Civilinė byla Nr. e2A-228-910/2023

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00063-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Daistatus“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl sutarties nutraukimo, įskaitymo pripažinimo neteisėtais, skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Daistatus“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtu atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) atliktą UAB „Daistatus“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sudarytos 2020 m. lapkričio 5 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SŽ-1379 (toliau – ir sutartis) vienašalį nutraukimą dėl esminių sutarties pažeidimų; pripažinti negaliojančiu atsakovės 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-239 atliktą 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymą; priteisti ieškovei iš atsakovės 129 625,94 Eur skolą, 2 915,52 Eur netesybas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad

3.       Ieškovė pažymėjo, kad techninio projekto sklypo dangų įrengimo detalių brėžinio DD-1 ir DD-1* sprendiniuose aiškiai numatyta dangas pagal šias detales įrengti ant esamų pagrindų; dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* įrengimas techninio projekto sklypo dangų plane nurodytas pėsčiųjų takuose ir važiuojamojoje dalyje. Sutankinimo bandymų rezultatai parodė, kad dangų įrengimo darbai negali būti atlikti pagal šiuos sprendinius (ant esamų pagrindų, kurie yra per silpni), taigi techninio projekto sprendiniai turi būti pakeisti, numatant naujų pagrindų įrengimą. Šių papildomų darbų ieškovė negalėjo įsivertinti, nes projekto dokumentuose buvo nurodyta, kad dangos įrengiamos ant esamų pagrindų. Taigi ieškovė teisėtai ir pagrįstai atsisakė vykdyti papildomus darbus, o atsakovės vienašalis sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės yra neteisėtas. Ieškovė taip pat nesutiko su netesybų pritaikymu, remdamasi tuo, kad ne dėl ieškovės kaltės ir ne dėl nuo ieškovės priklausančių priežasčių objekto statybos II ir III etapai negalėjo būti ir nebuvo užbaigti iki galo. Atsakovė 2021 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-239 apskaičiuotas netesybas (20 541,44 Eur) įskaitė į pagal 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003115 mokėtiną sumą. Tačiau atsakovė neturėjo galiojančių, vykdytinų ir apibrėžtų reikalavimų dėl netesybų, nes neįrodyta ieškovės atsakomybė dėl darbų vėlavimo.

4.       Ieškovės reikalaujamą priteisti 132 541,46 Eur sumą sudaro: 72 646,12 Eur skola pagal 2021 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą DS Nr. 0003115; 56 979,82 Eur atsakovės sulaikytos sumos; 2 915,52 Eur netesybos.

5.       Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė sutartimi įsipareigojo pagal techninį projektą parengti darbo projektą darbams atlikti, patiekti reikalingas medžiagas, atlikti darbus ir reikalingus bandymus bei pateikti baigtinę dokumentaciją atsakovei. Pirkimo sąlygų 7 punkte numatyta, kad techninio projekto sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti tik orientaciniai, t. y. preliminarūs, kiekiai. Tiekėjai, teikdami pasiūlymus, turėjo vadovautis ne vien tik orientaciniais sąnaudų žiniaraščiais, bet ir techniniu projektu, techninės užduoties sprendiniais. Tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, pagal sutartį ir pirkimo sąlygas nelaikytini papildomais, jie atliekami rangovo sąskaita ir jėgomis.

6.       Atsakovės vertinimu, ieškovė, kaip savo srities profesionalė, remdamasi techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, galėjo ir turėjo numatyti faktą, kad gali reikėti atlikti daugiau darbų, nei buvo preliminariai nurodyta, nes sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. 19.02.102-TP-SP-1202 prie dangos įrengimo detalės detalių DD-1 ir DD-1* sprendinių buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta pastaba – „Darbo projekto rengimo metu atlikus geologinius tyrimus ir nustačius, kad esamas grunto deformacijos modulis yra ne didesnis nei 14 Mpa, dangų konstrukcijų storiai gali būti tikslinami“. Techninio projekto sklypo plano dalies techninėje specifikacijoje taip pat buvo nurodyta, kad „statybos darbų metu rangovas pagal poreikį atlieka esamų dangų pagrindų laikomosios gebos bandymus. Jeigu esami dangų pagrindai tenkina KPT SDK 19 reikalavimus, esami pagrindai gali būti paliekami ir įrengiami tik viršutiniai dangos sluoksniai“. Pasak atsakovės, tai reiškia, kad rangovas, teikdamas pasiūlymą, prisiėmė riziką dėl galbūt netinkamų esamų pagrindų, šią riziką turėjo įsiskaičiuoti į sutarties kainą ir atitinkamai nustatyti savo pasiūlymo kainą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino neteisėtu atsakovės atliktą UAB ,,Daistatus“ ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos sudarytos 2020 m. lapkričio 5 d. statybos darbų rangos sutarties Nr. SŽ-1379 vienašalį nutraukimą dėl esminių sutarties pažeidimų; pripažino negaliojančiu atsakovės 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-239 atliktą 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymą; priteisė ieškovei iš atsakovės 129 625,94 Eur skolą, 2 915,52 Eur palūkanas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8 845 Eur bylinėjimosi išlaidas; iš atsakovės valstybės naudai priteisė 17,92 Eur pašto išlaidų.

8.       Teismas nurodė, kad techninio projekto sklypo dangų plane (brėžinio Nr. 19.02.102-TP-SP-1201) pažymėta, kuriose vietose dangos turi būti įrengtos pagal detales DD-1 ir DD-1*. Techninio projekto sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. 19.02.102-TP-SP-1202) pateiktos detalės DD-1 ir DD-1* ir jų sprendiniuose nurodyta – „esami pagrindai“, numatytas viršutinis dėvimasis asfaltbetonio sluoksnis, išlyginamasis sluoksnis, geokompozitas. Prie DD-1 ir DD-1* dangos įrengimo detalių aprašymo nurodyta pastaba – darbo projekto rengimo metu atlikus geologinius tyrimus ir nustačius, kad esamų grunto deformacijos modulis yra ne didesnis nei 14 MP, dangų storiai gali būti tikslinami. Teismo vertinimu, ši pastaba numato būtinybę rengiant darbo projektą patikslinti dangų storius, kurie nurodyti prie dangos DD-1 ir DD-1* įrengimo detalės, bet ne pakeisti, esant reikalui, esamus pagrindus naujais.

9.       Iš techninio projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto matyti, kad jame nurodyti statybos etapai (1.16 papunktis) ir nurodyta: II etape – „Sutvarkomos esamos asfalto dangos prie pastato fasadų“, III etape – „Sutvarkomi esami takai (keičiama viršutinė asfalto danga), esantys toliau nuo pastato fasado“. Teismas sutiko su ieškove, kad aiškinamajame rašte nėra jokių duomenų apie naujų pagrindų įrengimą, tvarkant takus.

10.       Atsakovė nurodė, kad techninio projekto II dalies ,,Sklypo plano dalis“ techninėje specifikacijoje ,,Dangų įrengimas“ 2 punkte ,,atliekami bandymai“ buvo nurodyta, kad ,,Statybos darbų metu rangovas pagal poreikį atlieka esamų dangų pagrindų laikomosios gebos bandymus. Jeigu esami dangų pagrindai tenkina KPT SDK 19 reikalavimus, esami pagrindai gali būti paliekami ir įrengiami tik viršutiniai dangos sluoksniai: trinkelės asijos ir skaldos sluoksnis, reikalingas sklypo aukščiams suformuoti. Bandymai aprašyti ir pateikti inžinerinių dalių techninėse specifikacijose“. Tačiau atsakovės pateiktą pirkimo sąlygų aiškinimą, teismo nuomone, paneigia byloje apklausto kaip liudytojo G. Z. parodymai, kad, rengiant techninį projektą, buvo numatytas naujų takų pagrindų įrengimas, nes iš patirties yra žinoma, jog senos statybos objektų kokybė yra bloga; tačiau, trūkstant lėšų finansavimui, užsakovas darė poveikį projektuotojui, kad naujų takų ir važiuojamosios dalies pagrindų įrengimas projekte nebūtų numatytas, todėl jų įrengimas buvo suprojektuotas ant esamų pagrindų. Liudytojo teigimu, kadangi užsakovas perka darbus, kurie yra numatyti techniniame projekte, o jame nebuvo numatytas takų ir važiuojamosios dalies naujų pagrindų įrengimas, nepagrįstai reikalaujama, kad tiekėjai savo sąskaita įrengtų naujus dangų pagrindus.

11.       Nors atsakovė teigė, kad ieškovė turėjo galimybę atlikti bandymus ir įsivertinti naujų pagrindų įrengimo poreikį, teismas sutiko su ieškove, jog, atsižvelgus į darbų specifiką, tam būtų reikėję išdaužyti asfaltą ir atlikti gręžinius, o to padaryti iki darbų pradžios nėra galimybės. Kadangi naujų pagrindų įrengimas nebuvo numatytas techniniame projekte, teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nurodė, kad atlikti tokius bandymus ieškovei nebuvo būtinybės. Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad ieškovė dėl savo kaltės neįsivertino darbų apimties pagal techninį projektą ir neįvertino esamų pagrindų keitimo naujais būtinybės, byloje nėra ginčo dėl to, kad, skelbiant naują pirkimą objektui užbaigti, techniniame projekte jau buvo numatytas naujų pagrindų įrengimas. Taip atsakovė netiesiogiai patvirtino, kad tam, jog naujų pagrindų įrengimas patektų į sutarties darbų apimtį, tokie darbai turėjo būti numatyti techniniame projekte.

12.       Iš sutarties 5.22 papunkčio matyti, kad darbų kiekių ar apimčių pasikeitimais yra laikomi tie atvejai, kai darbų faktinis kiekis (apimtis) neatitinka orientaciniam (projektiniam) kiekiui, kuris nustatytas veiklų sąraše ar techninio projekto dokumentuose. Teismas sutiko su ieškove, kad tam tikras darbų kiekis (apimtis) turi būti įmanomas nustatyti (apskaičiuoti) iš veiklų sąrašo ar techninio projekto dokumentų. Jeigu faktinis darbų kiekis (apimtis) neatitinka tokio projektinio kiekio (apimties), tai yra laikoma darbų kiekių (apimčių) pasikeitimu pagal sutarties 5.22 papunktį. Kadangi techninio projekto dokumentuose (brėžiniuose, žiniaraščiuose ar kitur) nėra nurodyti jokie projektiniai (orientaciniai) pėsčiųjų takų ar važiuojamosios dalies dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* pagrindų įrengimo darbų kiekiai ar apimtys, tokie darbai apskritai nenumatyti, nurodant, kad asfalto danga dengiama ant esamų pagrindų, negali būti laikoma, kad paaiškėję nauji (projekte nenumatyti) darbai yra projektinių (orientacinių) darbų kiekių ar apimčių pasikeitimai.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovė techniniame projekte nenumatė, jog tiekėjai privalės pagal rangos sutartį įrengti takų ir važiuojamosios dalies naujus pagrindus. Kadangi tokia užduotis nebuvo numatyta techniniame projekte, ieškovė, nustačiusi, kad takų ir važiuojamosios dalies įrengimas ant esamų pagrindų neužtikrins statybos objekto kokybės, pagrįstai atsisakė toliau tęsti darbus pagal rangos sutartį savo sąskaita. Dėl to atsakovės inicijuotas rangos sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės, pažeidus esmines sutarties sąlygas, pripažintinas neteisėtu.

14.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2021 m. birželio 9 d. raštu Nr. 21/06/09-1 kreipėsi į atsakovę dėl darbų atlikimo termino pratęsimo, kilus papildomų darbų atlikimo poreikiui; pažymėjo, kad darbus vėluoja atlikti dėl to, jog atsakovė delsė suderinti fasado plokštes. Iš atsakovės 2021 m. birželio 16 d. atsakymo Nr. S-2197 į šį raštą matyti, kad atsakovė nesutiko su ieškovės pozicija dėl papildomų darbų ir nurodė, jog dėl fasado plokščių vyko nuolatinis susirašinėjimas, todėl ieškovė atsakovės neveikimą nepagrįstai laiko darbų vėlavimo priežastimi. Įvertinęs šalių susirašinėjimą, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog fasado plokštės buvo pavėluotai užsakytos dėl atsakovės kaltės. 

15.       Nors iš 2021 m. rugpjūčio 20 d. ieškovės rašto Nr. 21/08/20-1 matyti, kad viena iš darbų atlikimo vėlavimo priežasčių buvo veiklos oro linijos apsaugos zonoje suderinimas, šios aplinkybės atsakovė nepaneigė, tačiau iš šalių susirašinėjimo matyti, jog pagrindinė darbų neatlikimo ar darbų vėlavimo priežastis buvo tarp šalių kilęs ginčas dėl papildomų darbų, dėl to rangos sutartis buvo nutraukta. Kad netesybų apskaičiavimą nulėmė šalių ginčas dėl papildomų darbų, rodo ir aplinkybė, jog baudos apskaičiuotos už neatliktus II ir III etapų darbus, o delspinigiai apskaičiuoti nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną praleistą dieną. 

16.       Padaręs išvadą, kad atsakovė neteisėtai nutraukė rangos sutartį dėl ieškovės kaltės, teismas konstatavo, jog ieškovė pagrįstai atsisakė atlikti papildomus darbus savo sąskaita, jų neatliko ir negalėjo atlikti su jais susijusių darbų, todėl atsakovė nepagrįstai apskaičiavo ieškovei netesybas. Kadangi atsakovė nebuvo ieškovės kreditorė, taip pat neturėjo galiojančio reikalavimo ieškovės atžvilgiu, todėl jis nebuvo vykdytinas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas atsakovės 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-239 atliktą 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymą pripažino negaliojančiu. Teismas nurodė, kad, pripažinus atliktą 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymą negaliojančiu, atsakovė neturi teisinio pagrindo sulaikyti šią sumą. Nors atsakovė įskaitė 20 541,44 Eur sumą, likusios sumos ji ieškovei iki šiol nėra sumokėjusi. Atsakovė priėmė darbus pagal paskutinį ieškovės atliktų darbų aktą Nr. 9, byloje nėra ginčo dėl akte nurodytų darbų kokybės, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 72 646,12 Eur skola už atliktus darbus.

17.       Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė įrodė, jog įvykdė savo prievolę – iki sutarties nutraukimo atliko statybos rangos darbus, dėl kurių kokybės atsakovė pretenzijų neturi, šalių sutartis nutraukta ne dėl ieškovės kaltės, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove ir sumokėti sulaikytą sumą pagal rangos sutartį. Ieškovei įvykdžius savo pagrindinę prievolę, pasibaigė ir papildoma prievolė dėl atsiskaitymo sulaikymo, numatyta šalių sutartyje. Dėl to ieškovei iš atsakovės priteistina už atliktus darbus 56 979,82 Eur dydžio sulaikytos sutarties kainos suma.

18.       Teismo vertinimu, ieškovei iš atsakovės priteistina ir iki kreipimosi į teismą apskaičiuota 2 915,52 Eur dydžio palūkanų suma, taip pat 8 proc.  dydžio metinės palūkanos už priteistą 132 541,46 Eur sumą nuo 2022 m. kovo 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19.       Apeliaciniame skunde atsakovė prašo: panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Joks teisės aktas nenustatė atsakovei pareigos techniniame projekte nurodyti, kad turi būti atliekami pėsčiųjų takų ar važiuojamosios dalies dangų pagrindų keitimo darbai, juo labiau kad viešojo pirkimo vykdymo metu atsakovė neturėjo jokių pagrįstų duomenų apie netinkamus pagrindus ir negalėjo apie tai žinoti.

19.2.                      Techninis projektas, kurio pagrindu ieškovė suformavo savo pasiūlymą, buvo parengtas tinkamai, be klaidų, kaip atitinkantis aukštą tos srities, t. y. projektavimo darbus vykdančio profesionalo, standartą. Be to, buvo techninio projekto ekspertizė, kuri taip pat nenustatė nei klaidų, nei kokių nors kitų neatitikčių.

19.3.                      Ieškovė nei viešojo pirkimo metu, nei teikdama pasiūlymą perkančiajai organizacijai, nepateikė nė vienos užklausos, nepareiškė nė vienos pastabos dėl techninio projekto sprendinių, t. y. žymėjimo, sprendinių ar klaidų. Dėl to darytina išvada, kad ieškovei, kaip savo srities profesionalei, viskas buvo aišku, ji galėjo įsivertinti visus būsimus darbus ir galimas rizikas.

19.4.                      Pagal teisinį statybos rangos kainos keitimo reguliavimą, iš esmės įtvirtintą ir sutartyje, būtent ieškovei kyla rizika dėl galimo darbų pabrangimo ar dėl su atsakove nustatyta tvarka nesuderintų darbų. Teisinis reguliavimas taip pat suponavo ieškovei pareigą, prieš teikiant pasiūlymą, tinkamai ir itin atidžiai įvertinti būsimus darbus, medžiagas bei apskaičiuoti jų sąnaudas. Sutartyje ieškovė pateikė atitinkamas garantijas bei prisiėmė riziką darbus atlikti už savo pačios pasiūlytą konkrečią sumą.

19.5.                      Sutarties pakeitimai, dėl kurių reikia atlikti papildomus darbus, ieškovei yra privalomi, jeigu tokie darbai nekeičia sutartyje nustatytų statybos darbų pobūdžio ir jeigu tokių darbų kaina neviršija 15 proc. sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos.

19.6.                      Faktinių darbų apimčių ar kiekių padidėjimas ir neatitiktis finansine išraiška iki 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės be PVM, orientaciniams kiekiams, kurie nurodyti veiklų sąraše ar projekto dokumentuose, priskiriamas rangovo atsakomybei bei rizikai ir nelaikomi papildomais darbais ar darbų apimtimis, o darbų apimčių ar kiekių sumažėjimas finansine išraiška iki 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės be PVM, ir neatitiktis orientaciniams kiekiams, kurie nurodyti veiklų sąraše ar projekto dokumentuose, nelaikomi atsisakomais darbais ar darbų apimtimis.

19.7.                      Išvadą, kad atsakovė techniniame projekte nenumatė, jog tiekėjai privalės pagal rangos sutartį įrengti takų ir važiuojamosios dalies naujus pagrindus, padarė tik formaliai ištyręs į bylą pateiktus įrodymus ir iš esmės remdamasis tik liudytojo G. Z. teiginiais ir pamąstymais, kurie nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais.

19.8.                      Techniniame projekte nebuvo numatyta, kad bus būtina atlikti pėsčiųjų takų ar važiuojamosios dalies dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* pagrindų įrengimo darbus, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog techninio projekto metu nebuvo atliekami jokie tyrimai ir nebuvo aišku, ar pagrindai bus tinkami, techniniame projekte ir buvo nurodyta, kad rangovas turi įsivertinti ir tokius nenumatytus darbus, kurie projekte nėra aiškiai išskirti, bet juos būtina atlikti, siekiant užtikrinti statybos darbų saugumą, organizavimą, visišką statinio ir (ar) darbų užbaigtumą (Techninio projekto I bendrosios dalies 3.1. „Darbų kiekių įsivertinimas“). Perkančioji organizacija, skelbdama viešąjį pirkimą ir nežinodama tam tikrų darbų apimčių, šią riziką perdavė rangovui, siekdama, kad šis, teikdamas pasiūlymą, įsivertintų riziką ir atitinkamai pasiūlytų didesnę ar mažesnę kainą.

19.9.                      Ieškovė, būdama savo srities profesionalė, galėjo patikrinti ir išanalizuoti techninėje specifikacijoje nurodytus medžiagų ir darbų kiekius, apimtis bei  įsitikinti, ar techninis projektas bei jo išpildymas neleidžia prognozuoti kokių nors didelių darbų pokyčių ar jų kainų skirtumų, o ypač įvertinus tai, kad ieškovė įsipareigojo įvykdyti pėsčiųjų takų ar važiuojamosios dalies dangų keitimo darbus ir suteikti jiems įstatymų nustatytas garantijas, patikrinti faktinę situaciją vietoje ir apsidrausti savo riziką. Tačiau ieškovė neteikė apeliantei jokių pastabų, užklausų, pasiūlė savo kainą (savo rizika) ir dėl pasiūlytos geriausios kainos ieškovės pasiūlymas laimėjo viešąjį pirkimą, nors jame dalyvavo ne vienas dalyvis.

19.10.                      Delspinigiai ir baudos ieškovei buvo apskaičiuotos už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, vadovaujantis sutarties 5.2 papunkčiu, nes ieškovė neatliko darbų (nevertinant papildomų darbų) per sutartyje nustatytą terminą, t. y II etapo darbus turėjo baigti iki 2021 m. birželio 16 d., o III etapo darbus turėjo baigti iki 2021 m. liepos 29 d.

19.11.                      Spręsdamas sankcijų taikymo ieškovei klausimą, teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad ieškovė pati savo iniciatyva nuardė pastolius, reikalingus fasado darbams vykdyti, ir dėl tokių ieškovės veiksmų ji negalėjo laiku užbaigti fasado įrengimo darbų.

19.12.                      Nesuderinta veikla oro linijos apsaugos zonoje negali būti laikoma tinkamu teisiniu pagrindu pripažinti apskaičiuotus delspinigius ar jų dalį neteisėtais, nes atsakovė apie šią situaciją buvo informuota tik 2021 m. rugpjūčio 2 d. Tai reiškia, kad šios aplinkybės atsiradimas negalėjo turėti įtakos ieškovės atliekamiems darbams, nes pagal rangos sutartį ieškovė visus darbus (nevertinant papildomų darbų apimties) iki šio termino jau turėjo būti užbaigusi.

19.13.                      Įskaitymas atliktas vadovaujantis rangos sutarties 4.6 papunkčiu, kuris nustato, kad tuo atveju, jeigu rangovas, neįvykdęs rangos sutartyje numatytų įsipareigojimų (ar jų dalies) arba įvykdęs juos netinkamai, ir atvejais, numatytais sutarties 12.3 ir 12.7 papunkčiuose, nesumoka netesybų, numatytų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, užsakovas turi teisę pasinaudoti rangos sutarties įvykdymo užtikrinimu arba atlikti išskaičiavimus iš rangovui mokėtinų sumų. Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu.

19.14.                      Įskaitymo įvykdymo dieną apeliantės mokėtina ieškovei už atliktus darbus suma buvo 72 646,12 Eur. Apeliantės reikalaujama iš ieškovės suma įskaitymo dieną buvo 20 541,44 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad įskaitymo atlikimo dieną prievolės šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai ir vienarūšiai, abu reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini, taip pat – apibrėžti, darytina išvada, jog prievolė sumokėti apeliantei 20 541,44 Eur netesybų pasibaigė atliktu prievolių įskaitymo sandoriu.

20.       Ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

20.1.                      Nors apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas papildomų darbų klausimą, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl sutarties 5.9 papunkčio taikymo, tačiau, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantė ir pati šia sutarties sąlyga nesirėmė. Dėl to teismas negalėjo ir neturėjo jos vertinti. Šiuo punktu apeliantė remiasi tik apeliaciniame skunde.

20.2.                      Sutarties 5.9 papunktis nepagrindžia apeliantės pozicijos, nes jame reglamentuojami faktinių darbų apimčių ar kiekių pokyčiai nuo projekte nurodytų orientacinių kiekių; tuo tarpu ši byla yra ne apie didesnius ar mažesnius, nei numatyta projekte, faktinius darbų kiekius, o apie visiškai kitokius, naujus, projekte nenumatytus darbus.

20.3.                      Techninio projekto dokumentuose nenurodyti jokie projektiniai (orientaciniai) pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* pagrindų įrengimo darbų kiekiai ar apimtys. Tokie darbai (dangų pagrindų įrengimo darbai) apskritai nenumatyti. Nurodyta, kad asfalto danga dengiama ant esamų pagrindų. Taigi negali būti laikoma, kad paaiškėję nauji (projekte nenumatyti) darbai yra projektinių (orientacinių) darbų kiekių ar apimčių pasikeitimai.

20.4.                      Apeliantės įvardyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.685 straipsnio 1 dalies nuostata nagrinėjamu atveju netaikytina, nes darbai, dėl kurių vyksta ginčas, vienareikšmiškai pakeičia sutartyje numatytus darbus: vietoje esamų dangų pagrindų, kuriuos sutartyje (techninėje dokumentacijoje) buvo numatyta palikti, iš ieškovės buvo reikalaujama įrengti naujus dangų pagrindus.

20.5.                      Apeliantė skunde pripažįsta, kad techniniame projekte ir nebuvo numatyta, jog bus būtina vykdyti pėsčiųjų takų ar važiuojamosios dalies dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* pagrindų įrengimo darbus.

20.6.                      Liudytojas G. Z. nuosekliai laikėsi pozicijos, kad naujų pagrindų įrengimo darbai buvo numatyti pradinėje projekto versijoje, tačiau jie buvo pašalinti būtent apeliantės nurodymu. Tai reiškia, jog nurodyti darbai nebuvo pirkimo objektas, apeliantė jų nepirko ir neturi teisės reikalauti iš rangovo atlikti juos savo sąskaita.

20.7.                      Apeliantė remiasi Techninio projekto I bendrosios dalies 3.1. ,,Darbų kiekių įsivertinimas“ nuostata, tačiau ši nuostata įpareigoja rangovus įvertinti tuos darbus, jų kiekius ir apimtis, kurie numatyti techninėje dokumentacijoje, bet joje nėra tiksliai apskaičiuoti jų kiekiai (o nurodyti tik preliminarūs), tuos darbus, kurie numatyti apibendrintai, detalizuojant – „nėra aiškiai išskirti“. Ši nuostata nenurodo rangovui įsivertinti ir tuos darbus, kurie visiškai nepriskirtini prie nė vienos techninio projekto žiniaraščiuose, veiklos sąraše ar kitame dokumente nurodytų darbų grupės (apimties).

20.8.                      Apeliantė remiasi Techninio projekto II dalies ,,Sklypo plano dalis“ techninėje specifikacijoje ,,Dangų įrengimas“ 2 punkto nuostata. Tačiau ši bendro pobūdžio nuostata savaime nepaneigia papildomų darbų atsiradimo galimybės, taip pat nepaneigia dangų įrengimo konkrečių sprendinių, nurodytų techninėje dokumentacijoje.

20.9.                      Apeliantė 2022 m. balandžio 1 d. paskelbė konkursą darbams, kuriuos atsisakė atlikti ieškovė, įsigyti. Šio naujo pirkimo dokumentuose sprendiniai dėl pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangų yra pakeisti (patikslinti), nurodant, kad šiose zonose dangų įrengimas atliekamas ne pagal ankstesnėje techninio projekto redakcijoje nurodytas dangų įrengimo detales DD-1* ir DD-1, o pagal detalę DD-2, t. y. naujame pirkime techninė dokumentacija pakeista, aiškiai nurodant, kad pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies zonose įrengiant dangas reikia suformuoti naujus pagrindus.

20.10.                      Apeliantė 2022 m. sausio 19 d. rašte ,,Dėl baudų ir delspinigių“, kuriame apskaičiavo netesybas ir pranešė apie jų įskaitymą, nenurodė jokių konkrečių kitų darbų, nesusijusių su papildomais darbais, dėl kurių vėlavimo ar neatlikimo būtų skaičiavusi netesybas. Apeliantė netesybas apskaičiavo būtent dėl papildomų ir su jais susijusių darbų neatlikimo (neužbaigimo). Nustačius, kad ieškovė teisėtai to nepadarė, nėra pagrindo kilti civilinei atsakomybei, taigi nėra pagrindo ir reikalauti netesybų bei jas įskaityti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

22.       Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

23.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl vienašalio rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias vienašalį sutarties nutraukimą, įskaitymo, kaip prievolės pasibaigimo, institutą, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl esminių faktinių aplinkybių

24.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. lapkričio 5 d. viešojo pirkimo tvarka sudarė statybos darbų rangos sutartį, pagal kurią ieškovė vykdė Mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto darbus, apjungiant pastatus ir pakeičiant paskirtį į gyvenamąją. Pagal sutarties 3.4, 6.1 papunkčius buvo numatyta darbus vykdyti trimis etapais: I etapo darbų atlikimo terminas – 20 savaičių nuo statybvietės perdavimo dienos, II etapo darbų atlikimo terminas – 10 savaičių nuo statybvietės perdavimo dienos, III etapo darbų atlikimo terminas – 6 savaitės nuo statybvietės perdavimo dienos. 

25.       Iš 2021 m. balandžio 20 d. darbų perdavimo–priėmimo akto matyti, kad ieškovė perdavė atsakovei atliktus Mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto I etapo darbus, o atsakovė šiuos darbus priėmė. Iš 2021 m. balandžio 7 d. statybvietės perdavimo–priėmimo akto matyti, kad atsakovė perdavė ieškovei statybvietę (duomenys neskelbtini), Mokslo paskirties pastatų kapitalinio remonto II etapo darbams vykdyti. 2021 m. birželio 16 d. statybvietės perdavimo–priėmimo aktu atsakovė perdavė ieškovei statybvietę (duomenys neskelbtini), Mokslo paskirties pastatų kapitalinio remonto III etapo darbams vykdyti.

26.       Ieškovė 2021 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 21/05/27-1 informavo atsakovę, kad pagal techninio projekto Mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektą, apjungiant pastatus ir keičiant paskirtį į gyvenamąją, DD-1* ir DD-1 takų sprendinius yra numatyta įrengti naujas asfalto dangas ant senų pagrindų, tačiau, atlikus šurfavimą, patikrinus esamų pagrindų tankį ir atsižvelgus į techninės priežiūros pastabas dėl esamų pagrindų, nėra galimybės atlikti darbų kokybiškai bei dėl silpnų pagrindų garantuoti už naujai įrengtą asfalto dangą. Ieškovė pasiūlė atsakovei atlikti papildomus darbus – takų ir važiuojamosios dalies pagrindus išardyti ir įrengti naujus pagrindus. Atsakovė 2021 m. birželio 8 d. raštu Nr. S-2097 nesutiko su ieškove, kad jos nurodyti darbai yra papildomi. Ieškovė 2021 m. birželio 9 d. rašte Nr. 21/06/09-1 pakartotinai išdėstė atsakovei savo poziciją dėl būtinybės atlikti papildomus darbus, tačiau atsakovė 2021 m. birželio 16 d. rašte Nr. S-2197 nurodė, kad ieškovės įvardyti darbai nelaikytini papildomais, jie įeina į šalių pasirašytos sutarties darbų apimtį.

27.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 21/08/20-1 informavo atsakovę, kad atsisako atlikti papildomus darbus, taip pat su šiais darbais neatsiejamai susijusius darbus.

28.       Atsakovė 2021 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. S-3942 įspėjo ieškovę, kad, jeigu ši per papildomai nustatytą terminą iki 2021 m. lapkričio 30 d. neužbaigs darbų pagal sutartį, atsakovė nuo 2021 m. gruodžio 1 d. ją vienašališkai nutraukia dėl esminių sutarties pažeidimų pagal sutarties 12.2.2 papunktį. Atsakovė 2021 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. S-4289 informavo ieškovę, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. įsigaliojo vienašalis sutarties nutraukimas, pareikalavo, kad ieškovė iki 2021 m. gruodžio 15 d. sutvarkytų statybvietę, pateiktų visus dokumentus, perduotų įrangą ir medžiagas.

29.       Atsakovė 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-239 už vėlavimą atlikti darbus apskaičiavo ieškovei iš viso 20 541,44 Eur dydžio netesybas (delspinigius ir baudas).

30.       Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė pripažinti neteisėtu atsakovės atliktą sutarties vienašalį nutraukimą dėl esminių sutarties pažeidimų; pripažinti negaliojančiu atsakovės 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. S-239 atliktą 20 541,44 Eur netesybų sumos įskaitymą; priteisti ieškovei iš atsakovės 129 625,94 Eur skolą, 2 915,52 Eur netesybas, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

31.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priėjęs prie išvados, kad atsakovė techniniame projekte nenumatė, jog tiekėjai privalės pagal rangos sutartį įrengti takų ir važiuojamosios dalies naujus pagrindus; kadangi tokia užduotis nebuvo numatyta techniniame projekte, ieškovė, nustačiusi, kad takų ir važiuojamosios dalies įrengimas ant esamų pagrindų neužtikrins statybos objekto kokybės, pagrįstai atsisakė toliau tęsti darbus pagal rangos sutartį savo sąskaita; esant tokioms aplinkybėms, atsakovės atliktas vienašalis rangos sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės yra neteisėtas; atsakovė nepagrįstai apskaičiavo ieškovei netesybas, taigi atsakovė neturėjo galiojančio reikalavimo ieškovės atžvilgiu, todėl atliktas netesybų įskaitymas pripažintinas negaliojančiu; ieškovė įrodė, kad iki sutarties nutraukimo įvykdė savo prievolę – atliko statybos rangos darbus, dėl kurių kokybės atsakovė neturi pretenzijų, todėl atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus.

Dėl vienašalio sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo

32.       Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas sutarties yra negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismo tvarka.

33.       Kasacinio teismo pažymėta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas – sutarties išsaugojimui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

34.       Vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nurodyto straipsnio 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis sutarties pažeidimas kvalifikuojamas kaip esminis. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas iš šalių suderintos valios sudarant sutartį. Nors tuo atveju, kai sutartis nutraukiama šalių sutartyje aptartais atvejais, įvykdyto pažeidimo atitiktis nėra vertinama pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1–5 punkte įtvirtintus kriterijus, tačiau galima laikyti, kad šalių aptarti sutarties nutraukimo pagrindai savo prigimtimi atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą kriterijų, kuris leidžia nutraukti sutartį tuo atveju, kai griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę.

35.       Pagal šalių sudarytos sutarties 12.2 papunktį užsakovas gali bet kuriuo šiame punkte išvardintu atveju nutraukti sutartį, prieš 14 dienų apie tai pranešęs rangovui, ir pašalinti rangovą iš statybvietės dėl šių esminių sutarties pažeidimų, jeigu rangovas: 12.2.1 nevykdo sutarties sąlygų 12.1 punkte nurodytų statinio statybos techninės priežiūros vadovo nurodymų arba visais pagrįstais darbų atlikimo termino pratęsimo atvejais nepratęsia sutarties įvykdymo užtikrinimo, nurodyto 7.1 punkte, galiojimo; 12.2.2 nepradeda laiku vykdyti darbų, kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį arba nevykdo darbų pagal nurodytą grafiką ir tampa aišku, kad juos užbaigti iki darbų atlikimo termino pabaigos neįmanoma; 12.2.3 nevykdo sutarties sąlygų 5 punkte nustatytų reikalavimų.

36.       Atsakovė 2021 m. gruodžio 1 d. vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamasi sutarties 12.2.2 papunkčiu, remdamasi tuo, kad II etapo darbai kurie, turėjo būti atlikti per 10 savaičių, t. y. iki 2021 m. birželio 16 d., ir III etapo darbai, kurie turėjo būti atlikti per 6 savaites, t. y. iki 2021 m. liepos 29 d., nėra baigti, taigi rangovas neįvykdė pagrindinės savo pareigos – neatliko visų statybos darbų per sutartą terminą; ieškovė atsisakė vykdyti takų ir važiuojamosios dalies dangų darbus, taip pat su šiais darbais neatskiriamai susijusius kitus darbus, o tai, atsakovės vertinimu, yra esminis sutarties pažeidimas, dėl kurio ji įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį.

37.       Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu konstatavo, kad atsakovė techniniame projekte nenumatė, jog tiekėjai pagal rangos sutartį privalės įrengti takų ir važiuojamosios dalies naujus pagrindus; kadangi tokia užduotis nebuvo numatyta techniniame projekte, ieškovė, nustačiusi, kad takų ir važiuojamosios dalies įrengimas ant esamų pagrindų neužtikrins statybos objekto kokybės, pagrįstai atsisakė toliau tęsti darbus savo sąskaita; dėl to atsakovės atliktas rangos sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės, pažeidus esmines sutarties sąlygas, yra neteisėtas.

38.       Iš byloje esančio techninio projekto sklypo dangų plano (brėžinio Nr. 19.02.102-TP-SP-1201) matyti, kuriose vietose dangos turi būti įrengiamos pagal detales DD-1 ir DD-1*. Techninio projekto sklypo dangų įrengimo detalių brėžinio Nr. 19.02.102-TP-SP-1201, kuriame pateiktos detalės DD-1 ir DD-1*, sprendiniuose nurodyta – „esami pagrindai“, numatytas viršutinis dėvimasis asfaltbetonio sluoksnis, išlyginamasis sluoksnis, geokompozitas. Byloje esančioje techninio projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto, kuriame nurodyti statybos etapai (1.16 papunktis), ištraukoje nurodyta: II etape – „Sutvarkomos esamos asfalto dangos prie pastato fasadų“; III etape – „Sutvarkomi esami takai (keičiama viršutinė asfalto danga), esantys toliau nuo pastato fasado“. Techninio projekto medžiagų kiekių žiniaraštyje II dalyje „Sklypo planas“ nurodyta: prie II etapo sutvarkymo darbų – „Atnaujinama esama važiuojamosios dalies asfalto danga pagal det. DD-1“, prie III etapo sutvarkymo darbų – „Atnaujinama esama pėsčiųjų takų asfalto danga pagal det. DD-1*“. Techninio projekto sklypo plano dalies aiškinamojo rašto 2.11.4 papunktyje nurodyta, kad sklypo plano sprendiniai įgyvendinami trimis etapais ir antrame etape „keičiama esama asfalto danga kiemo aikštelei ir privažiavimui“, o trečiame etape – „keičiama esama pėsčiųjų takų asfalto danga“; aiškinamojo rašto 2.15 papunktyje nurodyta, kad „asfaltuota kiemo aikštelė paliekama (jai keičiama viršutinio asfalto sluoksnio danga)“.

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos techninio projekto dokumentų nuostatos aiškiai patvirtina, kad važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų takų dangų naujų pagrindų įrengimo darbai projektiniuose ar kituose sutarties dokumentuose nebuvo numatyti. Pažymėtina tai, kad ir pati apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde pripažįsta, jog techniniame projekte nebuvo numatyta, jog bus būtina vykdyti pėsčiųjų takų ar važiuojamosios dalies dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* pagrindų įrengimo darbus. Tačiau, anot apeliantės, ieškovė, būdama savo srities profesionalė, galėjo patikrinti ir išanalizuoti techninėje specifikacijoje nurodytus medžiagų ir darbų kiekius, apimtį, įsitikinti, ar techninis projektas bei jo išpildymas neleidžia prognozuoti kokių nors didelių darbų pokyčių ar jų kainų skirtumų, o ypač įvertinus tai, kad ieškovė įsipareigojo įvykdyti pėsčiųjų takų ar važiuojamosios dalies dangų keitimo darbus ir suteikti jiems įstatymų nustatytas garantijas, patikrinti faktinę situaciją vietoje ir apsidrausti savo riziką. Apeliantės teigimu, faktinių darbų apimčių ar kiekių padidėjimas ir neatitiktis finansine išraiška iki 15 proc., skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės be PVM, orientaciniams kiekiams, kurie nurodyti veiklų sąraše ar projekto dokumentuose, priskiriamas rangovo atsakomybei bei rizikai ir nelaikomas papildomais darbais ar darbų apimtimis.

40.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal sutarties 5.22 papunktį darbų faktinių apimčių ir kiekių neatitiktis orientaciniams (projektiniams) kiekiams, kurie gali būti nustatyti veiklų sąraše ar techninio projekto dokumentuose, priskiriamas rangovo rizikai ir atsakomybei. Jeigu sutartyje nurodytų darbų apimtis neatitinka daugiau kaip 15 proc. (skaičiuojant nuo pradinės sutarties vertės), visi darbai, viršijantys 15 proc. ribą, turi būti atsisakomi ir (ar) įsigyjami papildomai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 89 straipsnio nuostatomis. Tokių darbų vertės nustatymo, teikimo ir tvirtinimo procedūra atliekama analogiškai kaip pagal pakeitimų procedūrą, nurodytą sutarties 10 skyriuje. Taigi pagal aptartas sutarties nuostatas darbų kiekių ir apimčių pokyčiais yra laikomi tokie atvejai, kai darbų faktinis kiekis (apimtis) neatitinka orientaciniam (projektiniam) kiekiui, numatytam veiklų sąraše ar techninio projekto dokumentuose. Tuo tarpu nagrinėjamo ginčo atveju techninio projekto medžiagų kiekių žiniaraštyje (ar kituose techninio projekto dokumentuose) apskirtai nėra nurodyti jokie orientaciniai (projektiniai) pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangų pagal detales DD-1 ir DD-1* pagrindų įrengimo darbų kiekiai ar apimtys; jau nurodyta, kad tokie darbai techniniame projekte apskritai nebuvo numatyti, aiškiai nurodant, jog asfalto danga klojama ant esamų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju negali būti laikoma, jog paaiškėję nauji (techniniame projekte nenumatyti) darbai yra orientacinių (projektinių) darbų kiekių ar apimčių pasikeitimai. Kitoks aiškinimas neatitiktų sutarties 5.22 papunktyje įtvirtintos darbų kiekių (apimčių) pasikeitimo sampratos.

41.       Pažymėtina tai, kad analogiškai darbų kiekių ir apimčių pasikeitimus reglamentuoja ir sutarties 9.2 punktas, kuriame nurodyta, jog darbų apimtys ir kiekiai, nustatyti veiklų sąraše ar techninio projekto dokumentuose, yra orientaciniai (projektiniai) ir neturi būti laikomi faktiniais ir tiksliais darbų, kuriuos rangovui reikia atlikti, apimtimis ir kiekiais. Ši sutarties nuostata taip pat numato tik tas darbų apimtis ir kiekius, kurie nustatytini (gali būti nustatomi) iš veiklų sąrašo ar techninio projekto dokumentų, tačiau nenumato, kad rangovas privalo atlikti ir tuos darbus, kurie apskritai nenumatyti techniniame projekte ar kituose sutarties dokumentuose jokiomis apimtimis ar kiekiais. Analogiškai vertintinas ir apeliaciniame skunde įvardytas konkurso sąlygų 7 punktas, kuriame numatyta, kad techninio projekto sąnaudų žiniaraščiuose nurodyti tik orientaciniai t. y. preliminarūs, kiekiai. Ši konkurso sąlygų nuostata neįpareigoja rangovo atlikti ir tuos darbus, kurie apskritai nenumatyti techninio projekto sąnaudų žiniaraščiuose (ar kituose techninio projekto dokumentuose), o numato tik tai, kad techninio projekto žiniaraščiuose nurodyti kiekiai sutarties vykdymo metu gali pakisti (tiek padidėti, tiek sumažėti).

42.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė (atsakovė) į bylą nėra pateikusi (nurodžiusi) jokio dokumento (įrodymo), kuriame būtų nurodyti pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies zonose pagal detales DD-1 ir DD-1* įrengtinų dangų naujų pagrindų sluoksniai, storiai, kiti matmenys ar kitokios specifikacijos.

43.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti ieškovės pozicijai, kad dangų naujų pagrindų įrengimo darbai, kurie nebuvo numatyti projektiniuose ar kituose sutarties dokumentuose, negali būti laikomi šalių sutartimi sulygtų darbų apimčių ir (ar) kiekių pasikeitimais, o yra papildomi darbai. Šių papildomų darbų ieškovė negalėjo (ir neprivalėjo) įsivertinti prieš sudarydama su atsakove sutartį, nes pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, kad dangos įrengiamos ant esamų pagrindų. Tokias išvadas patvirtina ir teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo techninį projektą rengusio G. Z. parodymai.

44.       Liudytojas G. Z. parodė, kad pirminiame rengiamo techninio projekto variante buvo numatyti takų ir važiuojamosios dalies dangų naujų pagrindų įrengimo darbai, tačiau objekto sąmata viršijo numatytas lėšas, todėl projekto užsakovė (apeliantė) darė projektuotojui poveikį, kad naujų takų ir važiuojamosios dalies pagrindų įrengimas projekte nebūtų numatytas, jų įrengimas buvo suprojektuotas ant esamų pagrindų; pirkimo metu perkama tai, kas yra nurodyta techniniame projekte; jei projekte nenurodyti dangų nauji pagrindai, tai jų užsakovas ir neperka; rangovas turi įsivertinti tik suprojektuotus darbus.

45.       Nors apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, jog atsakovė techniniame projekte nenumatė, jog tiekėjai pagal rangos sutartį privalės įrengti pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies naujus pagrindus, padarė iš esmės remdamasis tik liudytojo G. Z. teiginiais, kurie nepatvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai stokoja pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas pirmiau nurodytą išvadą, ją grindė byloje esančių įrodymų visuma (be kita ko, ir rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais), o ne tik liudytojo G. Z. parodymais. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie teiktų pagrindą manyti, kad nurodytas liudytojas galėjo būti suinteresuotas bylos baigtimi, be to, jo parodymai atitinka kituose byloje surinktuose įrodymuose (projektinėje dokumentacijoje ir kt.) užfiksuotus duomenis. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teisme prisiekusio ir dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą įspėto liudytojo, kuris yra techninio projekto rengėjas, parodymų teisingumu, todėl laiko juos tinkamais įrodymais nagrinėjamoje byloje ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi.

46.       Apeliantė (atsakovė), laikydamasi pozicijos, kad naujų pagrindų įrengimas patenka į sutartimi sulygtų darbų apimtį, apeliaciniame skunde remiasi CK 6.685 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta užsakovo teisė daryti pakeitimus sutarties dokumentuose, jeigu papildomų darbų, kuriuos reikia atlikti dėl šių pakeitimų, kaina neviršija 15 proc. sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos, ir jeigu šie pakeitimai nepakeičia sutartyje numatytų statybos darbų pobūdžio. Pažymėtina tai, kad sutarties dokumentų pakeitimai, dėl kurių reikia atlikti papildomus darbus, rangovui yra privalomi tik tuo atveju, jei tokie darbai nekeičia sutartyje nustatytų statybos darbų pobūdžio ir jei tokių darbų kaina neviršija 15 proc. sutartyje nustatytos bendros statybos darbų kainos. Nagrinėjamu atveju darbai, dėl kurių kilo šalių ginčas, neabejotinai pakeičia sutartyje numatytų darbų pobūdį, t. y. vietoje esamų dangų pagrindų, kuriuos sutartyje (techninėje dokumentacijoje) buvo numatyta palikti, reikėtų įrengti visiškai naujus dangų pagrindus. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantė, nurodyta CK nuostata nagrinėjamo ginčo atveju netaikytina.

47.       Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad techninio projekto II dalies „Sklypo plano dalis“, techninėje specifikacijoje „Dangų įrengimas“ 2 punkte „Atliekami bandymai“ numatyta, jog „Statybos darbų metu Rangovas pagal poreikį atlieka esamų dangų pagrindų laikomosios gebos bandymus. Jeigu esami dangų pagrindai tenkina KPT SDK 19 reikalavimus, esami pagrindai gali būti paliekami ir įrengiami tik viršutiniai dangos sluoksniai: trinkelės, atsijos ir skaldos sluoksnis, reikalingas sklypo aukščiams suformuoti. Inžinerinių tinklų bandymai aprašyti ir pateikti inžinerinių dalių Techninėse specifikacijose“, o sklypo dangų įrengimo detalių brėžinyje Nr. 19.02.102-TP-SP-1202 prie dangos įrengimo detalės detalių DD-1 ir DD-1* sprendinių įrašyta pastaba – „Darbo projekto rengimo metu atlikus geologinius tyrimus ir nustačius, kad esamų grunto deformacijos modulis yra ne didesnis nei 14 MPa dangų konstrukcijų storiai gali būti tikslinami“.

48.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nurodyta pastaba numato būtinybę rengiant darbo projektą patikslinti dangų storius, kurie nurodyti prie dangos DD-1 ir DD-1* įrengimo detalės, t. y. viršutinio ir išlyginamojo asfaltbetonio sluoksnių storius, nurodytus ir sprendiniuose, bet ne esamus pagrindus, kurių storiai apskritai nenurodyti sprendiniuose; dangų pagrindų storiai sprendiniuose nenumatyti, taip pat nenumatyta ir tai, kad jie gali (turi būti) tikslinami. Techninio projekto II dalies „Sklypo plano dalis“ techninėje specifikacijoje „Dangų įrengimas“ 2 punkto „Atliekami bandymai“ nuostata per se (savaime) nereiškia, kad, atlikus bandymus ir matavimus bei paaiškėjus, jog reikalingi dangų naujų pagrindų įrengimo darbai (kurie nėra numatyti projektinėje dokumentacijoje), šie darbai nelaikytini papildomais. Priešingai, aptariama nuostata numato, kad bandymai atliekami pagal poreikį statybos darbų metu, tai reiškia, jog tiekėjai, dalyvaujantys pirkime, negali atlikti šių bandymų konkurso metu ir numatyti šių darbų poreikio, jų apimčių pasiūlymų pateikimo metu.

49.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai remiamasi techninio projekto I bendrosios dalies 3.1. ,,Darbų kiekių įsivertinimas“ nuostata, pagal kurią rangovas turi įsivertinti ir tokius nenumatytus darbus, kurie projekte nėra aiškiai išskirti, bet juos būtina atlikti siekiant užtikrinti statybos darbų saugumą, organizavimą, visišką statinio ir (ar) darbų užbaigtumą. Ši nuostata įpareigoja rangovus (tiekėjus) įvertinti tuos darbus, jų kiekius ir apimtis, kurie numatyti techninėje dokumentacijoje, bet joje nėra tiksliai apskaičiuoti jų kiekiai (o nurodyti tik preliminarūs), tačiau nenurodo rangovui įsivertinti ir tuos darbus, kurie visiškai nepriskirtini prie jokios techninio projekto žiniaraščiuose, veiklos sąraše ar kitame dokumente nurodytų darbų grupės (apimties).

50.       Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, skelbiant naują pirkimą objektui užbaigti (darbams, kuriuos atsisakė atlikti ieškovė, atlikti), naujo pirkimo dokumentuose sprendiniai dėl pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies dangų yra pakeisti (patikslinti), nurodant, jog šiose zonose dangų įrengimas atliekamas ne pagal ankstesnėje techninio projekto redakcijoje nurodytas dangų įrengimo detales DD-1 ir DD-1*, o pagal detalę DD-2, t .y. naujame pirkime techninė dokumentacija pakeista, aiškiai nurodant, kad pėsčiųjų takų ir važiuojamosios dalies zonose įrengiant dangas reikia suformuoti naujus pagrindus, o ne palikti esamus. Taigi, skelbdama naują pirkimą, atsakovė netiesiogiai patvirtino, kad naujų pagrindų įrengimas turėjo būti numatytas techniniame projekte tam, jog šie darbai patektų į rangos sutarties darbų apimtį, o šių darbų techniniame projekte nenumačius, tokie darbai laikytini papildomais.

51.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė) nurodo, jog techninio projekto rengimo metu nebuvo atlikti jokie tyrimai ir nebuvo aišku, ar pagrindai bus tinkami; perkančioji organizacija skelbdama viešąjį pirkimą, nežinodama tam tikrų darbų apimčių, šią riziką perdavė rangovui, siekdama, kad šis, teikdamas pasiūlymą, įsivertintų ją ir atitinkamai pasiūlytų didesnę ar mažesnę kainą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, perkant statybos rangos darbus, būtent apeliantei, kaip užsakovei, tenka pareiga nustatyti, kokie konkretūs darbai jai yra reikalingi, juos tinkamai ir tiksliai apibrėžti pirkimo dokumentuose.

52.       Pabrėžtina tai, jog pagal VPĮ 35 straipsnio 4 dalį pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų pareiga dėl pirkimo dokumentų tikslumo ir aiškumo kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Kitaip sakant, už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausiai atsakinga būtent perkančioji organizacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Jeigu perkančioji organizacija nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, kylančias iš VPĮ, būtent jai turi tekti neigiami padariniai. Jeigu būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų, o tai suponuotų perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013). Dėl to kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014). Viešojo pirkimo sąlygų neaiškumai ar netikslumai negali būti aiškinami ir taikomi tiekėjų nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2007). Toks aiškinimas svarbus viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, lygiateisiškumo – laikymuisi, nes perkančiajai organizacijai nesuteikiant pakankamos ir aiškios, tikslios informacijos tiekėjams, nesilaikant savo paskelbtų konkurso sąlygų, šie principai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2011).

53.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes ir byloje esančių įrodymų visumą, prieina prie išvados, kad ginčo darbai (naujų pagrindų įrengimas) nebuvo numatyti techninėje dokumentacijoje, todėl, ieškovei nustačius tokių darbų atlikimo būtinybę, jie pagal sutarties 10.1.4 papunktį laikytini papildomais darbais, dėl kurių turėjo būti atlikti sutarties pakeitimai; ieškovė neturėjo pareigos šiuos darbus vykdyti savo sąskaita.

54.       Pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

55.       CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą.

56.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai ir laiku pranešė užsakovei (atsakovei) apie būtinybę atlikti papildomus darbus. Atsakovė nesutiko padidinti darbų kainą, laikydamasi pozicijos, kad ginčo darbai nėra papildomi ir įeina į sutartimi sulygtų darbų apimtį. Šalims nesuderinus sutarties pakeitimų (nesutarus dėl papildomų darbų atlikimo), ieškovė pagrįstai atsisakė vykdyti (sustabdė) naujų dangų įrengimo darbus, nenumatytus techninėje dokumentacijoje, taip pat kitus su šiais darbais susijusius darbus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė (atsakovė) neturėjo teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės, remdamasi esminių sutarties sąlygų pažeidimu.

Dėl netesybų (ne)pagrįstumo ir įskaitymo sąlygų (ne)buvimo

57.       Sutarties 5.2 punkte numatyta, kad už sutarties sąlygų nesilaikymą (konkurso sąlygų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų), t. y. dėl savo kaltės neatlikus mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto II etapo darbų per 12 savaičių (vertinimo kriterijų 2 punkitas), rangovas užsakovui moka 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio baudą ir 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo konkrečiame ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų punkte Nr. 2 nurodytų neatliktų darbų sumos už kiekvieną praleistą termino dieną (b papunktis); mokslo paskirties pastatų (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto III etapo darbų – per 8 savaites (vertinimo kriterijų 2 punktas), rangovas užsakovui moka 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą ir 0,02 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo konkrečiame ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų punkte Nr. 2 nurodytų neatliktų darbų sumos už kiekvieną praleistą termino dieną (c papunktis).

58.       Iš byloje esančio atsakovės 2022 m. sausio 19 d. rašto Nr. S-239 matyti, kad už vėlavimą atlikti darbus delspinigiai ieškovei apskaičiuoti: už nebaigtus II etapo darbus – už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 17 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.; už III etapo darbus – už laikotarpį nuo 2021 m. liepos 30 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d.; už nebaigtus II ir III etapo darbus atitinkamai apskaičiuotos ir baudos. Iš viso ieškovei apskaičiuotos 20 541,44 Eur dydžio netesybos.

59.       Byloje esantis šalių susirašinėjimas raštais patvirtina, kad pagrindinė darbų neatlikimo (vėlavimo juos atlikti) priežastis buvo tarp šalių kilęs ginčas dėl papildomų darbų. Apeliantė (atsakovė) 2022 m. sausio 19 d. rašte „Dėl baudų ir delspinigių“ nenurodė jokių kitų darbų, nesusijusių su papildomais darbais, dėl kurių vėlavimo ar neatlikimo būtų skaičiavusi netesybas. Priešingai, aptariamame rašte apeliantė nurodė vienintelį pagrindą netesyboms skaičiuoti, t. y. kad 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė atsisakė užbaigti II ir III etapų darbus, dėl to sutartis buvo nutraukta. Taigi pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad netesybų apskaičiavimą nulėmė būtent šalių ginčas dėl papildomų darbų, nes baudos apskaičiuotos už neatliktus II ir III etapų darbus, o delspinigiai – nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovė byloje neįrodinėjo, kad delspinigiai ir baudos ieškovei buvo apskaičiuotos ne už papildomų, bet už kitų konkrečių darbų neatlikimą (vėlavimą juos atlikti). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai dėl darbų atlikimo vėlavimo priežasčių, susijusių su veiklos oro linijos apsaugos zonoje nesuderinimu, fasado darbų vykdymu, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl apskaičiuotų netesybų pagrįstumo.

60.       Byloje nustačius, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai nutraukė rangos sutartį dėl ieškovės kaltės (ieškovė pagrįstai atsisakė atlikti papildomus darbus savo sąskaita; objekto statybos II ir III etapų darbai negalėjo būti užbaigti ne dėl ieškovės kaltės (ne dėl nuo jos priklausančių priežasčių)), pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neturėjo teisinio pagrindo taikyti ieškovei netesybas.

61.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir yra CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014 ir joje nurodytą praktiką).

62.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, prieina prie išvados, kad prievolės įskaitymo metu apeliantė (atsakovė) nebuvo ieškovės kreditorė, neturėjo galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu, taigi įskaitymui atlikti nebuvo visų CK 6.130 straipsnyje numatytų būtinų sąlygų, todėl jis yra neteisėtas.

63.       Apeliaciniame skunde nėra nurodytų argumentų, kuriais būtų kvestionuojama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 72 646,12 Eur skolos už atliktus darbus, 56 979,82 Eur sulaikytos sumos ir 2 915,52 Eur palūkanų priteisimo, todėl dėl nurodytų sumų priteisimo apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

64.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

65.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojamas vienašališkas sutarties nutraukimas ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo būdas, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

68.       Ieškovė turėjo 2 200 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – 2023 m. sausio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas, 2023 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymą.

69.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovės prašoma atlyginti 2 200 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta visa apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2 200 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a  :

Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus“ (juridinio asmens kodas 300066156) iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188771865) 2 200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai                                                                Laima Ribokaitė

Aldona Tilindienė

Tomas Venckus