Civilinė byla Nr. e2A-576-866/2019

                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03967-2018-5

        Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.; 3.3.1.(S)

VILNIAUS APYGRDOS TEISMAS

N U T A R T I S

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) ,,Skolų valdymo sprendimai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį pareikštą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.

Teisėja,  

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė pareišktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 650, 83 Eur skolos, 5 proc. dydyžio metiens palūkanas nuo pritesitos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienso iki teismo sprendimo įvykdymo, bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad 2006 m. gruodžio 28 d. sutarties su Elektrėnų policijos komisariatu, dėl transporto priemonių transportavimo, pagrindu UAB „Gilučių verslas“ teikė transporto priemonių saugojimo paslaugas.

3.       2014 m. gruodžio 4 d. policijos ekipažas už kelių eismo taisyklių pažeidimą sulaikė ir nuvilko automobilį „Toyota C. V.“, v/n (duomenys neskelbtini), į UAB „Gilučių verslas“ priklausančią transporto priemonių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

4.       Pagal 2015 m. rugsėjo 2 d. turto perdavimo – priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Gilučių verslas“ perdavė konfiskuotą transporto priemonę „Toyota C. V.“, v/n (duomenys neskelbtini), Valstybinei mokesčių inspekcijai. Akte nurodyta, kad automobilio perdavimo teisiniu pagrindu laikytinas Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kurio įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 6 d., automobilio savininke tapo Lietuvos Respublikos valstybė, kuriai kilo prievolė apmokėti automobilio transportavimo ir saugojimo išlaidas nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d.

5.       Pasak ieškovo, nagrinėjamu atveju už nurodytą laikotarpį atsakovui kyla prievolė sumokėti 1 650,83 Eur. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad 2017 m. vasario 8 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „Gilučių verslas“ perleido ieškovui visas reikalavimo teises, kylančias dėl automobilio „Toyota C. V.“, v/n (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo.

6.       Ieškovas pažymėjo, kad 2017 m. vasario 28 d. pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo ir reikalavimą sumokėti 1 650,83 Eur už minėto automobilio nuvežimą ir saugojimą laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. kai automobilio savininku buvo Lietuvos Respublika. Ieškovo teigimu, atsakovas 2017 m. kovo 10 d. raštu informavo ieškovą, kad nepripažįsta savo prievolės sumokėti skolą už automobilio transportavimą ir saugojimą, kadangi Valstybinė mokesčių inspekcija neperėmė aktualaus automobilio į apskaitą.

7.       Atsakovė Lietuvos valstybė atsiliepimu su ieškiniu sutiko tik iš dalies, t. y. nesutiko su ieškovo pareikštu reikalavimu atlyginti automobilio transportavimo išlaidas ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat nesutiko su ieškovo reikalavimo dėl automobilio saugojimo išlaidų priteisimo iš atsakovės dydžiu.

8.       Atsakovės teigimu, ieškovo reikalavimas apmokėti 86, 87 Eur automobilio transportavimo išlaidas yra nepagrįstas, nes automobilio savininke ji tapo 2015 m. kovo 6 d., o automobilį iš UAB „Gilučių verslas“ perėmė 2015 m. rugsėjo 2 d. Nurodytu laikotarpiu, automobilis UAB „Gilučių verslas“ pagalba transportuojamas nebuvo.

9.       Pasak atsakovės, tuo metu, kai automobilis buvo transportuojamas į aikštelę (2014 m. gruodžio 4 d.), atsakovė nebuvo jo savininke ar valdytoja, todėl nekyla prievolė apmokėti 86,87 Eur automobilio transportavimo išlaidas.

10.       Atsakovė, taip pat pažymėjo, kad ieškovė skolos detalizavime nurodo, kad automobilio vienos paros saugojimo kaina yra 8,69 Eur, tačiau, atsakovo teigimu, ieškovo nurodyta automobilio saugojimo kaina už parą yra per didelė (analogiško pobūdžio bylose pirmos instancijos teismai priteisė iš Valstybinės mokesčių inspekcijos už automobilių saugojimo parą 1,45 Eur ir 1,69 Eur), nepagrįsta jokiais dokumentais, todėl negali būti vertinama kaip objektyvi ir sąžininga.

11.       Atsakovė nurodė, kad remiantis 2006 m. gruodžio 28 d. sudarytos sutarties Nr. 28-F3-26 „Dėl transporto priemonių transportavimo“ 3 punktu, už transporto priemonių pervežimą transporto priemonių savininkas arba įgaliotas asmuo atsiskaito „Paslaugų tiekėjo“ (UAB „Gilučių verslas“) nustatytomis kainomis. Pažymėjo, kad Sutartyje paslaugų įkainiai nenurodyti, o iš prie ieškinio pridėto skolos detalizavimo matyti, kad jis sudarytas ne UAB „Gilučių verslas“, bet ieškovo.

12.       Ieškovė 2018 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje žodžiu atsisakė dalies ieškinio reikalavimo, ir ieškiniu prašė iš atsakovo priteisti 1 302, 13 Eur skolos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinės bylos Nr. e2-9283-1012/2018 dalį dėl 348,70 Eur skolos dalies priteisimo iš atsakovo nutraukė, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

14.       Teismas nurodė, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Nagrinėjamu atveju tokia sutartis buvo sudaryta 2006 m. gruodžio 28 d. tarp Elektrėnų policijos komisariato ir UAB „Gilučių verslas“.

15.       Nagrinėjamoje byloje atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. A2.6-14-272/2015 pagrindu nuo jo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2015 m. kovo 6 d., automobilio savininke tapo Lietuvos valstybė, kuriai kilo prievolė apmokėti automobilio saugojimo išlaidas nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d.

16.       Teismas nustatė, jog ieškovas nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. iš atsakovo reikalauja sumokėti 1302,13 Eur skolos už automobilio saugojimą, t. y. po 8,69 Eur už parą. Teismas pažymėjo, kad 2006 m. gruodžio 28 d. sutartyje tarp Elektrėnų policijos komisariato ir UAB „Gilučių verslas“ nėra nustatytų konkrečių paslaugų įkainių, o 3.1 punkte nurodyta, jog transporto priemonės savininkas atsiskaito „Paslaugų teikėjo“ nustatytomis kainomis. Byloje yra pateiktas UAB „Gilučių verslas“ 2006 m. gruodžio 31 d. vienintelio akcininko sprendimas Nr. 19, kuriuo nustatyta vienos paros saugojimo kaina aikštelėje – 20,00 – 30,00 Lt (5,79 – 8,69 Eur). Šios transporto priemonių saugojimo kainos nustatytos vienašališkai UAB „Gilučių verslas“, nei VMI, nei Elektrėnų policijos komisariato sutikimo su tokiomis kainomis ieškovas teismui nepateikė.

17.       Teismas, vertindamas ieškovo prašomas priteisti išlaidas už automobilio saugojimą, atsižvelgė į tai, kad atsakovas, kaip valstybės atstovas, pakankamai greitai atsiėmė konfiskuotą automobilį iš ieškovo aikštelės,  t. y. per mėnesį nuo sužinojimo; valstybės atstovas VMI apie konfiskuoto automobilio saugojimą ieškovo aikštelėje sužinojo iš antstolės, vykdančios išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovas bylos nagrinėjimo metu geranoriškai atlygino ieškovui saugojimo išlaidas po 1,45 Eur už parą už 180 dienų (261,00 Eur). Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kodėl skaičiavo būtent po 1,45 Eur, nors tai yra truputį didesnis įkainis, nei šiuo metu VMI moka už turto saugojimą, nes mano, jog tai yra pakankamai protingas įkainis. Ieškovas neįrodinėjo ir nepateikė jokių argumentų, kodėl ginčo automobilio saugojimas turėtų kainuoti po 8,69 Eur už parą. Teismas vertino, kad vien tai, jog kitos panašias paslaugas teikiančios bendrovės sutartyse yra nustačiusios tokias pat ar net didesnes kainas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovo reikalaujama kaina yra objektyviai pagrįsta ir sąžininga. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo būtinosios ir ekonomiškai pagrįstos išlaidos už ginčo transporto priemonės saugojimą yra 1,45 Eur už parą. Kadangi atsakovas pagal tokį įkainį (1,45 Eur) už ginčo laikotarpį su ieškovu jau atsiskaitė, teismas sprendė, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti likusios ieškinio dalies, todėl ieškovo ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18.       Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Skolų valdymo sprendimai“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9283-1012/2018 ir tenkinti UAB „Skolų valdymo sprendimai“ ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovo 1 302, 13 Eur ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai vertino, kad 8,69 Eur už parą saugojimo įkainis nėra ekonomiškai pagrįstas ir priėmė sprendimą, kad atsakovo nurodytas 1,45 Eur už parą šiuo atveju saugojimo įkainis yra ekonomiškai pagrįstas.

20.       Teigia, kad ieškovo nurodytas 8,69 Eur transporto priemonių saugojimo įkainis yra numatytas UAB „Gilučių verslas“ akcininko sprendimu kaip tai numatoma Sutarties 3.1 punkte.

21.       Pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių tai, kad rinkoje buvo taikomas didesnis nei atsakovo nurodytas 1,45 Eur už parą saugojimo įkainis. Ieškovas teismui pateikė 2011 m. liepos 18 d. Panevėžio apskrities policijos komisariato ir ūkio subjektų grupės sudarytą priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį, kuri patvirtina, kad transporto priemonių saugojimo paslaugų įkainis rinkoje buvo ne mažesnis kaip 5,00 Eur be PVM už parą. Pateiktos sutarties galiojimo laikotarpis nuo 2011 m. liepos 18 d. iki 2016 m. balandžio 15 d. Taigi, ieškovas grįsdamas taikomą paslaugų įkainį, pateikė atsakovui aktualiu laikotarpiu galiojusią sutartį, patvirtinančią, kad rinkoje buvo taikytas didesnis nei 1,45 Eur paslaugų įkainis. Teismas šių duomenų nevertino ir neatsižvelgė priimdamas sprendimą.

22.       Mano, kad atsakovas nurodydamas 1,45 Eur paslaugų teikimo įkainį, nevertina, kad UAB „Gilučių verslas“ teikdamas paslaugas patiria daug išlaidų (žemės nuomos mokestis, aikštelės apšvietimas, elektros energijos kaštai, išlaidos žmogiškiesiems ištekliams, telefoninių paslaugų ir interneto išlaidos, buhalterinės apskaitos vykdymo išlaidos, mokestinės prievolės, išlaidos administracinėms patalpoms, išlaidos laikomų apsaugai reikalingų šunų išlaikymui, tvoros remontui ir kt.). Taip pat pažymėjo, kad transporto priėmimo-perdavimo akte, kurį pasirašydavo ne tik transporto priemonės savininkas/valdytojas, bet ir policijos pareigūnas, aiškiai buvo nurodomi paslaugų teikimo įkainiai, todėl nepagrįstai pažeidžiami ieškovo teisėti lūkesčiai gauti apmokėjimą už suteiktas paslaugas pagal pačiame automobilio priėmimo-perdavimo akte nurodytus įkainius. Atsakovas neginčijo paslaugų įkainių iki pareikalavimo atlikti mokėjimą už suteiktas paslaugas bei ieškovo paslaugomis naudojosi 180 kalendorinių dienų taip netaupydamas valstybės biudžeto lėšų.

23.       Pažymi, kad pati Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2018 m. gegužės 14 d. sudarė ne vieną valstybei perduoto kilnojamojo turto saugojimo atviroje aikštelėje paslaugų viešojo pirkimo sutartį, kuriose numatomas lengvųjų transporto priemonių saugojimas už 3,00 Eur be PVM per parą arba 3,63 Eur su PVM (Priedas Nr. 3). Tokie paties atsakovo veiksmai patvirtina, kad atsakovas ekonomiškai pagrįstu įkainiu laiko ne 1,45 Eur įkainį. Atsakovas nurodydamas 1,45 Eur įkainį kaip ekonomiškai pagrįstą, nepateikė jokių skaičiavimų, pagrindžiančių, kad ieškovas gali kokybiškai, įvertinus visas galimas išlaidas ir verslo riziką, teikti pelningas transporto saugojimo paslaugas už 1,45 Eur parai. Atsakovas nurodė įkainį, kuris yra ekonomiškai naudingas atsakovui, tačiau nėra niekaip ekonomiškai pagrįstas. Pažymi jog tai, kad atsakovas yra mokėjęs už transporto saugojimo paslaugas pagal 1,45 Eur paslaugų įkainį, neįpareigoja ieškovo teikiamoms paslaugoms taikyti tapatų įkainį, jeigu toks įkainis neatitinka nei ieškovo interesų, nei rinkos sąlygų bei nėra ekonomiškai pagrįstas. Ieškovas, sudarydamas sutartį su Elektrėnų policijos komisariatu, pagrįstai tikėjosi, kad už teikiamas paslaugas bus apmokama pagal nusimatytus, ekonomiškai pagrįstus įkainius, o ne įkainius, kurie neatitinka verslo intereso ir įmonės siekio veikti pelningai.

24.       Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas nurodo, kad bendrovėje paslaugų teikimo laikotarpiu dirbo 4-5 darbuotojai, kurių darbo užmokesčiui išlaidos už 2011-2015 metus vidutiniškai siekė 15 000 Eur per metus. Teigia, kad automobilių aikštelės saugojimą užtikrino sargas ir šunys, kurių pašarui patirtas išlaidas patvirtina pridėtos PVM sąskaitos faktūros. Taip pat siekiant užtikrinti saugumą, buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros ir saugūs automatiniai vartai, kurių būklei palaikyti taip pat buvo atliekami periodiniai darbai. Šias išlaidas patvirtina pridedami dokumentai.

25.       Atsiliepimu atsakovas Lietuvos Respublika atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prašo atmesti UAB „Skolų valdymo sprendimai“ apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-9283-1012/2018.

26.       Nurodo, kad UAB „Gilučių verslas“ ir Elektrėnų policijos komisariatas 2006 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl transporto priemonių transportavimo“. Sutarties 1 punkto „Sutarties objektas“ 1.1. papunktis numato, kad „Paslaugų tiekėjas“ įsipareigoja pagal policijos komisariato operatyvaus valdymo poskyrio (OVP) darbuotojų iškvietimus transportuoti transporto priemones į saugojimo aikštelę“; Sutarties 2 punkto „Paslaugų tiekėjo“ paslaugos, darbo laiko organizavimas ir atsakomybė“ 2.1. papunktis numato, kad „Paslaugų tiekėjas“ pagal komisariato OVP darbuotojų iškvietimus, specialiai tam įrengtu, techniškai tvarkingu autovežiu, ištisą parą, be poilsio ir švenčių dienų, perveža transporto priemones, sulaikytas už įvairius KET pažeidimus, apgadintas po eismo įvykių ir kitais atvejais“; Sutarties 3 punktas „Apmokėjimo tvarka ir kainos“ numato, kad „Už transporto priemonių pervežimą transporto priemonių savininkas arba įgaliotas asmuo atsiskaito „Paslaugų tiekėjo“ nustatytomis kainomis“.

27.       Teigia, kad iš sutarties sąlygų matyti, jog sutartis buvo sudaryta dėl transporto priemonių pervežimo, o sutarties šalys sutarė dėl apmokėjimo tik už pervežimo paslaugas. Apeliantas, ginčijamą sumą grindžia bendrovės vienintelio akcininko 2006 m. gruodžio 31 d. sprendimu Nr. 9, kuriuo pastarasis nustatė transportavimo bei vienos paros automobilio saugojimo aikštelėje įkainius; kurie svyruoja nuo 20,00 Lt iki 30,00 Lt (5,79Eur – 8,69Eur). VMI prie FM nėra sutarties šalis, apie ją informuota nebuvo.

28.       Nurodo, kad supranta, jog bendrovė saugodama automobilį, turėjo išlaidų, todėl sumokėjo ieškovui už paslaugas 1,45 Eur už parą. VMI prie FM manymu, ši suma yra ekonomiškai naudinga, pagrįsta, sąžininga ir atitinka 2014 - 2015 metų (automobilio laikymo aikštelėje laikotarpis) rinkos įkainius, kadangi: būtent tokia suma buvo priteista analogiškoje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016. Pažymi, kad VMI prie FM aktualiu laikotarpiu mokėjo mažesnes sumas analogiškų paslaugų teikėjams: VMI prie FM ir UAB „Argimetas“ 2012 m. gegužės 30  d. pasirašė Valstybei perduoto kilnojamojo turto pardavimo, kilnojamojo (nekilnojamojo) turto vertinimo, kilnojamojo turto saugojimo paslaugų viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šį sutartis numatė 0,27 Lt kilnojamojo turto saugojimo kainą už kubą, t. y. 1 Eur už standartinio automobilio saugojimo parą. Sutartis galiojo iki 2015 m. gegužės 30 d. VMI prie FM ir UAB „Vilmarlita“ 2015 m. birželio 3 d. pasirašė Valstybei perduoto kilnojamojo turto pardavimo, saugojimo, naikinimo, kilnojamojo/nekilnojamojo turto vertinimo, tvarkymo, kadastrinių matavimų paslaugos viešojo pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartis numatė 0,869 Eur be PVM (1,05 Eur su PVM) lengvųjų transporto priemonių saugojimo kainą. Sutartis galiojo iki 2018 m. birželio 3 d. Abi sutartys pasirašytos po atliktų viešųjų pirkimų ir yra pateiktos į bylą.

29.       Pažymi, kad VMI prie FM kaip įrodymą, kad 1,45 Eur suma yra ekonomiškai pagrįsta teismui pateikė ir analogiškas paslaugas Vilniuje teikiančios UAB „Stonava“ kainyną. Internetiniame tinklapyje http://automobiliusaugojimas.lt/ UAB „Stonava“ skelbia, kad įmonė teikia profesionalias automobilių stovėjimo bei saugojimo paslaugas Vilniuje; automobilių parkavimas vykdomas 7 dienas per savaitę, 24 val. per parą; aikštelėje nuolatos budi apsaugos darbuotojai, nakties metu paleidžiamas šuo, todėl įmonė gali garantuoti autotransporto priemonės saugumą. Tinklapyje nurodyta, kad lengvojo automobilio (iki 6 metrų) 1 mėnesio saugojimo kaina yra 50 Eur, t. y. apie 1,67 Eur už parą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl papildomų rašytinių įrodymų prijungimo.

31.       Ieškovas, su apeliaciniu skundu, pateikė papildomus rašytinius įrodymus – transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktus, PVM sąskaitas-faktūras, duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos internetinės svetainės, kurie paskelbti 2018 m. gegužės 24 d., įrodymus apie patirtas išlaidas saugojimo aikštelės priežiūrai, bei papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsakovės atsiliepime į apeliacinė skundą nurodytų argumentų.

32.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomi prijungti prie bylos nauji duomenys pateikti nesavalaikiai, nurodant, jog ieškovas nedisponavo šiais duomenimis (transporto priemonių priėmimo-perdavimo aktai, PVM sąskaitos-faktūros), tačiau nenurodant, kodėl šių duomenų nebuvo galimybės gauti ankščiau, dalis įrodymų pridedama naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme pagrįsti (apie aikštelės priežiūros kaštus), naujus įrodymus ir papildomus rašytinius paaiškinimus atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ginčo automobilio saugojimo išlaidų.

33.       Dėl konfiskuotos transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir jos saugojimo kasacinio teismo yra pasisakyta, kad priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu; šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).

34.       Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 6 dalies – pagrindu; kiekvienu atveju turi būti nustatytas transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kuriems kyla įstatymo nustatyta pareiga atlyginti priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo išlaidas; konfiskuotas turtas valstybės nuosavybe tampa nuo nuosprendžio ar nutarimo skirti administracinę nuobaudą įsiteisėjimo momento; valstybei perduoto turto saugojimo išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, o Taisyklių 5 punktas detalizuoja, kad jai perduoto turto saugojimo, pripažinimo atliekomis, realizavimo ir kitas išlaidas iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų apmoka VMI; valstybė, kaip konfiskuoto turto savininkė, prisiima pareigą sumokėti visas išlaidas, susijusias su jai perduoto konfiskuoto turto saugojimu ir kitais veiksniais tvarkant bei realizuojant konfiskuotą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-140-219/2016; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017).

35.       Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI, už ginčo automobilio „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą nuo 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. mokėtinos sumos dydžio.

36.       Byloje nustatyta ir šių aplinkybių šalys neginčija, jog 2015 m. kovo 6 d. įsiteisėjus Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimui Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo konfiskuotas ginčo automobilis „Toyota C. V.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo savininke tapo atsakovas, automobilis, minėta, buvo saugomas 2015 m. kovo 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu geranoriškai atlygino ieškovui saugojimo išlaidas po 1,45 Eur už parą už 180 dienų (261 Eur).

37.       Ieškovas reikalaujamos priteisti likusios 1 302, 13 Eur (taikant 8,69 Eur transporto priemonių saugojimo paros įkainį) skolos dydį grindžia pradinio kreditoriaus UAB „Gilučių verslas“ su trečiuoju asmeniu Elektrėnų policijos komisariatu sudarytos sutarties nuostatomis. Byloje yra pateiktas UAB „Gilučių verslas“ 2006 m. gruodžio 31 d. vienintelio akcininko sprendimas Nr. 19, kuriuo nustatyta vienos paros saugojimo kaina aikštelėje – 20,00 – 30,00 Lt (5,79 – 8,69 Eur).

38.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonės savininkas ir (ar valdytojas), nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą. Šios išvados nepanaikina aplinkybė, kad ieškovas (saugotojas) savo reikalavimą grindžia su policijos komisariatu sudarytos sutarties ir jos pagrindu nustatytais įkainiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

39.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).

40.       Nagrinėjamu atveju ieškovė 8,69 Eur už parą įkainį visų pirma grindė UAB „Gilučių verslas“ vienintelio akcininko 2006 m. gruodžio 31 d. sprendimu dėl įkainių nustatymo. Šis įrodymas, apeliacinė instancijos teismo vertinimu apskritai neleidžia daryti objektyvios išvados, kad paslaugų teikėjo įkainiai nustatyti 2006 metais buvo taikomi ir faktinio paslaugų suteikimo metu, t. y. 2015 metais.

41.       Byloje nesat objektyvių įrodymų apie faktinio paslaugų teikėjo nustatytus įkainius, be kita ko atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinės instancijos teismo praktiką, nustatytina ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus ir kt., o paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu.

42.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalys nepagrįstai remiasi kasacinės instancijos teismo bylose nustatytais konkrečiais dydžiais, nes jie buvo nustatyti remiantis atitinkamais kriterijais, atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines aplinkybes, šalių įrodymus ir kt., o ne apskirtai nustatytas ginčo paslaugų teikimo įkainis.

43.       Apeliantė teigia, kad į bylą pateikta 2011 m. liepos 19 d. sutartis sudaryta tarp Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir ūkio subjektų grupės, dėl Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo (t. I, b. l. 69-78), kuri galiojo iki 2016 m. balandžio 15 d., patvirtina rinkos paslaugų kainą 5 Eur plius PVM už parą. Apeliacinės instancijos teismo su šiais argumentais nesutinka, nes aptariama sutartis nepagrindžia paslaugų rinkos kainos konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu (juolab įvertinus, kad prie aptariamos sutarties nėra pridėtų įrodymų, jog 2011 metais sulygtas tarifas buvo taikomas visą sutarties galiojimo laikotarpį), nes šio ginčo atveju paslaugos buvo teiktos 2015 metais, Elektrėnų savivaldybėje. Analogiškai vertintina ir byloje pateikta 2009 m. spalio 19 d. sutartis sudaryta tarp Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Movidus transportas“ (t. I, b. l. 79-83), kaip nepagrindžianti analogiškų paslaugų kainų atsižvelgiant į konkretų laikotarpį ir teritoriją.

44.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl konkrečių paslaugų rinkos kainos konkrečiu laikotarpiu konkrečioje teritorijoje, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus kasacinės instancijos teismo išaiškinimus, teisinės reikšmės neturi apelianto nurodytos aplinkybės dėl faktiškai paslaugas suteikusio asmens sąnaudų.

45.       Kaip nurodyta aukščiau, apeliacinės instancijos teismas atsisakė priimti naujus įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu, tame tarpe Valstybinės mokesčių inspekcijos 2018 m. gegužės 14 d. sutartį, dėl valstybei perduoto kilnojamojo turto saugojimo atviroje aikštelėje paslaugų viešojo pirkimo sutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų susijusių su šia sutartimi, kaip ir dėl apeliantės papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų.

46.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos tesimo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).  

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                 Asta Pikelienė