Administracinė byla Nr. A-584-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01607-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. (A. L.) prašymą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, ir Vilniaus pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (skundu) (b. l. 1–9), kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN, atsakovas) per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti visą naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą: po 1 žieminę kepurę, vasarinę kepurę, žieminę striukę, vasarinę striukę, megztinį, odinį diržą, golfą, vienerias kelnes, 2 marškinius ilgomis ir 2 trumpomis rankovėmis, po 1 porą batelių, demisezoninių ir žieminių batų; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 970,22 Lt žalą dėl laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. neišduotų tarnybinės uniformos dalių (3 vasarinių kepurių, 4 žieminių kepurių, 5 kelnių, 13 marškinių ilgomis rankovėmis, 8 marškinių trumpomis rankovėmis, 3 kaklaraiščių, 7 porų batelių, 3 porų žieminių batų, 3 porų demisezoninių batų, 9 porų megztų pirštinių, 9 porų odinių pirštinių).

Pareiškėjas paaiškino, kad dirba Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriuje budinčios pamainos vyresniuoju, nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. jam neišduotos priklausančios tarnybinės uniformos ir / ar ją sudarančios dalys. Remiantis Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. VIII-1631 (Žin., 2000, Nr. 39-1088; 2008, Nr. 135-5230), (toliau – ir Statutas) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normomis (toliau – ir Normos) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka (toliau – ir Tvarka), įstaigai pirmiausia kyla pareiga, pasibaigus tarnybinės uniformos ir / arba jos dalių dėvėjimo terminui, išduoti naują tarnybinę uniformą ir / arba atitinkamas jos dalis, priešingu atveju šis klausimas gali būti sprendžiamas tik esant konkretaus pareigūno prašymui vietoje tarnybinės uniformos dalių, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs, išdavimo išmokėti piniginę kompensaciją. Tokiu atveju įstaiga atlieka vertinimą, ar realiai tarnybinės uniformos dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigęs, yra nenusidėvėjusios ir tinkamos toliau dėvėti tarnyboje, ir priima sprendimą dėl kompensacijos išmokėjimo / neišmokėjimo. Pareiškėjas rašytinio prašymo dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo vietoje atitinkamų tarnybinės uniformos dalių atsakovui neteikė, kita vertus, pareiškėjui nebuvo nei išduotos naujos tarnybinės uniformos dalys (vietoje nusidėvėjusių), nei išmokėta piniginė kompensacija. Taigi atsakovas nevykdė iš Statuto 18 straipsnio kylančios pareigos. Todėl, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT) (administracinės bylos Nr. A552-2695/2012, Nr. A662-2567/2012), Vilniaus PN turėtų būti įpareigotas išduoti trūkstamas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ginčijamu laikotarpiu. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakyme Nr. 1R-199, kuriuo patvirtinti nauji Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai (įsigaliojo nuo 2012 m. liepos 27 d.), nustatyta, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, kol nustatyta tvarka bus išduota šiuo įsakymu patvirtinta tarnybinė uniforma, dėvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintą uniformą; konkretūs terminai, kada pareigūnams turi būti išduodama naujo pavyzdžio tarnybinė uniforma, nenurodyti, tačiau, pareiškėjo nuomone, vėliausiai ji turi būti išduodama tada, kai baigiasi turimų dėvėti tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminas. Prašymo (skundo) teismui padavimo dienai yra pasibaigę pareiškėjo tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminai, todėl jam turėtų būti išduotos trūkstamos naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplekto dalys (1 žieminė kepurė, 1 žieminė striukė, 1 vasarinė kepurė, 1 vasarinė striukė, 1 kelnės, 1 megztinis, 2 marškiniai ilgomis rankovėmis, 2 marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 pora batelių, 1 pora demisezoninių batų, 1 pora žieminių batų, 1 odinis diržas kelnėms, 1 golfas), o už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis turėtų būti priteistas žalos atlyginimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalis; LVAT administracinės bylos Nr. A556-580/2009, Nr. A552-2696/2012). Vilniaus PN neįgyvendinus savo pareigos per teisės aktuose nustatytus terminus aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, jis buvo priverstas tarnyboje dėvėti tas pačias tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminai yra pasibaigę, dėl to pareiškėjas patyrė įvairių nepatogumų: tarnybinę uniformą reikėjo dažnai skalbti, siūti, lopyti, dėvėti nuo skalbimo ir dėvėjimo išblukusią uniformą, tarnyboje dėvėti už savo lėšas įsigytus marškinius, pirštines, avėti už savo lėšas įsigytus žieminius, demisezoninius batus, batelius ir pan. Duomenys apie tai, kiek išlaidų yra patyręs pareiškėjas, pateikti Vilniaus PN Ūkio skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. pažymoje Nr. 14-2392, kurioje nurodyta, kad neišduotų tarnybinės uniformos dalių ekonominė vertė – 3 055,06 Lt. Tačiau pareiškėjas pažymėjo, kad jo asmens kortelėje pateikti duomenys apie išduotas uniformos dalis yra tikslesni nei minėtoje pažymoje pateikti duomenys, kadangi asmens kortelėje pažymima apie kiekvieną faktinį uniformos dalies išdavimą, todėl siekiant tikslumo, apskaičiavimai turi būti paremti ne tik minėta pažyma, bet ir asmens kortelės duomenimis. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jam neišduotos tarnybinių uniformų dalys, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., todėl jis įgijo teisę į 30 proc. atitinkamų tarnybinės uniformos dalių ekonominės vertės dydžio žalos atlyginimą. Už likusias laiku neišduotas tarnybinės uniformos dalis, kurių skaičius viršija vieną uniformos komplektą, pareiškėjas prašo žalos atlyginimo.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai prašė: 1) taikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senatį; 2) sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1624/2013.

Atsiliepime (b. l. 21–23) atsakovas paaiškino, kad Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 4 d. prašymą „Dėl tarnybinių uniformų“, pateikė 2013 m. gruodžio 31 d. pažymą Nr. 14-2392 apie neišduotas tarnybinės uniformos dalis 2003–2013 m.; pažymoje nurodytos uniformos (jos dalių) vertės. Tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis nurodytu laikotarpiu – finansinių lėšų trūkumas. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas 2003–2013 m. į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis. Pagal Tvarkos nuostatas, pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį. Pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl nėra pagrindo išmokėti jam piniginę kompensaciją už nurodytu laikotarpiu neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis). Remiantis pareiškėjo asmens kortele: vasarinė kepurė išduota 2008 m. ir 2009 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodama kiekvienais metais, nuo 2009 m. – kas antrais metais; žieminė kepurė išduota 2002 m. ir 2012 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodama kas 5 m., nuo 2009 m. – kas 2 m.; kelnės pareiškėjui išduotos 2004 m., 2007 m., 2009 m., 2011 m., 2012 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodamos kiekvienais metais; pusvilnonis megztinis išduotas 2002 m., 2008 m., 2012 m., pagal Tvarką turėjo būti išduodamas dvejiems metams; vyriški marškiniai ilgomis rankovėmis išduoti 2004 m. – 1 vnt., 2006 m. – 1 vnt., 2008 m. – 1 vnt., 2009 m. – 2 vnt., 2011 m. – 1 vnt., 2012 m. – 1 vnt., pagal Tvarką turėjo būti išduodami kiekvienais metais po 2 vnt.; marškiniai trumpomis rankovėmis išduoti 2004 m. – 2 vnt., 2008 m. – 2 vnt., pagal Tvarką turėjo būti išduodami dvejiems metams po 2 vnt.; kaklaraištis išduotas 2008 m., pagal Tvarką turėjo būti išduotas kiekvienais metais, nuo 2009 m. birželio 10 d. – kas 2 metus; bateliai išduoti 2003 m., 2007 m., 2009 m., pagal Tvarką viena pora batų turėjo būti išduodama kiekvienais metais; žieminiai batai, kurių avėjimo terminas 2 m., išduoti 2002 m. ir 2008 m.; demisezoniniai batai, kurių avėjimo terminas 2 m., išduoti 2002 m. ir 2008 m.; pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. R-171 odinių pirštinių išdavimas nenustatytas, ankstesniu laikotarpiu pareiškėjui neišduotos odinės pirštinės, pagal Tvarką turėjo būti išduodama 1 pora 4 metams; megztos pirštinės turėjo būti išduodamos tik nuo 2009 m. kiekvienais metais po porą; vasarinė striukė, kurios dėvėjimo terminas 3 m., išduota 2002 m., 2007 m. 2013 m. lapkričio mėn.–gruodžio mėn. Vilniaus PN pareigūnams buvo išduodamos naujo tipo naujos tarnybinės uniformos (ar jų dalys), kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde neteisingai nurodo kai kurių neišduotų uniformų dalių kiekį. Taip pat atsakovas paaiškino, kad Vilniaus PN šių metų patvirtintame biudžete kompensacijų dėl neišduotų uniformos dalių išmokėjimui lėšos neskirtos. Papildoma asignavimų suma turėtų būti pateikta Vilniaus PN asignavimų valdytojui, planuojant kitų metų įstaigos biudžetą. Atsižvelgiant į galiojančius teisės aktus, pareiškėjui kompensacijos už neišduotas tarnybinės uniformos dalis išmokėti nėra pagrindo, nes pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos, o nustatytos tvarkos, pagal kurią kompensacija mokama įstaigos iniciatyva, nėra. Be to, Vilniaus PN prašo taikyti senaties institutą skaičiuojant kompensacijos dydį, t. y. pagal analogiją, vadovaujantis DK 27, 219 straipsniais, bendromis teisės normomis, taikyti 3 m. senaties terminą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu (b. l. 38?45) pareiškėjo A. L. (A. L.) prašymą (skundą) tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš Vilniaus pataisos namų 916,52 Lt turtinės žalos atlyginimą, o kitą prašymo (skundo) dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, remiantis pareiškėjo asmens kortele, pareiškėjui išduotos šios tarnybinės uniformos dalys: 2002 m. vasario mėn. – po 1 vasarinę kepurę, žieminę kepurę, šaliką, megztinį, vasarinę striukę, žieminę striukę, kostiumą su švarku, kaklaraištį, diržą kelnėms, diržą su įdėklais, vieneri marškiniai trumpomis rankovėmis, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis, po porą batelių, batų pailgintais aulais ir žieminių batų pailgintais aulais, 2 kokardos, 4 antpečiai, 8 „varnelės“, Jogailaičių kryžius (2 vnt.), 1 ženkliukas, 8 mažos sagos, 2 juostelės; 2003 m. spalio mėn. – 1 pora batelių; 2004 m. rugsėjo mėn. – 1 kostiumas (kelnės), vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis; 2006 m. birželio mėn. – vieneri marškiniai trumpomis rankovėmis; 2007 m. gegužės mėn. – 1 pora batelių, birželio mėn. – kostiumas (kelnės), rugsėjo mėn. – vasarinė striukė; 2008 m. sausio mėn. – 1 vasarinė kepurė, 1 žieminė striukė, 1 megztinis, 1 šalikas, 1 diržas kelnėms, vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis, 1 kaklaraištis, po porą batų pailgintais aulais ir žieminių batų pailgintais aulais, balandžio mėn. – dveji marškiniai trumpomis rankovėmis; 2009 m. sausio mėn. – 1 trikotažinė kepurė, 1 kostiumas (kelnės), 1 pora batelių, dveji marškiniai ilgomis rankovėmis; 2011 m. sausio mėn. – 1 kostiumas (kelnės), 1 marškiniai ilgomis rankovėmis, gruodžio mėn. – žieminė kepurė; 2012 m. vasario mėn. – 1 kostiumas (kelnės), pusvilnonis megztinis, vieneri marškiniai ilgomis rankovėmis (b. l. 25–27). Remiantis Vilniaus PN 2013 m. gruodžio 31 d. pažyma Nr. 14-2392 „Apie neišduotos tarnybinės uniformos dalių skaičių ir vertės dydį 2003 m.–2013 m.“ (toliau – ir Pažyma Nr. 14-2392), pareiškėjui 2003 m.–2013 m. neišduota: 1 žieminė kepurė – 5,98 Lt; 6 vasarinės kepurės – 180,00 Lt; vasarinė striukė – 106,90 Lt; 5 kelnės – 360,00 Lt; 3 pusvilnoniai megztiniai – 184,50 Lt; 11 marškinių ilgomis rankovėmis – 473,00 Lt; 4 marškiniai trumpomis rankovėmis – 152,00 Lt; 4 kaklaraiščiai – 44,00 Lt; 7 poros batelių – 705,60 Lt; 3 poros žieminių batų – 441,00 Lt; 3 poros demisezoninių batų – 361,08 Lt; pora odinių pirštinių – 20,00 Lt; 3 poros megztų pirštinių – 21,00 Lt (b. l. 14, 26). Vilniaus PN, atsakydami į pareiškėjo 2013 m. gruodžio 2 d. prašymą dėl neišduotų nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. tarnybinių uniformų (b. l. 10–11), 2014 m. sausio 7 d. rašte Nr. 9-157(03) „Dėl tarnybinių uniformų“, be kita ko, nurodė, kad: tarnybinės uniformos dalių neišdavimo priežastis nurodytu laikotarpiu – finansinių lėšų trūkumas; pareiškėjas 2003 m.–2013 m. į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo nesikreipė, todėl šis klausimas nebuvo svarstytas, t. y. nebuvo įvertintas esamos pareigūno uniformos tinkamumas toliau ją dėvėti, nesurašytas žiniaraštis, kurio pagrindu apskaičiuojamas kompensacijos dydis; Tvarkoje aiškiai nustatyta, jog pareigūnai piniginę kompensaciją už tarnybinę uniformą gali gauti tik už ateinančius kalendorinius metus, bet ne už praėjusį laikotarpį; pareiškėjas laiku nesikreipė į įstaigos vadovą dėl kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo, todėl nėra pagrindo apskaičiuoti ir išmokėti pareiškėjui piniginę kompensaciją už nurodytu laikotarpiu jam neišduotą tarnybinę uniformą (jos dalis) (b. l. 12–13).

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų pareigūno teisės gauti žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimą.

Nagrinėdamas ginčą, teismas vadovavosi Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika, 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai, o 3 dalyje nustatyta, kad tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras. Nagrinėjamo ginčo laikotarpiu, t. y. 2003 m.–2013 m., galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normos, kuriose nustatytos pareigūnams išduodamų tarnybinių uniformų dalys, jų kiekiai bei dėvėjimo terminai (šis teisės aktas neteko galios 2014 m. gegužės 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30  d. įsakymu Nr. 1R-152 patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, tačiau teismas pažymėjo, jog ginčo santykiams turi būti taikomas tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymas Nr. 128). Minėtu teisingumo ministro įsakymu patvirtinta ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigūnų, pareigūnų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigūnų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarka, kurios 1 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurių turima tarnybinė uniforma tinkama dėvėti tarnyboje ir kuriems pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas priklauso išduoti atskiras uniformos dalis, vietoje jų gali būti mokama piniginė kompensacija – 30 procentų priklausančios išduoti tarnybinės uniformos vertės, apskaičiuotos pagal tuo metu galiojančias kainas. Tvarkos 2 punkte nustatyta, kad Kalėjimų departamento pareigūnai dėl piniginės kompensacijos raštu kreipiasi į Kalėjimų departamento direktorių, o įstaigų pareigūnai – į savo įstaigos direktorių, kuris, įvertinęs esamos tarnybinės uniformos tinkamumą dėvėti tarnyboje, sprendžia, ar piniginė kompensacija gali būti išmokėta. Remiantis Tvarkos 3 punktu, Kalėjimų departamentas ir įstaigos surašo kiekvieno pareigūno žiniaraštį pagal patvirtintas tarnybinės uniformos dėvėjimo normas, kuriame nurodo, kokias atskiras uniformos dalis priklauso išduoti ateinančiais kalendoriniais metais, ir apskaičiuoja jų vertę. Šio žiniaraščio pagrindu pareigūnams išmokama 30 procentų nuo apskaičiuotos sumos dydžio piniginė kompensacija. Tvarkos 4 punkte nustatyta, kad nauja uniforma ar jos atskiros dalys išduodamos tik pasibaigus dėvėjimo terminui arba vietoj jų gali būti mokama piniginė kompensacija.

Pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti trūkstamas naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis (po 1 žieminę kepurę, vasarinę kepurę, žieminę striukę, vasarinę striukę, megztinį, odinį diržą, golfą, vienerias kelnes, 2 marškinius ilgomis ir 2 trumpomis rankovėmis, po porą batelių, demisezoninių ir žieminių batų) teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes, kaip minėta, nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-152 patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašas ir tarnybinės uniformos išdavimo normos, o pareiškėjas prašyme (skunde), surašytame 2014 m. kovo 14 d., prašė išduoti uniformos dalis, kurios vertintinos kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų.

Spręsdamas dėl kito pareiškėjo reikalavimo – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 970,22 Lt už 2003 m.–2013 m. negautas tarnybinės uniformos dalis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiek administracinės bylos duomenys patvirtina, tiek atsakovas neginčija fakto, jog pareiškėjui nuo 2003 m. nesuteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, pasibaigus teisingumo ministro įsakyme nustatytam pareiškėjo turimų tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, taip pat nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui neišmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Atsakovas pateikė pažymą, kurioje nurodoma neišduotų uniformos dalių vertės suma – 3 055,06 Lt (b. l. 14, 26).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje konstatuota, jog imperatyvu įstaigai nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis nustatyta teisė gali būti įgyvendinama trimis būdais: pirma, aprūpinant pareigūnus uniformomis; antra, sumokant pareigūnams kompensaciją teisės aktų nustatytomis sąlygomis; trečia, atlyginant žalą dėl to, kad pareigūnai tarnyboje turėjo dėvėti savo aprangą vietoje neišduotos tarnybinės uniformos (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2134/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Administracinių bylų teisenoje galioja dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad bylos nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, t. y. savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pats pareiškėjas, skunde suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 6, 7 punktai). Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą dėl piniginės sumos priteisimo, šio reikalavimo pagrindimą, atsižvelgęs į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuolat pažymima, jog galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą (LVAT 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013, 2012 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2014 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014), teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas prašo atlyginti jam padarytą turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjo išlaidomis, jam savo lėšomis įsigyjant aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat išlaidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

Teismas, įvertinęs atsakovo Vilniaus PN neteisėtus veiksmus, t. y. tarnybinės uniformos dalių pareiškėjui neišdavimą teisės aktuose nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus, laikotarpį, per kurį pareiškėjui nebuvo išduodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (2003 m.–2013 m.), pareiškėjo skundo argumentus, tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas tarnybos metu nedėvėjo tarnybinės uniformos, dėvėjo netinkamą tarnybinę uniformą ar atsisakė jam išduodamų tarnybinės uniformos dalių, vadovaudamasis protingumo, teisingumo principais, konstatavo, kad pareiškėjas neabejotinai patyrė turtinę žalą, savo lėšomis įsigydamas aprangą ir avalynę, kurias jis dėvėjo / avėjo vietoje jam neišduotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisydamas tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Atsižvelgęs į tai bei vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, teismas sprendė, kad pareiškėjo prašomą priteisti žalą sudaro jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Pareiškėjas patirtos žalos dydį apskaičiavo kaip neišmokėtą piniginę kompensaciją už neišduotas tarnybinės uniformos dalis. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamoje byloje teismas vertino, kad Tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiškėjo patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neišdavimo. Toks pareiškėjo patirtos žalos dydžio apskaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad pareigūnams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas išlaidas rūbų ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, jų patirtų nuostolių dydis lygus Tvarkos 1 punkte nustatytai kompensacijai (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013, 2013 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013, 2013 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013, 2013 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013, 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013, 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014). Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjui turėtų būti atlyginta žala, kuri prilygintina 30 proc. nuo uniformos neišduotų dalių vertės.

Pasisakydamas dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, teismas pažymėjo, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 m. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. vyksta kiekvieną dieną (šiuo atveju atsakovas neatliko veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo neteisėti veiksmai nagrinėjamo ginčo atveju tęsėsi iki tos dienos, kurią pareiškėjas kreipėsi į teismą (pareiškėjo skundo padavimo data – 2014 m. kovo 17 d.; b. l. 1), pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimai teisme yra pareikšti nepraleidus įstatyme nustatyto 3 m. senaties termino reikalavimams dėl žalos atlyginimo, todėl jam priteistina visa nurodyta suma turtinei žalai atlyginti, kuri sudaro 3 055,06 Lt × 0,3 = 916,52 Lt (b. l. 14, 26).

Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo atveju pareiškėją ir atsakovą Vilniaus PN siejo vidiniai tarnybiniai santykiai, nagrinėjamas administracinis ginčas ABTĮ taikymo požiūriu laikytinas tarnybiniu ginču (ABTĮ 2 straipsnio 19 dalis) (žr., pavyzdžiui, LVAT 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1903/2013, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1847/2013). Statuto 8 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnams Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis statutas, o darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti teisės aktai taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamu atveju taikytinos Darbo kodekso nuostatos, reglamentuojančios darbdavio materialinę atsakomybę. DK 248 straipsnio 3 punkte numatyta, kad darbdavio materialinė atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiami darbuotojo turtiniai interesai, o DK 249 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys pagal CK normas privalo atlyginti žalą, padarytą dėl darbuotojo turtinių interesų pažeidimo. Įvertinęs išvardytas teisės aktų nuostatas, tai, kad pareiškėjui žala kilo būtent tarnybos teisiniuose santykiuose atsakovui netinkamai vykdant savo pareigą laiku išduoti tarnybinės uniformos dalis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tinkamu atsakovu pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti laikytinas pareiškėjo darbdavys Vilniaus PN, todėl pareiškėjui turtinės žalos atlyginimas priteistinas iš atsakovo Vilniaus PN (žr. LVAT 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014).

III.

Pareiškėjas A. L. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 49–53) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo įpareigoti atsakovą išduoti naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje buvo atsisakyta įpareigoti atsakovą išduoti jam naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos dalis, ir, remdamasis tais pačiais argumentais, kurie buvo išdėstyti prašyme (skunde) pirmosios instancijos teismui, mano, jog skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir keistina. Papildomai apeliantas paaiškina, kad 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-152 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių bei uniformos dėvėjimo tvarkos aprašo ir tarnybinės uniformos išdavimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-152) buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai. Vadovaujantis Įsakymo Nr. 1R-152 10 skyriaus 1.1.–1.10. punktais ir Įsakymo Nr. 1R-152 priedu, jaunesniojo pareigūno tarnybinės uniformos komplektą sudaro: 1 žieminė kepurė, 1 žieminė striukė, 1 vasarinė kepurė, 1 vasarinė striukė, 1 kelnės, 1 megztinis, 2 marškiniai ilgomis rankovėmis ir 2 marškiniai trumpomis rankovėmis, 1 žieminis puskombinezonis, 1 pora batelių, 1 pora žieminių batų, 1 diržas. Įsakymu Nr. 1R-152 buvo patvirtinta nauja jaunesniojo pareigūno tarnybinės uniformos dalis – žieminis puskombinezonis bei atsisakyta demisezoninių batų. Apeliantas pažymi, kad jis savo prašymo (skundo) netikslino ir naujos tarnybinės uniformos dalies – žieminio puskombinezonio nereikalavo. Savo prašyme (skunde) pirmosios instancijos teismui pareiškėjas (apeliantas) nurodė tik konkrečias tarnybinės uniformos dalis, kurių ginčijamu laikotarpiu dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau neapibrėžė jų individualiais požymiais. Remdamasis lingvistine Įsakyme Nr. 1R-152 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. liepos 20 d. įsakyme Nr. 1R-199 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1R-199) pateiktų tarnybinių uniformos dalių aprašų analize, apeliantas tvirtina, kad analogiškų tarnybinių uniformų dalių aprašai yra identiški, t. y. Įsakymu Nr. 1R-152 yra patvirtinti analogiški jaunesniojo pareigūno tarnybinės uniformos dalių, išskyrus naują dalį – žieminį puskombinezonį, pavyzdžiai, kaip ir 2014 m. balandžio 30 d. netekusiame galios Įsakyme Nr. 1R-199. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad jo reikalavimas, nors ir pagrįstas šiuo metu jau netekusiu galios teisės aktu – Įsakymu Nr. 1R-199, negalėjo būti atmestas kaip nepagrįstas, nes jo prašytos tarnybinės uniformos dalys liko nepakitusios. Be to, prašytų įpareigoti atsakovą išduoti tarnybinių uniformos dalių pareiškėjas (apeliantas) nebuvo apibūdinęs individualiais požymiais, tik reikalavo naujo pavyzdžio tarnybinių uniformų, t. y. tokių, kokios bus laikomos tinkamomis dėvėti pagal sprendimo priėmimo metu galiojančius teisės aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl pareiškėjo teisės gauti naujas tarnybinės uniformos dalis, pasibaigus tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui, bei turtinės žalos, patirtos dėl laiku neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimo.

Pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti jam vieną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą (1 žieminę kepurę, 1 vasarinę kepurę, 1 žieminę striukę, 1 vasarinę striukę, 1 megztinį, 1 odinį diržą, 1 golfą, 1 kelnes, 2 marškinius ilgomis ir 2 trumpomis rankovėmis, 1 porą batelių, 1 porą demisezoninių batų ir 1 porą žieminių batų); 2) priteisti iš atsakovo 970,22 Lt turtinės žalos, atsiradusios nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. dėl neišduotų tarnybinės uniformos dalių, atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjo prašymą (skundą) iš dalies patenkino, t. y. priteisė pareiškėjui iš Vilniaus pataisos namų 916,52 Lt dydžio turtinės žalos atlyginimą, o prašymo (skundo) dalį dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui vieną naujo pavyzdžio tarnybinės uniformos komplektą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas paduotame apeliaciniame skunde nesutinka su ta skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje jo prašymas (skundas) buvo netenkintas. Kitos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas nusprendė priteisti pareiškėjui iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą, bei pačios priteistos sumos dydžio pareiškėjas neginčija ir jokių argumentų apeliaciniame skunde dėl to nepateikia. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo neskundė, taip pat nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjo paduotą apeliacinį skundą. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad administracinės bylos šalys sutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalimi, kuria buvo nuspręsta iš dalies patenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, bei šios sprendimo dalies nekvestionuoja.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 136 straipsnyje nustatytais imperatyvais, patikrinusi neapskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl turtinės žalos atlyginimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismas teisingai vertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus nustatydamas bylai svarbias faktines aplinkybes dėl pareiškėjo patirtos žalos dydžio, tinkamai taikė ginčo laikotarpiu (nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d.) galiojusias Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. 128 „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos išdavimo normų bei dėvėjimo tvarkos patvirtinimo“ (pakeistas 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-171) normas, taip pat vadovavosi ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 d. 3 d.) administracinėse bylose dėl statutinių pareigūnų teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma (jos dalimis) valstybės biudžeto lėšomis pažeidimų. Šiuo atveju svarbu pažymėti, kad pirmosios instancijos teismo pozicija ginčui aktualiais klausimais, t. y. dėl pareigūno teisės į aprūpinimą tarnybine uniforma įgyvendinimo būdų, žalos atlyginimo institutą reglamentuojančių Civilinio kodekso normų tokio pobūdžio administraciniams ginčams spręsti taikymo, pareiškėjo patirtų nuostolių dydžio nustatymo, ieškinio senaties termino bei tinkamo atsakovo pareiškėjo patirtai turtinei žalai atlyginti, visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 ir 2015 m. vasario 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-810-662/2015 pateiktam analogiškų teisės klausimų aiškinimui.

Tikrindama apskųstosios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl atsisakymo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota vieninga praktika dėl institucijos pareigos nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalies, reglamentuojančios vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą uniformomis, nuostatas, konstatavo, kad tokiu būdu įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigūnams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali būti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, o taip pat ir pareigą nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas. Priešingas nei įstatymo nustatytas pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (LVAT 2010 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010, 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Šios nuostatos turi būti suprantamos kaip imperatyvas nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus tarnybinėmis uniformomis (LVAT 2009 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-580/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014 pabrėžė, kad šios administracinių teismų praktikoje suformuotos taisyklės turi būti mutatis mutandis taikomos ir tose administracinėse bylose, kuriose pareigūnų aprūpinimą tarnybine uniforma reglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto normos, kadangi tiek šio statuto 18 straipsnis, tiek Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 1 dalis iš esmės panašiai reglamentuoja pareigūnų aprūpinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigūnai tarnybine uniforma neaprūpinami, todėl Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio norma turi būti aiškinama kaip imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprūpinti pareigūnus uniformomis. Dėl to, pasibaigus teisingumo ministro patvirtintam tarnybinės uniformos sudedamosios dalies dėvėjimo terminui, įstaiga privalo spręsti naujos tarnybinės uniformos ar jos dalių išdavimo pareigūnui klausimą arba, kaip alternatyva pareigūnui, esant rašytiniam jo prašymui, gali būti išmokama piniginė kompensacija už ateinančius kalendorinius metus, vadovaujantis Tvarkoje įtvirtinta procedūra (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012 ir kt.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad statutinių pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtis yra dvejopa: iš vienos pusės, tai yra papildoma socialinė garantija pareigūnui, siekiant sumažinti jo išlaidas įsigyti aprangai, kurią jis dėvi tarnybos metu, iš kitos pusės – tai valstybės siekis, kad pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, atrodytų vienodai ir tvarkingai, būtų aiški jų tarnybinė padėtis ir vyresniškumas, o jų išvaizda akivaizdžiai skirtųsi nuo nuteistųjų, kalinamųjų ar kitų asmenų. Tarnybinės uniformos dėvėjimas ne tarnybos metu nėra toleruojamas, o jos naudoti savo asmeniniams poreikiams, kol nesibaigė jos dėvėjimo terminas, nėra leidžiama. Taigi tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Neturėtų būti tokios faktinės situacijos, kai pareigūnas gauna iš karto kelis komplektus uniformos ar jos sudedamųjų dalių, išskyrus atvejus, kai tarnybinės uniformos išdavimo normose nustatytas daugiau nei vieno atskiros uniformos dalies egzemplioriaus išdavimas. Tarnybinės uniformos papildomų dalių išdavimas už praeitą laikotarpį nėra pateisinamas tarnybos uždaviniais ir funkcijomis, negali tinkamai kompensuoti pareigūnų patirtų nuostolių dėl uniformos neišdavimo praeityje, nes tarnybinę uniformą pareigūnas gali dėvėti tik po to, kai ji jam išduota ir tik tam tikrą laikotarpį. Galimi pareigūno turėti nuostoliai dėl uniformos neišdavimo laiku turėtų būti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutą, o ne išduodant tiek uniformos dalių, kiek jų nebuvo išduota per visą praėjusį laikotarpį ir neatsižvelgiant į pareigūnų aprūpinimo tarnybine uniforma paskirtį (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, LVAT 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012, 2012 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012, 2012 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012, kt.).

Atsižvelgdama į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir paminėtas teisės aktų nuostatas bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog atsakovas Vilniaus PN neatliko teisės aktuose įtvirtintos pareigos aprūpinti pareiškėją naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus šių uniformos dalių dėvėjimo terminui, nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti trūkstamas tarnybinės uniformos dalis. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų galima daryti išvadą, kad tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, jog pareiškėjas 2014 m. kovo 14 d. teismui paduotame prašyme (skunde) prašė išduoti uniformos dalis, kurios vertintinos kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, nes nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-152, kuriuo buvo patvirtinti nauji Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su rangų ženklais ir simbolika pavyzdžiai.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nesutinka ir atkreipia dėmesį į ginčo teisinius santykius reguliuojančio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio nuostatas, kuriomis yra nustatyta, kad: pareigūnai dėvi Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą nustatyto pavyzdžio tarnybinę uniformą su rangų ženklais ir simbolika (1 dalis); pareigūnams tarnybinė uniforma išduodama nemokamai (2 dalis); tarnybinės uniformos išdavimo normas ir dėvėjimo tvarką nustato teisingumo ministras (3 dalis).

Ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174 patvirtino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos su pareiginių laipsnių ženklais ir simbolika pavyzdžius, 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 127 (įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.) ir 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1R-217 (įsigaliojo 2009 m. liepos 3 d.) pakeitė Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų tarnybinės uniformos su pareiginių laipsnių ženklais ir simbolika aprašymą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174, ir išdėstė jį nauja redakcija, o 2010 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 1R-50 (įsigaliojo 2010 m. kovo 19 d.) dar kartą pakeitė 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymą Nr. 174.

Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1R-199 (įsigaliojo 2012 m. liepos 27 d.) patvirtino naujus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų tarnybinės uniformos su pareigūnų tarnybinių rangų ženklais ir simbolika pavyzdžius bei nustatė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, iki nustatyta tvarka bus išduota šiuo įsakymu patvirtinta tarnybinė uniforma, dėvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174 patvirtintą uniformą.

Pastebėtina ir tai, kad po pareiškėjo skunde apibrėžto laikotarpio pabaigos (t. y. po 2013 m. lapkričio 29 d.) iki šios teismo nutarties priėmimo dienos Lietuvos Respublikos teisingumo ministras dar du kartus keitė tarnybinės uniformos pavydžius, t. y. iš pradžių apelianto minimu 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-152 (įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d.), o vėliau – 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1R-48 (įsigaliojo 2015 m. vasario 27 d.), kuriais, be kita ko, buvo patvirtinti nauji pataisos pareigūnų tarnybinės uniformos pavyzdžiai bei nustatyta, kad pataisos pareigūnai, iki nustatyta tvarka bus išduota šiais įsakymais patvirtinta tarnybinė uniforma, dėvi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 174 ir 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 1R-199 patvirtinto pavyzdžio uniformą.

Kaip minėta, pagal Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 18 straipsnio nuostatas ir nurodytoje administracinių teismų praktikoje pateiktas teisės aiškinimo taisykles, tam, kad pareigūnas atrodytų tinkamai ir tvarkingai bei galėtų vykdyti savo pareigas, jam turi būti išduodamas vienas pilnas uniformos komplektas, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui – ji pakeičiama kita. Statuto 18 straipsnis įtvirtina bendrą atsakovo pareigą išduoti pareiškėjui tarnybinę uniformą, gi šios pareigos realizavimo tvarka ir sąlygos, tarp jų ir pareigūnui išduodamos tarnybinės uniformos dalių pavyzdžiai, yra reglamentuojami pirmiau išvardytais Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymais. Tarnybinės uniformos pavyzdžiai, išdavimo normos ir dėvėjimo tvarka gali būti keičiamos įstatymų leidėjui priimant naujus ar keičiant senus įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, tačiau tai negali paneigti iš paties įstatymo, šiuo atveju Statuto 18 straipsnio, normų kylančios pareiškėjo (pareigūno) teisės reikalauti išduoti jam vieną pilną tarnybinės uniformos komplektą, o kuriai nors uniformos komplekto daliai susidėvėjus ar pasibaigus jos dėvėjimo terminui, – prašyti, kad ji būtų pakeista atitinkama kita tarnybinės uniformos dalimi.

Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo išduoti pareiškėjui vieną tarnybinės uniformos komplektą, kadangi toks pareiškėjo reikalavimas, kaip minėta, grindžiamas bylai aktualiomis teisės normomis ir teismų praktika, be to, byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. pareiškėjui nebuvo suteiktos tam tikros tarnybinės uniformos dalys, kurių nustatytas dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taip pat nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui neišmokėta kompensacija už priklausančias išduoti tarnybinės uniformos dalis. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, patenkinant pareiškėjo skundo reikalavimą ir įpareigojant atsakovą Vilniaus pataisos namus per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui A. L. (A. L.) tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui.

Pažymėtina, kad minėtu teismo patvarkymu būtent atsakovas Vilniaus PN įpareigojamas išduoti pareiškėjui tarnybinės uniformos dalis, t. y. atsakovas turi vykdyti Statuto 18 straipsnyje jam nustatytą pareigą, laikydamasis tarnybinės uniformos išdavimo metu galiojančių (galiosiančių) teisės aktų reikalavimų. Tai, kokio pavyzdžio tarnybinės uniformos dalys bus išduotos pareiškėjui vykdant šį teismo sprendimą, priklauso nuo to, kokie reikalavimai, nustatyti teisės aktais, galios teismo sprendimo vykdymo metu. Tenkindama pareiškėjo reikalavimą dėl vieno tarnybinės uniformos komplekto dalių, kurių dėvėjimo terminas yra pasibaigęs ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui, išdavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu būdu yra ginama įstatymo nustatyta pareiškėjo (pareigūno) teisė į aprūpinimą tarnybine uniforma valstybės lėšomis. Tačiau šios teisės realizavimo mechanizmas, kaip antai kokio pavyzdžio tarnybinės uniformos dalys bus išduotos pareiškėjui vykdant įsiteisėjusį teismo sprendimą, išeina už šio administracinio ginčo ribų.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo prašymo (skundo) reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, apskųstoji Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalis keistina ir pareiškėjo reikalavimas tenkinamas, įpareigojant atsakovą Vilniaus pataisos namus laikantis galiojančių teisės aktų nustatytos tvarkos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui A. L. (A. L.) tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. L. (A. L.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimą iš dalies pakeisti. Įpareigoti atsakovą Vilniaus pataisos namus laikantis galiojančių teisės aktų nustatytos tvarkos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti pareiškėjui A. L. (A. L.) tarnybinės uniformos dalis, kurios sudaro vieną uniformos komplektą, kurių dėvėjimo terminas pasibaigė ir kurios nebuvo išduotos pareiškėjui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Anatolijus Baranovas

                                                                      Irmantas Jarukaitis