Civilinė byla Nr. e2-48-420/2023
Proceso Nr. 2-54-3-00412-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.2.2; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 28 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,
sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,
dalyvaujant ieškovo PlusPlus Capital AS atstovei V. M.,
atsakovui J. S.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu (mišriu) būdu išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui J. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Novocargo“.
Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 405,49 Eur negrąžintos finansavimo sumos (skolos), 372,06 Eur negautų pajamų, 126,49 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2015-08-13 UAB „mogo LT“ ir UAB „Novocargo“ sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L13082015/0018 (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė trečiam asmeniui UAB „Novocargo“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti „Man TGA 26. 430”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė), o trečiasis asmuo priėmė Transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“. 2015-08-13 atsakovas J. S., pasirašė su UAB „mogo LT“ Laidavimo sutartį Nr. GP13082015/0018 (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią laiduotojas J. S. neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už UAB „Novocargo“ (toliau – Skolininkas) visų prievolių pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L13082015/0018, 2015-08-13 sudarytos tarp Kreditoriaus ir Skolininko tinkamą vykdymą. Sutarė, kad tuo atveju, jei Skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas Lizingo sutartyje, Laiduotojas ir Skolininkas atsako Kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys skolininkai. Vadovaujantis Sutarties 14.3 punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (Trečiasis asmuo nemokėjo įmokų Sutartyje numatyta tvarka) Sutartis buvo nutraukta 2020-03-13, o Transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą Trečiasis asmuo informuotas rašytiniu pranešimu, kuris jam buvo siunčiamas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu. Sutarties nutraukimo dieną Trečiojo asmens bendra įsiskolinimo suma pagal Sutartį sudarė 4 451,82 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota pranešime dėl Sutarties nutraukimo). UAB „mogo LT“ 2020-07-22 pardavė Transporto priemonę už 3 872,00 Eur ir šia suma sumažino Trečiojo asmens bendrą įsiskolinimą, kuris transporto priemonės pardavimo dieną (2020-07-22) sudarė 5 277,49 Eur (įsiskolinimo suma detalizuota pranešime po transporto priemonės pardavimo). Taigi 2020-07-22 (po transporto priemonės pardavimo) Trečiojo asmens įsiskolinimo suma sudarė 1 405,49 Eur. Atsakovas Laidavimo sutarties pagrindu įsipareigojo atsakyti pradiniam kreditoriui solidariai su Trečiuoju asmeniu Sutartyje nustatytomis sąlygomis, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė. 2017-02-28 Kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į Trečiojo asmens ir Atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į Trečiojo asmens ir Atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu Trečiojo asmens ir Atsakovo skola buvo perleista PlusPlus Capital AS 2021-12-13. 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo dieną bendrą skolos sumą sudarė 1 405,49 Eur, iš jų – 1 405,49 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma. Apie reikalavimo teisės perleidimą (Cesiją) Trečiasis asmuo ir Atsakovas buvo informuotas registruotu laišku. Ieškovas siekė taikiai susitarti, aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto. Tačiau Trečiasis asmuo ir Atsakovas įsiskolinimo nepadengė. Trečiasis asmuo ir Atsakovas vengia mokėti skolą, nebendradarbiauja su Ieškovu. 2020-07-22 Atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 405,49 Eur, iš jų – 1 405,49 Eur sudaro negrąžinta finansavimo dalis. Už laikotarpį nuo 2020-03-13 (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2021-08-13 (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), Atsakovai, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėję kreditoriui papildomai dar 372,06 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl Atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma Ieškovo naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma. Atsakovas laiku nėra sumokėjęs visų pagal Sutartį mokėtinų sumų, už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles Atsakovo Ieškovui mokėtini delspinigiai sudaro 126,49 Eur (1 405,49 Eur x 0,05 proc. x 180 d., už laikotarpį nuo 2021-12-04 iki 2022-06-02). Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo 5 procentų įstatymines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes jis prašė UAB „mogo LT“ parduoti jam suremontuotą ir techniškai tvarkingą transporto priemonę “Man TGA 26. 430”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 4 300 Eur, tačiau minėta transporto priemonė buvo grąžinta ir parduota už mažesnę sumą.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį, per teismo nustatytą terminą, nepateikė.
Byloje nustatyta, kad 2015-08-13 UAB „mogo LT“ ir UAB „Novocargo“ sudarė Lizingo (išperkamosios nuomos) sutartį Nr. L13082015/0018, pagal kurią UAB „mogo LT“ suteikė trečiam asmeniui UAB „Novocargo“ teisę valdyti ir naudotis lizingo pagrindu bei išpirkti „Man TGA 26. 430”, v. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Transporto priemonė, vilkikas), o UAB „Novocargo“ priėmė Transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir ją valdė ir ja naudojosi lizingo pagrindu su teise išpirkti bei įsipareigojo mokėti lizingo įmokas UAB „mogo LT“. Be kitų Lizingo sutartyje nurodytų prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo būdų, buvos sutartas laidavimas. 2015-08-13 atsakovas J. S. pasirašė su UAB „mogo LT“ Laidavimo sutartį Nr. GP13082015/0018, pagal kurią laiduotojas J. S. neatšaukiamai ir besąlygiškai laidavo už UAB „Novocargo“ visų prievolių pagal Lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties Nr. L13082015/0018, sudarytos 2015-08-13 tarp Kreditoriaus ir Skolininko, tinkamą vykdymą. Šalys sutarė, kad tuo atveju, jei skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo savo prievoles, numatytas lizingo sutartyje, laiduotojas ir skolininkas atsako kreditoriui kaip solidarią prievolę turintys skolininkai (laidavimo sutarties 2.1 punktas). Laiduotojas įsipareigojo atsakyti kreditoriui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas, įskaitant, bet neapsiribojant, už kredito grąžinimo įmokų mokėjimą, palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą (laidavimo sutarties 2.2 punktas), be to, laiduotojas atsako visu savo turtu (laidavimo sutarties 2.3 punktas). Laidavimo sutarties šalys susitarė, jog sutartis galios iki visiško prievolių kreditoriui pagal laidavimo sutartį įvykdymo (laidavimo sutarties 7.2 punktas). 2020-03-13 lizingo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis Sutarties 14.3 punktu, dėl esminių sutarties pažeidimų (UAB „Novocargo“ nemokėjo įmokų sutartyje numatyta tvarka), o Transporto priemonė sugrąžinta teisėtam automobilio savininkui – UAB „mogo LT“. Apie sutarties nutraukimą Trečiasis asmuo informuotas rašytiniu pranešimu. 2020-07-22 UAB „mogo LT“ transporto priemonę pardavė už 3 872,00 Eur sumą. 2017-02-28 Kreditorius UAB ,,mogo LT“ reikalavimo perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į trečiojo asmens ir atsakovo įsiskolinimą naujam kreditoriui ,,Risk Management Services“ OU. 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius ,,Risk Management Services“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į Trečiojo asmens ir Atsakovo įsiskolinimą PlusPlus Capital AS, kurią Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas. Reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu trečiojo asmens ir atsakovo skola buvo perleista PlusPlus Capital AS 2021-12-13. 2021-12-13 Reikalavimo perleidimo dieną bendrą skolos sumą sudarė 1 405,49 Eur, iš jų – 1 405,49 Eur sudaro negrąžinta finansavimo suma. Apie reikalavimo teisės perleidimą (Cesiją) trečiasis asmuo ir atsakovas buvo informuotas registruotu laišku.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK pateikiamas lizingo sutarties apibrėžimas nėra imperatyvus, t. y. šalims suteikiama teisė modifikuoti lizingo sutarties sąlygas, todėl vertinant ar sudaroma sutartis yra lizingo sutartis, būtina žinoti šiuos lizingo sutarties požymius: 1) lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja nuosavybėn įsigyti lizingo gavėjo pageidaujamą daiktą tam, kad vėliau jį perduotų lizingo gavėjui valdyti ir naudotis už atitinkamą užmokestį; 2) lizingo gavėjas įsipareigoja mokėti lizingo davėjui periodines įmokas už naudojimąsi daiktu, jam tenka didžioji dalis naudos ir rizikos, susijusios su lizinguojamu daiktu. Lizingo sutartimi lizingo davėjas teikia lizingo gavėjui finansavimą, tačiau šio finansavimo išraiška yra specifinė – galimybė valdyti ir naudotis daiktu už periodines išmokas. Pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma. Jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. CK 6.574 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški, vienas nuo kito nepriklausantys lizingo davėjo pažeistų teisių gynimo būdai: 1) lizingo davėjas gali pareikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; 2) lizingo davėjas gali nutraukti sutartį. Ši teisės norma apibrėžia ir lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtį – lizingo davėjui turi būti atlyginama tiek nuostolių, kad jie grąžintų jį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Be to, CK 6.574 straipsnyje yra įtvirtinta vienašalė restitucija, kuri reiškia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi būti grąžinamas lizingo davėjui.
Teismas sutinka su ieškinyje nurodytais argumentais, o tai patvirtina ir bylos medžiaga, kad 2020-07-22 Atsakovo bendra įsiskolinimo suma sudarė 1 405,49 Eur, iš jų – 1 405,49 Eur negrąžinta finansavimo suma. Sutarties nutraukimo dieną Trečiojo asmens bendra įsiskolinimo suma UAB „mogo LT“ pagal lizingo sutartį sudarė 4 451,82 Eur, o transporto priemonės pardavimo dieną – 5277,49 Eur. Ieškovas pateikė mokėjimų išklotinę ir UAB „mogo LT“ banko sąskaitos išrašus už 2015-2020 metus. Sulyginus pateiktą suvestinę su banko sąskaitos išrašais matyti, kad pateiktų finansinių operacijų (UAB „Novocargo“ mokėjimų pagal lizingo sutartį) sumos sutampa. Tuo tarpu, nors atsakovas teigė, kad automobilio paėmimo dieną pagal lizingo sutartį liko nesumokėta 2902,43 Eur, tačiau nei rašytinių, nei jokių pakankamų ir pagrįstų įrodymų, kurie pagrįstų šią sumą ir paneigtų ieškovės nurodytas sumas, jis nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl teismas pripažįsta, jog ieškovės prašoma priteisti skola pagal laidavimo sutartį yra pagrįsta ir pažyma įrodyta (CPK 177 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 197 straipsnio 1 dalis).
2020-07-22 UAB „mogo LT“ transporto priemonę pardavė už 3 872,00 Eur sumą, ši suma paskirstyta vadovaujantis CK 6.54 str. reikalavimais. Sutarties 6.11. punktas nustatė, jog tuo atveju, kai kreditorius bet kokiu būdu gauna dalies lizingo gavėjo mokėtinos sumos apmokėjimą, kuris nepadengia visos lizingo gavėjo skolos, gauta suma be atskiro lizingo gavėjo nurodymo ar sutikimo bei iš anksto neinformuojant lizingo gavėjo paskirstoma Sutarties sudarymo dieną galiojančios redakcijos CK 6.54 straipsnyje nurodytu eiliškumu. Todėl Atsakovo įsiskolinimo suma po transporto priemonės pardavimo sudarė 1 405,49 Eur (5 277,49 – 3 872,00 ? 1 405,49).
Pagal CK 6.76 straipsnio 1 dalį laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimu užtikrinamas ir papildomų (šalutinių) prievolių, susijusių su pagrindine prievole, įvykdymas (CK 6.78 straipsnio 3 dalis). CK 6.81 straipsnyje, nustatančiame laiduotojo atsakomybę, įtvirtinta, kad, prievolei esant neįvykdytai, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (1 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (2 dalis). Laidavimo sutarties tikslas – gaunant už tai atlyginimą ar jo negaunant atsakyti kito asmens kreditoriams veikiant dėl kitų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012). Iš laidavimo atsirandanti prievolė yra akcesorinė, kuri pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Šie laidavimo požymiai (be kita ko, priklausomumas nuo laidavimu užtikrintos pagrindinės prievolės) apibūdina laiduotojo teisių apsaugą. Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako kreditoriui taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
Teismas laiko pagrįstais nurodytus ieškovo argumentus, jog Teismų praktikoje išaiškinta, kad laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolės vykdymas būtų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisėtų interesų apsauga, įstatymų leidėjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo priežiūros teises suteikdamas kreditoriui, tačiau tokias teises suteikė ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininką informaciją, kurią laiduotojas turi teisę gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014; Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1501-614/2020). Todėl atsakovas J. S. laisva valia prisiėmęs laiduotojo pareigas turėjo teisę domėtis, kaip skolininkui sekasi vykdyti pagrindinę prievolę, ar neatsirado pagrindas prievolėms pagal Laidavimo sutartį įvykdyti, tačiau to nedarė, buvo pasyvus, o jo pasyvumas negali būti aiškinamas kaip sudarantis pagrindą atleisti jį nuo laiduotojo atsakomybės. Todėl darytina išvada, kad atsakovas J. S. yra atsakingas už prievoles pagal Sutartį.
Svarbu pažymėti, kad laidavimui yra būdingas laiduotojo pasitikėjimas asmeniu, už kurį jis laiduoja tokio asmens kreditoriui. Protingas ir apdairus asmuo nelaiduotų už asmenį, su kuriuo jis visiškai nesusijęs, gerai nežino apie jo pajėgumą įvykdyti prisiimtas prievoles, neturi galimybių nuolat gauti patikimą informaciją iš asmens, už kurį laiduojama, dėl pajėgumo įvykdyti prievolę pasikeitimo. Dėl to kreditorius neprivalo užtikrinti, kad laiduotojas būtų maksimaliai apsaugotas nuo prievolės vykdymo kreditoriui už asmenį, už kurį laiduota, šiam neįvykdžius savo įsipareigojimų, nebent būtų susitarta kitaip. Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau. Kad skolininko prievolės vykdymas būtų efektyviai kontroliuojamas ir užtikrinama laiduotojo teisėtų interesų apsauga, įstatymų leidėjas neapsiribojo atitinkamas laidavimu užtikrintos prievolės vykdymo priežiūros teises suteikdamas kreditoriui, tačiau tokias teises suteikė ir laiduotojui, kartu įpareigodamas kreditorių laiduotojui suteikti apie skolininką informaciją, kurią laiduotojas turi teisę gauti (CK 6.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014).
Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovas kaip laiduotojas teiravosi ieškovo dėl sutarties vykdymo eigos. Tuo tarpu, atsakovą ir trečiąjį asmenį siejantys laidavimo teisiniai santykiai, taip pat tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas dirbo trečiojo asmens direktoriumi, patvirtina, kad atsakovas ne tik turėjo (objektyvusis kriterijus – kaip normaliai atidus ir protingas asmuo), bet ir suvokė (subjektyvusis kriterijus – žinodamas tikrąją reikalų padėtį) sudaromos laidavimo sutarties esmę. Laidavimo prievolės pobūdis ir esmė – prisiimama rizika, atsakovui neabejotinai turėjo būti suprantama. Ką patvirtina ir aukščiau nurodytos, teismo pacituotos Laidavimo sutarties nuostatos.
Apibendrindamas nurodytus motyvus teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 185 straipsniai) ir ieškovui iš atsakovo priteisia 1 405,49 Eur negrąžinto finansavimo sumos.
Teismas sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais dėl atsakovo civilinės atsakomybės, dėl iš atsakovo priteistinų negautų pajamų bei delspinigių ir detaliai jų neatkartoja.
Pradinė kreditorė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal lizingo sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo), nutraukusi sutartį, iki šiol negavo nei suteikto finansavimo sumos, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo sutarties vykdymo atveju, todėl yra pagrindas taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovės naudai iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sudaryta sutartis būtų įvykdyta tinkamai (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-49-755/2021, 2021 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-77-755/2021 ir kt.). Teismas sutinka, kad už laikotarpį nuo 2020-03-13 (Sutarties nutraukimo dienos) iki 2021-08-13 (t. y. iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos), jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, lizingo gavėjas būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 372,06 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl lizingo gavėjo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovo naudai priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.
Atsakovas laiku nėra sumokėjęs visų pagal Sutartį mokėtinų sumų, už vėlavimą įvykdyti sutartines prievoles atsakovo ieškovui mokėtini delspinigiai sudaro 126,49 Eur (1 405,49 Eur x 0,05 proc. x 180 d., už laikotarpį nuo 2021-12-04 iki 2022-06-02). Todėl ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 126,49 Eur delspinigių pagrįstas ir tenkintinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio įstatyminės palūkanos už priteistą sumą (1 904,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022-06-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas už pareikštą ieškinį 2018-12-12 sumokėjo 43,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 43,00 Eur žyminio mokesčio.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudarė 55,92 Eur. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 405,49 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų penkių eurų 49 ct) skolą, 372,06 Eur negautų pajamų, 126,49 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2022-06-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 43 Eur žyminio mokesčio ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai.
Priteisti iš J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 55,92 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 92 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 ir Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančias Luminor Bank AB, banko kodas 40100, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.