Civilinė byla Nr. 2-1428-330/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00120-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.3

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-245-569/2018 pagal pareiškėjo I. G. skundą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tvorų tiekimas“ kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorius I. G. teismui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti BUAB „Tvorų tiekimas“ 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą. Pareiškėjo nuomone, skundžiamu kreditorių nutarimu patvirtinta informacijos apie bankroto procesą teikimo tvarka, pagal kurią informacija, nesusijusi su bankroto bylos procesu ir eiga, teikiama tik pasirašius konfidencialumo sutartį, faktiškai riboja kreditorių galimybes gauti informaciją. Pareiškėjas nurodė, kad kreditorių susirinkimo nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi riboja kreditorių teisę į informaciją.

2.       Pareiškėjas sutiko, kad teisė į informaciją neturi pažeisti bankroto administratorės pareigos saugoti komercines paslaptis, tačiau tokiu atveju turi būti aiškiai apibrėžta, kokia informacija bus laikoma komercine paslaptimi, aiškiai nustatyti įgaliojimai, kas priims sprendimą dėl komercinių paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos sąrašo (administratorius ar kreditorių susirinkimas), numatytas aiškus konfidencialumo sutarties turinys.

3.       Pareiškėjo teigimu, sąlyga, kad visa su bankroto bylos procesu ir eiga nesusijusi informacija yra teikiama tik pasirašius konfidencialumo sutartį, neatitinka konfidencialumo sutarčių esmės kaip susitarimų, kuriais siekiama apsaugoti būtent konfidencialią, o ne bet kokią informaciją. Skundžiamame kreditorių nutarime nėra nurodoma, kas ir kokiu pagrindu nustatys, kokia informacija bus laikoma konfidencialia. Kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo kontekste tai reiškia, kad tol, kol nėra patvirtinta jokia konfidencialios informacijos teikimo tvarka, kreditorių teisė į informaciją negalės būti įgyvendinta.

4.       Pareiškėjo nuomone, skundžiamu nutarimu patvirtintoje tvarkoje nustatyta sąlyga dėl konfidencialumo sutarties sudarymo yra taikoma tai informacijai, kuri yra nesusijusi su bankroto bylos procesu ir eiga, o tai sudaro sąlygas bankroto administratorei piktnaudžiauti savo teisėmis ir pareigomis bei reikalauti sudaryti konfidencialumo sutartį net ir tais atvejais, kai prašoma suteikti informacija yra susijusi su bankroto bylos procesu.

5.       BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto administratorė UAB „Idėjų rinka“ prašė pareiškėjo skundą atmesti. Bankroto administratorės nuomone, informacijos teikimo bankroto byloje tvarkos pakeitimai yra aktualūs, nes įmonės bankroto proceso eigoje kilo maksimalus poreikis užtikrinti informacijos saugumą, tuo pačiu nepažeidžiant įmonės ir kreditorių interesų. Nurodė, kad bankroto administratorė inicijavo eilę civilinių bylų įmonės vadovo ir jo artimo giminaičio, kuris yra įmonės kreditorius, turintis 0,7 procento balsų (pareiškėjo), atžvilgiu, todėl visos prašomos informacijos teikimas su įmonės vadovu susijusiam asmeniui gali turėti neigiamos įtakos inicijuotų civilinių bylų nagrinėjimui, civiliniam procesui ir pačiam įmonės bankroto procesui.

6.       Administratorė akcentavo aplinkybę, jog kreditorių susirinkimas didžiąja balsų dauguma patvirtino siūlomus informacijos teikimo tvarkos pakeitimus, t. y. įgyvendino kreditorių susirinkimo teisę nustatyti informacijos teikimo tvarką. Pareiškėjas, nei balsuodamas raštu, nei susirinkimo metu pasiūlymų bei formuluočių, kokia tvarka turėtų būti teikiama kreditoriams informacija, nepateikė. Bankroto administratorės nuomone, patvirtinti informacijos teikimo tvarkos pakeitimai niekaip nepažeidžia bankrutavusios įmonės kreditorių teisių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Šiaulių apygardos teismas 2018 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo I. G. skundą dėl BUAB „Tvorų tiekimas“ 2018 m. gegužės 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo atmetė.

8.       Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą teismų praktikoje, pažymėjo, kad kreditorių teisė susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija negali būti suabsoliutinta. Teismo vertinimu, turi būti išlaikoma tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nepiktnaudžiautų ir gautos informacijos nepanaudotų priešingai bankrutuojančios įmonės interesams.

9.       Teismas akcentavo aplinkybę, jog kreditorių susirinkimas, ginčijamu nutarimu numatęs kreditoriams galimybę susipažinti su informacija, nesusijusia su bankroto bylos procesu ir eiga, šios teisės įgyvendinimui nustatė sąlygą – informacija suteikiama tik kreditoriui pasirašius konfidencialumo sutartį. Tai reiškia, kad kreditorių naudojimasis gauta informacija yra ribotas, todėl teismas padarė išvadą, jog kreditorių susirinkimo numatyta informacijos suteikimo tvarka leidžia kreditoriams gauti įmonės informaciją, siekiant ginti jų kaip kreditorių interesus bankroto byloje, tačiau apriboja kreditorių galimybę gauta informacija laisvai disponuoti, tuo apsaugant bankrutuojančios įmonės interesus. Tokiu būdu, kreditoriams gautą informaciją panaudojus neteisėtai, jiems kiltų atsakomybė. Teismas svarbia pripažino aplinkybę, jog informacijos, susijusios su bankroto bylos eiga, gavimas nėra ribojamas.

10.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kreditoriams suteikus galimybę susipažinti su nesusijusia su bankroto bylos procesu informacija, kreditoriui pasirašius konfidencialumo sutartį, yra išlaikoma kreditorių ir bankrutuojančios įmonės interesų pusiausvyra ir nė vieno iš jų interesai nėra pažeidžiami. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, jog nėra sudarytas konfidencialios informacijos sąrašas ir nėra patvirtintas konfidencialumo sutarties projektas, nereiškia, jog bus pažeistos pareiškėjo ar kitų įmonės kreditorių teisės.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Pareiškėjas I. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą patenkinti.  Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Ginčijamu kreditorių nutarimu patvirtinti pakeitimai neteisėtai įtvirtina informacijos teikimo tvarkos spragas, kurių palikimu sąmoningai ribojama teisė į informaciją. Sąmoningai nesureguliuota, kokia informacija bus laikoma konfidencialia, nenustatyta, kas priims sprendimus dėl konfidencialios informacijos, nenustatytas konfidencialumo sutarties turinys. Tokie trūkumai sąlygoja kreditorių interesų pažeidimą. Priimant kreditorių nutarimą turėjo būti aptartas ir informacijos teikimo mechanizmas.  

11.2.                      Teismo akcentuota kreditoriaus galimybė ateityje dalyvauti priimant papildomus sprendimus dėl informacijos teikimo mechanizmo, neeliminuoja kreditorių nutarimo ydingumo ir kreditorių teisių pažeidimo fakto. Kreditorių susirinkime turėjo būti tvirtinamas vienas bendras informacijos teikimo kreditoriams mechanizmas.

11.3.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamu nutarimu ribojamas tik informacijos, nesusijusios su bankroto bylos eiga, gavimas. Įstatymuose ir teismų praktikoje neapibrėžta, kokia informacija yra susijusi su įmonės bankroto eiga. Tai yra vertinamojo pobūdžio kriterijai. Kreditoriai nėra apsaugoti nuo bankroto administratorės piktnaudžiavimo įtvirtintu ribojimu.   

11.4.                      Teismas nevertino ginčijamo nutarimo priėmimo tikslo. Patvirtinus informacijos teikimo pakeitimus, siekiama labiau apriboti smulkiųjų kreditorių teisę gauti informaciją. Bankroto administratorė yra suinteresuota neteikti kreditoriams jai nepalankios informacijos.   

12.       Atsiliepime į atskirąjį skundą BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto administratorė UAB „Idėjų rinka“ prašo pareiškėjo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Kreditorių susirinkimo patvirtinti informacijos teikimo tvarkos pakeitimai yra išimtinai kreditorių susirinkimo valios išraiška, kuri buvo įtvirtinta didžiąja balsų dauguma. Tokie pakeitimai niekaip neriboja kreditorių teisės į informaciją.  

12.2.                      Įstatymas numato kreditorių ir savininko teisę gauti informaciją apie bankroto bylos eigą ir nereguliuoja informacijos, nesusijusios su bankroto bylos eiga, teikimo tvarkos. Todėl konfidencialumo sutarties sudarymas, turtint omenyje griežtą asmens duomenų apsaugos ir informacijos teikimo tretiesiems asmenims reglamentavimą, yra pagrįstas ir teisėtas.

12.3.                      Pareiškėjas, nepagrįstai ginčydamas kreditorių daugumos valią įtvirtinantį nutarimą, siekia bankroto proceso vilkinimo. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto administratorė pateikė prašymą dėl įmonės, kurios vadovas ir savininkas yra pareiškėjo brolis, bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėjo ir jo brolio atžvilgiu inicijavo bylas dėl žalos atlyginimo, skundo šioje byloje pateikimą galima laikyti siekiu bankroto administratorei daryti spaudimą.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl kreditorių susirinkimo nutarimų procedūrinės patikros

14.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 14 d. įvyko BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorių susirinkimas. Pareiškėjas I. G. (BUAB „Tvorų tiekimas“ kreditorius) dėl šiame susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo BUAB „Tvorų tiekimas“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė skundą.

15.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iš skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

16.       Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebūtų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedūros, nebūtų pažeistos kitos imperatyviosios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebūtų suabsoliutinamas kito asmens intereso sąskaita. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą joms konkuruojant.

17.       Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamą kreditorių nutarimą buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos. Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų. Kita vertus, pažymėtina, jog vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo konstatuoti ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, neatlikus jo turinio įvertinimo.

     Dėl bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės gauti informaciją

18.       BUAB „Tvorų tiekimas“ 2018 m. gegužės 14 d. vykusiame kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas nutarimas pritarti pateiktiems informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos pakeitimams: „1. Administratorius teikia visą informaciją, susijusią su bankroto bylos procesu ir eiga, šiems asmenims: 1.1. kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme; 1.2. įmonės savininkui (-ams) ar jo įgaliotam asmeniui; 11. Informacija, kuri nesusijusi su bankroto bylos procesu ir eiga, teikiama pasirašius konfidencialumo sutartį. 3. Kai prašoma informacija nesusijusi su bankroto bylos procesu ir administratoriaus teikta ataskaita (informacija) kreditorių susirinkimui arba viršija dešimt A4 formato puslapių, kiekviena paskesnė 10 puslapį viršijančio lapo kopija kainuoja 10 ct.“ Pareiškėjas I. G. (bankrutavusios įmonės kreditorius) nesutiko su šio nutarimo dalimi „11.“, kurioje numatyta, jog informacija, nesusijusi su bankroto bylos procesu ir eiga, teikiama pasirašius konfidencialumo sutartį, pateikdamas teismui skundą prašydamas šį kreditorių nutarimą panaikinti.

19.        Pirmosios instancijos teismui pareiškėjo skundą atmetus, jis pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo to teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą patenkinti. Pareiškėjo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu esmė grindžiama įsitikinimu, jog kreditorių susirinkime patvirtintomis (pakeistomis) nuostatomis ribojama kreditorių teisė gauti informaciją, kadangi nutarimu nenustačius išsamaus ir vieningo mechanizmo, neidentifikavus konfidencialios informacijos požymių, nepatvirtinus konfidencialumo sutarties formos, išlieka bankroto administratorės piktnaudžiavimo galimybė. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pareiškėjo pozicija.

20.       Kreditoriai, kaip teisinių santykių, susiklostančių vykstant bankroto procesui, dalyviai yra vieni pagrindinių bankroto proceso subjektų, lemiančių bankroto proceso kolektyvinį pobūdį. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. ĮBĮ  21 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo teises. Taip visų kreditorių interesai yra sujungiami ir jiems atstovaujama, nes įmonių bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o kreditorių visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip antai, tęs ar nutrauks įmonė savo ūkinę komercinę veiklą, įmonė bus likviduojama ar bus sudaryta taikos sutartis ir pan. Kreditorių kaip visumos teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška.

21.       ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 15 punkte nurodyta, kad įmonės administratorius teikia informaciją kreditoriams, savininkui (savininkams) kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Tokios informacijos teikimas yra viena iš bankroto administratoriaus funkcijų. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.

22.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kreditorių teisės susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija negali būti absoliutinamos. Turi būti išlaikoma tiek bankrutuojančios įmonės, tiek kreditorių interesų pusiausvyra, kad kreditoriai jiems suteikta teise susipažinti su bankrutuojančios įmonės informacija nepiktnaudžiautų ir gautos informacijos nepanaudotų priešingai bankrutuojančios įmonės interesams (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1087/2012).

23.       Apeliacinio teismo vertinimu, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju yra išlaikoma bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesų pusiausvyra, yra svarbi aplinkybė, kad kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu numatė kreditoriams neribotą galimybę susipažinti su bankroto bylos procesu ir eiga, o galimybę susipažinti su informacija, kuri nesusijusi su bankroto procesu ir eiga, susiejo su pareiga pasirašyti konfidencialumo sutartį.

24.       Apeliacinis teismas pažymi, jog įmonių bankroto proceso normos tiesiogiai gina tik kreditoriaus teisę į informaciją apie bankroto proceso eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tačiau ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu šiai kreditoriaus teisei realizuoti nėra nustatytas reikalavimas dėl konfidencialumo sutarties pasirašymo. Taigi vien dėl šios priežasties nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjo ginčijamas reikalavimas pasirašyti konfidencialumo sutartį riboja (gali riboti) kreditoriaus teisę gauti informaciją apie bankroto proceso eigą.

25.       Nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog įstatyme nesant apibrėžtų konfidencialios informacijos kriterijų, teisė identifikuoti informacijos rūšį (su bankroto procesu susijusi ar konfidenciali ir nesusijusi su bankroto procesu) nepagrįstai paliekama bankroto administratorei.

26.       Pareiškėjas iš esmės yra teisus teigdamas, kad ĮBĮ nepateikia sampratos, kokia informacija laikytina informacija apie įmonės bankroto eigą. Pažymėtina, kad esminiai tokios informacijos kriterijai suformuluoti Lietuvos teismų praktikoje. Sprendžiant, kokia konkrečiai informacija sudaro sąvokos „informacija apie bankroto bylos eigą” turinį, ši sąvoka turėtų apimti ne tik tiesioginę informaciją, susijusią su bankroto bylos procesine eiga, bet ir kitą teisiškai reikšmingą informaciją, susijusią su nagrinėjama bankroto byla. Kreditoriams turėtų būti suteikiama galimybė susipažinti su bankrutuojančios įmonės veiklos dokumentais tam, kad jie galėtų susidaryti teisingą vaizdą apie įmonės būklę ir priimti sprendimus dėl savo tolimesnių veiksmų, kurie turėtų įtakos ir tolimesnei bankroto eigai, pavyzdžiui, spręsti dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, spręsti, ar pagrįsti kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai, kad galėtų priimti sprendimą dėl kreipimosi į teismą, siekiant nuginčyti nepagrįstus kitų kreditorių reikalavimus, spręsti dėl kreipimosi į teismą ginčijant įmonės sudarytus sandorius actio Pauliana pagrindu, nes gali būti atveju, kai bankroto administratorius dėl vienokių ar kitokių priežasčių to nedaro, bei kita. Savo teises bankroto byloje kreditoriai gali tinkamai realizuoti tik tuomet, kai jiems suteikiama galimybė susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais, turinčiais reikšmės kreditorių interesų gynimui. Teisės susipažinti su įmonės turima viešai neprieinama informacija kreditoriams suteikimas atitinka vieną iš bankroto proceso tikslų - ginti kreditorių teises, siekiant kuo greičiau patenkinti jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1087/2012). Taigi teismų praktikoje pateiktas išsamus sąrašas kriterijų, apibūdinančių esminius su bankroto proceso eiga susijusios informacijos kriterijus, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamu kreditorių nutarimu paliekama bankroto administratoriaus piktnaudžiavimo kreditorių susirinkimo nutarimo spragomis galimybė.

27.       Apeliaciniam teismui nebuvo pateikta duomenų, jog bankrutavusioje įmonėje yra saugomi ar tvarkomi konfidencialūs, komercinės paslapties požymius atitinkantys duomenys. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartimi BUAB „Tvorų tiekimas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Įmonei įgijus bankrutavusios įmonės statusą, įmonė realiai ūkinės komercinės veiklos nebevykdo. Nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įsiteisėjimo dienos įmonėje atliekami veiksmai, numatyti ĮBĮ 31 ir 32 straipsniuose, susiję su įmonės pabaiga, t. y. turto pardavimu, kreditorių reikalavimu tenkinimu ir kt., siekiant, kad administratorei atlikus visus įstatyme numatytus privalomus veiksmus, būtų galima kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ūkinės veiklos nevykdanti įmonė neturi komercinės paslapties požymių atitinkančios informacijos. Kita vertus, bankroto administratorė tik abstrakčiai, kaip konfidencialią nurodo galimą informacijos rūšį, susijusią su pareiškėjo ir įmonės savininko atžvilgiu pradėtais teisminiais procesais, kurios pateikimas galėtų pakenkti šių teisminių procesų rezultatui. Tačiau, apeliacinio teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjo ir įmonės savininko atžvilgiu pradėti teisminiai procesai dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo ar įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, patvirtina, kad tokio pobūdžio informacija taip pat patenka į informacijos apie įmonės bankroto proceso eigą sritį.

28.       Kreditorių susirinkimas ginčijamu nutarimu su įmonės bankroto procesu nesusijusios informacijos gavimo teisės įgyvendinimą susiejo su sąlyga – informacija suteikiama tik kreditoriui pasirašius konfidencialumo sutartį. Vadinasi, kreditorių naudojimasis gauta informacija yra ribotas, tad darytina išvada, kad šiuo atveju kreditorių susirinkimo numatyta informacijos suteikimo tvarka leidžia kreditoriams gauti įmonės informaciją, siekiant ginti jų kaip kreditorių interesus bankroto byloje, tačiau apriboja jų galimybę gauta informacija laisvai disponuoti, tuo apsaugant bankrutuojančios įmonės interesus. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti apelianto argumentui, jog konfidencialumo sutarties reikalavimas tam tikros rūšies informacijai gali pažeisti įmonės kreditorių teisę gauti informaciją.

29.       Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui (kreditoriaus įgaliotam atstovui, turinčiam aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą socialinių mokslų studijų srities teisės ar ekonomikos studijų krypties išsilavinimą (teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), arba grupės kreditorių įgaliotiems ne daugiau kaip dviem šioje dalyje nurodytą išsilavinimą turintiems atstovams, jeigu kreditoriaus ar grupės kreditorių reikalavimų suma vertine išraiška kartu sudaro ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų visų kreditorių reikalavimų sumos), siekiančiam ginčyti įmonės sudarytus sandorius (actio Pauliana), ketinančiam kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, savomis lėšomis atlikti įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutartimi priimto sprendimo leisti atlikti patikrinimą dienos. Įmonės dokumentų ir kitos informacijos patikrinimas gali būti atliekamas tik su administratoriumi ir kreditorių susirinkimo pirmininku sudarius konfidencialumo sutartį. Sudarius konfidencialumo sutartį administratorius turi leisti kreditoriui administratoriaus darbo valandomis patekti į patalpas, kur saugomi įmonės dokumentai ir kita su tikrinamais sandoriais susijusi informacija, sudaryti sąlygas susipažinti su įmonės dokumentais, reikalingais sandoriams patikrinti, atsakyti į kreditorių ar jų atstovų klausimus, susijusius su patikrintų įmonės dokumentų ar kitos informacijos patikslinimu, ir per įmanomai trumpiausią laiką pateikti jam žinomą papildomą informaciją ir (ar) prašomas dokumentų kopijas (ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalis). Toks teisinis reguliavimas, apeliacinio teismo vertinimu, lemia, kad konfidencialumo sutarties reikalavimas, siekiant tam tikros rūšies informacijos, yra įprastas dalykas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, jog tokio paties turinio sąlygos įtvirtinimas pagal ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą yra griežtesnis nei nustatyta įstatyme, neproporcingas ar perteklinis.

30.       Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, jog kreditorių susirinkime priimtas nutarimas, kiek tai susiję su sąlyga pasirašyti konfidencialumo sutartį, reikalaujant su įmonės bankroto procesu nesusijusios informacijos, nepažeidžia kreditorių teisės į informaciją apie įmonės bankroto proceso eigą (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, pritariama pirmosios instancijos teismo nuostatoms dėl kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto ketvirtuoju darbotvarkės klausimu, teisėtumo.  

31.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

32.       Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                Gintaras Pečiulis