Administracinė byla Nr. eA-164-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00267-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 30.3

(S)

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimų panaikinimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. O3-672 (toliau – ir Nutarimas 1); 2) panaikinti Komisijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. O3-681 (toliau – ir Nutarimas 2).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad Komisija 2015 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. O3-576 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau – Nutarimas Nr. O3-576) konstatavo pareiškėjo įvykdytus pažeidimus vykdant Komisijos reguliuojamą veiklą bei įpareigojo pareiškėją per 5 darbo dienas pašalinti nustatytus pažeidimus, t. y. pateikti Reguliavimo apskaitos sistemos laisvos formos aprašą (toliau – ir RAS aprašas) ir audituotą Metinę atskaitomybę. Komisija Nutarimu 1 konstatavo, esą pareiškėjas pažeidė atitinkamas Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo, Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ (toliau – ir Metodika), Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2014 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 03-140 „Dėl Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), Komisijos 2008 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. O3-80 „Dėl Energetikos įmonių informacijos teikimo taisyklių“ patvirtintų Energetikos, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo įmonių informacijos teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, nes: 1) nepateikė metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus; 2) nepateikė papildytų 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto sąrašų. Dėl konstatuotų pažeidimų Komisija nutarė skirti pareiškėjui 600 000 Eur baudą. Komisija dėl Nutarime 1 nepagrįstai konstatuotų pažeidimų papildomai priėmė Nutarimą 2 dėl padaryto pažeidimo pašalinimo termino nustatymo, kuriuo pareiškėją per 5 darbo dienas įpareigojo pašalinti Nutarime 1 nepagrįstai konstatuotus pažeidimus.

3.       Pareiškėjas pažymėjo, kad pateikė Komisijos prašomus dokumentus ir informaciją nustatytais terminais ir toje apimtyje, kiek to buvo prašoma laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo teigimu, Komisija, reikalaudama iš pareiškėjo pateikti RAS aprašą ir audituotą metinę atskaitomybę iki 2015 m. rugsėjo 30 d., pati per 7 mėnesius nesugebėjo pareiškėjui suteikti metodinės pagalbos, keitė Komisijos priimamus teisės aktus, darančius įtaką RAS aprašo ir Metinės atskaitomybės rengimą bei jos auditavimą. Pareiškėjas dėjo visas pastangas bendradarbiauti su Komisija, informuodavo Komisiją atskirais raštais apie kylančius nesklandumus, pažymėjo, kad metinės atskaitomybės auditas gali trukti 7–8 mėnesius, o reikiami teisės aktai buvo priimti tik 2015 m. gegužės mėn. Be to, tik 2015 m. lapkričio 24 d., t. y. jau po 2015 m. lapkričio 13 d. Reguliuojamos veiklos ar reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo nuostatų pažeidimo protokolo Nr. K3-16 (toliau – ir Protokolas) surašymo, Komisija atsakė į kai kuriuos pareiškėjo teiktus klausimus, tiesiogiai susijusius su RAS aprašo ir metinės atskaitomybės rengimu, pagal naujuosius Metodikos reikalavimus.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimu 1 paskirta 600 000 Eur bauda yra neproporcingai didelė, ši bauda nėra kompensacinio pobūdžio, t. y. ja siekiama vienareikšmiškai nubausti už tariamą teisės aktų pažeidimą. Komisija, skirdama ekonominę sankciją, privalo taikyti baudžiamosioms byloms identišką įrodinėjimo standartą, t. y. teisės pažeidimą tirianti institucija turi būti visiškai įsitikinusi tuo, kad subjektas pažeidimą padarė, o esant bet kokioms abejonėms dėl tam tikrų aplinkybių egzistavimo, jos privalo būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl Komisija kiekvieno atskiro nepagrįstai konstatuoto pažeidimo atveju turėjo nustatyti ir įvertinti reguliuojamos veiklos pažeidimo sudėties elementus taip pat kitus Energetikos įstatymo 36 straipsnyje numatytus sankcijos skyrimui keliamus reikalavimus, o būtent: nustatyti ar pareiškėjas atliko teisei priešingus veiksmus, nustatyti pareiškėjo kaltę, sankcijos skyrimo senaties terminą. Nagrinėjamu atveju, Komisija kiekvieno atskiro pažeidimo sudėties elementų nedetalizavo ir jų neįrodinėjo.

5.       Komisija, įpareigodama pareiškėją iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikti audituotą metinę atskaitomybę, tinkamai neįvertino visų aplinkybių, įskaitant savo nepagrįstą neveikimą bei delsimą priimti reikiamus teisės aktus, pasikeitusio reguliavimo sudėtingumą bei metodinės pagalbos neteikimą pareiškėjui, pirmą kartą taikančiai naująjį reguliavimą. Todėl pati Komisija pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus objektyvumo, proporcingumo, lygiateisiškumo, skaidrumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus ir netinkamai nustatė audituotos Metinės atskaitomybės pateikimo terminą. Tik Komisijai 2015 m. gegužės 7 d. paskelbus Reguliavimo apskaitos atskyrimo ir sąnaudų paskirstymo praktinės rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) galutinę redakciją, jau 2015 m. gegužės 19 d. Lietuvos audito rūmų audito komitetas išleido „Energetikos įmonių reguliuojamos veiklos atskaitomybės ataskaitų audito metodines gaires“ (toliau – ir LAR gairės). Taigi, pareiškėjas realiai negalėjo parengti nei galutinės RAS aprašo, nei metinės atskaitomybės versijos, kol nebuvo išleista galutinė Rekomendacijų redakcija ir LAR gairės, nes nežinojo, kaip ir kokia tiksliai apimtimi reikės naujuosius reguliavimo pakeitimus įgyvendinti. Todėl Metinės atskaitomybės nepateikimas nustatytais terminais yra tiesiogiai ir neatsiejamai susijęs ir su Komisijos netinkamu, nepagrįstu, uždelstu ir metodinės pagalbos teikimu.

6.       Komisija neįrodė savo teisės iš pareiškėjo reikalauti audituotos Metinės atskaitomybės iki 2015 m. rugsėjo 30 d. ir pareiškėjo pareigos ją pateikti nurodytu terminu. Dokumentų pateikimo termino praleidimas atsirado ne dėl pareiškėjo kaltės, t. y. tyčios ar neatsargumo, bet iš esmės dėl Komisijos neteisėtų veiksmų ir kitų aplinkybių sutapimo. Priežastinis ryšys tarp pareiškėjo veiksmų ir sukeltų padarinių (termino praleidimo) ir kaltė (pareiškėjo tyčiniai ar neatsargūs veiksmai) nėra ir negali būti nustatyti, todėl, Nutarimo 1 dalis dėl audituotos Metinės atskaitomybės nepateikimo nustatytais terminais, turi būti panaikinta.

7.       Komisijos nustatytas 5 dienų terminas pažeidimui pašalinti yra neprotingas. Komisija suteikė pareiškėjui terminą pažeidimui pašalinti nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2015 m. lapkričio 6 d. Kadangi pareiškėjas nepašalino pažeidimo, Komisija 2015 m. lapkričio 13 d. surašė Protokolą, o 2015 m. gruodžio 22 d. – Nutarimą 1, kurio pagrindu skyrė 600 000 Eur baudą. Komisija, skirdama 5 darbo dienų terminą pažeidimui pašalinti nei Nutarime Nr. O3-576 dėl pažeidimo, Nutarime 1 jokiomis aplinkybėmis ar argumentais nepagrindė, kodėl būtent 5 darbo dienų terminas yra protingas. Be to, per tokį terminą neįmanoma parengti metinės atskaitomybės, ji rengiama apie 7–8 mėnesius. Nutarimas Nr. O3-576 dėl pažeidimo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl Komisija neturėjo pagrįsto pagrindo priimti Nutarimo 1 ir skirti ekonominę sankciją, kol nėra galutinai atsakyta į klausimus, ar Komisija pagrįstai ir teisėtai reikalavo audituotos metinės atskaitomybės pateikimo.

8.       Komisija nepagrįstai iš pareiškėjo reikalavo teisės aktais nenumatytos kaupti informacijos ir dokumentų. Komisija Nutarimu įpareigojo pareiškėją pateikti Komisijai 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų likučių sąrašą, nurodant informaciją pagal Komisijos sudarytas ir pridėtas specialiai šiam atvejui parengtas lenteles, kurių rengimo nenumato jokie teisės aktai. Pareiškėjas teigė, kad negalima (draudžiama) iš ūkio subjektų reikalauti teisės aktais neprivalomos rengti informacijos ar įpareigoti rengti teisės aktuose nenumatytus dokumentus ar informacijos rinkmenas, todėl Komisija viršijo jai suteiktus įgaliojimus, reikalaudama iš pareiškėjo užpildyti prašomą informaciją, kurių rengimo pateiktu formatu ar pjūviu nenumatė jokie teisės aktai.

9.       Komisija netinkamai įvertino su tariamu pareiškėjo pažeidimu susijusias pasekmes: Komisija neteisėtai sulygino vartotojų interesus su valstybės viešuoju interesu. Neigiamų pasekmių šiame etape nėra konstatuota ir Nutarimas 1 priimtas pareiškėjo patikrinimo eigoje, t. y. nesant konstatuotų kokių nors Energetikos įstatyme ir kituose pareiškėjo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų reguliuojamos veiklos pažeidimų, todėl neaišku, kodėl Komisija skyrė ekonominę sankciją, o ne, pavyzdžiui, įspėjimą.

10.       Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11.       Atsakovas paaiškino, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nustato Komisijos teisę gauti informaciją iš energetikos įmonių, kuri yra reikalinga Komisijos funkcijoms vykdyti, o energetikos įmonėms – pareigą skelbti teisės aktuose nurodytą informaciją, taip pat teikti visus patikrinimui atlikti būtinus dokumentus, elektroniniu būdu tvarkomus duomenis bei kitą informaciją. Komisija patvirtino naują Metodikos redakciją, kuri įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., pagal Metodikos naujos redakcijos 47 punktą, ūkio subjektas, pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (finansiniams metams), ne vėliau kaip iki kito ataskaitinio laikotarpio penkto mėnesio pirmos dienos, parengia ir pateikia reguliuojančiajai institucijai metinę atskaitomybę, kuri turi būti pakankamai išsami. Taigi nutarimo įsigaliojimo dieną vykdantys veiklą ūkio subjektai privalėjo iki Metodikos įsigaliojimo dienos (t. y. iki 2013 m. gruodžio 31 d.1) pateikti RAS aprašą. Vėliau RAS aprašo pateikimo terminas atidėtas iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.. Aplinkybė, kad Komisija, matydama, jog ūkio subjektams kyla neaiškumų, parengė Rekomendacijas, nereiškia, kad iki jų parengimo ūkio subjektai neturėjo pareigos ar objektyviai negalėjo parengti metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus. Komisija iš karto neinicijavo sankcijų skyrimo procedūros pareiškėjui ir suteikė adekvačius terminus minėtiems dokumentams pateikti. Komisijos įsitikinimu, pareiškėjas turėjo daugiau laiko nei buvo būtina Komisijai pateikti minėtus dokumentus. Nei vienas iš pareiškėjo nurodytų teisės aktų pakeitimų neturėjo jokios įtakos metinės atskaitomybės už 2014 metų rengimui ir dėl šių teisės aktų pareiškėjas neturėjo jos atnaujinti ir (ar) peržiūrėti.

12.       Dėl sumažintų pastovių gamybos sąnaudų dėl naujų nepriklausomų šilumos gamintojų atsiradimo atsakovas pažymėjo, kad būtinosios sąnaudos, įskaičiuotinos į šilumos kainą, negali būti didesnės nei reikia užtikrinti 130 proc. atskirų centralizuoto šilumos tiekimo sistemų poreikio, išskyrus atvejus, kai toks ribojimas neužtikrintų būtinųjų sąnaudų saugiam ir patikimam šilumos tiekimui. Atsakovas nurodė, jog toks reglamentavimas Metodikoje įtvirtintas siekiant užtikrinti vieną iš Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tikslų – mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams.

13.       Atsakovo nuomone, pareiškėjo keliami samprotavimai dėl kitų energetikos įmonių pareigos teikti informaciją ir teiktinos informacijos nepateikimo visiškai neturi jokio ryšio su Nutarimo 1 priėmimu ir nagrinėjama administracine byla. Pareiškėjas turi pareigą vykdyti teisės aktuose numatytus reikalavimus ir įpareigojimus nepriklausomai nuo to, ar kiti ūkio subjektai laikosi jiems nustatytų reikalavimų. Sankcijos skyrimo procedūra yra inicijuojama ir vykdoma konkretaus ūkio subjekto, kuris galimai padarė reguliuojamos veiklos pažeidimą, atžvilgiu. Atitinkamai kitų ūkio subjektų atlikti veiksmai Komisijai sprendžiant sankcijos skyrimo klausimą konkrečiam ūkio subjektui nėra ir negali būti vertinami. Kiekvienos teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdančios įmonės veiksmus Komisija vertina atskirai ir, esant teisiniam pagrindui, atlieka atitinkamus teisės aktais nustatytus veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka.

14.       Komisija nesutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais teiginiais, kad Komisija laiku neteikė išsamios metodinės pagalbos ūkio subjektams dėl įvesto naujo reguliavimo taikymo, nebuvo pasirengusi reguliacinių naujovių diegimui, o tinkamos metodinės pagalbos neteikimas pažeidė objektyvumo, skaidrumo, proporcingumo, lygiateisiškumo ir atsakomybės už priimtus sprendimus principus. Komisija, atsižvelgdama į rinkos dalyvių pastabas parengė ir teikė viešajai konsultacijai Rekomendacijų projektą bei modelio projektą, kurie vėliau buvo paskelbti, taip pat pavyzdinį RAS aprašą. Komisija organizavo specialius mokymus, organizavo susitikimą su šilumos tiekėjų atstovais, tarp kurių buvo ir pareiškėjo atstovė – finansų kontrolierė. Komisija teigė, kad ji teikė visokeriopą metodinę pagalbą ir konsultacijas pareiškėjui dėl naujo teisinio reguliavimo taikymo, o pareiškėjas negali pagrįsti teisės aktuose nustatytų reikalavimų nevykdymo nuolat kylančiais vis naujais klausimais. Teisės aktuose nustatyti reikalavimai privalo būti vykdomi laiku ir nustatytais terminais, o neaiškumai turi būti išsiaiškinami iki nustatytų terminų pabaigos.

15.       Komisija teigė, kad, atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūrą, vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūros principais. Pareiškėjas apie būsimą patikrinimą žinojo, todėl Komisija laikėsi VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto planavimo principo ir 4 punkte įtvirtinto viešumo principo. Komisija vadovavosi metodinės pagalbos teikimo principu ir išsamiai atsakė į pareiškėjui iškilusius klausimus. Komisija vadovavosi minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principu ir būtent todėl pasitelkė auditoriaus paslaugas. Pareiškėjui ir Komisijai bendradarbiaujant su auditoriumi buvo siekta užtikrinti, kad pareiškėjas patirtų kuo mažiau nepatogumų, neprivalėtų visų dokumentų pristatyti Komisijai. Pareiškėjas nėra pateikęs, o Komisija nėra gavusi jokių pareiškėjo paaiškinimų, jog pareiškėjo vadybinis pajėgumas nėra pakankamas, todėl Komisija preziumavo, jog pareiškėjas turi pakankamus vadybinius pajėgumus bendrauti su Komisija, laiku vykdyti jos reikalavimus, teikti prašomą informaciją, kiek tai numato teisės aktai ir vykdyti kitas tokiems ūkio subjektams teisės aktuose nustatytas pareigas.

16.       Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra pasimetęs savo argumentuose dėl termino metinei atskaitomybei su audito išvada už 2014 metus pateikti skaičiavimo. Metinės atskaitomybės pateikimo terminas yra įtvirtintas Metodikoje, kurios rengimas ir priėmimas yra priskirtas išimtinai Komisijos kompetencijai. Atsižvelgusi į tai, jog metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus pateikimas buvo ne kartą pratęstas paties pareiškėjo prašymų pagrindu, Komisija nustatė galutinį terminą nurodytai informacijai pateikti iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Tiek Nutarime 1, tiek pareiškėjui pateiktuose Komisijos raštuose, buvo akcentuota, jog šiuo metu yra atliekamas pareiškėjo patikrinimas ir šie dokumentai yra būti patikrinimo tikslams pasiekti, todėl minėto termino nustatymas yra pagrįstas, o priežastys, lėmusios tokio termino nustatymą, pareiškėjui buvo ir yra puikiai žinomos.

17.       Komisija pabrėžė, kad Šilumos ūkio įstatyme įtvirtintas šilumos tiekimo vartotojams mažiausiomis sąnaudomis principas, todėl pareiškėjas turi pagrįsti, kad laikosi šio principo. Ūkio subjektas, teikdamas reguliuojamų kainų projektus, reguliuojančiajai institucijai turi pateikti išsamią informaciją, reikalingą ir pakankamą įsitikinti sąnaudų pagrįstumu ir būtinumu. Jeigu ūkio subjektas nepateikia reikiamos informacijos ir neįrodo sąnaudų pagrįstumo, laikoma, kad sąnaudos yra nepagrįstos, tuo tarpu nepagrįstos sąnaudos neįtraukiamos nustatant reguliuojamas kainas. Pareiškėjo pateiktoje informacijoje nėra nurodyto sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo pagal Komisijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. R2-(Š)-2740 nurodytas reguliuojamų veiklų ataskaitas. Iš pateiktos informacijos Komisija negali daryti jokių reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumo vertinimų. Atsižvelgus į tai, kad Komisijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. R2-(Š)-2740 rašto punktuose nurodytos informacijos pareiškėjas nurodytais terminais nepateikė, Komisija, įvertinusi, jog tai pakartotinis prašymas, taip pat tai, kad papildomas 10 darbo dienų terminas informacijai pateikti ribotų patikrinimo tikslų įgyvendinimą laiku, 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. R2-(Š)-3078 raštu nurodė per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti Komisijai informaciją už kiekvienus tikrinamojo laikotarpio metus (2012, 2013 ir 2014 metus) pagal pridedamas lenteles. Atsakovas teigė, kad informacijos teikimas lentelių būdu užtikrina VAĮ 362 straipsnyje įtvirtintų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo realizavimą, nes leidžia duomenis pateikti koncentruotai, efektyviai ir greitai. Aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka pildyti lentelių, neatleidžia jo nuo pareigos teikti Komisijai reguliuojamos veiklos sąnaudas pagrindžiančia informaciją kitokia savo paties turima forma. Komisija papildomai pastebėjo, kad pareiškėjo teikiami duomenys dėl tapačių pajamų ar sąnaudų yra skirtingi ir prieštaringi, tai paneigia pareiškėjo argumentą, kad Komisija nevertino jos teikiamos informacijos, priešingai – Komisija detaliai ir išsamiai įvertino pareiškėjo teikiamą informaciją, ir naudojo adekvačius administracinės priežiūros metodus, siekdama nustatyti objektyvią tiesą.

18.       Komisija pažymėjo, kad Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto dispozicijoje kaltės forma nėra tiesiogiai nustatyta, todėl atsakomybė už viešai privalomos skelbti informacijos apie energetikos įmonės reguliuojamąją veiklą nepaskelbimą, už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą, jeigu šie pažeidimai per Komisijos nustatytą protingą laikotarpį, bet ne ilgesnį kaip du mėnesiai, nebuvo pašalinti, atsiranda tiek dėl tyčia, tiek dėl neatsargumo padarytos veikos. Komisija paaiškino, kad nauja Metodikos redakcija įsigaliojo nuo 2014 m. sausio 1 d., kurioje jau buvo įtvirtinta pareiga teikti RAS aprašą ir įtvirtinti reikalavimai metinės atskaitomybės su audito išvada teikimui, todėl jau nuo 2013 m. vasario 28 d. pareiškėjas turėjo galimybę konsultuotis su Komisija dėl naujų reikalavimų ir kylančių neaiškumų. Aplinkybės, jog pareiškėjas nesuvokė, netinkamai ar nevisiškai suvokė minėtų teisės aktų nuostatas, nuolat jas įvairiai interpretavo ir atitinkamai prašė Komisijos paaiškinimų, be pagrindo laukė kol Komisija patvirtins papildomus dokumentus, negali būti vertinamos kaip aplinkybės paneigiančios pareiškėjo kaltę. Priešingai, šios objektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas neveikė pakankamai rūpestingai, kad įgyvendintų teisės aktų reikalavimus, todėl šių aplinkybių pagrindu pareiškėjas negali būti atleidžiama nuo atsakomybės ir atitinkamos sankcijos jos atžvilgiu taikymo. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis neturėjo realių galimybių pateikti Komisijai teisės aktuose įtvirtintą ir Komisijos reikalaujamą informaciją.

19.       Atsakovas teigė, kad Nutarimo Nr. 03-576 3 punkte 5 darbo dienų terminas nustatytas, įvertinus tai, jog Komisija jau ne kartą buvo pratęsusi pareiškėjo teiktinos informacijos ir duomenų teikimo terminus. Komisija akcentavo aplinkybę, kad pareiškėjo patikrinimas turėjo būti užbaigtas iki 2015 m. gruodžio 31 d., todėl Komisija negalėjo nustatyti ilgesnio nei 5 darbo dienų termino, kas dar labiau užvilkintų pareiškėjo teikiamos informacijos ir duomenų pateikimo trukmę. Patikrinimo užbaigimas svarbus tuo, jog patikrinimo rezultatai turėjo būti įvertinti Komisijai skaičiuojant pareiškėjo šilumos bazinės kainos dedamąsias naujam laikotarpiui nuo 2016 metų, kuris nustatomas ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Tuo tarpu pareiškėjui nepateikus metinės atskaitomybės už 2014 metus, 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių išskaidymo bei 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto vienetų vertės išskaidymo, Komisija neturi objektyvios, patikimos, faktiniais duomenimis pagrįstos ir Komisijos detalaus tyrimo metu įvertintos bei patikrintos informacijos, kuri sudarytų galimybę nustatyti pareiškėjo šilumos bazinės kainos dedamąsias. Dėl šios priežasties pareiškėjo teiginiai, kad Komisija neteisėtai ir nepagrįstai vartotojų interesus nustatant šilumos bazines kainas prilygino viešajam interesui, turėtų būti atmesti kaip neatitinkantys nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų, nei teismų jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų.

20.       Komisija pažymėjo, kad priežiūros tikslų kitu būdu, nei taikant kraštutines poveikio priemones, pareiškėjo atžvilgiu šiuo atveju negalima pasiekti. Vienas iš baudos už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą Komisijai tikslų yra atgrasymas nuo tokio pažeidimo darymo. Šiuo atveju neskyrus baudos, nebūtų užtikrinti teisinės atsakomybės tikslai, tuo nesukuriant paskatų ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų, numatančių pareigą teikti teisės aktuose nustatytą informaciją Komisijai. Komisija, kaip reikšmingas aplinkybes baudos dydžiui apskaičiuoti, vertino pažeidimo pavojingumą, trukmę, sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kiekvienos iš minėtų aplinkybių vertinimas ir jų įtaka sankcijos dydžiui apskaičiuoti yra suteikta išimtinai Komisijos diskrecijai. Nutarimu 1 konstatuotas pareiškėjo pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, už kurį Komisija būtų galėjusi skirti įspėjimą.

 

 

II.

 

21.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą tenkino iš dalies – pakeitė Nutarimo 1 dalį, sumažindamas paskirtąją baudą iki 181 887,05 Eur, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

22.       Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

22.1.                      Komisijos pirmininkas 2014 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. O1-84 patvirtino Komisijos energetikos įmonių reguliuojamos veiklos patikrinimų 2015 metais planą, pagal kurį UAB „Vilniaus energija“ numatytas patikrinimo laikas buvo nuo 2015 m. kovo 2 d. iki 2015 m. birželio 7 d., tikslas – įvertinti 2012–2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis, pagrįstumą.

22.2.                      Komisijos pirmininko 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. O1-11 pareiškėjo patikrinimo terminas buvo pakeistas ir nustatytas nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 31 d. Komisijos pirmininko 2015 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. O1-66 buvo sudaryta Komisijos tikrinimo komisija, įsakyme nurodytas preliminarus dokumentų, kuriuos pareiškėjas privalo pateikti tikrinimo komisijai, sąrašas.

22.3.                      Komisija 2015 m. liepos 29 d. raštu Nr. R2-(Š)-2487 pareiškėją informavo, kad patikrinimui pasitelks UAB „BDO auditas ir apskaita“, kuris atliks pareiškėjo auditą, paprašė iki 2015 m. rugpjūčio 12 d. pateikti UAB „BDO auditas ir apskaita“ 2015 m. liepos 17 d. rašte Nr. 2015/SK/0663 ir 2015 m. liepos 29 d. Komisijos pirmininko įsakyme Nr. O1-66 nurodytą informaciją (po konfidencialumo sutarties pasirašymo).

22.4.                      Konfidenciali sutartis tarp pareiškėjo ir UAB „BDO auditas ir apskaita“ pasirašyta nebuvo, todėl atsakovas 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. R2-(Š)-2740 pareiškėją informavo, kad Komisijai teikiama informacija skaidoma į 4 etapus, bus teikiama tiesiai Komisijai. Šiuo raštu Komisija nurodė pareiškėjui per 10 darbo dienų nuo rašto gavimo pateikti I etapo nurodytą informaciją už 2012–2014 m.

22.5.                      Komisija 2015 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. R2-(Š)-2794 reikalavo pareiškėjo per 10 darbo dienų pateikti II-ojo etapo informaciją, 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. R2-(Š)-2831 reikalavo per 10 darbo dienų pateikti III-ojo etapo informaciją, 2015 m. rugsėjo 9 d. raštu Nr. R2-(Š)-2847 reikalavo per 10 darbo dienų pateikti IV-ojo etapo informaciją.

22.6.                      Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. 013-01-18477 informavo, kad teikia Komisijos rašte nurodytą I etapo informaciją turima forma bei papildomus paaiškinimus dėl prašomų duomenų. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 008-10-19276 informavo, kad teikia Komisijos rašte nurodytą II etapo informaciją turima forma bei papildomus paaiškinimus dėl prašomų duomenų. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 30 d. raštu Nr. 008-10-19870 informavo, kad teikia Komisijos rašte nurodytą III etapo informaciją turima forma bei papildomus paaiškinimus dėl prašomų duomenų.

22.7.                      Komisija, nustačiusi, kad pareiškėjas nepateikė visos prašytos informacijos, 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. R2-(Š)-3078 nustatė papildomą terminą informacijai pateikti, reikalavo per 5 darbo dienas nuo rašto gavimo dienos pateikti Komisijai informaciją už kiekvienus tikrinamojo laikotarpio metus (2012, 2013 ir 2014 metus) pagal pridedamas lenteles. Taip pat papildyti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 008-10-19276 pateiktą informaciją apie bendrovės nuomojamą ir nuosavą ilgalaikį turtą. Taip pat kartu su šiuo raštu pareiškėjui išsiuntė Komisijos pirmininko 2015 m. rugsėjo 16 d. įsakymą Nr. O1-94, kuriuo pasitelkė šešis UAB „BDO apskaita ir auditas“ ir du Ryšių reguliavimo tarnybos specialistus patikrinimui atlikti.

22.8.                      Pareiškėjas 2015 m. spalio 8 d. raštu Nr. 008-10-20893 informavo, kad teikia Komisijos rašte nurodytą informaciją turima forma bei papildomus paaiškinimus dėl prašomų IV etapo duomenų.

22.9.                      Pareiškėjas Komisijos raštu Nr. R2-(T)-3281, Komisijos Teisės skyriaus pažyma Nr. 05-369 ir nutarimo projektu buvo informuota apie Komisijos 2015 m. spalio 29 d. posėdį, kurio metu bus svarstomas klausimas dėl pareiškėjo pažeidimų vykdant Komisijos reguliuojamą veiklą.

22.10.                      Komisija 2015 m. spalio 30 d. priėmė Nutarimą Nr. O3-576, kuriame nutarė, kad: 1) pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalį, 25 straipsnio 1 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą, Metodikos 45, 47, 50 punktus bei Taisyklių 26.7.1 papunktį, Komisijos 2013 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. O3-73 2.8 papunktį, t. y. nepateikė pareiškėjo metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus ir RAS aprašo minėtuose teisės aktuose ir Komisijos raštuose nustatytais terminais (1 p.); 2) pareiškėjas pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 7 punktą ir Aprašo 31.3 bei 36.3 papunkčius, t. y. nepateikė Komisijos prašomos informacijos ir dokumentų nurodytais terminais: nepateikė 2015 m. spalio 1 d. Komisijos rašte Nr. R2-(S)-3078 išvardintos informacijos, t. y. 2013 m. ir 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių sąrašų nurodant nustatytus duomenis.

22.11.                      Per Nutarimu Nr. O3-576 nustatytą 5 darbo dienų terminą pareiškėjas Komisijai pateikė dalį informacijos: Nutarimo 1 punkte numatytą RAS aprašą bei dalį Nutarimo 1 2.1 papunktyje nurodytos informacijos – pareiškėjo 2013 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimą skundžiamame nutarime nurodytoms ataskaitoms.

22.12.                      Komisija Protokolu konstatavo, kad pareiškėjas projekto surašymo dienai nėra pateikęs metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus ir 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių sąrašų.

22.13.                      Pareiškėjas 2015 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į atsakovą raštu, prašydamas nepritarti protokolui, o pagal Komisijos 2014 m. vasario 10 d. nutarimas Nr. O3-44 „Dėl Sankcijų skyrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Sankcijų skyrimo taisyklės)14.2 punktą, klausimo dėl sankcijos skyrimo nagrinėjimą nutraukti nesant pažeidimo ar įstatyminio pagrindo skirti baudą.

22.14.                      Komisija Nutarimu 1 paskyrė UAB „Vilniaus energija“ 600 000 Eur baudą ir įpareigojo šią baudą sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo Nutarimo 1 įsigaliojimo dienos.

23.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nutarimo 1 bei Nutarimo Nr. O3-681, kuriais pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“ paskirta 600 000 Eur bauda ir pareiškėjas įpareigotas per 5 darbo dienas pašalinti Nutarime konstatuotus pažeidimus.

24.       Teismas, įvertinęs nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (Energetikos įstatymo 8 str. 9 d. 7 p., 16 str. 8 d., 19 str. 2 d.. 25 str. 1 d.; Šilumos ūkio įstatymo 1 str. 2 d. 1 p.; Metodikos 47 p., 48 p., 50 p., 52 p.; Taisyklių 26.7.1 p.; Aprašo 36.3 p.; VAĮ 366 str. 1 d.), taip pat byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad terminas metinei atskaitomybei pateikti už 2014 m. buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių ar pačios Komisijos veiksmų. Teismas paaiškino, kad Komisija net tris kartus pratęsė pareiškėjui terminą 2014 m. metinės finansinės atskaitomybės dokumentams pateikti: pirmiausia pareiškėjui nustatytas dokumentų pateikimo terminas iki 2015 m. gegužės 1 d., o 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. R2-(S)-2025 Komisija pareikalavo pateikti metinę įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 19 d., tuo tarpu 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. R2-(Š)-2977 Komisija įpareigojo pareiškėją įmonės finansinę atskaitomybę su audito išvada pateikti ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. Vis tik, net ir per pastarąjį Komisijos nustatytą terminą pareiškėjas metinės finansinės atskaitomybės nepateikė. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas praleido ne tik Komisijos nustatytus dokumentų pateikimo terminus, bet ir savo paties prašymuose nurodytus terminus, todėl teigti, kad pareiškėjas laiku negalėjo pateikti metinės atskaitomybės išimtinai dėl Komisijos veiksmų šiuo atveju nėra pagrindo, nes pats pareiškėjas buvo nustatęs terminus nurodytiems veiksmams atlikti.

25.       Teismas taip pat nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis negalėjo pateikti metinės finansinės atskaitomybės, kol Komisija nepaskelbė Rekomendacijų, detalizuojančių Metodikos nuostatas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ūkio subjektų pareiga atsakovui teikti metinę atskaitomybę, kaip tai numatyta Metodikos 47 punkte, kilo nuo 2014 m. sausio 1 d., Komisijos
2013 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. O3-73 patvirtinus naują Metodikos redakciją. Tuo tarpu Komisija, atsižvelgdama į rinkos dalyvių pastabas dėl 2014 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios naujos redakcijos Metodikos praktinio taikymo sudėtingumo, parengė Rekomendacijas, kurios paskelbtos 2015 m. gegužės 7 d. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai nenustato Komisijos, kaip reguliuojančios institucijos, pareigos rengti Rekomendacijas, todėl tokius Komisijos veiksmus teismas vertino kaip metodinę savanorišką pagalbą ūkio subjektams, siekiant padėti rengti nurodytus dokumentus. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Komisija Rekomendacijas paskelbė 2015 m. gegužės 7 d., nereiškia, kad iki šio laiko ūkio subjektai apskritai negalėjo patys parengti metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas metinės atskaitomybės nepateikė ir po Rekomendacijų paskelbimo – nors pareiškėjas teigė, kad pateikė dokumentus per trumpiausią įmanomą laiką, nes parengti metinę atskaitomybę su audito išvada užtrunka 7–8 mėnesius, todėl šie dokumentai pateikti tik 2016 m. sausio 7 d., teismas taip pat akcentavo, kad ūkio subjektų pareiga Komisijai teikti metinę atskaitomybę, kaip tai numatyta Metodikos 47 punkte, kilo nuo 2014 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjas, būdamas verslininku, kuriam taikomi itin aukšti atidumo, rūpestingumo standartai, privalėjo rūpestingai ir atidžiai sekti teisės aktų pasikeitimus bei jais nustatytas pareigas jai ir imtis atitinkamų priemonių, kad įtvirtintos pareigos būtų įgyvendintos laiku. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėjas teigė, jog neturėjo galimybės pateikti finansinės atskaitomybės kol nebuvo parengta Rekomendacijų su konkrečiais jam nustatytais reikalavimais, teismas tokius argumentus vertino kaip pasirinktą gynimosi taktiką, siekiant pagerinti situaciją savo naudai, nes pareiškėjas, būdamas energetikos įmone, nuo pat 2014 m. sausio 1 d., galėjo imtis aktyvių veiksmų, siekiant parengti prašomus jai teikti privalomus dokumentus. Be to, Metodikos 47.1–47.21 papunkčiuose nurodyti elementai, sudarantys ūkio subjekto metinę atskaitomybę. Teismas konstatavo, kad objektyvių kliūčių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų parengti metinės atskaitomybės pagal Metodikoje nurodytus kriterijus, pareiškėjas neįrodė.

26.       Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat nustatė, jog pareiškėjo pateiktoje informacijoje (2015 m. rugsėjo 10 d. Nr. 013-01-18477) nebuvo nurodyta sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo pagal Komisijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr. R2-(Š)-2740 nurodytas reguliuojamų veiklų ataskaitas. 2015 m. spalio 1 d. rašte Nr. R2-(Š)-3078 nurodė pateikti Komisijai informaciją už 2012, 2013 ir 2014 metus pagal pridedamas lenteles per 5 darbo dienas nuo šio rašto gavimo dienos. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Komisija reikalavo pateikti sudėtingas, didelės apimties lenteles per 5 darbo dienas, todėl reikalavo pareiškėjo pateikti informacijos rinkmenas ir dokumentus, nenumatytus teisės aktuose. Vertindamas prašomų pateikti 2012, 2013, 2014 m. nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto sąrašo bei Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų likučių sąrašo formą bei terminus, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas neteisingai nurodė, kad jo nurodytai informacijai pateikti iš viso buvo skirtas tik 5 dienų terminas. Teismas pažymėjo, kad pirmiausia Komisija 2015 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. R2-(Š)-2740 kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti informaciją per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos. Pareiškėjui prašomos informacijos per nurodytą terminą nepateikus, t. y. nesant pateiktų sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių priskyrimo pagal Komisijos 2015 m. rugpjūčio 27 d. rašte nurodytas ataskaitas, Komisija 2015 m. spalio 1 d. raštu nustatė papildomą 5 darbo dienų nuo rašto gavimo dienos terminą pareiškėjui nurodytai informacijai pateikti pagal pridedamas lenteles. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjui iš viso buvo nustatytas ilgesnis nei 5 darbo dienų terminas, tačiau per nustatytą terminą pareiškėjas prašomos informacijos visa apimtimi nepateikė.

27.       Teismas pabrėžė, kad Komisijos prašomos informacijos pobūdis bei būdas šią informaciją patiekti neprieštaravo teisės aktų reikalavimams. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir VAĮ 362 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas nurodė, kad prašymą teikti informaciją lentelėse Komisija pateikė tik po to, kai pareiškėjas kitais būdais visos prašytos informacijos nepateikė, todėl vertino, kad toks prašymas buvo proporcingas siekiamam tikslui gauti informaciją įgyvendinti. Pareiškėjas neginčijo savo administracinių gebėjimų tokius veiksmus atlikti, tačiau atsisakė įforminti prašomus pateikti duomenis lentelėse. Teismas vertino, kad prašymas pateikti susistemintą informaciją lentelėse neturėtų būti suprantamas kaip perteklinis, be pagrindo apsunkinantis pareiškėją ar pažeidžiantis VAĮ 366 straipsnio 1 dalies nuostatas. Informacijos susisteminimas atitinkama priežiūros institucijos prašoma forma, nelaikytinas pertekliniu reikalavimu, nes toks būdas leidžia pateikti duomenis koncentruotai ir sistemiškai. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nepateikė Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių už 2014 metus ne tik lentelių forma, tačiau ir bet kokiu kitu jai tinkamu būdu. Teismas, vertindamas prašytos informacijos teisinį pagrindą, nustatė, kad teisinis pagrindas nurodytai informacijai gauti numatytas Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje ir Tvarkos aprašo 44.3 papunktyje, pagal kurį tikrinama įmonė privalo pateikti visą su patikrinimo tikslais susijusią ir patikrinimui atlikti būtiną ir reikalingą informaciją, duomenis ir dokumentus. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog Komisija pagrįstai Nutarimu konstatavo UAB „Vilniaus energija“ padarytus pažeidimus laiku nepateikus informacijos už 2014 m.

28.       Vertindamas Nutarimu paskirtos baudos dydžio pagrįstumą, teismas apžvelgęs teisinį reguliavimą (Energetikos įstatymo 36 str. 1 d. 1 p., 7–11 d.,) ir byloje nustatytas faktines aplinkybes (UAB „Vilniaus energija“ veiklos pajamos 2014 m. sudarė 181 887 051 Eur), nurodė, kad pareiškėjui galėjo būti skirta bauda nuo minimalios 289 Eur iki maksimalios 909 435 Eur. Komisija įvertinusi pareiškėjo veiksmus, t. y. dalinį nutarime dėl pažeidimo nurodytos informacijos pateikimą, vertino juos kaip atsakomybę lengvinančius ir paskyrė pareiškėjui bendrą 600 000 Eur baudą. Komisija atsakomybę sunkinančios aplinkybėmis laikė pažeidimo pavojingumą, trukmę bei dėl jo kilusias pasekmes.

29.       Teismas, įvertinęs pareiškėjo pažeidimo padarymo aplinkybes bei nurodytas teisės aktų nuostatas teigia, kad pareiškėjo atlikti veiksmai buvo tinkamai pripažinti jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, tačiau pareiškėjui paskirtos baudos dydis šiuo atveju yra neproporcingas ir neadekvatus padarytam pažeidimui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas užpildė Komisijos prašytas pateikti lenteles už 2012 ir 2013 metus, o už 2014 metus lentelę kartu su metine atskaitomybe pateikė 2016 m. sausio 8 d. Tačiau, kaip nustatyta anksčiau, pareiškėjas pažeidė terminus Komisijos prašomai informacijai pateikti ir šiuos terminus Komisijai pratęsus, vis tik reikalaujamos informacijos nustatytais terminais nepateikė. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, teismas nustatė, kad pareiškėjas bendradarbiavo su Komisija, nepaisant to, Komisijos nurodymų pateikti prašomą informaciją laiku nevykdė. Vertinant dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo kilusias pasekmes nustatyta, kad pareiškėjo patikrinimas turėjo būti užbaigtas iki 2015 m. gruodžio 31 d. Šiuo atveju patikrinimo pabaiga svarbi tuo aspektu, jog patikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir rezultatai turėjo būti vertinami Komisijai skaičiuojant pareiškėjo šilumos bazinės kainos dedamąsias naujam laikotarpiui nuo 2016 m. Taigi pareiškėjui laiku nepateikus patikrinimui būtinų dokumentų, patikrinimas negalėjo būti užbaigtas laiku, kas sudarė kliūtis Komisijai pareiškėjo šilumos bazinės kainos dedamąsias naujam baziniam 3-5 metų reguliavimo laikotarpiui. Tačiau teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju tiesioginė žala vartotojams nenustatyta. Vertinant pažeidimo trukmę nustatyta, kad galutinis terminas pareiškėjui pateikti metinę atskaitomybę buvo 2015 m. rugsėjo 30 d., tačiau iki ginčijamo nutarimo dienos šie dokumentai pateikti nebuvo. Taip pat galutinis terminas pateikti informaciją už kiekvienus tikrinamojo laikotarpio metus pagal pridedamas lenteles buvo 2015 m. spalio 8 d., tačiau iki ginčijamo nutarimo tokie duomenys už 2014 m. pateikti taip pat nebuvo. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų Komisijos nurodymams įgyvendinti, tačiau nustatytais terminais to nepadarė, tai nulėmė aplinkybę, kad Komisija negalėjo laiku užbaigti pareiškėjo patikrinimo ir nustatyti 2016 m. šilumos bazinės kainos dedamųjų. Nustatęs aktyvius pareiškėjo veiksmus, taip pat tai, kad dalį prašytos informacijos pareiškėjas Komisijai pateikė, teismas tai vertino kaip atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, kurių pagrindu pareiškėjui paskirta bauda turėtų būti mažinama. Teismas pažymėjo, kad, nustačius lengvinančias aplinkybes baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo. Nustatyta, kad šiuo atveju minimali pareiškėjui skirta bauda galėjo būti nuo 289 Eur, o maksimali 909 435 Eur, taigi baudos vidurkis – 454 862 Eur. Teismas, išanalizavęs Energetikos įstatymo teisinį reguliavimą, taip pat pareiškėjo pozityvius veiksmus šalinant teisės akto pažeidimus, teisingumo ir proporcingumo principus, konstatavo, jog Nutarimas 1 yra pagrįstas, tačiau juo paskirta 600 000 Eur dydžio bauda yra neadekvati padarytam pažeidimui. Komisija atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nurodė pažeidimo pavojingumą, trukmę bei dėl jo kilusias pasekmes. Teismas pabrėžė, kad atsakovas šių aplinkybių niekaip nekonkretizavo, detaliau jų neišdėstė, teismas šią aplinkybę vertino kaip Nutarimo 1 trūkumą, kuris apsunkino galimybę pareiškėjui gintis dėl nurodytų aplinkybių.

30.       Įvertinęs visas aplinkybes, teismas šią pareiškėjo skundo dalį tenkino iš dalies ir pakeitė Nutarimo 1 dalį, Nutarimu 1 paskirtąją baudą sumažinęs iki 0,1 procento pareiškėjo metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, t. y. iki 181 887,05 Eur. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pažeidimas neįvykdytas atsitiktinai, pareiškėjo veiksmai siekiant pašalinti padarytą pažeidimą taip pat nebuvo pakankami, pareiškėjas praleido ne tik Komisijos, bet ir paties nurodytus terminus privalomai informacijai pateikti. Teismas vertino, kad toks baudos dydis tikslingas siekiant teigiamai paveikti tolimesnius priežiūros institucijos veiksmus siekiant gauti patikrinimams būtiną informaciją ir priversti pareiškėją šalinti veiklos trūkumus ir prevenciškai užkirsti kelią tolimesniems teisės aktų pažeidimams.

31.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo argumentai dėl įvairių procedūrinių pažeidimų ar Komisijos susirašinėjimų su UAB „BDO auditas ir apskaita“, nėra teisiškai reikšmingi vertinant ginčijamų nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą, todėl teismas dėl jų nepasisakė.

32.       Pasisakydamas dėl Nutarimo 2 pagrįstumo ir teisėtumo, teismas pažymėjo, kad juo nustatytus įpareigojimus pareiškėjas jau įvykdė, todėl šis nutarimas pareiškėjui daugiau jokių teisinių pasekmių nesukelia. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjo skundo dalis dėl Nutarimo 2 panaikinimo atmestina.

 

III.

 

33.       Atsakovas Komisija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

34.       Komisija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nutarimu 1 paskirta bauda yra neproporcingai didėlė, savo poziciją grindžia šiais argumentais:

34.1.                       Pareiškėjo veiksmai, kai pastarasis neteikia Komisijai teisės aktuose numatytos informacijos ar Komisijos teisėtai prašomos informacijos, nėra pavieniai. Komisijos įsitikinimu, įvertinus tai, akivaizdu, jog bauda turi būti tokio dydžio, kad pareiškėjas nesiektų išvengti prievolės teikti laiku Komisijos prašomos informacijos bei valingai trukdytų Komisijai įgyvendinti šios prerogatyvai priskirtus veiksmus, kitaip tariant, bauda turi būti tokio dydžio, kad būtų užtikrintas įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymas, o ūkio subjektui nebūtų ekonomiškai naudingiau ignoruoti Komisijos reikalavimus ir taip išvengti arba nuvilkinti atsakomybės padarinius.

34.2.                      Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio 11 dalimi, Sankcijų skyrimo taisyklių 38 ir 39 punktais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime, nustatęs, kad baudos vidurkis yra 454 862 Eur, nepagrįstai paskyrė 60 proc. mažesnę nei nurodytas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis, taigi, akivaizdu, jog turi būti nustatytos itin reikšmingos aplinkybės, kurios pagrįstų tokį ženklų nuokrypį nuo nustatyto sankcijos minimumo ir maksimumo vidurkio. Pirmosios instancijos teismas niekaip nepagrindė tokio nukrypimo nuo baudos vidurkio, todėl, atsakovo nuomone, teismas nukrypo nuo Energetikos įstatyme bei Sankcijos skyrimo taisyklėse nustatytų baudos dydžio nustatymo taisyklių, nenurodė aiškių savo sprendimo motyvų ir tinkamai neįvertino pareiškėjo padaryto pažeidimo.

34.3.                      Nutarimo priėmimo metu galiojusioje Energetikos įstatymo redakcijos 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo numatyta, kad energetikos įmonėms už minėtame punkte nurodytus pažeidimus skiriam bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Šiuo metu galiojančioje aktualioje Energetikos įstatymo redakcijoje numatyta, kad už analogišką pažeidimą skiriama bauda iki 10 procentų energetikos veiklą vykdančios įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Taigi, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas, įvertindamas sankcijų dydžių neveiksmingumą, padidino sankcijų dydžius, o tai dar kartą patvirtina, kad kuriama tokia teisinė sistema, kuri užtikrintų teisės aktų laikymąsi ir atgrasintų energetikos įmones nuo pažeidimų darymo ateityje, todėl Komisijos paskirtos procentaliai mažos, lyginant su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, baudos ženklus sumažinimas visiškai panaikina visuotinai svarbaus tikslo įgyvendinimą – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą.

34.4.                      Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2003 m. kovo 17 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. 2009 m. kovo 2 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai), Komisija pažymi, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į energetikos ūkio svarbą visai visuomenei, įtvirtino proporcingas baudų dydžio ribas atsižvelgiant į teikiamų paslaugų svarbą, pažeidimų pobūdį, tačiau pirmosios instancijos teismas be pagrindo ignoravo nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai sumažino Komisijos paskirtos baudos dydį.

35.       Komisija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Komisijos nustatytų aplinkybių visumos lėmusių Nutarimu paskirtą baudos dydį. Savo poziciją Komisija grindžia šiais argumentais:

35.1.                      Nutarimo priėmimo metu pareiškėjas buvo nepateikęs metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 m., 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių bei 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto sąrašų. Ši informacija nėra savitikslė, ji ypatingai svarbi ir turinti esminės reikšmės pareiškėjo patikrinimui, kurio metu buvo vertintas pareiškėjo 2012–2014 metų reguliuojamoms veikloms priskirtų sąnaudų, dengiamų reguliuojamų veiklų pajamomis pagrįstumas. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas 2012–2014 metais gavo (duomenys neskelbtini). Eur nepagrįstų pajamų.

35.2.                      Reguliuojamų energetikos įmonių Komisijai teikiama metinė atskaitomybė už ataskaitinį laikotarpį vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriame užfiksuoti duomenys yra ypač reikalingi Komisijai atliekant reguliuojamos veiklos priežiūrą. metinėje atskaitomybėje energetikos įmonė smulkiai pateikia sąnaudas kiekvienai vykdomai veiklai pagal tam tikras sąnaudų grupes (šilumos įsigijimo sąnaudos; kuro sąnaudos energijai gaminti; elektros energijos technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos; vandens technologinėms reikmėms įsigijimo sąnaudos; nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos; einamojo remonto ir aptarnavimo sąnaudos; personalo sąnaudos; mokesčių sąnaudos; finansinės sąnaudos, administracinės sąnaudos, rinkodaros ir pardavimų sąnaudos; šilumos ūkio turto nuomos, koncesijos sąnaudos; kitos paskirstomos sąnaudos ir nepaskirstomos sąnaudos), kurias energetikos įmonė priskiria savo reguliuojamoms ir nereguliuojamoms veikloms. Metinėje atskaitomybėje pateikiami duomenys, kaip kiekviena sąnaudų grupė yra paskirstyta tarp įmonės veiklų: šilumos gamybos, perdavimo, pardavimo, elektros gamybos ir pan., ir nereguliuojamos veiklos. Taigi, metinė atskaitomybė yra vienas iš esminių dokumentų Komisijai vertinant energetikos įmonių patirtų sąnaudų pagrįstumą vykdant reguliuojamą veiklą.

35.3.                      Pagal metinės atskaitomybės duomenis yra skaičiuojami energetikos įmonės atskirų veiklų lyginamieji rodikliai, lemiantys būtinųjų sąnaudų lygį, pagal energetikos įmonės pateiktus duomenis yra vertinamas įmonės veiklos efektyvumas ir sąnaudų pagrįstumas, lyginant įmonės veiklą su kita tai pačiai grupei priklausančių įmonių veikla. Neturint šių duomenų, energetikos įmonės veiklos efektyvumas negali būti įvertintas.

35.4.                      2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučiai Komisijai yra ypač svarbūs, kadangi Komisija, turėdama tik bendras reguliuojamos veiklos sąnaudų eilučių sumas, tačiau neturėdama pirminių sandorių registrų įrašų, negali įvertinti, ar pareiškėjo reguliuojamos veiklos sąnaudos tinkamai padengtos reguliuojamos veiklos pajamomis, ar sąnaudos tinkamai paskirstytos tarp reguliuojamų veiklų ir ypač – ar tinkamai paskirstytos tarp reguliuojamų ir nereguliuojamų veiklų. Vertinant pareiškėjo reguliuojamos veiklos sąnaudas, metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus Komisijai nepakanka, kadangi joje yra pateikiamos tik tam tikros sąnaudų grupės, t. y. jau dalinai apibendrinti duomenys.

35.5.                      Nutarimo 1 priėmimo metu nepateikta informacija trukdė Komisijai atlikti pareiškėjo patikrinimą. Akivaizdu, jog sudarius prielaidas ūkio subjektams tikėtis, kad tokio pobūdžio pažeidimai nėra reikšmingi ir už juos būtų skiriama procentaliai maža bauda (lyginant su teisės aktuose numatyta bauda), suformuotų situacijas, kai Komisijos reguliuojami ūkio subjektai įvertinę galimai kilsiančius padarinius (kaip šiuo atveju nustatymas, kad pareiškėjas 2012–2014 metais gavo (duomenys neskelbtini)  Eur nepagrįstų pajamų), įvertinę ekonominį naudingumą, gali apskritai nevykdyti Komisijos prašymų ir neteikti privalomos informacijos, būtinos Komisijos funkcijoms atlikti.

35.6.                      Pirmosios instancijos teismas Nutarime 1 nustatytų aplinkybių ir nepagrįstai suformavo išvadą, kad Komisija Nutarime 1 nekonkretizavo ir neišdėstė pažeidimo pavojingumo. Komisija aiškiai nurodė, kokios informacijos pareiškėjas nepateikė Nutarimo 1 priėmimo metu, kodėl nepateikta informacija Komisijai svarbi bei koks kyla pavojus dėl informacijos nepateikimo (t. y. Komisija negalėjo tinkamai atlikti patikrinimo). Kitaip tariant, Komisija atliko visus veiksmus taip, kaip numato Energetikos įstatymas bei Sankcijų skyrimo taisyklės.

35.7.                      Komisija Nutarimo 1 2.7.2 papunktyje detaliai išdėstė pažeidimo trukmei reikšmingas aplinkybes t. y. nurodė kada susiformavo Pareiškėjui prievolė pateikti nurodytą informaciją, nurodė kiek laiko trunka pažeidimai. Todėl pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad Komisija Nutarime 1 nekonkretizavo bei nenurodė su trukme susijusių aplinkybių, kurios vertintos kaip atsakomybę didinančios aplinkybės.

35.8.                      Pareiškėjui nepateikus metinės atskaitomybės už 2014 metus, 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų sąskaitų likučių bei 2012 m., 2013 m. ir 2014 m. nuomojamo ir nuosavo ilgalaikio turto sąrašų, Komisija neturėjo objektyvios, patikimos, faktiniais duomenimis pagrįstos ir Komisijos detalaus tyrimo metu įvertintos bei patikrintos informacijos, kuri sudarytų galimybę nustatyti Pareiškėjo šilumos bazinės kainos dedamąsias, kurios būtų pagrįstos būtinosiomis sąnaudomis, kaip to reikalauja Šilumos ūkio įstatymas, tuo pačiu užtikrinant viešąjį interesą – maksimalią vartotojų teisių apsaugą. Tokie pareiškėjo veiksmai ne tik trukdė užbaigti patikrinimą laiku, bet ir neleido Komisijai užtikrinti, kad pareiškėjo šilumos bazinės kainos dedamosios naujam baziniam 3–5 metų reguliavimo laikotarpiui būtų nustatytos laikantis esminio ir kertinio šilumos sektoriaus reguliavimo principo – kainos, kurios viena iš esminių paskirčių yra užtikrinti viešąjį interesą ir vartotojų teisių apsaugą, pagrįstumo būtinosiomis sąnaudomis.

35.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suformavo išvadą, jog dėl aplinkybės, kad dalį prašytos informacijos pareiškėjas Komisijai pateikė, paskirta bauda turėtų būti mažinama. Visų pirma, šią aplinkybę, t. y. kad pareiškėjas pateikė dalį Komisijos prašytos informacijos Komisija, skirdama baudą, įvertino kitų aplinkybių visumoje, todėl vien tuo pagrindu sumažinti Komisijos Skundžiamu nutarimu skirtą baudą ir nustatyti net 60 proc. mažesnę baudą nei nustatytas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis yra nepagrįsta.

35.10.                      Komisija įvertino visumą baudos apskaičiavimui svarbių aplinkybių ir paskyrė adekvačią, proporcingą bei teisingą baudą, atitinkančią pareiškėjo padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš Nutarimo 1 2.7 papunkčio, Komisija kaip reikšmingas aplinkybes baudos dydžiui apskaičiuoti vertino pažeidimo pavojingumą (Nutarimo 1 2.7.1 p.), trukmę (Nutarimo 1 2.7.2 p.), sukeltas pasekmes (Nutarimo 1 2.7.3 p.), atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Nutarimo 1 2.7.4 p.).

35.11.                      Nei Energetikos įstatymas, nei Sankcijų skyrimo taisyklės nedetalizuoja, neapibrėžia ir nenustato pažeidimo pavojingumo, trukmės, sukeltų pasekmių, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių įtakos sankcijos dydžiui apskaičiuoti konkrečia verte, procentine išraiška ar taikant kitokius kriterijus. Tai reiškia, kad kiekvienos iš minėtų aplinkybių vertinimas ir jų įtaka sankcijos dydžiui apskaičiuoti yra suteikta išimtinai Komisijos diskrecijai ir priklauso nuo aplinkybių svarbos jų visumoje, t. y. nei Energetikos įstatymas, nei Sankcijų skyrimo taisyklės neįtvirtina atskirų pažeidimų veiksmų (epizodų) „svorio“ vertinimo skiriant sankciją, reikalavimo išskirti, kuris veiksmas yra pavojingiausias, sukeliantis sunkiausiais pasekmes ir kt. Taigi, sankcija yra skiriama bendrai už padarytą pažeidimą pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 ar 2 dalį, įvertinant sankcijos dydžiui apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes.

35.12.                      Pareiškėjo patikrinimas buvo pradėtas 2015 m. rugpjūčio 12 d. ir turėjo būti baigtas 2015 m. gruodžio 31 d., tačiau, dėl pareiškėjo sąmoningų veiksmų, t. y. informacijos būtinos patikrinimui atlikti neteikimo, patikrinimo terminas buvo pratęstas net keletą kartų ir patikrinimas buvo pabaigtas tik 2016 m. rugsėjo 26 d. Tokiais veiksmais pareiškėjas galbūt siekė sutrukdyti Komisijai užbaigti patikrinimą iki koncesijos sutarties pabaigos, kad patikrinimo metu nustatyti pažeidimai nebūtų užfiksuoti ir iki koncesijos sutarties galiojimo pabaigos nebūtų, remiantis patikrinimo rezultatais, grąžinta vartotojams permokėta suma. Šias aplinkybes patvirtina faktas, kad užbaigus pareiškėjo patikrinimą daug vėliau nei jį buvo planuota užbaigti, nebuvo spėta vartotojams grąžinti visos patikrinimo metu nustatytos (duomenys neskelbtini) Eur permokėtos sumos (patikrinimo metu Komisija nustatė, kad pareiškėjas 2012–2014 m. gavo (duomenys neskelbtini) Eur nepagrįstų pajamų). Pareiškėjas iki koncesijos sutarties pabaigos vartotojams liko negrąžinęs net (duomenys neskelbtini) Eur.

35.13.                      Pažeidimo pavojingumas, trukmė, pasekmės bei nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė sudarė pagrindą skirti 600 000 Eur dydžio baudą, kuri vertintina kaip adekvati ir proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui, kitaip tariant Komisija įvertinus aplinkybių visumą, jų svarbą pažeidimo kontekste suskaičiavo pagrįstą 600 000 Eur dydžio baudą.

35.14.                      Pareiškėjo veiksmai neleido Komisijai užtikrinti, kad pareiškėjo šilumos bazinės kainos dedamosios naujam baziniam 3–5 metų reguliavimo laikotarpiui būtų nustatytos laikantis esminio ir kertinio šilumos sektoriaus reguliavimo principo – kainos, kurios viena iš esminių paskirčių yra užtikrinti viešąjį interesą ir vartotojų teisių apsaugą, pagrįstumo būtinosiomis sąnaudomis. Tokie pareiškėjo veiksmai, vadovaujantys Sankcijų skyrimo taisyklių 33 punktu, Komisijos negalėjo būti įvertinti kitaip, nei sukeliantys esminę žalą, kadangi tokiais savo veiksmais Pareiškėjas neabejotinai pažeidė pagrindinius reguliuojamą veiklą reglamentuojančiais teisės aktais saugomus vartotojų interesus ir dėl to vartotojams kilo realūs ir reikšmingi padariniai – vartotojams negalėjo būti laiku nustatyta būtinosiomis sąnaudomis pagrįsta kaina.

35.15.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neišsamus ir nepakankamas, formalus, teisiškai nemotyvuotas bei nepagrįstas, be to, pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino faktinių aplinkybių, kurių vertinimas būtinas, siekiant priimti teisėtą ir teisingą teismo sprendimą.

36.       Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37.       Atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

37.1.                      Komisijos abstraktūs teiginiai niekaip neįrodo ir nepagrindžia, kad pareiškėjas per protingus terminus pateikdama duomenis ir informaciją sukėlė vartotojams žalą, o teismas sumažindamas sankciją žemiau vidurkio, pažeidė proporcingumo principą, nors, pareiškėjo įsitikinimu, piniginė sankcija iš viso negali būti skiriama, nes nenustatyta tariamų pažeidimų sudėtis.

37.2.                      Kaltinanti institucija turi įrodyti pažeidimo sudėtį, pažeidimų elementų svorį, pateikti tai pagrindžiančius ir betarpiškus įrodymus, visos teisinės ir faktinės aplinkybės aiškinamos kaltinamo naudai, nekaltumo prezumpcija, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Komisija neįrodė visų Komisijos nurodytų aplinkybių Nutarime 1, ko pasekmėje, Komisijos paskirsta 600 000 Eur sankcija yra neadekvati ir neproporcinga.

38.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos priimtus Nutarimą 1 ir Nutarimą 2.

39.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines bylos aplinkybes, kurias nurodė pirmosios instancijos teismui.

40.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

40.1.                      Pasisakydamas dėl įrodinėjimo standarto, reikalavimų įrodymams bei įrodinėjimo pareigos, pareiškėjas nurodo, kad:

40.1.1.                      Komisija, skirdama ekonominę sankciją, pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnį., privalėjo taikyti Energetikos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sankcijos skyrimo procedūrą, o kiek nereglamentuoja Energetikos įstatymas, taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) bendrosios dalies nuostatas bei taikyti baudžiamosioms byloms identišką įrodinėjimo standartą.

40.1.2.                      Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, galima konstatuoti, jog: 1) sankcija už reguliuojamos veiklos pažeidimą gali būti skiriama tik asmens veikloje nustačius reguliuojamos veiklos pažeidimo sudėtį, t. y. nustačius, kad asmuo padarė reguliuojamos veiklos pažeidimą. Vadovaujantis šiuo bendruoju principu, nesant visų pažeidimo sudėties elementų, pažeidimo procedūra privalo būti nutraukta; 2) reguliuojamos veiklos pažeidimas yra laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį Energetikos įstatymo 36 straipsnis nustato atsakomybę (ATPK 9 str.). Atsižvelgiant į šį pažeidimo apibrėžimą, asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi pažeidimo požymiai, t. y. asmens (subjektas) kaltas (subjektyvioji pusė) priešingas teisei veikimas arba neveikimas (objektyvioji pusė), kuriuo yra pažeidžiama tam tikra įstatymų saugoma vertybė (objektas). Kaltinimas gali būti suformuluotas tik aiškiai nurodant kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas pažeidimas, šiuo atveju reguliuojamos veiklos pažeidimas. Priešingu atveju negali būti laikoma, kad yra nustatyta pažeidimo sudėtis, įrodyti ir pagrįsti visas aplinkybes ir pažeidimo sudėties elementus pareiga tenka įgaliotai institucijai skiriančiai baudą – šiuo atveju Komisijai; 3) neįrodžius visų pažeidimo sudėties elementų, t. y. nenustačius kaltų subjekto veiksmų, kurie yra priešingi teisės saugomam interesui, pažeidimo procedūra negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta; 4) jei kyla bent menkiausių abejonių dėl nustatytų aplinkybių, neteisėtų veiksmų atlikimo, dėl visų reguliuojamos veiklos pažeidimo sudėties elementų buvimo, ar yra galimas kitoks interpretavimas, pareiškėjas negali būti patrauktas atsakomybėn, kuri pagal teismų praktiką yra analogiška administracinei atsakomybei.

40.1.3.                      Remiantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio. 1 dalies 1 punktu bei anksčiau nurodytais įrodinėjimo standartais, įrodymams keliamais reikalavimais bei įrodinėjimo pareigos priskyrimu Komisijai, Komisija ir pirmosios instancijos teismas kiekvieno atskiro nepagrįstai konstatuoto pažeidimo atveju turėjo nustatyti ir įvertinti reguliuojamos veiklos pažeidimo sudėties elementus (objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę) bei įvertinti kitus Energetikos įstatymo 36 straipsnyje numatytus sankcijos skyrimui keliamus reikalavimus, t. y. teismas, spręsdamas dėl tariamo reguliuojamos veiklos pažeidimo turi nustatyti ar pareiškėjas atliko teisei priešingus veiksmus, nustatyti pareiškėjo kaltę, įvertinti, ar nėra suėjęs Energetikos įstatymo 36 straipsnio 13 dalyje numatytas sankcijos skyrimo senaties terminas. Nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas kiekvieno atskiro pažeidimo sudėties elementų nedetalizavo ir jų neįrodinėjo.

40.2.                      Pareiškėjas teigia, kad proceso (procedūrinės) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai, nulėmę neteisingą bylos išsprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 str.). Šią poziciją pareiškėjas grindžia nurodytais argumentais:

40.2.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino vieno iš pagrindinių skundo argumentų, jog Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėtis nenumato teisės skirti energetikos įmonėms sankcijos už teisės aktuose nenustatytos informacijos nepateikimą (ABTĮ 146 str. pažeidimas)

40.2.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir nevertino vieno iš pagrindinių skundo argumentų, t. y. ar Komisija, priimdama Nutarimą 1, nepadarė šiurkštaus ir esminio procedūrinio pažeidimo, kas laikytina pakankamu pagrindu naikinti Nutarimą 1 (ABTĮ 146 str. pažeidimas).

40.3.                      Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra materialiosios teisės normų pažeidimai sudarantys pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 147 str.). Šią poziciją pareiškėjas grindžia nurodytais argumentais:

40.3.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo veiksmuose subjektyviąją pažeidimo pusę (kaltę), kadangi audituotos Metinės reguliacinės atskaitomybės pateikimas 2016 m. sausio 7 d. buvo nulemtas ne nuo pareiškėjo, o būtent nuo pačios Komisijos, priklausančių aplinkybių.

40.3.2.                      Pirmosios instancijos teismas analizuodamas situaciją dėl audituotos Metinės reguliacinės atsakomybės pateikimo aplinkybių priėmė nepagrįsta sprendimą, nes susipainiojo tarp Metinės reguliacinės atskaitomybės ir finansinės atskaitomybės (finansinių ataskaitų rinkinio) ir neanalizavo sankcijos skyrimo terminų

40.3.3.                      Audituotos Metinės reguliacinės atskaitomybės pateikimą 2016 m. sausio 7 d. nulėmė pačios Komisijos priimtas neaiškus reguliavimas ir pavėluotai priimti reformą įgyvendinantys teisės aktai, t. y. pareiškėjo veiksmuose negali būti nustatyta pažeidimo subjektyvioji pusė (kaltė)

40.3.4.                      Tik Komisijai suteikus tinkamą bendrąją ir individualiąją metodinę pagalbą nepriklausomas auditorius galėjo užbaigti Metinės reguliacinės atskaitomybės auditą.

40.3.5.                      Pirmosios instancijos teismas, vertindamas teisės aktuose nenumatytos formos, pjūvio ir detalumo duomenų teikimą Komisijai, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas (VAĮ 366 str. 1 d., Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 7 p., Aprašo 38 p., Metodikos 52 p.), neįsigilino ir netinkamai ištyrė faktines aplinkybes, dėl ko priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

40.3.6.                      Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ginčijamus santykius nereglamentuojančiomis ir nesusijusios teisės aktų normomis (t. y. Metodikos 52 p.), dėl ko padarė klaidingas išvadas ir nepagrįstai konstatavo reguliuojamos veiklos pažeidimus.

40.3.7.                      Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Komisija turėjo teisę reikalauti iš pareiškėjo teisės aktais, nenustatyta forma, pjūviu ar detalumu, numatytos kaupti informacijos, dokumentų ar skaičiavimų (pažeidė VAĮ 366 str. 1 d.) bei Komisija turėjo teisę reikalauti pateikti informaciją per trumpesnį nei 10 darbo dienų terminą (pažeidė Šilumos ūkio įstatymo 30 str. 13 d. 7 p.).

40.3.8.                      Pareiškėjui buvo paskirta sankcija, kuri prilyginta baudžiamojoje teisėje skiriamos sankcijoms, todėl visos faktinės ir teisinės aplinkybės privalo būti aiškinamos pareiškėjo naudai.

40.3.9.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-94-507/2016) išaiškinta, kad Komisija, reikalaudama informacijos iš ūkio subjekto visais be išimties atvejais privalo laikytis įstatymų (ŠŪI 30 str. 13 d. 7 p., VAI 364 str. 6 d.) numatyto minimalaus 10 darbo dienų termino, t. y. nei VAI, nei Šilumos ūkio įstatymas jokiais atvejais nenumato išimties iš imperatyvaus ir minimalaus 10 darbo dienų informavimo termino. Komisijai draudžiama plečiamai aiškinti teisės aktus interpretuojant jai suteikiamas teises patikrinimo metu „viešojo administravimo subjektas savo paties priimtais teisės aktais negali išplėsti atsakomybės ribų, nustatydamas asmenis, kurių veikla yra prižiūrima, įstatymais nenumatytas pareigas ar plečiamai išaiškindamas įstatyme numatytų pareigų turinį“.

40.3.10.                      Pirmosios instancijos teismo sumažinta sankcijos suma, atsižvelgiant į galimų pažeidimų aplinkybes, neatitinka protingumo, proporcingumo ir teisingumo kriterijų. Nurodytą poziciją pareiškėjas grindžia šias argumentais:

40.3.11.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino visas Komisijos nustatytas sunkinančias aplinkybes nepagrįstomis.

40.3.12.                      Pareiškėjui skirta bauda yra griežtesnė, lyginant su kita įmone, kuri buvo bausta už sunkesnius pažeidimus. Be to, už tokį pat pažeidimą (Metinės reguliacinės atskaitomybės nepateikimas), kitai įmonei buvo skirta žymiai mažesnė bauda.

40.3.13.                      Nagrinėjamu atveju už duomenų teikimą protingais terminais (nuo pirminio pareikalavimo milžiniškas kiekis duomenų buvo pateiktas per 3 mėnesius), pareiškėjui nepagrįstai buvo pritaikyta atsakomybė (sumažinta iki 181 877,05 Eur). Šiuo atveju, jei būtų nustatyti visi pažeidimo sudėties elementai, turėtų būti atsižvelgiama, į tai, kad pareiškėjas pateikė visą prašytą informaciją per protingus terminus, nepadarė žalos kitų asmenų interesams, ko pasekmėje, Komisijos nurodyti pažeidimai yra laikytini mažareikšmiais. Energetikos įstatymo 36 straipsnio 6 dalis tokiais atvejais numato galimybę skirti įspėjimą, o ne sankciją, kuri analogiška ar net griežtesnė nei baudžiamojoje teisėje.

40.3.14.                      Pirmosios instancijos teismo pozicija dėl sankcijos skyrimo tariamo būtinumo yra nepagrįsta ir todėl, kad pareiškėjas nebevykdo šilumos tiekimo veiklos ar kitos reguliacinės veiklos nuo 2017 m. kovo 30 d., todėl nėra suprantama, kokius tolimesnius institucijos veiksmus, kokias prevencines priemones pareiškėjo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas turėjo omenyje.

40.3.15.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes ir skyrė sumažintą sankciją, kuri, bet kokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad jokia konkreti žala nebuvo padaryta, o visa Komisijos reikalauta informacija pateikta Komisijai per protingus terminus, turėtų būtų sumažinta bent iki minimumo (289 Eur), artima minimumui arba turėtų būti skirtas įspėjimas.

41.       Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

42.       Atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

42.1.                      Vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 7 punktu, 19 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 1 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 4 punktu, Aprašo nuostatomis (31.3 p., 36.3 p.), Metodikos nuostatomis (47 p., 50 p., 52 p.), Taisyklių 26.7.1 papunkčiu, Komisijos 2013 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. O3-73 2.8 papunkčiu, Komisijos 2014 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. O3-153 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. vasario 28 d. nutarimo Nr. O3-73 „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“ pakeitimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. O3-153) 1.2 papunkčiu, Komisija turėjo teisę gauti, o pareiškėjas turėjo pareigą pateikti Komisijai audituotą metinę atskaitomybę, RAS aprašą ir Komisijos reikalaujamus dokumentus bei informaciją, kuri reikalinga Komisijos funkcijoms vykdyti užtikrinant vartotojų teisę gauti šilumą mažiausiomis būtinomis sąnaudomis.

42.2.                      Komisija, geranoriškai bendradarbiaudama su pareiškėju, vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybės (t. y. naujos ataskaitos formos pildomos pirmą kartą, įmonė yra didžiausias šilumos sektoriaus ūkio subjektas vykdantis ne vieną reguliuojamą veiklą ir turintis specifinių Komisijos priimtų kainodarinių sprendimų, pareiškėjui dėl Metodikos įgyvendinimo dar yra kilusių neaiškumų ir kt.) ir net kelis kartus pratęsė tiek RAS aprašo, tiek metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus pateikimo terminus, todėl laikytina, jog Komisija tinkamai vykdė VAĮ 362 straipsnyje įtvirtintus minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principus, tačiau pareiškėjas nei metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus, nei RAS aprašo Komisijai nepateikė ne tik Komisijos nurodytais terminais, bet ir nesilaikydamas savo paties prašymuose nurodomų terminų.

42.3.                      Pasisakydama dėl nepateiktos informacijos patikrinimui, Komisija pabrėžia, kad Skundžiamo nutarimo priėmimo metu nepateikta informacija trukdė Komisijai atlikti pareiškėjo patikrinimą. Akivaizdu, jog sudarius prielaidas ūkio subjektams tikėtis, kad tokio pobūdžio pažeidimai nėra reikšmingi, suformuotų situacijas, kai Komisijos reguliuojami ūkio subjektai įvertinę galimai kilsiančius padarinius (kaip šiuo atveju nustatymas, kad pareiškėjas 2012–2014 metais gavo (duomenys neskelbtini) Eur nepagrįstų pajamų), įvertinę ekonominį naudingumą, gali apskritai nevykdyti Komisijos pagrįstų bei teisėtų prašymų ir neteikti privalomos informacijos, būtinos Komisijos funkcijoms atlikti.

42.4.                      Komisija pažymi, kad pareiškėjas nepašalino reguliuojamos veikos pažeidimo per Komisijos nustatytą terminą. Komisija 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. R2-(Š)-3078 įspėjo pareiškėją, kad nurodytais terminais nepateikus nurodytos informacijos, vadovaujantis Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu bus inicijuojama sankcijos skyrimo procedūra ir skiriama bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Jau įpusėjus pareiškėjo patikrinimui Komisija nebuvo iš pareiškėjo gavusi reikšmingo kiekio informacijos (dėl pareiškėjo veiksmų Komisija negalėjo laiku pabaigti patikrinimo), Komisija buvo priversta imtis veiksmų, kurie paskatintų pareiškėją vykdyti pastarojo pareigas. Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 4 ir 7 punktais, Aprašo 31.3 bei 36.3 papunkčiais, Taisyklių 26.7.1 papunkčiu, Metodikos 45, 47 ir 50 punktais, Nutarimo Nr. O3-73 2.8 papunkčiu, bei atsižvelgdama į Komisijos Teisės skyriaus 2015 m. spalio 21 d. pažymoje Nr. O5-369 „Dėl pažeidimo vykdant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos reguliuojamą veiklą“ (toliau – ir Pažyma Nr. O5-369) nustatytas aplinkybes Nutarimu konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė reguliuojamos veiklos sąlygas ir nepateikė Nutarimo Nr. O3-576 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos.

42.5.                      Atsižvelgusi į tai, kad Nutarime Nr. O3-576 nustatytu terminu pažeidimas visa apimtimi nebuvo pašalintas, t. y. nebuvo pateikta visa Nutarimo Nr. O3-576 1 ir 2 punktuose išvardinta informacija, Komisija, vadovaujantis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 20 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Sankcijų skyrimo taisyklėmis, 2015 m. lapkričio 13 d. pareiškėjui surašė Protokolą, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas Protokolo surašymo dieną nebuvo pateikęs atitinkamos informacijos, kuri yra nurodyta protokole.

42.6.                      Pasisakydama dėl pareiškėjo teiginių, kad Komisija neįrodė pareiškėjo kaltės dėl nepateiktos metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus bei 2014 m. Didžiosios knygos sąnaudų ir pajamų likučių sąrašų nepateikimo teisės aktuose nustatytais terminais, Komisija paaiškina, kad subjektyvieji teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą atitinkamai veikiant ar neveikiant, bet ir remiantis objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis. Nutarime 1 nurodytos faktinės aplinkybės neabejotinai įrodo, kad teisės aktuose įtvirtinta bei Komisijos reikalaujama informacija buvo nepateikta Komisijai dėl pareiškėjo kaltės. Pareiškėjas, vadovaujantis Komisijos 2004 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. O3-45 ,,Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus energija“ išduota šilumos tiekimo licencija Nr. L4-ŠT-37 iki 2017 m. kovo 30 d. buvo licencijuojamas ūkio subjektas (licencija pareiškėjui panaikinta Komisijos 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. O3-78 „Dėl šilumos tiekimo licencijos uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ galiojimo panaikinimo“). Vadovaujantis Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 982 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“, 34 punktu licencijų turėtojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių, kitų teisės aktų, reglamentuojančių šilumos ūkio veiklą. Be to, Šilumos tiekimo licencijavimo taisyklių 36 punkte numatyta, kad licencijų turėtojai privalo teikti licenciją išdavusiai institucijai licencijuojamos veiklos ataskaitas šios institucijos nustatyta tvarka ir terminais, o 38.25 papunktyje nurodyta, kad šilumos tiekėjas privalo pateikti Komisijos nustatyta tvarka visus tinkamai įformintus dokumentus, kurių reikia šilumos kainoms nustatyti. Taigi, tai dar karta pagrindžia, pareiškėjo pareigą laikytis teisės aktų nuostatų (Komisijos teisėtų reikalavimų) bei patvirtina, jog pareiškėjas nėra eilinis ūkio subjektas, tačiau priešingai, yra licencijuojamas ūkio subjektas (profesionalas), kuriam keliami tam tikri reikalavimai / kriterijai bei kyla atsakomybė už licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus. Tiek Šilumos ūkio įstatymas, įtvirtinantis pareiškėjui pareigą atlikti licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą, tiek Taisyklės ir Metodika, nustatanti reikalavimus bei terminą metinei atskaitomybei pateikti, tiek ir Nutarimas Nr. O3-153, kuriuo pratęstas terminas RAS aprašui pateikti yra viešai skelbiami ir pareiškėjui laisvai prieinami teisės aktai. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai, o asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje standartą. Tai įpareigoja asmenį veikti racionaliai ir operatyviai, siekiant įgyvendinti tiek teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, tiek tinkamai ir laiku vykdyti teisėtus valstybės institucijų nurodymus. Kaip ne kartą akcentuota šiame atsiliepime, jau Nutarimu Nr. O3-73 buvo patvirtinta Metodikos nauja redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., kurioje jau buvo įtvirtinta pareiga teikti RAS aprašą ir įtvirtinti reikalavimai metinės atskaitomybės su audito išvada teikimui. Taigi, jau nuo 2013 m. vasario 28 d. dienos pareiškėjas turėjo galimybę konsultuotis su Komisija dėl naujų reikalavimų ir galimai kylančių neaiškumų. Aplinkybės, jog pareiškėjas nesuvokė, netinkamai ar nevisiškai suvokė minėtų teisės aktų nuostatas, nuolat jas įvairiai interpretavo ir atitinkamai prašė Komisijos paaiškinimų, taip pat neturėdamas jokio pagrįsto pagrindo laukė kol Komisija patvirtins papildomus dokumentus, kurių rengimo ir tvirtinimo nenumato joks teisės aktas, negali būti vertinamos kaip aplinkybės paneigiančios pareiškėjo kaltę. Priešingai, šios objektyvios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nesilaikė aukščiau minėtų principų, neveikė pakankamai rūpestingai, kad įgyvendintų teisės aktų reikalavimus, todėl šių aplinkybių pagrindu pareiškėjas negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės ir atitinkamos sankcijos jo atžvilgiu taikymo. Komisija akcentuoja, kad pareiškėjas, pateikdamas nepilną ir neišsamią Komisijos reikalaujamą informaciją, arba jos apskritai nepateikdamas, siekė nepagrįstai apsunkinti, trukdyti ar riboti informacijos apie reguliuojamo ūkio subjekto veiklą surinkimą bei įvertinimą. Taigi, šiuo atveju, susiduriama su piktybišku reguliuojamo ūkio subjekto nenoru ir atsisakymu teikti išsamią informaciją nustatytais terminais. Dar daugiau, kaip nurodyta Skundžiamo nutarimo 2.4 papunktyje, pareiškėjo veiksmai, kuriais pareiškėjas pakartotinai prašydamas pratęsti informacijos pateikimo terminus, o juos pratęsus – jų nesilaiko, rodo akivaizdų ir sąmoningą pareiškėjo nebendradarbiavimą. Kaip nurodyta Nutarimo 1 2.8 papunktyje, įvertinus 2.7.1–2.7.3 papunkčiuose nurodytas aplinkybes, tokiais savo veiksmais, nesilaikydamas savo pakartotiniuose prašymuose pateiktų informacijos pateikimo terminų, Pareiškėjas tikslingai vilkino patikrinimo atlikimo procesą, dėl to patikrinimas negalėjo būti pabaigtas nustatytais terminais, patikrinimo rezultatai negalėjo būti užfiksuoti laiku, o tai neleido Komisijai užtikrinti, kad pareiškėjo šilumos bazinės kainos dedamosios naujam baziniam 3–5 metų reguliavimo laikotarpiui būtų nustatytos užtikrinant maksimalią vartotojų teisių apsaugą ir įgyvendinant kainos pagrįstumo būtinosiomis sąnaudomis principą.

42.7.                      Komisijos įsitikinimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad šis neturėjo realių galimybių pateikti Komisijai teisės aktuose įtvirtintą ir Komisijos reikalaujamą informaciją. Pareiškėjo nurodomos neva jo kaltę paneigiančios aplinkybės nėra objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios būtų sutrukdžiusios laiku ir tinkamai pateikti teisės aktuose įtvirtintą ir Komisijos reikalaujamą informaciją. Komisijos nuomone, kaltės dėl pareiškėjo padaryto pažeidimo faktas Nutarime 1 yra neabejotinai įrodytas.

42.8.                      Komisija pabrėžė, kad pareiškėjo tariamas bendradarbiavimas pasireiškė tik nuolatiniais prašymais pratęsti informacijos pateikimo terminus, o juos pratęsus – jų nesilaikant, taip pat ir nuolatiniais metodinės pagalbos prašymais, o Komisijai ją geranoriškai suteikus – naujais prašymais ir teiginiais neva ji buvo suteikta per vėlai, neįvykdžius tariamų pareigų, kurių Komisijai nenumato jokie teisės aktai.

42.9.                      Pasisakydama dėl pareiškėjo nepagrįstų teiginių, jog Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo sudėtis nenumatė teisės pareiškėjui skirti sankcijos, Komisija pažymi, kad, Komisijos įsitikinimu, Nutarimo 1 2.4 papunktyje visiškai pagrįstai konstatuota, kad priežiūros tikslų, šiuo atveju, kitu būdu, nei taikant kraštutines poveikio priemones pareiškėjui negalima pasiekti. Vienas iš baudos už teisės aktuose nustatytos informacijos nepateikimą Komisijai tikslų – atgrasymas nuo tokio pažeidimo darymo. Šiuo atveju, neskyrus baudos – nebūtų užtikrinti teisinės atsakomybės tikslai, tuo nesukuriant paskatų ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų, numatančių pareigą teikti teisės aktuose nustatytą informaciją Komisijai.

42.10.                      Pasisakydama dėl pareiškėjo nepagrįstų samprotavimų, jog Komisija, priimdama Nutarimą 1 pažeidė nekaltumo prezumpciją, Komisija nurodo, kad, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, kad turi būti nustatytas terminas pažeidimui pašalinti prieš pradedant sankcijos skyrimo procedūrą, Nutarimo Nr. O3-576 3 punktu teisėtai nurodė pareiškėjui ištaisyti pažeidimą, pateikti Nutarimo Nr. O3-576 1 ir 2 punktuose nurodytą informaciją bei dokumentus per 5 darbo dienas nuo Nutarimo Nr. O3-576 įsigaliojimo ir įspėjo pareiškėją dėl galimo sankcijos skyrimo, nepašalinus nurodyto pažeidimo. Visos aplinkybės patvirtina, kad Komisija griežtai laikėsi teisės aktuose įtvirtintų procedūrų, nenukrypo nuo jų, o pareiškėjo tik vidiniais samprotavimais grįsti teiginiai niekaip to nepaneigia. Tai, kad pats pareiškėjas klaidingai sutapatina sankcijos skyrimo procedūrą su pažeidimo konstatavimu ir nurodo tariamus Komisijos pažeidimus niekaip nepaneigia Nutarimo 1 teisėtumo.

42.11.                      Komisijos nuomone, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad audituotos metinės atskaitomybės nepateikimas numatytais terminais buvo nulemtas ne nuo pareiškėjo, o nuo Komisijos, priklausančių aplinkybių. Komisija pabrėžia, kad pareiškėjas klaidina teismą, formuodamas išvadas, jog Komisija privalėjo parengti Rekomendacijas. Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad nei Energetikos įstatymas, nei Šilumos ūkio įstatymas, nei Metodika nenustato Komisijai pareigos rengti Rekomendacijas. Tai, kad Komisija, matydama, jog ūkio subjektams kyla neaiškumų, parengė Rekomendacijas, nereiškia, kad iki jų parengimo ūkio subjektai neturėjo pareigos ar objektyviai negalėjo parengti metinės atskaitomybės su audito išvada už 2014 metus.

42.12.                      2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. R2-(Š)-1134 Komisija informavo pareiškėją, kad gavo prašymą atidėti ataskaitos pateikimo terminą ir nurodė pateikti metinių ataskaitų rinkinį, įmonės vadovo raštišką patvirtinimą bei nepriklausomo audito išvadą iki 2015 m. birželio 1 d. 2015 m. birželio 17 d. raštu Nr. R2-(Š)-2025 Komisija nurodė, kad pareiškėjas metinę įmonės atskaitomybę už 2014 metus su audito išvada turi pateikti ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 19 d. Pareiškėjas 2015 m. birželio 19 d. raštu Nr. 008-10-13724 informavo, kad prašomi duomenys bus pateikti Komisijai per artimiausias 10–12 darbo dienų. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 5 d. raštu Nr. 010-02-16087, t. y. daugiau kaip po mėnesio nuo paties Pareiškėjo 2015 m. birželio 19 d. rašte Nr. 008-10-13724 nurodyto termino, pateikė preliminarias ataskaitas, nurodydama, kad pilną metinių ataskaitų rinkinį už 2014 metus su auditoriaus išvada planuoja pateikti rugsėjo mėnesį. Komisija akcentuoja, kad preliminarios ataskaitos pateikimas nepanaikina pareiškėjo pareigos pateikti galutines audituotas ataskaitas, kaip tai numatyta teisės aktuose. Komisija 2015 m. gruodžio 9 d. rašte Nr. R2-(Š)-3701, kuriuo atsakė į pareiškėjo 2015 m. lapkričio 6 d. raštą Nr. 008-10-22677, pažymėjo, kad Komisijos veiklos tikslui – pagal kompetenciją atlikti veiklos šilumos sektoriaus valstybinio reguliavimo funkcijas – buvo ir yra būtina gauti Taisyklių 26.7.1 papunktyje nurodytą informaciją – metinių ataskaitų rinkinį bei nepriklausomo audito išvadą, o ne preliminarią informaciją.

42.13.                      Komisija 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. R2-(Š)-2977 pakartotinai paprašė pareiškėjo kuo skubiau, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. rugsėjo 30 d. pateikti Komisijai metinių ataskaitų rinkinį už 2014 m. su nepriklausomo audito išvada bei įmonės vadovo raštišku patvirtinimu. Galutinis terminas nurodytai informacijai pateikti, kaip nurodyta Skundžiamo nutarimo 2.7.2.1 papunktyje, buvo nustatytas Komisijos 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. R2-(Š)-2977 – 2015 m. rugsėjo 30 d. Taigi, Nutarimo Nr. O3-576 1 punkte konstatuotas pažeidimas tęsėsi nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. ir, kaip konstatuota Protokole, pareiškėjas šio pažeidimo neištaisė per Nutarimo Nr. O3-576 3 punkte nustatytą terminą. Pareiškėjas Nutarimo Nr. O3-576 1 punkte nurodytos informacijos iki Nutarimo 1 priėmimo pateikęs nebuvo. Iš to kas išdėstyta, matyti, kad Komisija iš karto neinicijavo sankcijų skyrimo procedūros pareiškėjui ir suteikė adekvačius terminus minėtiems dokumentams pateikti. Komisijos įsitikinimu, pareiškėjas turėjo daugiau laiko nei buvo būtina Komisijai pateikti minėtus dokumentus.

42.14.                      Informacijos teikimas lentelių būdu būtent ir užtikrina VAĮ 362 straipsnyje įtvirtintų minimalios ir proporcingos priežiūros naštos principo realizavimą, nes leidžia duomenis pateikti koncentruotai, efektyviai ir greitai. Tai, jog pareiškėjas nesutinka pildyti, kaip teigia „jokiuose teisės aktuose nenumatytų lentelių“, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos teikti Komisijai reguliuojamos veiklos sąnaudas pagrindžiančią informaciją kitokia savo paties turima forma. Tačiau, nesant atitinkamo duomenų formatavimo (lentelės, ar kito formato), pareiškėjas kas kartą kėlė ir kelia klausimą, jog nesupranta ką ir kaip turi teikti, koks tokios prašomos informacijos tikslas ir pan.

42.15.                      Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 straipsnio 6 dalimi, Sankcijų skyrimo taisyklių 30 ir 31 punktais, pažymi, kad Nutarimu 1 konstatuotas pareiškėjo pažeidimas negali būti laikomas mažareikšmiu pažeidimu, už kurį Komisija būtų galėjusi skirti įspėjimą.

42.16.                      Pareiškėjas nepagrįstai remiasi Komisijos kitoms įmonėms paskirtais sankcijų dydžiais ir jų palyginimu su Skundžiamu nutarimu paskirta bauda pareiškėjui. Teisės aktai įpareigoja Komisiją kiekvienu konkrečiu atveju vertinti su konkrečiu pažeidimu susijusias sankcijos dydžiui apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes (pavojingumą, trukmę, sukeltas pasekmes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes), o pats sankcijos dydis yra apskaičiuojamas pirmiausia nustatant baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį. Savo ruožtu, sankcijos maksimumas priklauso nuo energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas. Taigi, paskirtų piniginių baudų dydžių palyginimas absoliučiu dydžiu, esant nustatytiems skirtingiems pažeidimams, sankcijos dydžiui apskaičiuoti reikšmingoms aplinkybėms, kurių svarba ir jų vertinimas priklauso nuo kiekvieno konkretaus pažeidimo, bei skirtingoms energetikos įmonių metinėms pajamoms, gautoms praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas, nėra pagrįstas.

42.17.                      Komisijos įsitikinimu, Skundžiamu nutarimu paskirta sankcija apskaičiuota vadovaujantis Energetikos įstatymo ir Sankcijų skyrimo taisyklių reikalavimais, tinkamai atsižvelgus ir įvertinus visas sankcijos dydžiui apskaičiuoti reikšmingas aplinkybes, todėl yra pagrįsta ir proporcinga pareiškėjo padarytam pažeidimui. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti jam skirtos baudos ar jos dydžių nepagrįstumą, nepateikė duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Komisija, skirdama baudą ir nustatydama jos dydį, netinkamai pasinaudojo savo diskrecija.

43.       Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose pažymi, kad Komisija tiek savo apeliaciniame skunde, tiek savo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, neleistinais ir visiškai nesusijusiais argumentais bei įrodymais siekia įrodyti pareiškėjo veiksmų tariamą pavojingumą.

44.       Pareiškėjo teigimu, Komisija klaidina teismą, teigdama, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu konstatavo, jog pareiškėjas Komisijai 2006–2012 m. teikė licencijuotos veiklos sąnaudų ataskaitose nurodytus prieštaringus, klaidinančius bei neišsamius (mažesnės apimties negu būtina) duomenis. Šią poziciją pareiškėjas grindžia toliau nurodytais argumentais:

44.1.                      Nei Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendimu, nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi, nei teismo ekspertai nenustatė, nekonstatavo ataskaitų neatitikimo ar klaidingumo, ar kad 2006–2012 m. ataskaitos yra apgaulingos ar klaidinančios, o tik išreiškė nuomonę, sukėlė abejonę, jog yra tikėtinas jų neteisingumas ir įpareigojo Komisiją perskaičiuoti kintamąsias dedamąsias.

44.2.                      Audito rūmai nenustatė ataskaitų neatitikimu teisės aktu reikalavimams. Komisijos prašymu pareiškėjo auditorių darbą įvertino Audito kokybės komitetas. Audito kokybės komitetas dėl duomenų senumo atsisakė tikrinti laikotarpius senesnius nei 2014 m., tačiau jokių pažeidimų 2014–2015 m. nenustatė, ko pasekmėje, ankstesni Bendrovės ataskaitų auditai yra laikytini atliktais tinkamai, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus.

44.3.                      Komisija 2018 m. peržiūrėjusi ataskaitas konstatavo, kad jos yra teisingos ir atitiko teisės aktu reikalavimus.

44.4.                      Objektyvaus aplinkybių neatskleidimo faktą patvirtina ir prokuroro nutarimo, kuriuo nutrauktas nepagrįstas ikiteisminis tyrimas prieš Bendrovę, turinys ir jame konstatuotos faktinės aplinkybės.

45.       Pareiškėjas akcentuoja, kad jokia valstybės institucija, t. y. nei prokuratūra, nei Auditorių rūmų Audito komitetas nenustatė, kad pareiškėjo 2006–2015 m. reguliuojamos veiklos ataskaitos neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pati Komisija 2018 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr. 05E-79 patvirtino, kad pateiktos Komisijai ataskaitos atitinka tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas pabrėžia, kad, įvertinus pateiktus įrodymus, kyla klausimas, ar tikrai Komisijai reikėjo papildomų duomenų už praeities laikotarpius, kurių rinkimo nenumatė joks teisės aktas, jei Komisija turėjo visus pareiškėjo dokumentus, kuriuos atitinkamu laikotarpiu numatė rengti ir sisteminti teisės aktai (VAĮ 366 str. 1 d.). Be to, prokuroro nutarimo išvados tik patvirtina, kad Komisija reikalavo informacijos ir duomenų, kurių kaupimas nebuvo numatytas teisės aktuose, t. y. net pati Komisija iki 2014 m. nebuvo priėmusi teisės aktų reglamentuojančių būtinųjų sąnaudų apibrėžimą ir paskirstymą tarp veiklų. Šie duomenys buvo reikalaujami per neprotingai trumpus terminus, kurie neatitiko net privalomų minimalių.

 

 

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

46.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo, kuriuo buvo paskirta bauda energetikos įmonei už pažeidimus vykdant valstybės reguliuojamąją veiklą.

47.       Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies buvo patenkintas pareiškėjo skundas ir sumažinta paskirta bauda apeliacinius skundus pateikė pareiškėjas ir atsakovas. 

 

Dėl UAB „Vilniaus energija“ apeliacinio skundo.

 

48.       Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paliktas atsakovo nutarimas dėl baudos paskyrimo, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teismas netinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams ir nepagrįstai konstatavo paskirtos baudos teisėtumą.

49.       Byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas neįvykdė Energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 dalyje (ginčui taikytina 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1176 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatytos pareigos, kad energetikos įmonės, veikiančios elektros energetikos, šilumos ir (ar) gamtinių dujų sektoriuose, užtikrina, jog pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per keturis mėnesius būtų atlikta energetikos įmonės licencijuojamos veiklos sąnaudų peržiūra ir įmonės finansinių ataskaitų auditas ir jo išvados pateiktos Komisijai.

50.       Pareiškėjas taip pat neįvykdė atsakovo nurodymo pateikti Komisijos prašomos informacijos bei dokumentų nustatytais terminais ir tuo pažeidė Energetikos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies reikalavimo nustatyta tvarka teikti informaciją valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir (ar) kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikiama teisė gauti tokią informaciją.

51.       Pirmosios instancijos teismas šias faktines aplinkybes nustatė ir jos nėra paneigtos, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pažeidimo aplinkybes yra nustatytos ir pagrįstai pripažintos pažeidimą bei pareiškėjo kaltę patvirtinančiais įrodymais. Aplinkybių šalinančių pareiškėjo atsakomybę nėra nustatyta.

52.       Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį energetikos įmonėms už pažeidimus vykdant reguliuojamąją veiklą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, užtikrinant atitiktį teisės aktų nustatytoms reguliuojamosios veiklos sąlygoms, Komisija skiria baudas. Todėl atsakovas, skirdamas baudą pareiškėjui dėl nurodytų pažeidimų, veikė jam suteiktos kompetencijos ribose. Procedūrinių pažeidimų, paneigiančių baudos paskyrimo teisėtumą, atsakovas nepadarė.

53.       Baudos dydis yra nustatytas Energetikos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pirmosios instancijos teismas paskirtą baudą sumažino nustatytos sankcijos ribose, įvertinęs pažeidimų pobūdį, baudos paskyrimo teisėtumą bei dydį, motyvavo Energetikos įstatymo 36 straipsnio 7 dalyje nustatytas pažeidimo pobūdį apibūdinančias aplinkybes, todėl teismo sprendimas atitinka jam keliamus teismo pagrįstumo bei teisėtumo reikalavimus (ABTĮ 86 str.), dėl ko šioje dalyje teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo.

54.        Pirmosios instancijos teismas sprendimu atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Nutarimą 1.

55.       Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nesutikimo argumentų su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir nenustatęs sprendimo negaliojimo pagrindu pareiškėjo apeliacinį skundą dėl šios dalies taip pat atmeta.

56.       Pareiškėjas, teikdamas apeliacinį skundą, prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakydama į šį prašymą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalimi nustatyta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti bylos nagrinėjimo tikslai, numatyti ABTĮ 80 straipsnyje, gali būti pasiekti nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Be to pareiškėjo teisė būti išklausytam nebus pažeista, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

57.       Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl nevertinami.

58.       Nepatenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

 

Dėl Komisijos apeliacinio skundo.

 

59.        Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl pareiškėjui paskirtos baudos sumažinimo, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pateikto apeliacinio skundo ribose patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimą baudos sumažinimo apimtyje.

60.       Energetikos įstatymo 36 straipsniu nustatytos sankcijos ir jų taikymo tvarka. Šio įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu nustatyta, kad už veiką, atitinkančią šioje byloje inkriminuotą pareiškėjui, skiriama nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki 0,5 procento energetikos įmonės metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais iš konkrečios reguliuojamosios veiklos, kurią vykdant padarytas pažeidimas.

61.       Pirmosios instancijos teismas nustatė ir nėra paneigta, kad minimali pareiškėjui skirta bauda galėjo būti 289 Eur, o maksimali 909 435 Eur, baudos vidurkis – 454 862 Eur.

62.       Pagal Energetikos įstatymo 36 straipsnio 11 dalį skiriamos sankcijos nustatomos įvertinus šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytas aplinkybes. Nustatytos sankcijos mažinamos, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, arba didinamos, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, sankcijos nustatomos atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

63.       Sankcijų skyrimo taisyklių 38 punktu nustatyta (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. liepos 25 d. iki 2018 m. sausio 13 d.), kad skiriamos piniginės baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, įvertinus Sankcijų skyrimo taisyklių 34.1–34.3 punktuose nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatytos piniginės baudos dydis mažinamas, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių – didinamas.

64.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas sumažinti paskirtą baudą atitinka minėtų teisės aktų reikalavimus. Skiriant baudą pareiškėjui nebuvo pripažintos pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos Energetikos įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje, o tik atsakomybę lengvinantį aplinkybė, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo mažinti baudos dydį nuo apskaičiuoto baudos vidurkio.

65.       Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl baudos mažinimo motyvavo ir apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka. Taip pat toks paskirtos baudos dydžio vertinimas atitinka ir VAĮ 368 straipsnio 6 dalies nuostatas pagal kurias skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių tam tikra poveikio priemonė ūkio subjektui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti švelnesnę poveikio priemonę, negu numatyta įstatyme, arba jos neskirti.

66.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas baudos dydį, iš esmės proceso nepažeidė, todėl teismo vidinis įsitikinimas dėl baudos dydžio pagrįstas įrodymais vien tik apeliacinio skundo nesutikimo argumentais negali būti paneigtas (ABTĮ 56 str. 6 d.).

67.       Nenustačius pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo pagrindų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

68.       Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, dėl ko pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ir atsakovo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                        Stasys Gagys

 

 

                                                                Romanas Klišauskas

 

 

                                                                Gintaras Kryževičius