Civilinė byla Nr. 2A-1341-527/2008;

pirmos instancijos teismo teisėja Vida Jegorovienė;

procesinio sprendimo kategorijos: 42.4; 121.15.; 121.21.

 (S)

 

               

              KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

            N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                  2008 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Algirdo Remeikos,  

sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,

dalyvaujant ieškovo E. P. atstovui advokatui Jurgiui Kaušiniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1120-429/2008 pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei K. M. dėl skolos ir netesybų priteisimo.

 

Kolegija  n u s t a t ė:

 

ieškovas ieškiniu (b. l. 3-5) prašė priteisti iš atsakovės 51 000 Lt avansą ir 25 000 Lt baudą dėl sutarties nevykdymo, iš viso 76 000 Lt, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 280 Lt žyminį mokestį bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005-11-16 šalys pasirašė preliminariąją sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo ateityje pirkti, o atsakovė - parduoti žemės sklypą, esantį Kaune, Žukausko g., į kurį atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės. Šalys susitarė, kad parduodamo žemės sklypo kaina yra 12 000 Lt už vieną arą. Sutarties pasirašymo dieną ieškovas sumokėjo atsakovei 25 000 Lt, šį faktą patvirtina sutartyje esantis atsakovės parašas. Sudarydamos sutartį šalys susitarė, kad likę pinigai už žemės sklypą bus sumokėti pasirašant pirkimo - pardavimo sutartį. 2007-02-24 ieškovas sumokėjo atsakovei dar 26 000 Lt avansą, o atsakovė šį pinigų gavimo faktą patvirtino savo parašu. Iš viso ieškovas atsakovei sumokėjo 51 000 Lt. 2005-11-16 sutartyje šalys susitarė, kad pirkėjui neįvykdžius sutarties jo sumokėti pinigai lieka pardavėjui, o jeigu pardavėjas atsisako parduoti žemės sklypą, jis grąžina pirkėjui sumokėtus pinigus ir sumoka 25 000 Lt baudą. Ieškovas nurodo, kad per vienerius metus nuo šios sutarties sudarymo, žemės pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, taip pat ji negrąžina ieškovui ir pagal sutartį gautų pinigų.

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 26 d. sprendimu (b. l. 75-77) ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės ieškovui 51 000 Lt avansą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos (2007-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 530 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei 16,00 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad šalys neginčija fakto, jog atsakovė gavo iš ieškovo 25 000 Lt avansą, kurį ji sutinka grąžinti, tačiau atsakovė nesutinka mokėti ieškovui 25 000 Lt baudos, kadangi ji neatsisako parduoti žemės sklypo, į kurį teisės atsakovei dar nėra atkurtos. Atsakovė ginčija kitoje sutarties pusėje esantį įrašą, kad iš viso ji iš ieškovo gavo 51 000 Lt, kadangi 2005 m. birželio mėnesį be jokio raštelio grąžino ieškovui 21 000 Lt. Nors atsakovė ir nesutiko, kad ieškovas jai sumokėjo 26 000 Lt avansą (teigė 21 000 Lt jam grąžinusi), tačiau savo parašo, esančio sutarties kitoje pusėje ir patvirtinančio, kad ieškovas sumokėjo atsakovei 26 000 Lt, atsakovė neginčijo. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad atsakovė yra skolinga ieškovui 51 000 Lt. Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ji yra grąžinusi 21 000 Lt ieškovui, kadangi šie faktai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, be to, atsakovės nurodytas pinigų grąžinimo laikas nesutampa su sutarties sudarymo laiku, nes ginčijama sutartis sudaryta 2005-11-16, o pinigus atsakovė teigia grąžinusi 2005 m. balandžio – birželio mėnesiais. Teismas rėmėsi CK 1.73 str., nustatančiu paprastą rašytinę formą sandoriams, kuriuos sudaro fiziniai asmenys, kai sandorio suma yra didesnė kaip 5 000 Lt, ir laikė, kad atsakovė neįrodė, jog grąžino ieškovui 21 000 Lt. Teismas, vadovaudamasis CK 6.163 str. 2 d., 6.158str ir 6.165 str. 3 d., konstatavo, kad atsakovė per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo vengė sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, todėl priteisė ieškovui iš atsakovės 51 000 Lt. Ieškovo prašymą priteisti iš atsakovės 25 000 Lt baudą teismas atmetė, kadangi laikė šį reikalavimą neįrodytu. Teismas rėmėsi atsakovės pozicija, kad ji neatsisako ir sutinka parduoti žemės sklypą, kai į jį bus atkurtos nuosavybės teisės.

Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 78-79) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą pakeisti – sumažinti ieškovui iš atsakovės priteisto avanso dydį iki 25 000 Lt bei atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš jos 26 000 Lt avansą. Taip pat ji nurodo, kad vadovaujantis CK 6.165 str. 1.78 str., preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto perleidimo turėjo būti pripažinta niekiniu sandoriu, kadangi ši sutartis sudaryta ne dėl atsakovės turto perleidimo ieškovui, o dėl atsakovės gal būt ateityje atsirasiančio arba ne turto. Be to, 2005-11-16 sutartyje buvo nurodyta, kad ieškovas sumoka, o atsakovė gauna 25 000 Lt. Po šiuo sutarties tekstu pasirašė abi šalys, todėl atsakovė sutinka tik su šia suma. Atsakovės nuomone, 26 000 Lt niekaip nesiejami su sutartimi ir tai įrodo įrašo tekstas, nepatvirtinantis, kad pinigus davė būtent ieškovas, kadangi nei pavardės, nei parašo sutartyje nėra, o padarytame įraše nepaminėta, kad ši suma laikytina avansu. Atsižvelgdamas į tai, teismas netinkamai aiškino dvišalių sandorių sudarymo taisykles, nepagrįstai nustatė, kad ieškovas davė atsakovei 26 000 Lt, ir kad tai yra sutarties papildymas. Atsakovė teismui yra pateikusi įrodymus, kad su ieškovu yra turėjusi tam tikrų sutartinių piniginių santykių, nesusijusių su preliminariąja žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, dėl to jai 2007-02-24 duoti 26 000 Lt neturi jokio ryšio su ginčo sutartimi. Atsakovės nuomone, jos parašas, patvirtinantis, kad ji gavo iš ieškovo 51 000 Lt, yra suklastotas, o pats tekstas perkeltas iš kito raštelio.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94-96) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą dėl šių motyvų:

1) ieškovas nesutinka su atsakovės nuomone, jog preliminarioji sutartis galėtų būti pripažinta niekine, kadangi pagal CK 1.165 str. 1 d. preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Preliminarioji sutartis yra sudaroma dėl to, kad jos sudarymo metu šalys neturi galimybių sudaryti pagrindinės sutarties dėl tam tikrų juridinių faktų ir aplinkybių, kurie ateityje turi išnykti, pasikeisti ar atsirasti. Tai, kad šalys 2005-11-16 sutartimi susitarė dėl atsakovės turto, kurį ji įgis ateityje, ne tik neprieštarauja preliminariosios sutarties sampratai ir tuo labiau nedaro 2005-11-16 sutarties negaliojančia, bet tiesiogiai išreiškia preliminariosios sutarties instituto paskirtį - šalių galimybę susitarti dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, kai atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Be to, susitarimo dėl preliminaraus žemės sklypo pirkimo - pardavimo sudarymo tarp šalių faktas patvirtina, kad abi šalys siekė tam tikrų teisinių padarinių, konkrečiai - žemės sklypo pirkimo - pardavimo, vadinasi, jeigu šalys sutarties sudarymo metu būtų abejoję šio turto atsiradimu ateityje, toks susitarimas iš viso nebūtų sudarytas;

2) atsakovė apeliaciniame skunde pripažįsta sudariusi 2005-11-16 preliminariąją sutartį ir pagal ją gavusi iš ieškovo tik 25 000 Lt avansą, tačiau bylą nagrinėjusiame pirmosios instancijos teisme atsakovė pripažino, kad iš ieškovo yra gavusi didesnes pinigų sumas. Ieškovo nuomone, faktą, kad atsakovei buvo išmokėtas 26 000 Lt avansas, patvirtinta 2005-11-16 sutarties antroje pusėje pačios atsakovės parašas prie įrašo, kad atsakovė gavo iš ieškovo 51 00 Lt. Tuo atsakovė patvirtino skolos dydį, todėl atsakovės argumentai, jog 51 000 Lt niekaip nesiejami su sutartimi, yra nepagrįsti. Be to, pačios atsakovės liudijimai 2008-05-15 ir 2008-06-16 parengiamųjų teismo posėdžių metu yra prieštaringi, atsakovė nuolat keičia parodymus, išsisukinėja, elgiasi nesąžiningai ir piktnaudžiauja procesu;

3) atsakovė savo nuomonės dėl parašo suklastojimo nepagrindė jokiais įrodymais, priešingai, 2008-06-16 teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad šis parašas yra jos.

            Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CK 6.165 str. nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi, preliminarioji sutartis apibrėžiama kaip šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Pagal CK 6.165 str. įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą preliminarioji sutartis išsiskiria tam tikrais tik jai būdingais bruožais, kurie šią sutartį leidžia identifikuoti kaip preliminariąją, t. y. preliminariojoje sutartyje turi būti aiškiai išdėstytas šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko, esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, bei šis susitarimas turi būti įformintas rašytine forma. Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys 2005-11-16 pasirašė sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ateityje pirkti, o atsakovė - parduoti žemės sklypą, esantį Kaune, Žukausko g., į kurį atsakovei bus atkurtos nuosavybės teisės, parduodamo žemės sklypo kaina bus 12 000 Lt už vieną arą. Pasirašydamas sutartį ieškovas sumokėjo atsakovei 25 000 Lt avansą, sutartyje nurodydamas, kad likusi pinigų suma bus sumokėti pasirašius žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat sutartyje buvo nustatytos ir šios sutarties nevykdymo pasekmės - neįvykdęs sutarties ieškovas (pirkėjas) įsipareigojo palikti sumokėtą avansą atsakovei (pardavėjai), o atsakovei atsisakius parduoti sklypą, ji grąžina ieškovui 25 000 Lt avansą ir sumoka 25 000 Lt baudą.

Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad, vadovaujantis CK 6.165 ir 1.78 str., preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto perleidimo turėjo būti pripažinta niekiniu sandoriu, kadangi ši sutartis sudaryta ne dėl atsakovės turto perleidimo ieškovui, o dėl atsakovės gal būt ateityje atsirasiančio arba neatsirasiančio turto. Kolegija nesutinka su tokia atsakovės pozicija, kadangi atsakovė, grįsdama šį argumentą, vadovaujasi bendrosiomis pirkimo – pardavimo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios nėra visiškai būdingos preliminariajai sutarčiai. Preliminariosios sutarties ir pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties objektas minėtose sutartyse gali būti apibrėžtas skirtingai. Preliminariojoje sutartyje turi būti įvardytas konkretus būsimos sutarties objektas, kuris, sudarant preliminariąją sutartį, gali būti aiškiai identifikuotas arba gali būti susitarta jį tiksliai identifikuoti ateityje. Kaip matyti iš byloje esančios preliminariosios sutarties, atsakovė įsipareigojo parduoti žemės sklypą, kuris dar nėra tiksliai identifikuotas, tačiau yra apibrėžta žemės sklypo buvimo vieta - Kaune, Žukausko gatvėje. Tai, kad atsakovė įsipareigojo parduoti žemės sklypą, į kurį jai bus atkurtos nuosavybės teisės ateityje, leidžia kolegijai daryti išvadą, kad atsakovė sutarties sudarymo metu įgyvendino savo nuosavybės teises į minėtą žemės sklypą, dėl ko ruošėsi sudaryti su ieškovu pagrindinę žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi šalys tarėsi dėl būsimo žemės sklypo, į kurį nuosavybės teisės bus atkurtos atsakovei, kaip atskiro turtinio vieneto, pirkimo – pardavimo, o šiam susitarimui įgyvendinti reikėjo, kad atsakovei pirmiausia būtų atkurtos nuosavybės teisės į minėtą sklypą, po to žemės sklypas būtų suformuotas kaip atskiras objektas, dėl kurio pirkimo – pardavimo tarėsi ginčo šalys. Pažymėtina, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.). Tuo tarpu tikslus parduotino daikto objekto apibrėžimas ir jo identifikavimas yra būtinas tik pagrindinei, sekančiai iš preliminariosios, žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai. Kadangi žemės sklypas yra specifinis civilinės apyvartos ir pirkimo – pardavimo objektas, tik pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti jis turi būti suformuotas ir apibrėžtas kaip kadastrinis vienetas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 14 str.).

Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos tesimo ieškovui priteistą 26 000 Lt avansą, kurį atsakovė neigia gavusi remiantis šalių sudaryta preliminariąja pirkimo - pardavimo sutartimi. Atsakovė pripažįsta, jog ieškovas pagal preliminariąją žemės pirkimo – pardavimo sutartį kaip avansą sumokėjo jai tik 25 000 Lt, kuriuos ji sutinka grąžinti ieškovui. Tuo tarpu 26 000 Lt avansinio mokėjimo vykdant prievolę, numatytą preliminariojoje žemės pirkimo - pardavimo sutartyje, gavimo atsakovė nepripažįsta ir kildina šią skolą iš kitų ieškovo ir atsakovės civilinių santykių. Apeliantės nuomone, įrašo tekstas, pažymėtas kitoje sutarties pusėje, nepatvirtina, kad pinigus davė būtent ieškovas; nenurodyta, kad tai yra avansas; šis tekstas galėjo būti perkeltas iš kito raštelio. Kolegija kritiškai vertina tokius atsakovės argumentus, kadangi nurodytiems argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2000 suformuota praktika, jog, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, t. y. ko sutarties šalys, sudarydamos sandorį, siekė ir kaip suderino savo valią (CK 6.193 str. 1 d.). Iš preliminariojoje sutartyje padaryto įrašo matyti, kad ieškovas per du kartus sumokėjo atsakovei 51 000 Lt. Pirmoji suma (25 000 Lt) buvo sumokėta sudarant preliminariąją sutartį, antroji (26 000 Lt) - 2007-02-04. Be to, sutarties kitoje pusėje esantis įrašas, kad bendra suma, kurią ieškovei sumokėjo atsakovei yra 51 000 Lt, kolegijos nuomone, leidžia daryti išvadą, kad ši suma susidarė būtent remiantis šalių pasirašyta preliminariąją sutartimi, o ne kitais šalių santykiais. Atsakovė savo argumentus, kad ji ir ieškovas anksčiau turėjo piniginių santykių, grindžia pateiktais 2004-11-12 ir 2006-10-09 įgaliojimais bei 2005-04-19 sutartimi. Iš šių dokumentų matyti, kad atsakovė buvo įgaliojusi trečiąjį asmenį J. P. veikti jos vardu ir interesais, tvarkyti žemės grąžinimo atsakovei dokumentus, atlikti kitus veiksmus valstybės institucijose ir kt. Kolegijos nuomone, šie atsakovės pateikti įrodymai niekaip nėra siejami su nagrinėjama byla, kadangi neatskleidžia ieškovo ir atsakovės piniginių santykių esmės, galimų šalių kitokių sutartinių santykių, kurie leistų teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šalys anksčiau bendradarbiavo ir kad jas sieja ir kažkokie kitokie civiliniai santykiai. Be to, pažymėtina, kad įrašai preliminariojoje sutartyje apie gautus iš ieškovo 51 000 Lt yra patvirtinti atsakovės parašu. Nors atsakovė tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde abejojo šių jos ranka rašytų įrašų tikrumu, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismuose (Kauno apygardos teismo posėdyje atsakovė net nedalyvavo) negynė savo pozicijos dėl įrašų tikrumo nustatymo ir jokių įrodymų, patvirtinančių tų įrašų suklastojimą, nepateikė..

Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-862/2002). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyręs šalių pateiktų įrodymų visumą, padarė pagrįstas išvadas ir priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

 

n u t a r i a:                     

 

      apeliacinį skundą atmesti.

      Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                      Jolita Cirulienė

 

Teisėjai                                                                                                          Ramūnas Mitkus

 

                                                                                                                     Algirdas Remeika