo nustatyti, kad dalytinas bendrai įgytas turtas iki tada, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi.
Ieškovė atsiliepimu nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino nebaigto statyti gyvenamojo namo asmenine atsakovo nuosavybe ir jį padalijo, nes didžiausia namo statybos darbų dalis buvo padaryta ir įgytos statybinės medžiagos šalims gyvenant kartu. Pažymi, kad nesutinka sumažinti nepilnamečiam vaikui teismo priteisto išlaikymo. Pažymi, kad atsakovas neįrodė, kad skolinti pinigai buvo skirti šeimos poreikių tenkinimui, nes 15 000 buvo skolinti siekiant įsigyti žemės sklypą, visos kitos lėšos buvo skirtos verslo plėtrai. Priduria, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2001-08-25 sudarė santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. R. , kuriam yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Nuo 2006 m. rudens šalys gyvena atskirai, atsakovas nuo tada sūnui moka 300 Lt išlaikymą kas mėnesį. Santuokos metu buvo įgytas šis turtas: žemės sklypas, nebaigtas statyti namas, individuali įmonė bei kilnojamieji daiktai: DVD grotuvas PANASONIC, televizorius PANASONIC, šaldytuvas ATLANT.
Nepagrįstas apelianto motyvas dėl priteisto išlaikymo dydžio mokėjimo momento. Nepilnamečiui vaikui išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai vienas iš tėvų jo nebeteikia. Apeliacinės instancijos teismui yra pateikti duomenys, kad ginčo laikotarpiu atsakovas mokėjo dalį priteisto išlaikymo. Šie duomenys nėra pakankamas pagrindas keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Pažymėtina, kad šis klausimas turės būti sprendžiamas vykdymo procese, t.y. atsakovas galės pateikti antstoliui įrodymus, kad mokėjo dalį priteisto išlaikymo sūnui. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3.192 str. nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Jei tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikams vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas turi būti priteisiamas. Byloje nustatyta, kad išlaikymas turi būti teikiamas nepilnamečiam, neįgaliam sūnui, atsakovas yra darbingas, reguliariai pajamas gaunantis asmuo. Teismo nustatytas nepilnamečio neįgalaus sūnaus išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka įstatymų reikalavimus bei tėvų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad priteisto išlaikymo dydis nėra susietas su Vyriausybės nutarimais patvirtinta minimalia mėnesine alga, todėl negali būti diferencijuojamas. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad į nepilnamečio neįgalaus sūnaus išlaikymo dydį turi būti įskaitoma Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus mokama išmoka – šalpos pensija, nes už vaiką gaunamos išmokos negali sumažinti tėvų pareigos rūpintis ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Dėl šių priežasčių pagrįstai pirmosios instancijos teismas šalpos pensijos neįtraukė į priteistino tėvų išlaikymo dydį.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto motyvais, kad teismas pažeidė turto, esančio bendrąja jungine sutuoktinių nuosavybe, padalijimą reglamentuojančias materialines teisės normas.
Teisėjų kolegija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas dalydamas bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą, turi sudaryti turto balansą pagal LR CK 3.118 str. reikalavimus, t. y. turi nustatyti, koks turtas šalims priklauso asmeninės nuosavybės teise (LR CK 3.89 str.), o koks turtas sudaro bendrą jungtinę nuosavybę (LR CK 3.88 str.), kokie turtiniai įsipareigojimai šalių yra asmeninio pobūdžio, o kokie bendri. Teismas nesudarė viso dalytino turto ir turtinių įsipareigojimų balanso pagal nustatytus reikalavimus. Atsakovas nurodė, kad yra turtiniai įsipareigojimai, kilę iš turto, priklausančio bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau teismas šių aplinkybių nesiaiškino ir nevertino dalydamas santuokos metu įgytą turtą. Pažymėtina, kad šeimos bylose yra padidintas teisėjo vaidmuo (LR CPK 376 str.), todėl šalims neteikiant reikalingų duomenų, teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kad būtų tinkamai padalytas turtas bei turtiniai įsipareigojimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją taisyklę teismas dalija turtą, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos. Nors LR CK 3.127 str. 2 d. nustatyta specialioji norma, numatanti, kad vieno iš sutuoktinių prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Tačiau šalis turi pateikti ne tik minėtos teisės normos pagrindu prašymą, bet ir šį prašymą pagrindžiančius įrodymus, kad po to, kai šalys nebegyveno kartu, turtas įgytas už asmenines lėšas ir pan. Atsakovas nurodo, kad nuo 2006 m. rudens, kai šalys nebeveda bendro ūkio, įsigytas turtas nelaikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl nedalytinas. Teismas skundžiamame sprendime turėjo įvertinti šias aplinkybes ir nustatyti, nuo kurio momento turi būti dalytinas turtas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė dalytino turto idealiąsias dalis, t. y. po ½ tam tikro turto, tačiau jų nepadalijo natūra. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Teismas visiškai nevertino ir nesprendė dėl įmonės padalijimo galimumo. Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas (LR CK 1.110 str. 4.38 str.). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors ir registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 4 p. pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Apylinkės teismas, nustatydamas dalytino turto idealiąsias dalis, nevertino ir nepasisakė, kodėl nepadalijo turto natūra, o nustatė idealiąsias dalis, todėl sprendimo dalys, kuriose dalijamas turtas, naikintinos ir perduotinos spręsti iš naujo.
Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl turto padalijimo, atitinkamai naikintina ir teismo sprendimo dalis, kurioje nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Bylinėjimosi išlaidos turės būti perskirstomos pirmosios instancijos teismui iš naujo dalijant bendrajai sutuoktinių nuosavybei priklausantį turtą.
Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus atlygintinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinėje instancijoje (LR CPK 93 str. 1 d. 3 d.). Paduodamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 3550 Lt žyminio mokesčio, todėl, LR CPK 87 str. 1 d. 7 p. pagrindu, jis gražintina iš valstybės.
Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja materialinių teisės normų pažeidimą, dėl to civilinės bylos dalį dėl turto padalijimo reikalavimo išsprendimo perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 330 str., 327 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaudamasi LR CPK 290-291 straipsniais, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
panaikinti šias Kretingos rajono apylinkės teismo 2008-02-20 sprendimo dalis: dėl priteisimo ieškovei L. R. ir atsakovui A. R. po ½ 0,1107 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), po ½ 125,55 kv. m. nebaigto įrengti gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis, kurių plotas 65,95 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), po ½ A. Rutkevičiaus individualios įmonės turto ir prievolės grąžinti kreditoriams įsiskolinimus; dėl priteisimo ieškovei L. R. DVD grotuvo PANASONIC, televizoriaus PANASONIC, šaldytuvo ATLANT; dėl priteisimo atsakovui A. R. 1500 Lt kompensacijos už ieškovei atitenkančius kilnojamuosius daiktus; dėl priteisimo iš atsakovo A. R. ieškovės L. R. naudai 4890,76 Lt bylinėjimosi išlaidų; ir dalis dėl turto padalijimo reikalavimo išsprendimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti atsakovui A. R. dalį žyminio mokesčio, t. y. 3550 Lt, sumokėto už apeliacinį skundą, ir tą nutarties dalį pavesti įvykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Kolegijos pirmininkas Bronius Valius
Kolegijos teisėjai Virginija Nijolė Grškevičienė
Almantas Padvelskis