Civilinė byla Nr. 2S-1428-173/2012
Teisminio proceso Nr. 2-05-3-00641-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija 122.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. birželio 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas L. J., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo S. R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. R. S. ieškinį atsakovui AB Danske Bank A/S Lietuvos filialui, trečiajam asmeniui I. S. dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė.
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir prašė pakeisti 2007 m. rugpjūčio 28 d. Kredito sutarties Nr. KVR2002070478 (su visais jos pakeitimais) specialiosios dalies kreditavimo sąlygų sutarties 3 punktą dėl galutinio kredito ir palūkanų grąžinimo termino, kredito grąžinimo terminą pratęsiant iki 2012 m. birželio 1 d. Ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos išieškojimu pagal 2007 m. rugpjūčio 28 d. Kredito sutartį Nr. KVR2002070478 (su visais jos pakeitimais).
Nurodė, kad atsakovas vykdo išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, todėl byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdydamas pasidarytų neįmanomas. Teismo sprendimas pakeisti kredito sutarties sąlygas neturės prasmės, nes atsakovui pardėjus priverstinį skolos išieškojimą tarp šalių buvę teisiniai sutartiniai santykiai išnyktų. Šioje byloje nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui atlikus skolos išieškojimo veiksmus, ieškovui tektų kreiptis su kitu ieškiniu dėl atsakovo atliekamų veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarė ieškovo S. R. S. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.
Nurodė, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-742-429/2012 esančios atsakovo 2010-11-24 pretenzijos ieškovui matyti, kad 2010-11-24 atsakovas įspėjo ieškovą apie tai, kad jis nuo 2010-12-24 be atskiro įspėjimo nutrauks tarp šalių sudarytą kredito sutartį tuo atveju, jei ieškovas Saulius R. S. iki minėtos datos nepadengs pagal sutartį susidariusio įsiskolinimo. Pažymėjo, kad ieškovas ieškiniu neginčija kredito sutarties nutraukimo. Nusprendė, kad kreditorius, nutraukęs kredito sutartį dėl to, kad skolininkas netinkamai vykdė skolinius įsipareigojimus, turi teisę pradėti skolos išieškojimą iš skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto. Akcentavo, kad priėmus ieškovo ieškinį nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-742-429/2012 teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, tačiau minėtoje byloje ieškovas neveikė už greitą bylos išnagrinėjimą. Padarė išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas šioje proceso stadijoje apsunkintų ne tik atsakovo teisę atlikti įsiskolinimo pagal nutrauktą kredito sutartį išieškojimo veiksmus, bet ir proceso ekonomiškumo ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atskiruoju skundu ieškovas S. R. S. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje, uždrausti atsakovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su priverstiniu skolos išieškojimu pagal 2007-08-28 Kredito sutartį Nr. KVR2002070478 (su visais jos pakeitimais).
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas pasidarytų neįmanomas. Nurodo, kad sprendimas pakeisti Kredito sutarties sąlygas neturės prasmės, bus deklaratyvus, nes atsakovui pradėjus priverstinį skolos išieškojimą tarp šalių buvę teisiniai sutartiniai santykiai išnyktų. Taigi tokiu atveju, ieškovas apskritai prarastų galimybę tinkamai apginti savo teises, t.y. termino pratęsimas kaip toks, atsakovui jau vykdant priverstinį skolos išieškojimą, netektų prasmės.
2. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų apsunkintas atsakovo teisės nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą realizavimo suvaržymas. Mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje situacijoje užtikrintų būsimo teismo sprendimo vykdymo galimumą, todėl šios atsakovo teisės suvaržymas būtų pagrįstas bei nepažeidžiantis lygiateisiškumo principo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Atsižvelgiant į įstatyme numatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tai nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ir neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškovas bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Tik atlikęs preliminarų ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą ir padaręs išvadą dėl egzistuojančios ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimo tikimybės, teismas turėtų spręsti dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo kaip CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo. Šiame etape teismas turėtų vertinti šią grėsmę patvirtinančias aplinkybes pagal kiekvienam atvejui, priklausomai nuo byloje pareikštų reikalavimų, individualiai taikytinus kriterijus. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, jog teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimui įvykdyti (CPK 145 str. 2 d.). Todėl tiek šių priemonių rūšis, tiek jų taikymo mastas turi atitikti byloje pareikštus reikalavimus. Teisingumo principas reikalauja, jog, taikant laikinąsias apsaugos priemones, būtų laikomasi proporcingumo principo reikalavimų ir būtų išlaikyta šalių interesų pusiausvyra. Teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas turi būti proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises.
Šiuo atveju ieškovas prašo sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad taip būtų apsunkinta atsakovo teisė nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Kaip matyti iš ieškovo pareikšto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas neneigia savo prievolės už pratęstą laiką, kai naudojamasi kredito pinigais, toliau mokėti palūkanas. Iš esmės ieškovas savo reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia, tuo, kad atsakovas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šioje byloje gali imtis veiksmų, susijusių su priverstiniu skolos išieškojimu. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, kad bankas būtų ėmesis kokių nors veiksmų, susijusių su priverstiniu skolos išieškojimu. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos AB Danske bankas ieškovą informavo, kad neprieštarauja, kad būtų rengiamas bankui įkeisto žemės sklypo detalusis planas siekiant pakeisti šio sklypo paskirtį į komercinę. Pažymėtina, kad ieškovas kaip pagrindines problemas, kodėl jis negali atsiskaityti su banku būtent ir įvardino tvirtinimo procedūrų sunkumus dėl detaliojo plano rengimo ir žemės sklypo paskirties pakeitimo į komercinę. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sitemos LITEKO duomenų 2012 m. birželio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismas išnagrinėjo apelianto ieškinį ir nurodė, kad sprendimas byloje bus paskelbtas 2012 m. liepos 3 d.
Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad apeliantas nenurodė argumentų, pagrindžiančių būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
n u t a r i a :
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą.
Teisėjas Leonas Jachimavičius