Civilinė byla Nr. 2S-355-516/2011
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-04558-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija: 122.2; 122.3; 122.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2011
m. kovo 21 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės
(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Neringos Švedienės ir Marijono Greičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka
išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d.
nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. pareiškimą dėl V. B. pripažinimo neveiksniu, jo laikinos ir
nuolatinės globos skyrimo. Suinteresuoti asmenys V. B. , O. B. , I. B. ,
Socialinės paramos skyrius.
Kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,
n u s t a t ė :
V. B. , gim. (duomenys neskelbtini),
gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagal
pareiškėjo J. B. pareiškimą
2010 07 15 teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu.
Teismas inicijavo bylos dėl globos nustatymo, globėjo
paskyrimo V. B. pradėjimą ir 2010 07
15 nutartimi pavedė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių
reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyriui pateikti teismui
raštu išvadą, dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo neveiksniajam V. B. .
Iš teismui 2010 08 02 pateiktos išvados ir
suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimų teismo posėdyje teismas nustatė, kad
rekomenduojama neveiksniajam V. B. nustatyti globą ir jo
globėju bei turto administratoriumi skirti jo sūnų J. B. , gimusį (duomenys
neskelbtini)., gyvenusį kartu su tėvu Lietuvoje, dirbantį, kuris pagal
sveikatos būklę, moralines savybes gali įgyvendinti globėjo ir turto
administratoriaus funkcijas.
Neveiksniojo V. B. globėja taip pat pageidavo tapti ir neveiksniojo asmens
motina V. B. , gimusi (duomenys neskelbtini)., senatvės pensininkė,
Baltarusijos Respublikos pilietė, atvykusi slaugyti sūnaus po 2009 07 31
įvykio, kurio metu buvo sužalotas jos sūnus, ir iki šiol slaugančios V. B. , kuris po traumos yra
ištiktas komos, konstatavus vegetacinę būseną, gydomas slaugos ligoninėje,
pagal sveikatos būklę V. B. gali
būti globėja.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio
23 d. nutartimi nustatė globą neveiksniajam V. B. . Teismas paskyrė J. B. , neveiksniojo asmens V. B. globėju, V. B. , paskyrė neveiksniojo V. B. , turto (ligos pašalpos, netekto darbingumo
pensijos, kitų socialinių išmokų) administratore, O. B. paskyrė neveiksniojo V. B. nekilnojamojo turto administratore.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, abiejų
pretendentų į globėjus duomenis, nurodytą išvadą, sprendė, kad V. B. globėju skirtinas jo sūnus J. B. .
Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus apie J. B. teikiamą pagalbą,
perkant vaistus, slaugos priemones, atsižvelgė į šalių paaiškinimus, liudytojų V. K. ir M. Z. parodymus, iš kurių matyti, kad tiek
sutuoktinė O. B. , tiek J. B. bei jo sesuo I. B. nuo 2009 07 31 įvykio,
kurio metu buvo sužalotas V. B. ,
pirko vaistus ir apsiribojo medikų informacijos apie ligonio būklę rinkimu,
pripažino, kad nė vienas šeimos narys neslaugė ir neteikė ligoniui jokių
konkrečių slaugos, maitinimo, higienos procedūrų atlikimo ir pan. paslaugų.
Teismas pažymėjo, jog V. B. būnant reanimacijoje,
jo šeima vyko atostogauti į užsienį, nesiėmė jokių priemonių dėl V. B. , nepertraukiamai
daugiau, kaip vienerius metus slaugančios sūnų, pavadavimo, lėšų papildomam V. B. maitinimui bei
papildomų fizioterapijos (masažo) procedūrų atlikimui skyrimo. Priešingai, iš V. B. paaiškinimų,
liudytojos M. Z. parodymų
teismas nustatė, kad V. B. buvo
atsisakyta suteikti laikiną gyvenamąją patalpą jos sūnui V. B.
ir O. B. nuosavybės
teisėmis priklausančiame trijų kambarių bute (duomenys
neskelbtini), kuriame šiuo metu gyvena vienas J. B. , kad dėl to ji turi nuomotis patalpą pas
giminaičius, kad V. B. sūnaus
slaugymui bei papildomam maitinimui išleidžia jos gaunamą pensiją ir kad
maistu, pinigais ją remia duktė M.
Z. (V. B. sesuo,
gyvenanti Baltarusijoje ), kiti giminaičiai.
Teismas pažymėjo, jog iš SODROS pažymėjimo matyti, kad
neįgaliajam V. B. nuo 2009 08 02 buvo
mokama nedarbingumo pašalpa, vėliau paskirta netekto darbingumo pensija. Šios
išmokos, šalių paaiškinimais, yra neišmokėtos ir gali būti panaudojamos
neveiksnaus asmens reikmėms - gydymui, papildomam maitinimui bei sveikatos
atstatymui. V. B. , visus
metus nepertraukiamai slaugydama sūnų, įrodė, kad ji ir nebūdama jo globėja
gali veiksmingai prisidėti prie neįgalaus sūnaus slaugos, todėl šio V. B. turto (ligos pašalpos,
netekto darbingumo pensijos, kitų socialinių išmokų) administratorium teismas
skyrė V. B. .
Atskiruoju skundu pareiškėjas J. B. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo
2010-08-23 nutartį dalyje dėl V. B. paskyrimo
neveiksniojo V. B. turto
administratore panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirti V. B. globėją J. B. neveiksniojo V. B. turto (ligos pašalpos,
netekto darbingumo pensijos, kitų socialinių išmokų) administratoriumi.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1)
pirmosios instancijos teismas
pažeidė CPK 185 str., 491 str. 2 d. ir paskirdamas V. B. neveiksnaus V. B. turto administratore, neatsižvelgė, kad V. B. yra Baltarusijos
pilietė, neturinti net laikino leidimo gyventi Lietuvoje, jos viza baigiasi
2010-11-02, ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gauna tik 54,36 Lt
pensijos, nemoka lietuvių kalbos, yra pakankamai garbaus amžiaus – (duomenys neskelbtini) m., todėl dėl šių aplinkybių
jai administruoti turtu, įgyvendinant ir apsaugant neveiksnaus asmens teises
gali būti ne tik, kad sunku, bet ir visiškai neįmanoma. Teigia, jog teismas
nesurinko duomenų apie V. B. padarytus
administracinius teisės pažeidimus, jos teistumą, kitos ją kaip asmenį
charakterizuojančios medžiagos;
2)
teismas neįvertino tos faktinės
aplinkybės, kad V. B. guli
stacionarinėje ligoninėje, kvalifikuotas medicinos personalas visapusiškai
slaugo ligonį, prižiūri ir tenkina jo fizinius poreikius, o momentinis V. B. atvykimas, buvimas
ligoninėje neturi jokios reikšmės. V. yra
maitinamas per šlangelį, todėl papildomo maisto ar vaistų savarankiškas
teikimas, nesikonsultuojant su gydytoju gali tik pabloginti jo būklę. Be to,
teismas neatsižvelgė į tai, kad šeimoje yra konfliktinė situacija ir toks
teisių ir pareigų padalijimas visiškai neužtikrins neveiksniojo asmens interesų
ir poreikių tenkinimo, sukels dar didesnius ginčus. Pirmosios instancijos
teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad V. B. neturi Lietuvoje savo gyvenamojo ploto, iš
tokiu atveju, jei V. būtų išrašytas iš
stacionarinės gydymo įstaigos, turėtų būti slaugomas savo namuose. Taigi
akivaizdu, jog esant tokioms aplinkybėms, šeima ir toliau privalės išlaikyti ir
teikti reikalingas ir būtinas neveiksniojo asmens gydymui priemones ir vaistus
iš savo lėšų, nes turto administratore paskirta V. B. Valentino reikmėm lėšų neskirs. Be to,
atsižvelgiant į V. B. gaunamos
pensijos dydį, kyla abejonių, kad dėl mažų jos pajamų, dalis V. pinigų bus tikrai panaudoti suinteresuoto asmens
buto nuomai ir pragyvenimui, o ne neveiksnaus asmens poreikių tenkinimui.
Teigia, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad (duomenys
neskelbtini) m. moteris jau dabar negalėtų fiziškai reikiamai prižiūrėti
sergančio vyro, jo apversti ir nuprausti. Taigi V. B.
susirgus, jis buvo pilnai aprūpintas jam reikiamais vaistais, pasirūpinta
globos įstaiga, todėl teismas nepagrįstai, paskirdamas J. B. globėju, nepaskyrė ir turto
administratoriumi, tuo apribodamas apelianto galimybes tinkamai rūpintis savo
tėvu;
3)
pirmosios instancijos teismas
nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, nes skundžiamoje nutartyje nenurodė
jokių argumentų ir motyvų, kodėl atmetė pagal CPK 505 str. 1 d. globos ir
rūpybos institucijos išaiškintą bei pateiktą teismui išvadą dėl apelianto kaip
globėjo kandidatūros. Apelianto teigimu, jam neaišku, kuo vadovaujantis teismas
atmetė pateiktą rekomendacinio pobūdžio išvadą ir paskirstė globos ir turto
administravimo teises ir pareigas, kurios yra tiesiogiai susijusios su
neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu skirtingiems asmenims;
4)
teismas pažeidė CPK 492 str., nes
paskirdamas turto administratore V.
B. , neišsprendė jau patirtų būtinų išlaidų atlyginimo klausimo. Be
to, teismas neišsprendė kaip globėjo patirtų išlaidų atlyginimo klausimas bus
sprendžiamas ateityje, t.y. nenustatė jų atlyginimo tvarkos;
5)
teismas priimdamas skundžiamą
nutartį pažeidė 491 str. 2 d., nes byloje paskirdamas du turto
administratorius, neišaiškino ir nenustatė registruotino turto apimties, bei
nepaskyrė registruotinam kilnojamam turtui administratoriaus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. B. prašo Vilniaus miesto
1 apylinkės teismo 2010-08-23 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo
atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog V.
B. nėra jauna, tačiau yra pakankamai geros sveikatos bei gali būti
globėja. Kadangi suinteresuoto asmens pensija maža, o sūnui V. B.
reikalingos lėšos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė V. B. išmokų administratore,
nes ji vienintelė slaugo savo sūnų, todėl geriausiai žino sūnaus poreikius.
Nurodo, jog tokiam sunkiam ligoniui kaip V. B. reikalinga nuolatinė
nepertraukia slauga, t.y. prie jo nuolat turi budėti asmuo, todėl
suinteresuotas asmuo ir yra su juo.
Apelianto teiginiai, kad yra asmenų, patyrusių V. B. smurtą, yra
nepagrįsti. Suinteresuoto asmens nuomone, V. B. yra pats artimiausias ir labiausiai
atsidavęs V. B. asmuo. V. B. nuo pat sūnaus gydymo
pradžios nuolat jį slaugo. Tuo tarpu apeliantas tėvą ligoninėje aplanko tik 1-2
kartus per mėnesį. Suinteresuoto asmens nuomone, rūpinimasis sergančiu žmogumi
neturi apsiriboti vien tik būtinųjų priemonių aprūpinimu. Ligonį reikia ir
pamaitinti, perrengti, apskusti.
Apelianto „nuogąstavimai“ dėl V. B. amžiaus, galimo išrašymo iš ligoninės ir
kt. yra nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo šiuo metu turi kur gyventi, nes
nuomoja butą, kuriame, žinoma galės gyventi ir jo sūnus. V. B. visiškai aprūpina jį reikiamomis
priemonėmis, medikamentais ir maistu. Be to, nėra teisinio pagrindo apeliantui
skirti užmokestį už jo atliekamas globėjo funkcijas, nes CK 3.243 str. 1 d.
nustato, kad globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina, ar kitas artimas
giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai.
Dėl administruojamo turto nustatymo ir teisių bei
pareigų išaiškinimo, V. B. pažymi,
kad automobilis Ford Focus yra perduotas apeliantui. Be to, suinteresuotas
asmuo dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo išaiškintos globėjui ir turto
administratoriui jų teisės ir pareigos.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo I. B. sutinka su pareiškėjo J. B. atskiruoju skundu
sutinka ir prašo jį patenkinti - Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-23
nutartį dalyje dėl V. B. paskyrimo
neveiksniojo V. B. turto
administratore panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirti V. B. globėją J. B. neveiksniojo V. B. turto (ligos pašalpos,
netekto darbingumo pensijos, kitų socialinių išmokų) administratoriumi.
Teigia, kad visos skunde išdėstytos faktinės
aplinkybės dėl turto administratore paskirtos V. B. teisinės ir faktinės padėties yra
teisingos. Atvykusi į Lietuva, V. B.
ignoruoja šeimyninius santykius, visiems teigia, kad nei sūnus, nei
žmona, nei sesuo neprižiūri V. B. .
Teismas visiškai nepagrįstai atmetė globos ir rūpybos
institucijos rekomendacinio pobūdžio išvadą skirti neveiksnaus V. B. globėju ir turto administratoriumi J. B. . Suinteresuoto asmens
nuomone, akivaizdu, kad jis yra tinkamesnis būti globėju ir turto
administratoriumi, tiek dėl amžiaus, tiek dėl pilietybės, tiek dėl galimybės
užtikrinti Valentino priežiūrą jį išrašius iš ligoninės jo gyvenamojoje
vietoje. Teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šeimyninį konfliktą ir
jį suaštrino, nes nei V. B. žmona,
nei sūnus, nei dukra negali prisidėti tėvo globos. Skundžiama teismo nutartis,
paskiriant J. B. globėju,
faktiškai yra formali ir visiškai neužtikrina neveiksnaus asmens teisių ir interesų.
Suinteresuoto asmens nuomone, akivaizdu, kad jokios būtinybės išskirti globos
ir turto administravimo šiuo atveju nėra, o nepagrįstai paskirsčius globėjo ir
turto administratoriaus pareigas, teismas privalėjo išaiškinti jų teisių ir
pareigų apimtį. Jei teismas globėjui būtų paskyręs ir administruoti turtą, iš
esmės būtų apsaugotos neveiksnaus asmens teisės, bei šeimos teisės rūpintis
tėvu, o V. B. interesais
niekaip nenukentėtų, nes ji galėtų ir toliau prižiūrėti savo sūnų.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo O. B. sutinka su pareiškėjo J. B. atskiruoju skundu
sutinka ir prašo jį patenkinti - Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-08-23
nutartį dalyje dėl V. B. paskyrimo
neveiksniojo V. B. turto
administratore panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – paskirti V. B. globėją J. B. neveiksniojo V. B. turto (ligos pašalpos,
netekto darbingumo pensijos, kitų socialinių išmokų) administratoriumi.
Teigia, kad paskyrė tarpusavyje nesutariančius asmenis
atstovauti neveiksnaus asmens interesus. Nurodo, jog požiūris tiek į ligonio
slaugą, tiek į priežiūrą tarp J. B. ir
V. B. skiriasi. Ji
nelinkusi gerinti neveiksnaus asmens priežiūrą, nes yra įsitikinusi, kad tokios
priežiūros, kokią ji suteikia – pilnai pakanka.
Suinteresuotas mano, kad teismas skundžiama nutartimi
susidariusią konfliktinę situaciją dar labiau suaštrino. I. B. sutinka su skunde išdėstytu argumentu, kad
teismas pažeidė CPK 493 str. 2 d., nes iš esmės neišaiškino, kokios yra globėjų
ir turto administratorių teisės ir pareigos, kaip jie turi tinkamai atstovauti
neveiksnųjį asmenį, kaip bus užtikrinta neveiksnaus asmens priežiūra. Pažymi,
kad teismas neatsižvelgė į tai, jog tarp konfliktuojančių asmenų padalijus
tarpusavyje susijusius spręsti klausimus, nukentės V. B. interesai.
Teismas nevertino V. B. galimybių savarankiškai įgyvendinti turto
administratorės pareigos (nemoka valstybinės kalbos, yra (duomenys neskelbtini) metų, kitos valstybės –
Baltarusijos pilietė, neturi laikino leidimo gyventi Lietuvoje, neturi
nuolatinės gyvenamosios vietos, gauna tik 54,36 Lt pensijos). Teigia, kad
pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė globėjo bei turto
administratoriaus paskyrimą reglamentuojančias teisės normas, netyrė ir
nevertino byloje surinktų įrodymų, todėl pažeidė įrodymų vertinimą
reglamentuojančias procesines teisės normas.
Suinteresuotas asmuo sutinka ir su skundo argumentu,
kad byloje paskirdamas du turto administratorius, neišaiškino ir nenustatė
registruotino kilnojamojo, įsigyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto
apimties, bei nepaskyrė registruotinam kilnojamam turtui administratoriaus.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka
ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių
teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir
3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą
neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja
viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.;
Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr.
102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties
negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338
str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis
interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. nutarties, remiasi skundo
teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, bei atsiliepimų į jį argumentus
daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neveiksnaus asmens V. B. turto
administratoriaus paskyrimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam
klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės
normas ir klausimą išsprendė neteisingai, todėl yra pagrindas pirmosios
instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto 1
apylinkės teismo 2010-07-15 sprendimu pripažinus V. B. neveiksniu, pirmosios
instancijos teismas savo iniciatyva pradėjo bylos dėl globos šiam asmeniui
nustatymo bei globėjo paskyrimo nagrinėjimą ir pavedė globos ir rūpybos
institucijai išaiškinti bei pateikti teismui išvadą dėl globėjo, kuris galėtų
prižiūrėti ir tinkamai atstovauti neveiksnaus asmens interesams, kandidatūros
(b. l. 1,2).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių
reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyrius išvadoje dėl
globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nurodė, kad tinkamesnė kandidatūra būti V. B. globėju yra jo sūnus J. B. , todėl rekomenduoja
teismui V. B. nustatyti globą
ir globėju bei turto administratoriumi skirti jo sūnų J. B. , gimusį (duomenys
neskelbtini)m., gyvenusį kartu su tėvu Lietuvoje, dirbantį, kuris pagal
sveikatos būklę, moralines savybes gali įgyvendinti globėjo ir turto
administratoriaus funkcijas (b.l. 84-85). Neveiksniojo V. B. globėja taip pat pageidavo tapti ir
neveiksniojo asmens motina V. B. ,
gim. (duomenys neskelbtini) m., senatvės
pensininkė, Baltarusijos Respublikos pilietė, atvykusi slaugyti sūnaus po 2009
07 31 įvykio, kurio metu buvo sužalotas jos sūnus (b.l. 58-60).
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 23
d. nutartimi paskyrė J. B. ,
neveiksniojo asmens V. B. globėju,
o V. B. , paskyrė neveiksniojo
V. B. turto (ligos
pašalpos, netekto darbingumo pensijos, kitų socialinių išmokų) administratore.
(b.l. 121-123).
Apeliantas skunde nesutinka su skundžiamos nutarties
dalimi, kuria neveiksniojo B. B. turto
(ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos, kitų socialinių išmokų)
administratore buvo paskirta V. B. .
Teisėjų kolegija pažymi, jog fiziniai asmenys, teismo
pripažinti neveiksniais dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės, negali
savarankiškai įgyvendinti jokių savo teisių ir sudaryti sandorių, jų vardu
sandorius sudaro globėjas (CK 2.10 str. 2 d.). Sprendžiant klausimą dėl
konkretaus asmens paskyrimo neveiksnaus asmens globėju, būtina atsižvelgti į
globos steigimo tikslą – užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teisių ir
interesų įgyvendinimą, apsaugą ir gynybą, taip pat į globotinio ir kandidatų į
globėjus santykius, jų moralines ir kitokias asmenines savybes, globėjo
pageidavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.238 str. 1 d., 3.242 str. 3 d.). Neveiksnaus fizinio asmens ekonominius,
socialinius ir dorovinius interesus tenkina globėjas, todėl jokio interesų
konflikto ar nesutarimų tarp globėjo ir globotinio negali būti. Globėjas turi
teigiamai veikti globotinio aplinką, patį globotinį, nes tik tokiu atveju bus
tinkamai įgyvendintos ir ginamos globotinio teisės ir pasiekti globos tikslai.
Kai neveiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų
daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, globotinio turtui valdyti ir
tvarkyti skiriamas turto administratorius (CK 3.245 str.). Turto
administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnis). CK 3.240 str. nurodyta, jog globėjas yra savo
globotinio atstovas pagal įstatymą, veikiantis globotinio vardu ir jo
interesais. Globėjas skiriamas atsižvelgiant į jo moralines ir kitokias
savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas, santykius su globotiniu
ir kitas reikšmingas aplinkybes (CK 3.242 str. 3 d.). CK 4.242 str. 2 d., 4.243 str. nurodyta, kad turto administratorius savo prievoles
privalo vykdyti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais, negali
jam suteiktų teisių panaudoti savo asmeniniams poreikiams tenkinti, neturi
teisės sujungti ar sumaišyti administruojamo turto su savo turtu, naudoti
administruojamo turto savo interesams. Šios įstatymo nuostatos vertintinos kaip
esminiai kriterijai, kurių pagrindu nusprendžiama, ar konkretus asmuo yra
tinkamas būti paskirtas neveiksnaus asmens turto administratoriumi, o tuo
atveju, kai administratoriumi pretenduoja tapti keli asmenys, ir parinkti iš jų
tinkamesnį kandidatą
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas
pažeidė CPK 185 str., 491 str. 2 d. ir paskirdamas V. B. neveiksnaus V. B. turto administratore, neatsižvelgė, kad V. B. yra Baltarusijos
pilietė, neturinti net laikino leidimo gyventi Lietuvoje, jos viza baigiasi
2010-11-02, ji neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gauna tik 54,36 Lt
pensijos, nemoka lietuvių kalbos, yra pakankamai garbaus amžiaus – (duomenys neskelbtini) m., todėl V. B. administruoti turtu, įgyvendinant ir
apsaugant neveiksnaus asmens teises gali būti ne tik, kad sunku, bet ir
visiškai neįmanoma.
Vertinant turto administratore paskirtos V. B. tinkamumą atlikti jai
priskirtas pareigas, akivaizdu, jog ji iš tiesų fiziškai rūpinasi ir prižiūri
neveiksniu tapusį V. B. .
Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. yra Baltarusijos pilietė (b.l. 62), nemoka
lietuvių kalbos, neturi leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b.l.
66), yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus (b.l.
64), gauna 54,36 Lt pensiją (b.l. 88).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios
instancijos teismas nevertino V. B. galimybių
savarankiškai įgyvendinti turto administratorės pareigas, todėl teisėjų
kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog dėl šių aplinkybių V. B. administruoti turtu,
įgyvendinant ir apsaugant neveiksnaus asmens teises gali būti ne tik, kad sunku, bet ir visiškai neįmanoma, kadangi kito asmens turto
administravimas yra pakankamai sudėtingas priemonių kompleksas valdant,
naudojant ir disponuojant kito asmens turtu, būtent: administratorius privalo
priimti turto duodamus vaisius ir pajams, registruoti skolas ir jas apmokėti iš
administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto
valdymu ir naudojimu (Civilinio kodekso 4.240 str. 1 d). Taigi, dėl V. B. amžiaus, kalbos
nemokėjimo, teisinio ryšio su Lietuvos Respublika neturėjimo jos galimybės
savarankiškai tinkamai įgyvendinti neveiksniojo asmens turto administravimo
funkcijas yra apsunkintos.
Remiantis bylos medžiaga, matyti, jog šeimoje yra
kilęs konfliktas, V. B. šeimos
nariai (t.y. sūnus, dukra, žmona) dėl konfliktinės situacijos su V. B. negali prižiūrėti ir
lankyti neveiksniojo (b.l. 131, 136-137, 138-139, 153-155, 158-163).
Apeliacinės instancijos teismo teigimu, pirmosios instancijos teismas turėjo
atsižvelgti į tai, kad šeimoje yra konfliktinė situacija, kadangi toks globos
ir turto administravimo teisių ir pareigų padalijimas nagrinėjamu atveju ne tik
kad visiškai neužtikrins neveiksniojo asmens interesų ir poreikių tenkinimo,
bet ir sukels dar didesnius ginčus.
Be to, byloje yra duomenų apie V. B. teistumą, kadangi Vilniaus miesto 3
apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nuosprendžiu V. B. yra pripažinta kalta padarius nusikalstamą
veiką, numatytą LR 140 str. 1 d. ir nuteista laisvės apribojimu dešimčiai
mėnesių.
Taigi visos šios aukščiau išdėstytos aplinkybės turėjo
esminės reikšmės sprendžiant globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo
klausimus, tačiau pirmosios instancijos teismas į jas neatsižvelgė.
CK 3.238 str. 2 dalyje numatyta, kad asmens globa
apima ir jo turtą. Taigi globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio
asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir
dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines
teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises
įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 str., 2.10 str. 2 d.)
Teisėjų kolegijos teigimu, nagrinėjamu atveju jokios
būtinybės išskirti globos ir turto administravimo nebuvo, kadangi globos ir
turto administravimo teisės ir pareigos yra tiesiogiai susijusios su
neveiksnaus asmens poreikių tenkinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi,
kad to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi
užtikrina didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą.
Be to, kaip jau anksčiau buvo minėta, šeimoje yra konfliktinė situacija ir toks
globos ir turto administravimo teisių ir pareigų padalijimas visiškai
neužtikrins neveiksniojo asmens interesų ir poreikių tenkinimo, sąlygoja dar
didesnius ginčus, dėl kurių asmens, kuriam steigiama globa ir turto
administravimas teisų bei interesų įgyvendinimą tik apsunkins.
Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos
teismas paskirdamas J. B. globėju,
bet atimdamas iš jo teisę valdyti neveiksniojo asmens jo poreikiams gaunamas lėšas
(ligos pašalpą, netekto darbingumo pensiją, kitas socialines išmokas), apribojo
apelianto, kaip globėjo, galimybę rūpintis V. B. ir visiškai neužtikrino neveiksnaus asmens
teisių ir interesų, nors jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad
jis negali administruoti neveiksniojo turto, nebuvo nustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia
dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių
reikalų ir sveikatos departamento socialinės paramos skyriaus išvadoje dėl
globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nurodyta, kad tinkamesnė kandidatūra būti
V. B. globėju yra jo
sūnus J. B. , todėl
rekomenduoja teismui V. B. nustatyti
globą ir globėju bei turto administratoriumi skirti jo sūnų J. B. , gimusį (duomenys
neskelbtini) m., gyvenusį kartu su tėvu Lietuvoje, dirbantį, kuris pagal
sveikatos būklę, moralines savybes gali įgyvendinti globėjo ir turto
administratoriaus funkcijas (b.l. 84-85). Nors ši išvada yra rekomendacinio
pobūdžio ir nėra privaloma teismui (CPK 185
str.), tačiau reikšminga, nes ją, atlikus tyrimą, pateikia specializuota
institucija, kuri kontroliuoja ir prižiūri globėjų veiklą. Išvada padeda
teismui vertinant ją kartu su kitais surinktais įrodymais parinkti geriausią
neveiksnaus asmens globėją.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos
teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į
globos ir rūpybos institucijos teikimas rekomendacijas ir skundžiamoje
nutartyje nenurodydamas jokių motyvų ir argumentų, kodėl nesivadovauja Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos
departamento socialinės paramos skyriaus išvada, paskyrė tarpusavyje
nesutarančius asmenis atstovauti neveiksnaus asmens teises ir interesus.
Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad
pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neveiksnaus asmens turto
administratoriaus paskyrimo klausimą, tinkamai neįvertino svarbių šiam
klausimui išspręsti faktinių aplinkybių, neteisingai taikė proceso teisės
normas ir klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą
nutarties dalį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.)
ir išspręsti klausimą iš esmės – V.
B. globėją J. B. paskirti
neveiksniojo V. B. turto
(ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos, kitų socialinių išmokų)
administratoriumi (Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
n u t a r ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m.
rugpjūčio 23 d. nutartį dalyje dėl V.
B. , a/k (duomenys neskelbtini),
gyvenančios (duomenys neskelbtini), paskyrimo
neveiksniojo V. B. , a/k (duomenys neskelbtini) turto
(ligos pašalpos, netekto darbingumo pensijos, kitų socialinių išmokų)
administratore panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – V. B. globėją J. B. , a/k (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), paskirti neveiksniojo V. B. turto (ligos pašalpos,
netekto darbingumo pensijos, kitų socialinių išmokų) administratoriumi.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Neringa Švedienė
Marijonas Greičius