Civilinė byla Nr. 2A-974/2014

              Proceso Nr. 2-55-3-02776-2011-1

              Procesinio sprendimo kategorijos:

              21.4.1.1; 32.5.1; 41.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų akcinės bendrovės „Grigiškės“ ir bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1689-560/2013 pagal ieškovo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Grigiškės“, restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Remada“, bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo bei atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės banko SNORAS priešieškinį dėl restitucijos būdo; tretieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė, notarė R. B., notarė S. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

              Ieškovas prokuroras, gindamas viešąjį interesą, patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančia 2003 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2003-26497, sudarytos tarp Vilniaus apskrities viršininko ir AB „Grigiškės“, dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško žemės, patekusios į 14,7495 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniaus m., pardavimo;

2) pripažinti negaliojančiomis 2003 m. spalio 15 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. SN-4619) ir 2003 m. spalio 15 d. priėmimo-perdavimo akto (reg. Nr. SN-4619) dalis, pagal kurias AB „Grigiškės“ pardavė UAB „Remada“ 6,16 ha valstybinės reikšmės miško žemės, patekusios į 14,7495 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini);

3) pripažinti negaliojančia hipotekos sandorio, įforminto surašant 2005 m. birželio 7 d. hipotekos lakštą, dalį, kuria UAB „Remada“ įkeitė Grigiškių m., Vilniaus m. sav., esančius 0,0411 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1731 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0, 0414 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,34 ha ploto dalį, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, esančią 0,3609 ha žemės sklype , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,24 ha ploto dalį, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, esančią 0,2569 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5,33 ha ploto dalį valstybinės reikšmės miško, esančią  5,4944 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriui AB bankui SNORAS ir panaikinti šio hipotekos lakšto registracijos Hipotekos registre (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) dalį dėl nurodytų žemės sklypų dalių, į kurias patenka valstybinės reikšmės miško plotai, įkeitimo;

4) įpareigoti RUAB „Remada“ grąžinti valstybei Grigiškių m., Vilniaus m. sav. esančius: 0,0411 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,04 ha valstybinės reikšmės miškas, 0,1731 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,17 ha valstybinės reikšmės miškas, 0,34 ha ploto valstybinės reikšmės miško, esančio 0,3609 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,24 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 0,2569 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5,33 ha valstybinės reikšmės miško, esančio 5,4944 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0414 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 0,04 ha valstybinės reikšmės miško;

5) taikyti restituciją ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovui AB „Grigiškės“ 1 367 518 Lt; priteisti iš AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“ 1 660 679 Lt;

6) priteisti valstybės naudai iš atsakovų žyminį mokestį ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

              Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2003 m. kovo 14 d. sudarė su AB „Grigiškės“ valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2003 m. kovo 14 d. sutartis), kuria už 3 953 968 Lt pardavė AB „Grigiškės“ 14,7495 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniaus m. (toliau – ginčo žemės sklypas). Į kainą įskaičiuotas priedas dėl inžinerinių statinių – 679 583 Lt. AB „Grigiškės“ 2003 m. spalio 15 d. sudarė su UAB „Remada“ nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2003 m. spalio 15 d. sutartis), kuria pardavė UAB „Remada“ minėtą ginčo žemės sklypą už 3 976 329 Lt ir šiame žemės sklype esančius pastatus nugriovimui už 4 023 671 Lt, iš viso už 8 000 000 Lt. Tą pačią dieną AB „Grigiškės“ su UAB „Remada“ pasirašė priėmimo-perdavimo aktą. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 15 d. įsakymu vietoje ginčo žemės sklypo buvo suformuoti 69 atskiri žemės sklypai, iš jų 7 miškų ūkio paskirties žemės sklypai (rekreacinių miškų sklypai). Ieškovo teigimu, 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklype, vietoje kurio vėliau buvo suformuoti atskiri sklypai, buvo 6,36 ha valstybinės reikšmės miško. Remiantis Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. rugpjūčio 26 d. ir 2012 m. spalio 11 d. pažymų duomenimis, UAB „Remada“ nuosavybės teise šiuo metu valdo 6,16 ha ploto valstybinės reikšmės miško, esančio Grigiškių mieste, Vilniau m. sav. Ieškinys grindžiamas tuo, kad UAB „Remada“ priklausančiuose žemės sklypuose yra valstybinės reikšmės miškas, kuris negalėjo būti perleistas privačion nuosavybėn (Konstitucijos 47 str., CK 4.7 str., Miškų įstatymo 4 str. 4 d., Žemės įstatymo 4 str., Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 2013). Ieškovo nuomone, 2003 m. kovo 14 d. sutarties, 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir priėmimo-pardavimo akto dalys, kuriomis buvo disponuojama valstybinės reikšmės miško plotais, jų sudarymo metu prieštaravo minėtoms imperatyvioms įstatymų normoms, todėl pripažintinos negaliojančiomis kaip niekinis sandoris (CK 1.80 str.). Ieškovo teigimu, taikant restituciją, valstybei būtina grąžinti ginčo žemės sklype, šiuo metu atskiruose žemės sklypuose, esantį valstybinės reikšmės miško plotą – 6,16 ha, o iš valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ priteisti sumokėtą pinigų dalį, atitinkančią 6,16 ha ploto valstybei grąžintinai ginčo žemės sklypo dalies kainai. AB „Grigiškės“ ginčo žemės sklypą iš valstybės įsigijo už 3 274 385 Lt (neįskaitant priedo už inžinerinius statinius – 679 583 Lt), atitinkamai iš valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ turi būti priteista 1 367 518 Lt suma. AB „Grigiškės“ pardavė atsakovui UAB „Remada“ ginčo žemės sklypą už 3 976 329 Lt, todėl iš AB „Grigiškės“ atsakovui UAB „Remada“ priteistina pinigų dalis, proporcinga grąžintinos valstybei 6,16 ha žemės sklypo dalies kainai, t. y. 1 660 679 Lt.

              Atsakovas BAB bankas SNORAS patikslintu priešieškiniu prašė:

1) restituciją taikyti tokiu būdu: Lietuvos valstybei natūra grąžinti žemės sklype,unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniaus m., esančią valstybinės reikšmės miško dalį, o Lietuvos valstybę, kuriai atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, įpareigoti atlyginti valstybei grąžinto turto įsigijimo išlaidas 3 341 130 Lt, priteisiant šią atlyginimo sumą BAB bankui SNORAS skolininko atsakovo RUAB „Remada“ prievolių, užtikrintų Hipoteka, sumos apimtyje;

2) teismo sprendimu BAB bankas SNORAS naudai nustatyti priverstinį įkeitimą visoms lėšoms, kurios bus priteistos atsakovui RUAB „Remada“ ir atsakovui BAB bankui SNORAS, kaip restitucijos pagrindu mokėtinos lėšos civilinėje byloje Nr. 2-2346-560/2012 už valstybei grąžintą valstybinės reikšmės miško žemę, skolininko atsakovo RUAB „Remada“ prievolių, užtikrintų Hipoteka, sumos apimtyje;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

              BAB bankas „Snoras“ pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį suteikė kreditą atsakovui RUAB „Remada“ ginčo žemės sklypui įsigyti, t. y. faktiškai apmokėjo visą sutarties kainą už ginčo žemės sklypą bei jame esančius statinius. Už skolininką UAB „Remada“ įvykdęs jo prievoles, AB bankas SNORAS įgijo pirmenybės teisę į turtą, kurį finansavo, t. y. banko naudai buvo įregistruota hipoteka, užtikrinanti RUAB „Remada“ prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą banko naudai. Atsakovas RUAB Remada yra restruktūrizuojama įmonė, kuri neturi realių galimybių atsiskaityti su kreditoriais restruktūrizavimo plane numatytais terminais. Tikėtina, kad bankas vykdys išieškojimus iš RUAB „Remada“ įkeisto turto. Ši banko teisė turi pirmenybę prieš kitus kreditorius, kurių prievolių įvykdymas nėra užtikrintas hipoteka, todėl turi būti ginama. Patenkinus ieškovo reikalavimus panaikinti dalį hipotekos sandorio, būtų iš esmės pažeisti banko interesai bei teisėti lūkesčiai, nes faktiškai bankas, nežinojęs ir negalėjęs žinoti, kad ginčo žemės sklype yra valstybinės reikšmės miško, t. y. būdamas sąžiningu, netektų teisių pagal hipotekos sandorio dalį į turtą, o pritaikius ieškovo prašomą restitucijos būdą, netektų teisių ir į tokio turto piniginę vertę bei netektų pirmenybės teisių, kurios suteikiamos hipoteka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį patenkino visiškai:

1) pripažino negaliojančia 2003 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/2003-26497, sudarytos tarp Lietuvos valstybės ir AB „Grigiškės“, dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško ploto 14,7459 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m., pardavimo nuo šios sutarties sudarymo momento;

2) pripažino negaliojančia 2003 m. spalio 15 d. nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties (reg. Nr. SN-4619), 2003 m. spalio 15 d. priėmimo-pardavimo akto (reg. Nr. SN-4619), sudarytų tarp atsakovų AB „Grigiškės“ ir UAB „Remada“, dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu: (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m., pardavimo nuo šių sutarties ir akto sudarymo momento;

3) pripažino negaliojančia 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorio (lakšto), sudaryto tarp UAB „Remada“ ir AB banko SNORAS, dalį dėl 0,24 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,2569 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0,34 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,3609 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0,17 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,1731 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 5,33 ha valstybinės reikšmės miško ploto 5,4944 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,411 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0,04 ha valstybinės reikšmės miško ploto 0,414 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), įkeitimo kreditoriui AB bankui SNORAS nuo šio sandorio sudarymo momento;

4) panaikino nurodytos hipotekos sandorio (lakšto) dalies registraciją Hipotekos registre (hipotekos identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini));

5) įpareigojo atsakovą RUAB „Remada“ grąžinti Lietuvos valstybei 0,24 ha valstybinės reikšmės mišką 0,2569 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0,34 ha valstybinės reikšmės mišką 0,3609 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0,17 ha valstybinės reikšmės mišką 0,1731 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 5,33 ha valstybinės reikšmės mišką 5,4944 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0,04 ha valstybinės reikšmės mišką 0,411 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), 0,04 ha valstybinės reikšmės mišką 0,414 ha žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilniaus m.;

6) priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo AB „Grigiškės“ naudai 1 367 518 Lt sumą;

7) priteisė iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovo RUAB „Remada“ naudai 1 660 679 Lt sumą.

              Dėl imperatyvaus draudimo perleisti žemės sklypą, kuriame yra valstybinės reikšmės miško plotai, privačion nuosavybėn buvimo teismas pažymėjo, kad ieškovo pozicija dėl ginčijamų sandorių prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms paremta teisingu ieškovo nurodytų teisės normų aiškinimu. Nurodė, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog ginčo žemės sklype, o vėliau jį padalijus ir atskiruose žemės sklypuose, yra miško plotai (žemė) Miškų įstatymo 2 straipsnio prasme. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ginčo žemės sklype esantys miško plotai iki 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo atitiko valstybinės reikšmės miško teisinį statusą ir ar šių miško plotų civilinė apyvarta buvo apribota dar iki šios sutarties sudarymo. Teismas pažymėjo, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalį miestų miškai yra miestų teritorijose esantys miškai. Tai reiškia, kad tokie miškai yra valstybinės reikšmės miškai pagal įstatymą (ex lege). Nustačius, kad miškas yra miesto teritorijoje, jis pagal įstatymą yra valstybinės reikšmės miškas ir priklauso Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise. Taigi turi būti nustatyta, ar ginčo žemės sklype esantis žemės plotas yra miškas ir, jeigu taip, ar tas miškas yra miesto teritorijoje.

Dėl aplinkybės, kad ginčo žemės sklype 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu buvo miškas (miško plotai), nustatymo teismas, remdamasis Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, konstatavo, jog 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklype buvo 6,36 ha valstybinės reikšmės miško, o šiuo metu atskiruose žemės sklypuose yra 6,16 ha ploto valstybinės reikšmės miško.

Dėl Grigiškių teisinio statuso nustatymo teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklypas (vėliau suformuoti atskiri žemės sklypai) yra Grigiškių teritorijoje, tačiau kilo ginčas, kaip reikėtų aiškinti 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu egzistavusį Grigiškių, kaip gyvenamosios vietovės, teisinį statusą. Pagal Teritorijos administracijų vienetų ir jų ribų įstatymo 4, 14 straipsnių papildymo ir 5 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, įsigaliojusi 1999 m. gruodžio 24 d., Grigiškės buvo priskirtos Vilniaus miesto savivaldybei, be to, ginčijamų sandorių sudarymo metu Grigiškės turėjo atskiro miesto statusą. Nors minėtas įstatymas Konstitucinio Teismo 2001 m. birželio 28 d. nutarimu pagal jo priėmimo tvarką prieštaravo Konstitucijai, teismas sutiko su ieškovo aiškinimu, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas neapima tų teisinių situacijų, kai sprendimai, nors ir pagrįsti teisės aktais, vėliau pripažintais prieštaraujančiais Konstitucijai, Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dieną yra įvykdyti. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybei buvo priskirta Grigiškių teritorija, kurios ribos nustatytos pagal Grigiškių Nr. 7937 kadastro vietovės išorines ribas dar iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad nuo 2000 m. sausio 14 d. Lietuvos Respublikos adresų registre yra įregistruotas Grigiškių miesto pavadinimas, o 2000 m. birželio 2 d šiame registre įregistruota, jog Grigiškių miestas iš Trakų rajono savivaldybės buvo priskirtas Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas sprendė, kad iki 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo ginčo žemės sklype buvęs miškas turi būti laikomas miesto mišku pagal Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir kartu valstybinės reikšmės mišku, kuris negali būti perleistas privačion nuosavybėn. Teismas padarė išvadą, jog ginčo žemės sklypo dalis, kurioje yra 6,16 ha miško plotai, negalėjo būti 2003 m. kovo 14 d. sutartimi perleista AB „Grigiškės“.

Dėl 2003 m. kovo 14 d. sutarties, 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir perdavimo-priėmimo akto dalių, kuriomis perleistas 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotas, neteisėtumo teismas pažymėjo, kad, taikant byloje CK 1.80 straipsnio 1 dalį, 2003 m. kovo 14 d. sutarties dalis dėl ginčo žemės sklype esančių 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų pripažintina negaliojančia nuo šios sutarties sudarymo momento (ab initio) (CK 1.95 str. 1 d.). Vilniaus apskrities viršininkas, kaip įgaliotas asmuo (pareigūnas), atstovaudamas Lietuvos valstybę, neturėjo teisės 2002 m. lapkričio 18 d. priimti sprendimo dėl ginčo žemės sklype esančio valstybinės reikšmės miško perleidimo AB „Grigiškės“ nuosavybėn, taip pat neturėjo teisės dėl tokio objekto sudaryti su nurodyta bendrove 2003 m. kovo 14 d. sutarties. Pripažinęs negaliojančia 2003 m. kovo 14 d. sutarties dalį dėl ginčo žemės sklype esančių 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų nuo šios sutarties sudarymo momento, teismas konstatavo, kad atsakovas AB „Grigiškės“ 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir perdavimo-priėmimo akto sudarymo metu negali būti laikomas 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų savininku ir tuo pačiu negali būti laikomas asmeniu, turinčiu teisę 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotus perduoti UAB „Remada“ nuosavybėn. Taikydamas CK 4.48 straipsnio nuostatas, 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir perdavimo-priėmimo akto dalis dėl ginčo sklype esančių 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų teismas taip pat pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento (ab initio) (CK 1.95 str. 1 d).

Dėl 2005 m. birželio 7 d. ginčo žemės sklypo hipotekos sandorio teisėtumo teismas pažymėjo, kad sutartinės hipotekos atveju pagal įstatymą teisė sudaryti su kreditoriumi hipotekos sandorį (lakštą) suteikta įkeičiamo daikto savininkui (CK 4.181 str.). Pripažinęs negaliojančiais 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir perdavimo-priėmimo akto dalis dėl ginčo žemės sklype esančių 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų, teismas konstatavo, kad atsakovas UAB „Remada“ 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorio sudarymo metu negali būti laikomas 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų savininku (nuosavybės teisės įgijėju) ir tuo pačiu negali būti laikomas asmeniu, turinčiu teisę suteikti hipotekos teisę į 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotus kreditoriui AB bankui SNORAS. Teismas sprendė, kad 2005 m. birželio 7 d. ginčo žemės sklypo hipotekos sandorio sudarymas dalyje dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų neatitiko tuo metu galiojusių CK 4.185 straipsnio 2 dalies redakcijos reikalavimo dėl hipotekos sandorio subjekto ir CK 4.171 straipsnio 1 dalies redakcijos reikalavimo dėl hipotekos sandorio objekto. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorio (lakšto) dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų įkeitimo atsakovo AB banko SNORAS naudai nuo šio sandorio sudarymo momento (ab initio) (CK 1.95 str. 1 d.).

Dėl restitucijos taikymo teismas pažymėjo, kad niekinio sandorio šalių sąžiningumas nėra restitucijos taikymą paneigianti aplinkybė. Valstybinės reikšmės žemės sklypų įgijėjų sąžiningumas, net jeigu toks ir būtų nustatytas, negali tapti teisine kliūtimi teismui taikyti restituciją ir grąžinti valstybinės reikšmės miškų plotus Lietuvos valstybei, nes priešingu atveju būtų paneigtas Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytas draudimas, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklausantys civilinių teisių objektai negali priklausyti kitiems subjektams. Teismas patenkino ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą RUAB „Remada“ grąžinti Lietuvos valstybei 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotus, esančius atskiruose šešiuose žemės sklypuose. Taikant restituciją, iš Lietuvos valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ priteistina 1 367 518 Lt suma, gauta pagal 2003 m. kovo 14 d. sutartį už ginčo žemės sklypo dalį, lygią 6,16 ha. Pagal 2003 m. spalio 15 d. sutartį ginčo žemės sklypo 6,16 ha dalies pardavimo kaina sudarė 1 660 679 Lt sumą, todėl, teismo nuomone, ieškovas visiškai pagrįstai ieškiniu prašė iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“ priteisti 1 660  679 Lt sumą (CK 1.80 str. 2 d.).

Dėl priešieškinio reikalavimų teismas pažymėjo, kad atsakovas BAB bankas SNORAS nėra ginčijamų 2003 m. kovo 14 d., 2003 m. spalio 15 d. sandorių šalis. Atsakovo BAB banko SNORAS daiktinė hipotekos teisė atsirado tik 2005 m. birželio 7 d. sudaryto hipotekos sandorio (lakšto) pagrindu. Tuo tarpu šiuo sandoriu atsakovui BAB bankui SNORAS byloje ginčijama žemės sklypo dalis nebuvo perleista. Restitucija gali būti taikoma tik atitinkamo sandorio šalims. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad atsakovas BAB bankas SNORAS neturi teisinio pagrindo iš esmės reikalauti, kad jis turėtų sudalyvauti restitucijos taikymo veiksmuose. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovui RUAB „Remada“ turi būti grąžinama pagal 2003 m. spalio 15 d. sutartį atsakovui AB „Grigiškės“ sumokėta ginčo žemės sklypo 6,16 ha dalies kaina. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo BAB banko SNORAS priešieškiniu pareikštą reikalavimą dėl restitucijos būdo.

Dėl priverstinio įkeitimo RUAB „Remda“, taikant restituciją, gautinoms lėšoms, nustatymo teismas pažymėjo, kad šį reikalavimą taip pat atmeta kaip teisiškai nepagrįstą. Jau nurodyta, kad atsakovas BAB bankas SNORAS nėra ieškovo ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių šalis, todėl jis nėra ir negali būti restitucijos dalyvis. Antra, bankas, kaip skolininko RUAB „Remada“ kreditorius, negali tikėtis savo prievolių įgyvendinimo užtikrinimo iš valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio turto, t. y. turto, pagal CK 4.7 straipsnio 2 dalį išimto iš civilinės apyvartos. Toks turtas negalėjo ir apskritai negali būti atsakovo RUAB „Remada“ skolinių įsipareigojimų kreditoriui BAB bankui SNORAS objektas. Trečia, ieškovas ieškiniu ginčija ne visą 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorį, o tik jo dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotų. Atsakovas BAB bankas SNORAS savo interesams, susijusiems su skolininko RUAB „Remada“ prievolių pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo vertės sumažėjimu apsaugoti, turi teisę imtis minėtoje kredito sutartyje aptartų veiksmų, taip pat CK 6.876 straipsnyje numatytų priemonių. Ketvirta, teismo nuomone, atsakovas BAB bankas SNORAS byloje neįrodė savo, kaip atsakovo RUAB „Remada“ kreditoriaus, teisių ir interesų išskirtinumo, nes CK 4.175 straipsnio 2 dalies nuostatų prasme, įvertinus CK 4.192 straipsnio 1 dalies nuostatą, priverstinės hipotekos (įkeitimo) būtinumas turi būti grindžiamas tik ypatingai svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga. Kreditoriaus piniginio reikalavimo skolininkui dydis pats savaime nėra pakankamas pagrindas kreditoriui reikalauti priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo atitinkamam skolininko turtui, kartu įvertinant tai, jog atsakovo RUAB „Remada“ atžvilgiu yra pradėtas ir vykdomas įmonės restruktūrizavimo procesas.

Dėl įstatyme įtvirtinto asmens kreipimosi į administracinį teismą termino taikymo teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo administracinių aktų, po kurių priėmimo atsirado sąlygos tuos sandorius sudaryti. Teismas atkreipė dėmesį tai, kad nagrinėjamu atveju būtent 2003 m. kovo 14 d. sutartis (dvišalis sandoris) vertintina kaip civilinių teisių ir pareigų vienai šaliai atsiradimo ir kitai šaliai pasibaigimo pagrindas (CK 1.136 str. 2 d. 1 p.). Taigi būtent ši sutartis, o ne Vilniaus apskrities viršininko priimtas administracinis aktas (CK 1.136 str. 2 d. 3 p.), nagrinėjamu atveju buvo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų atsiradimo ir pasibaigimo šaltinis. Kadangi ieškovas byloje pagrįstai nereiškė reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo, tai byloje nėra jokio pagrindo taikyti nurodytą 1 mėnesio trukmės asmens kreipimosi į administracinį teismą termino, tuo labiau, kad toks terminas gali būti taikomas tik pareikštiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimams dėl ginčijamų sandorių dalies negaliojimo turėtų būti taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų trukmės ieškinio senaties terminas, todėl laikytina, jog ieškovas ieškinį teismui pateikė nepažeidžiant įtvirtinto ieškinio senaties termino, dėl to teismas nerado teisinio pagrindo taikyti byloje ieškinio senatį.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Grigiškės“ prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovo AB „Grigiškės“ naudai priteista 1 367 518 Lt suma ir iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovo RUAB „Remada“ naudai priteista 1 660 679 Lt suma, ir padidinti atsakovo AB „Grigiškės“ naudai iš Lietuvos valstybės, taikant restitucija, priteistiną sumą nuo 1 367 518 Lt iki 1 651 340 Lt arba sumažinti iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovo RUAB „Remada“ naudai, taikant restituciją, priteistiną sumą nuo 1 660 679 Lt iki 1 376 857 Lt. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Tiek 2003 m. kovo 14 d. sutarties, tiek 2003 m. spalio 15 d. sutarties objektu buvo tas pats ir to paties dydžio – 14,7495 ha ploto – žemės sklypas. Akivaizdu, kad 6,16 ha žemės sklypo dalis abiejų sutarčių atveju buvo tokia pati (identiška) ir sudarė 34,71 proc. nuo 14,7495 ha ploto žemės sklypo. Teismas nesilaikė restitucijos taikymo taisyklių. 14,7495 ha ploto žemės pardavimo kaina buvo nustatyta 2003 m. kovo 14 d. sutarties 2 punkte, t. y. 3 953 968 Lt. Byloje nėra ginčo, kad AB „Grigiškės“ visą nurodytą kainą sumokėjo. Pripažinus negaliojančia 2003 m. kovo 14 d. sutarties dalį dėl 14,7495 ha žemės sklypo dalies, lygios 6,16 ha, pardavimo, taikant restituciją, teismas turėjo priteisti AB „Grigiškės“ naudai iš Lietuvos valstybės 6,16 ha žemės sklypo daliai proporcingą žemės sklypo pardavimo kainos dalį. Atitinkamai pagal 2003 m. kovo 14 d. sutarties 2 punkto sąlygas 6.16 ha ploto žemės dalies kaina sudarė ne skundžiamame sprendime nurodytą 1 367 518 Lt sumą, o 1 651 340 Lt sumą.

2. Teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl restitucijos taikymo visa apimtimi, nes ieškovas visiškai nepagrįstai iš 2003 m. kovo 14 d. sutarties 2 punkte suderintos žemės pardavimo kainos, lygios 3 953 968 Lt, atėmė 679 583 Lt kainos priedą dėl inžinerinių statinių, nors pagal šios sutarties sąlygas akivaizdu, kad ši kainos dalis įėjo į šia sutartimi parduoto žemės sklypo kainą. Nagrinėjamu atveju po skundžiamo sprendimo atsakovas AB „Grigiškės“ grąžintas į tokią padėtį, kurioje jis nebuvo iki ginčo sandorių sudarymo ir jų įvykdymo, ši padėtis negali būti laikoma status quo ante. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad 2003 m. spalio 15 d. sutarties 3.1 punktu atsakovai AB „Grigiškės“ ir RUAB „Remada“ susitarė, kad visi šios sutarties 2.1 punkte nurodyti nekilnojamojo turto objektai parduodami už 8 000 000 Lt sumą, iš kurios: 1) 14,1495 ha ploto žemės sklypo kaina yra 3 976 329 Lt; 2) statinių (pastatų) kaina yra 4 023 671 Lt. Taigi iš šios sutarties 3.1 punkto aiškiai matyti, kad žemės sklypo kaina sudarė 3 976 329 Lt sumą. Tai reiškia, kad 2003 m. spalio 15 d. sutartimi aptariamas žemės sklypas atsakovui RUAB „Remada“ buvo parduotas tik už 22 361 Lt didesnę žemės sklypo pardavimo kainą, palyginus su ta žemės pardavimo kaina, kuria tą patį žemės sklypą iš Lietuvos valstybės 2003 m. kovo 14 d. sutartimi įsigijo AB „Grigiškės“. Kadangi 2003 m. spalio 15 d. sutartis taip pat pripažinta negaliojančia tik dalyje dėl 6,16 ha, tai, taikant restituciją, iš AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“ galėjo būti priteista ne didesnė kaip 9 339 Lt suma, palyginus su ta suma, kuria iš Lietuvos valstybės teismas priteisė atsakovui AB „Grigiškės“. Tuo tarpu pagal skundžiamą sprendimą tarp iš Lietuvos valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ priteistos 1 367 518 Lt sumos ir iš AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“ priteistos 1 660 679 Lt sumos visiškai nepagrįstai sudaro net 283 822 Lt sumą, nors turėjo sudaryti tik 9 339 Lt sumą. Lieka visiškai neaišku ir teisiškai nepaaiškinama, kodėl vienu atveju, spręsdamas sumokėtos žemės pardavimo kainos dalies priteisimo atsakovui AB „Grigiškės“ iš Lietuvos valstybės klausimą, teismas iš žemės pardavimo kainos atėmė 679 583 Lt kainos priedą dėl inžinerinių statinių, o kitu atveju, spręsdamas sumokėtos tos pačios žemės pardavimo kainos dalies priteisimo atsakovui RUAB „Remada“ iš atsakovo AB „Grigiškės“ klausimą, teismas iš žemės pardavimo kainos jau neatima to paties 679 583 Lt kainos priedo dėl inžinerinių statinių.

              Apeliaciniu skundu atsakovas BAB bankas SNORAS prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o atsakovo BAB banko SNORAS priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria atmestas atsakovo BAB banko SNORAS priešieškinis, nepagrįstumo ir neteisėtumo. Teismas, neteisingai aiškindamas ir taikydamas materialines bei procesines teisės normas, padarė nepagrįstą išvadą, kad BAB banko SNORAS, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės šioje byloje neturi būti ginamos ir nėra pagrindo tenkinti priešieškinio.

              Dėl neteisingo restituciją reglamentuojančių teisės normų taikymo. BAB bankas SNORAS prašė taikyti restituciją tokiu būdu, kad būtų mažiausiai pažeisti jo interesai. Hipoteka – tai kreditorių teisių gynimo priemonė, užtikrinanti kreditoriui pirmenybės teisę patenkinti reikalavimus iš įkeisto turto vertės. Apelianto nuomone, Lietuvos valstybei natūra grąžinus ginčo žemės sklype esančius valstybinės reikšmės miško 6,16 ha plotus, priimtinesnis restitucijos būdas yra iš Lietuvos valstybės ar iš atsakovo AB „Grigiškės“ už valstybei grąžintą 6,16 ha miško plotą atsakovui RUAB „Remada“ priteistinas sumas priteisti tiesiogiai atsakovo RUAB „Remada“ kreditoriui BAB bankui SNORAS, RUAB „Remada“ prievolių, užtikrintų hipoteka, sumos apimtyje. Apelianto nuomone, jeigu į restitucijos objektu esantį turtą tretieji asmenys sąžiningai įgyja teisių (šios bylos atveju – teisę į hipoteką), restitucija negali būti taikoma neatsižvelgiant į šių asmenų teises. CK 6.145 straipsnio 2 dalis ir 6.153 straipsnio 3 d. nustato tokio trečiojo asmens teisių plačią apsaugą.

              Dėl BAB banko SNORAS teisės dalyvauti restitucijos taikymo veiksmuose. Teismo išvada, kad restitucija gali būti taikoma tik atitinkamo pirkimo-pardavimo sandorio šalims, nėra pagrindu neginti hipotekos sandorių sukurtų ir hipotekos kreditoriaus turimų privilegijuotų teisių. Teismo išvada, kad BAB bankas SNORAS neturi teisinio pagrindo iš esmės reikalauti dalyvauti restitucijos taikymo veiksmuose, prieštarauja CK 4.197 straipsnio 3 daliai ir 6.153 straipsnio 3 daliai. Teismas pritaikė tokį restitucijos būdą, kuris labiausiai pažeidžia BAB banko SNORAS teises ir nepagrįstai plačias teises suteikia restitucijos objektą pagal negaliojančius sandorius įgijusiems asmenims.

              Dėl ginčo žemės sklypo kainos ir teisingo atlyginimo. Apelianto nuomone, visa ginčo žemės sklypo pardavimo kaina pagal 2003 m. spalio 15 d. sutartį buvo 8 mln. Lt, kadangi statiniai buvo skirti nugriovimui ir visą kainą sudarė tik žemės sklypo kaina. Visą kainą už hipoteka įkeistą ginčo žemės sklypą sumokėjo būtent BAB bankas SNORAS, todėl dalį šio sklypo grąžinus valstybei ir panaikinus hipoteką, BAB banko SNORAS sumokėti pinigai turi būti grąžinti jam.

              Dėl teisės normų, reglamentuojančių priverstinį įkeitimą, neteisingo taikymo. Teismas nepagrįstai atmetė BAB banko SNORAS reikalavimą jo naudai nustatyti priverstinį įkeitimą visoms lėšoms, kurios bus priteistos atsakovui RUAB „Remada“ už valstybei grąžintą valstybinės reikšmės mišką. Apelianto įsitikinimu, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, kaip tik bus pasiekta socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga – prioritetinių hipotekos kreditoriaus teisių išsaugojimas bei teisingumo principo užtikrinimas, o tai yra hipotekos instituto esmė. Priverstinio įkeitimo būtinumas grindžiamas svarbiu ir išskirtiniu konkretaus hipotekos kreditoriaus – BAB banko SNORAS ir jo kreditorių bankroto procese interesu, o ne interesu, kuris gali būti būdingas kiekvienam kreditoriui. Būtinumą nustatyti priverstinį įkeitimą BAB bankas SNORAS grindė aplinkybėmis, kuriomis negali remtis bet kuris iš kreditorių, o jos sudaro pagrindą teismui priverstinio įkeitimo nustatymo teise apginti ypatingus ir individualius BAB banko SNORAS interesus – sudaryti realią galimybę įgyvendinti jo turimą privilegijuotą hipotekos kreditoriaus teisę į turtą, kuris dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų transformavosi į pinigus (įkeisto turto vertę pinigais).

              Dėl kasacinio teismo praktikos priverstinio įkeitimo nustatymo teismo sprendimo kategorijos bylose. Apelianto nuomone, yra visų kasacinio teismo praktikoje nurodytų sąlygų visetas (civilinės bylos Nr. 3K-3-370/2010, Nr. 3K-3-15/2012, Nr. 3K-3-87/2012), kurioms esant gali būti priimamas teismo sprendimas dėl priverstinio priteisto piniginio reikalavimo už valstybei grąžintą ir hipoteka užtikrintą turto dalį, įkeitimo.

              Dėl viešųjų interesų gynimo šioje byloje. Ieškiniu siekiama apginti viešąjį interesą, tačiau, apelianto nuomone, skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai, taip pat pažeidžia viešąjį interesą.

              2. Dėl skundžiamo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškinys, nepagrįstumo ir neteisėtumo.

              Dėl hipotekos sandorio teisėtumo. Skundžiamo sprendimo dalis, kuria pripažintas negaliojančiu hipotekos sandoris ir panaikintos hipotekos kreditoriaus privilegijuotos teisės į hipoteka įkeisto žemės sklypo 6,16 ja dalį, pažeidžia hipotekos instituto esmę ir CK 4.197 straipsnio 6 dalies normas, kurios imperatyviai nustato, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako.

              Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Teismas vertino pavienius įrodymus, ne jų visetą, todėl teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl skundžiamas sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

              Dėl aplinkybės, kad ginčo žemės sklype 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu buvo miškas (miško plotai), neteisingo nustatymo. Ieškovas pateikė Valstybinės miškų tarnybos duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentus, pažymas apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis (taksacinius rodiklius)). Tik remdamasis šiais duomenimis, kurie bylos eigoje dar buvo tikslinami, ir neatsižvelgdamas į jokius kitus įrodymus, paneigiančius šiuos duomenis, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo žemės sklype iki ginčijamos sutarties sudarymo buvo miškų plotai, atitinkantys Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Visi kiti byloje esantys dokumentai aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklype miško nebuvo. Teismas nepasisakė, dėl kokių priežasčių atmetė ir nevertino kitų rašytinių įrodymų. Apelianto nuomone, Valstybinės miškų tarnybos pateikti duomenys nėra pakankamai patikimi ir teismo turėjo būti vertinti kritiškai. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus nėra aišku, ar tie patys plotai negalėjo atitikti miško plotus tik po kelerių metų, t. y. jau po 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo. Įstatymas, kuriuo Grigiškės buvo prijungtos prie Vilniaus miesto, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Apelianto nuomone, miško žemė, jai ji ir buvo 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu, nelaikytina miesto mišku ir jai neturėjo būti taikomas valstybinės reikšmės miško statusas.

              Dėl ieškinio senaties. Nesutiktina su ieškovo teiginiais, kad prokuroras tik 2011 m. liepos 5 d. turėjo ir galėjo sužinoti apie pažeidimus, susijusius su prieš 8,5 metų sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Ginčo sandoriai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl atitinkamoms institucijos apie juos turėjo ir galėjo būti žinoma nuo jų sudarymo. Be to, ieškovas, ginčydamas 2003 m. kovo 14 d. sutartį, privalėjo ginčyti administracinius aktus, kurie buvo pagrindu sandoriui sudaryti, todėl ieškinio reikalavimams turi būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintas asmens kreipimosi į teismą vieno mėnesio trukmės terminas.

              Atsiliepimu į apeliacinius skundus ieškovas prašo skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl AB „Grigiškės“ apeliacinio skundo. Teismas pagrįstai ir teisingai nustatė valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ grąžinamą pinigų sumą už valstybei perduodamą ginčo žemės sklypo su valstybinės reikšmės mišku dalį, tuo pačiu pagrįstai nustatė atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“ grąžinamą pinigų sumą.

              2. Dėl RAB banko SNORAS apeliacinio skundo. Ieškovo nuomone, sprendimas taikyti priverstinę hipoteką RUAB „Remada“ gaunamai pinigų sumai už išreikalaujamo žemės sklypo dalį, būtų teisingas bei sąžiningas, kartu apeliacinės instancijos teismui pripažįstant, kad BAB banko SNORAS priešieškinis atmetamas kaip pareikštas netinkamam atsakovui (prokurorui). Kitas banko argumentas, kad netinkamai buvo nustatyta restitucijos būdu grąžinamo valstybinės reikšmės miško vertė, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi toks apelianto pateikiamas pirkimo-pardavimo ir kredito sutarčių atskirų punktų aiškinimas visiškai neatitinka sutarčių aiškinimo pagrindų. Argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti. Nesutiktina su banko apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

              Atsiliepimu į atsakovo BAB banko SNORAS apeliacinį skundą atsakovas AB „Grigiškės“ prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Aplinkybė, kad teismas restitucijos klausimą išsprendė ne taip, kaip to pageidavo bankas, nereiškia, jog šį klausimą teismas išsprendė neteisingai. Hipotekos kreditoriaus teisinis statusas jokiu būdu negarantuoja, kad tokio kreditoriaus teisės išliks, teismui pripažinus negaliojančiu hipotekos sandorį. Banko nurodomas jo pageidaujamas teismo sprendimo variantas, pagal kurį už valstybei grąžinamą ginčo žemės sklypo 6,16 ha dalį pinigai būtų priteisti bankui, neatitiktų hipotekos instituto esmės. Bankas nepagrįstai remiasi CK 6.153 straipsnio 3 dalimi ir 6.145 straipsnio 2 dalimi. Bankas, 2005 m. birželio 7 d. hipotekos sandorio pagrindu įgijęs tik hipotekos daiktinę teisę, nepagrįstai siekia turėti daugiau teisių nei jų pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis buvo įgiję atsakovai AB „Grigiškės“ ir RUAB „Remada“. Nepagrįstas banko argumentas, kad jo teisės turėjo būti ginamos visa apimtimi, vadovaujantis CK 4.197 straipsnio 6 dalimi. Bankas nėra vienintelis RUAB „Remda“ kreditorius. Teismas pagrįstai konstatavo, kad bankas neįrodė savo, kaip RUAB „Remda“ kreditoriaus, teisių ir interesų išskirtinumo.

              2. Teismas teisingai nurodė, kad Valstybinės miškų tarnybos dokumentai yra tinkamos įrodinėjimo priemonės, nustatant, ar ginčo žemės sklype buvo/yra valstybinės reikšmės miško plotai.

              Atsiliepimu į atsakovo AB „Grigiškės“ apeliacinį skundą atsakovas BAB bankas SNORAS prašo skundo dalį, kuria prašoma sumažinti iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovo RUAB „Remada“ naudai, taikant restituciją, priteistiną sumą nuo 1 660 679 Lt iki 1 376 857 Lt, atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl žemės sklypo kainos ir teisingo atlyginimo. Nėra teisingo pagrindo sumažinti iš AB „Grigiškės“, taikant restituciją, priteistiną sumą nuo 1 660 679 Lt iki 1 376 857 Lt.

              2. Dėl Hipotekos kreditoriaus teisių į iš AB „Grigiškės“ priteistiną sumą. Apelianto teiginys, kad 6,16 ha miško vertė yra grąžintina atsakovui RUAB „Remada“, o ne hipotekos kreditoriui, prieštarauja CK normoms ir pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises.

              Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas RUAB „Remada“ prašo atsakovo BAB banko SNORAS skundo netenkinti ir skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, palikti nepakeistą, o atsakovo AB „Grigiškės“ skundą patenkinti ir pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl priteistinos iš valstybės sumos padidinimo 283 822 Lt suma, priteisiant iš valstybės 1 641 340 Lt atsakovo AB „Grigiškės“ naudai. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

              1. Dėl AB „Grigiškės“ apeliacinio skundo. Šio apelianto argumentai, kad ginčo žemės sklypo kainą sudarė ne tik žemės sklypo naudmenos ir pan., bet ir infrastruktūra, yra pagrįsti, todėl sudaro pagrindą tenkinti apeliacinį skundą.

              2. Dėl BAB banko SNORAS apeliacinio skundo. Banko priešieškinio reikalavimai dėl restitucijos taikymo prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatytiems visų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių ir pačios restruktūrizuojamos įmonės interesų faktiniam ir teisiniam balansui. Banko reikalavimų patenkinimas numatytas UAB „Remada“ restruktūrizavimo plane, kuris vykdomas nepriklausomai nuo to, kad prokuroras inicijavo nagrinėjamą bylą.

              Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo skundus atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliacinių skundų reikalavimais.

              Atsiliepimu į apeliacinius skundas trečiasis asmuo Aplinkos ministerija prašo skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniais skundais ir juose išdėstytais motyvais bei prašymais. Mano, kad teismas ištyrė byloje esančius įrodymus ir priėmė motyvuotą bei teisės aktais pagrįstą sprendimą.

              Atsiliepime į apeliacinius skundus trečiasis asmuo notarė R. B. nurodo, kad 2003 m. kovo 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis buvo patvirtinta remiantis įstatymo nustatytais reikalavimais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos, 2003 m. kovo 14 d. sudarė su atsakovu AB „Grigiškės“ valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01-2003-26497 (toliau – 2003 m. kovo 14 d. sutartis, t. 1, b. l. 61-62), kuria pardavė šiam atsakovui 14,7495 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilniaus m. (toliau – ginčo žemės sklypas) už 3 953 968 Lt kainą, į kurią įskaitytas priedas dėl inžinerinių statinių – 679 583 Lt (sutarties 2.1 ir 2.2 p.). Šios sutarties 3 punkte nurodyti ginčo žemės sklype esantys statiniai (medicinos punktai, sandėliai, valgykla, klubas, poilsio nameliai, tualetai), priklausantys AB „Grigiškės“.

              AB „Grigiškės“ 2003 m. spalio 15 d. sudarė su atsakovu UAB „Remada“ nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – 2003 m. spalio 15 d. sutartis, t. 1, b. l. 89-97), kuria pardavė šiam atsakovui ginčo žemės sklypą ir jame esančius pastatus (medicinos punktus, sandėlius, valgyklą, klubą, poilsio namelius, tualetus) už 8 000 000 Lt, iš kurių ginčo žemės sklypo kaina yra 3 976 329 Lt, o pastatų – 4 023 671 Lt. Tą pačią dieną sutarties šalys pasirašė turto priėmimo-perdavimo aktą (t. 1, b. l. 98-99).

              Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 2.3-13175-(01) dėl ginčo žemės sklypo padalijimo suformavo vietoje ginčo žemės sklypo 69 atskirus žemės sklypus (t. 1, b. l. 31).

              Prokuroras, gavęs duomenų, kad ginčo žemės sklype esantis miškas priskirtinas prie valstybinės reikšmės miškų, kurie išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei, gindamas viešąjį interesą kreipėsi į teismą dėl aukščiau nurodytų ginčo žemės sklypo perleidimo sandorių dalių, kuriomis perleistas valstybinės reikšmės miškas, pripažinimo negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad iki 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo ginčo žemės sklype esantis miškas laikytinas valstybinės reikšmės mišku, kuris negali būti perleistas privačion nuosavybėn, padarė išvadą, jog 2003 m. kovo 14 d. sutarties, 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir turto priėmimo-perdavimo akto dalys dėl ginčo žemės sklype esančių 6,16 ha valstybinės reikšmės miško perleidimo pripažintinos negaliojančiomis nuo šių sandorių sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d., 4.48 str. 1 d.).

              Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ginčo žemės sklype 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu buvo valstybinės reikšmės miškas

              Apelianto BAB banko SNORAS nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė teisės normas, nenustatė teisiškai reikšmingų bylai aplinkybių ir neištyrė visų įrodymų, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško ploto buvimo ginčo žemės sklype 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto BAB banko SNORAS argumentais, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2011 m. rugpjūčio 26 d. ir 2012 m. spalio 11 d. pažymose pateiktais duomenimis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemų, patvirtintų 2002 m. gruodžio 20 d., fragmentais, pažymomis apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis (taksacinius rodiklius), Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenų patikrinimo aktu) (t. 1, b. l. 13-29, t. 3, b. l. 146-149). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktikoje Valstybinės miškų tarnybos pateiktos pažymos apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis (taksacinius rodiklius) ir apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemų fragmentus) pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012). BAB banko SNORAS apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (t. y., kad 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu: ginčo žemės sklypo suformavimo juridiniai pagrindai buvo galiojantys; ginčo žemės sklypo kadastro duomenų fiksavimo metu nenustatyta, kad sklype būtų miško; pagal kadastro duomenis ginčo žemės sklypo pagrindė tikslinė naudojimo paskirtis buvo kita; valstybei atstovaujančios institucijos 2003 m. kovo 14 d. sutartyje patvirtino jokių viešosios teisių pažeidimų nebuvimą; Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklype miško plotai nėra apibrėžti; notaras, tvirtindamas sandorį, užtikrino jo teisėtumą; kt.) nepaneigia pirmosios instancijos teismo, remiantis Valstybinės miškų tarnybos pateiktais duomenimis, nustatytos aplinkybės, kad ginčo žemės sklype 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu buvo miškas. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, sprendžiant, ar ginčo žemės sklype dar iki 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo faktiškai buvo miško plotai, nėra teisiškai reikšminga, kaip buvo įforminti procedūriniai administraciniai aktai (dokumentai) ir/ar teritorijų planavimo dokumentai, nustatantys atitinkamus žemės sklypo duomenis, apibūdinantys žemės sklype esančius žemės plotus, pavyzdžiui, nurodant žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, nes priešingu atveju egzistuotų teisinė galimybė vien atitinkamų procedūrinių dokumentų įforminimo ir/ar teritorijų planavimo dokumentų priėmimo būdu apeiti draudimą perleisti valstybinės reikšmės mišką privačion nuosavybėn. Priešingai nei teigia apeliantas BAB bankas SNORAS, Valstybinės miškų tarnybos pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklype esantys miško plotai iš tiesų atitiko miškui keliamus reikalavimus 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu ginčo žemės sklype buvo miško žemė (miško plotai), taip pat pagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypas buvo miesto teritorijoje, t. y. Grigiškėse. Nustačius, kad ginčo žemės sklypas, kuriame yra miško, yra miesto teritorijoje, to pakanka, jog būtų konstatuota, kad tai yra valstybinės reikšmės miškas. Apelianto BAB banko SNORAS teigimu, įstatymas, kuriuo Grigiškės buvo prijungtos prie Vilniaus miesto, pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl miško žemė, jeigu ji ir buvo 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu, nelaikytina miesto mišku ir jai neturėjo būti taikytinas valstybinės reikšmės miško statusas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė išsamius motyvus apie apelianto minimą aplinkybę dėl įstatymo, kuriuo Grigiškės buvo prijungtos prie Vilniaus miesto, pripažinimo antikonstituciniu, o apeliantas jų net nebando paneigti, todėl šie apelianto argumentai pripažintini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais. Be to, apeliantas nenurodo jokių argumentų dėl kitų pirmosios instancijos teismo motyvų, kurių pagrindu buvo padaryta išvada dėl Grigiškių, kaip miesto, teisinio statuso buvimo bylai aktualiu laikotarpiu.

              Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, kad ginčo žemės sklype 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu buvo valstybinės reikšmės miškas, kuris išimtinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (Miškų įstatymo 4 str. 4 d. 2 p. (redakcija, aktuali ginčo žemės sklypo perleidimo metu)). Kadangi išimtine nuosavybės teise priklausantys objektai yra išimti iš civilinės apyvartos (CK 4.7 str. 2 d.), tai reiškia, kad jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas, todėl tokie sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.).

              Dėl ieškinio senaties

              Pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, dėl kurių sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas pagrįstai nereiškė reikalavimo dėl administracinio akto, kurio pagrindu buvo sudaryta 2003 m. kovo 14 d. sutartis, panaikinimo. Apeliantas AB bankas SNORAS, teigdamas, kad ieškovas šioje byloje privalėjo reikšti reikalavimą dėl administracinio akto panaikinimo ir byloje turėjo būti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio trukmės asmens kreipimosi į administracinį teismą terminas, nenurodo jokių argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus šiuo klausimu. Apeliantui nenurodžius tokių argumentų, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis ieškinio senaties taikymo klausimu.

              Dėl, taikant restituciją, ginčo žemės sklypo pardavimo kainos nustatymo

              Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.80 str. 2 d.). Nurodytos nuostatos turi būti atitinkamai laikomasi, teismui pripažįstant negaliojančia sandorio dalį (CK 1.96 str.). Pirmosios instancijos teismui pripažinus negaliojančiomis 2003 m. kovo 14 d. sutarties, 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir turto priėmimo-perdavimo akto dalis dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško ploto perleidimo, taikant restituciją, Lietuvos valstybei grąžintas 6,16 ha ploto valstybinės reikšmės miškas, esantis ginčo žemės sklype (t. y. atskiruose žemės sklypuose, kurie buvo suformuoti po ginčo žemės sklypo padalijimo). Atitinkamai iš Lietuvos valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ priteisė 6,16 ha ginčo žemės sklypo daliai proporcingą žemės sklypo pardavimo kainos dalį. Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad atsakovas AB „Grigiškės“ ginčo žemės sklypą iš valstybės įsigijo už 3 274 385 Lt, todėl priteisė jam iš valstybės 1 367 518 Lt sumą, tačiau su šia pozicija nesutiko atsakovas AB „Grigiškės“, kuris apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo žemės sklypo kaina yra 3 953 968 Lt, atitinkamai jam turėjo būti priteista 1 651 340 Lt suma. Apelianto AB „Grigiškės“ teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš 2003 m. kovo 14 d. sutartyje nurodytos žemės sklypo kainos (3 953 968 Lt) atėmė 679 583 Lt kainos priedą dėl inžinerinių statinių, nes ši kainos dalis įėjo į ginčo žemės sklypo kainą. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. 2003 m. kovo 14 d. sutarties 2.1-2.2 punktuose nurodyta, kad į ginčo žemės kainą – 3 953 968 Lt įskaitomas priedas dėl inžinerinių statinių – 679 583 Lt. Šios sutarties nuostatos sudaro pagrindą konstatuoti, kad sutarties šalys atskirai nustatė žemės sklypo kainą ir jame esančių inžinerinių pastatų kainą (CK 6.193 str.). Tokį šių sutarties nuostatų aiškinimą patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinius skundus nurodyti argumentai. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (redakcija, galiojanti 2003 m. kovo 14 d. sutarties sudarymo metu) 15.5 punktą parduodant valstybinės žemės sklypą mieste privalomai turėjo būti apskaičiuotas parduodamo žemės sklypo vertės priedas dėl inžinerinių statinių, kurį apskaičiuodavo savivaldybės valdyba. Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ ir juo patvirtinta Žemės įvertinimo metodika detalizavo pačią šio priedo apskaičiavimo procedūrą. Šio nutarimo 2.4 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai valstybė ne aukcione parduoda žemę ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) miestuose, prie apskaičiuotos žemės ūkio vertės pridedamas savivaldybės paskirtos komisijos apskaičiuotas priedas – žemės sklypo vertės padidėjimas dėl inžinerinių statinių. Šiuos duomenis savivaldybės valdyba pateikia žemėtvarkos skyriui. Nekilnojamojo turto registre registruojant ne aukcione parduotą ar išnuomotą žemės sklypą, jo vertė nurodoma be priedo dėl inžinerinių statinių. Pagal byloje pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės Teritorijų planavimo duomenų kadastro ir žemėtvarkos poskyrio vadovės G. A. 2002 m. vasario 18 d. parengtą Žemės įvertinimo metodikos 12 priedą buvo apskaičiuotas ginčo žemės sklypo vertės padidėjimas (679 583 Lt) dėl šių inžinerinių statinių: vandentiekio, kanalizacijos, centrinio šilumos tiekimo tinklų, dujotiekio, ryšių tinklų ir elektros tinklų (t. 1, b. l. 67). Taigi darytina išvada, kad ginčo žemės sklypo vertė buvo padidėjusi dėl esančių inžinerinių tinklų, kurie iš esmės laikytini žemės sklypo pagerinimais. Sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime į apeliacinius skundus nurodytais argumentais, kad šie inžineriniai tinklai buvo reikalingi ginčo žemės sklype tuo metu esantiems AB „Grigiškės“ priklausiusiems statiniams eksploatuoti. Šiuos statinius kartu su visais jiems eksploatuoti ir naudoti reikalingais inžineriniais tinklais AB „Grigiškės“ vėliau pardavė UAB „Remada“. Byloje nėra duomenų, kad Lietuvos valstybei grąžintini žemės sklypai yra užstatyti, t. y. kad be valstybinės reikšmės miško juose yra statinių ir jiems eksploatuoti reikalingų inžinerinių tinklų. Atsižvelgiant į tai, apskaičiuojant, taikant restituciją, grąžintinas sumas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo žemės sklypo vertę nustatė, neįskaičiavęs atskirai įkainuotų inžinerinių statinių (tinklų). Papildomai pažymėtina, kad iš 2003 m. spalio 15 d. sutarties, kuria AB „Grigiškės“ pardavė ginčo žemės sklypą su visais jame esančiais statiniais, 2.1 punkto paskutinės pastraipos matyti, jog apeliantas AB „Grigiškės“ perleido UAB „Remada“ visas teises ir pareigas, susijusias su AB „Grigiškės“ balanse apskaitomais inžineriniais tinklais, įrenginiais ir statiniais, esančiais prie parduodamų pagal šią sutartį pastatų. Taigi ši aplinkybė tik patvirtina anksčiau padarytą išvadą, kad 2003 m. kovo 14 d. sutartyje šalys susitarė dėl 3 274 385 Lt ginčo žemės sklypo kainos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, taikydamas restituciją, priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovui AB „Grigiškės“ 1 367 518 Lt sumą. Apelianto AB „Grigiškės“ nurodoma aplinkybė, kad vėlesnėje 2003 m. spalio 15 d. sutartyje ginčo žemės sklypas buvo įvertintas 3 976 329 Lt, t. y. tik 22 361 Lt didesne suma nei 2003 m. kovo 14 d. nurodyta ginčo žemės sklypo 3 953 968 Lt vertė, nesudaro pagrindo daryti priešingą anksčiau padarytai išvadą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2003 m. spalio 15 d. sutartyje AB „Grigiškės“ ir UAB „Remada“ buvo laisvos nustatyti tiek ginčo žemės sklypo kainą, tiek jame esančių statinių bei inžinerinių tinklų kainas, todėl šioje sutartyje nurodyta ginčo žemės sklypo vertė neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl 2003 m. kovo 14 d. sutartyje nurodytos to paties žemės sklypo vertės.

              Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto BAB banko SNORAS argumentai, kad pagal 2003 m. spalio 15 d. sutartį ginčo žemės sklypo kainą sudarė 8 000 000, o ne 3 976 329 Lt, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas. Ši aplinkybė yra svarbi dėl, taikant restituciją, iš AB „Grigiškės“ RUAB „Remada“ naudai priteistinų lėšų dydžio. Kaip minėta, 2003 m. spalio 15 d. sutarties šalys, t. y. AB „Grigiškės“ ir UAB „Remada“ laisva valia susitarė, kad ginčo žemės sklypo kaina yra 3 976 329 Lt, o jame esančių statinių – 4 023 671 Lt. Aplinkybė, kad šie statiniai buvo skirti nugriauti, t. y. apelianto BAB banko SNORAS nuomone, beverčiai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad visą šio sandorio kainą sudarė tik ginčo žemės sklypo kaina (8 000 000 Lt).

              Dėl hipotekos sandorio teisėtumo

              AB bankas SNORAS su UAB „Remada“ 2005 m. birželio 6 d. sudarė kredito sutartį, kuria suteikė UAB „Remada“ 8 000 000 Lt dydžio kreditą galutiniam atsiskaitymui pagal 2003 m. spalio 15 d. sutartį ir apyvartinėms lėšoms papildyti (t. 4, b. l. 98-105). Pagal kredito sutarties 6.1 punktą UAB „Remada“ kredito sutarties sąlygų įvykdymą įsipareigojo užtikrinti ginčo žemės sklypo hipoteka. Kredito sutarties šalys 2005 m. birželio 7 d. sudarė hipotekos sandorį (lakštą), juo UAB „Remada“ savo prievolių pagal kredito sutartį vykdymui užtikrinti AB banko SNORAS naudai įkeitė ginčo žemės sklypą (t. 1, b. l. 125-127).

              Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančiomis 2003 m. spalio 15 d. sutarties ir turto priėmimo-perdavimo akto dalis dėl ginčo žemės sklype esančio 6,16 ha valstybinės reikšmės miško ploto, konstatavo, kad atsakovas UAB „Remada“ hipotekos sandorio metu negali būti laikomas 6,16 ha valstybinės reikšmės miško ploto savininku (nuosavybės teisių įgijėju) ir negali būti laikomas asmeniu, turinčiu teisę įkeisti 6,16 ha valstybinės reikšmės miško plotą kreditoriui AB bankui SNORAS (hipotekos sandorio metu galiojusi CK 4.171 str. 1 d., 4.181 str. ir 4.185 str. 2 d. redakcija), todėl hipotekos sandorio dalį dėl 6,16 ha valstybinės reikšmės miško ploto įkeitimo pripažino negaliojančia.

              Apeliantas BAB bankas SNORAS savo nesutikimą su dalies hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančia grindžia tik aplinkybe, kad, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino negaliojančia 2003 m. kovo 14 d. sutarties dalį. Teisėjų kolegijai jau konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2003 m. kovo 14 d. sutarties dalį pripažino negaliojančia, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu hipotekos sandorio dalies teisiniu vertinimu.

              Dėl restitucijos taikymo būdo, pripažinus ginčijamų sandorių dalis negaliojančiomis

              Teisėjų kolegija sutinka su apelianto AB banko SNORAS argumentais, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip hipotekos kreditorius, turi teisę reikalauti pripažinti jo teisę į jam priimtiniausią restitucijos būdą (CK 1.78 str. 5 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės ir neginčijo BAB banko SNORAS teisės reikšti šioje byloje reikalavimus dėl restitucijos taikymo būdo, todėl apelianto minėta teisė (CK 1.78 str. 5 d.) šiuo atveju nebuvo suvaržyta. Hipoteka – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 str. 1 d.). Hipoteka suteikia šios daiktinės teisės turėtojui teisę patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto vertės pirmiau už kitus skolininko kreditorius (CK 4.170 str. 3 d.). Taigi nagrinėjamu atveju BAB bankas SNORAS turi pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą iš hipotekos objekto (ginčo žemės sklypo) vertės. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad minėta jo teisė gali būti laikoma pagrindu apeliantui reikalauti, kad iš valstybės ar ir atsakovo AB „Grigiškės“ už grąžintą 6,16 ha miško žemę ginčo žemės sklype priteistina suma turi būti priteista ne atsakovui RUAB „Remada“, o tiesiogiai apeliantui, kaip sąžiningam hipotekos kreditoriui. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši apelianto BAB banko SNORAS pozicija neatitinka hipotekos instituto esmės ir prieštarauja hipotekos kreditoriaus teisiniam statusui. Byloje nėra ginčo, kad UAB „Remada“ nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Bylos duomenimis, atsakovui UAB „Remada“ yra iškelta restruktūrizavimo byla, yra patvirtintas restruktūrizavimo planas, kuriame numatyti visų kreditorių, tarp jų ir BAB banko SNORAS, finansinių reikalavimų patenkinimo terminai. Dėl šios priežasties apelianto siūlomas restitucijos būdas, pagal kurį atsakovui RUAB „Remada“ mokėtinos sumos už valstybei grąžintą 6,16 ha ploto miško žemę ginčo žemės sklype būtų priteistos tiesiogiai hipotekos kreditoriui, prieštarauja Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostatoms, nes tokiu atveju būtų ignoruojamas įmonės restruktūrizavimo planas, kuriame yra subalansuoti kreditorių ir įmonės interesai. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.145 straipsnio 2 dalies ir 6.153 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė BAB banko SNORAS reikalavimą valstybei grąžinto turto įsigijimo išlaidas priteisti ne RUAB „Remada“ naudai, o tiesiogiai hipotekos kreditoriui – BAB bankui SNORAS.

              BAB bankas SNORAS pirmosios instancijos teismo taip pat prašė teismo sprendimu jo naudai nustatyti priverstinį įkeitimą lėšoms, kurios bus priteistos atsakovui RUAB „Remada“ už valstybei grąžintą valstybinės reikšmės mišką ginčo žemės sklype. CK 4.199 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priverstiniam įkeitimui, kuris atsiranda teismo sprendimo pagrindu, mutatis mutandis taikomos CK 4 knygos nuostatos, reglamentuojančios priverstinę hipoteką. Pagal CK 4.175 straipsnio 4.175 straipsnio 2 dalį hipoteka (įkeitimas) yra priverstinė, kai įstatymų nustatytais atvejais prieš savininko valią nustatomas jam priklausančio nekilnojamojo daikto (turtinių teisių) įkeitimas siekiant užtikrinti įstatymuose numatytų turtinių reikalavimų įvykdymą. Priverstinė hipoteka atsiranda įstatymų, teismo sprendimų ar įgaliotos institucijos sprendimų pagrindais tais atvejais, kai būtina užtikrinti pagal teismo sprendimą patenkintus turtinius reikalavimus ir kitais CK numatytais atvejais. CK 4.178 straipsnyje nurodyta, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu CK nustatytais atvejais ir CPK numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė skolininko daikto (turtinių teisių) hipoteka (įkeitimas).

              Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad apeliantas negali būti restitucijos dalyvis, kadangi jis nėra ieškovo ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių šalis. Pažymėtina, kad visi ginčijami sandoriai (ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys, hipotekos sutartis) yra tarpusavyje susiję. Nagrinėjamu atveju pripažinus ginčo žemės sklypo dalį valstybinės reikšmės mišku, hipoteka negalėtų sekti paskui daiktą, nes turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, negalėtų būti įkeistas. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad jeigu hipoteka negali sekti paskui daiktą, tačiau tokiam daiktui transformavusis į piniginę jo vertę, analogiški suvaržymai galėtų sekti paskui tokio daikto piniginę vertę. Kadangi restitucijos taikymas paliečia ne tik pirkimo-pardavimo sutarčių šalių, bet ir hipotekos sandorių šalių teises ir interesus, hipotekos kreditoriaus teisės neturėtų būti ignoruojamos. CK 4.193 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Pirmosios instancijos teismo taikytos restitucijos atveju hipotekos kreditoriaus padėtis neproporcingai blogėja, t. y. jo turimos privilegijuotos teisės panaikinamos, o tuo tarpu kitos hipotekos sandorio šalies RUAB „Remada“ padėtis neproporcingai pagerėja. Restitucijos taikymas šioje byloje turi būti vertinamas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų aspektu visų su ginčijamais sandoriais susijusių asmenų atžvilgiu. Dėl pirmosios instancijos teismo motyvo, kad hipotekos kreditorius negali tikėtis prievolių užtikrinimo iš valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančio turto, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui RUAB „Remada“ perleistas valstybinės reikšmės miškas valstybei buvo grąžintas ne neatlygintinai, o atlyginant šio turto įsigijimo išlaidas, t. y. šis atsakovas už įsigytą iš civilinės apyvartos išimtą turtą gavo kompensaciją (piniginę to turto vertę). Šiuo atveju RUAB „Remada“ atsidūrė geresnėje padėtyje, nes, kaip ginčijamų sandorių dalių pripažinimo negaliojančiomis pasekmė, vietoj hipoteka apsunkinto konkretaus turto gavo piniginę to turto vertę, kuri neapsunkinta hipoteka (įkeitimu). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei hipoteką reglamentuojančias teises normas, būtų logiška, kad BAB bankas SNORAS, kuris ir finansavo ginčo žemės sklypo įsigijimą, t. y. jo pinigais buvo atsiskaityta už sklypą, įgytų įkeitimo teisę į atsakovui BUAB „Remada“ grąžintinas lėšas už ginčo turto įsigijimą. Be to, grįžtant prie pirmosios instancijos teismo motyvo, kad BAB bankas SNORAS negali tikėtis prievolių užtikrinimo iš turto, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, pažymėtina, jog banko reikalavimo nustatyti priverstinį įkeitimą objektą sudaro ne iš apyvartos išimtas miško žemės sklypas, o pinigai, grąžintini restitucijos pagrindu. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad BAB bankas SNORAS savo interesams, susijusiems su užtikrinimo vertės sumažėjimu, apsaugoti turi teisę imtis kredito sutartyje aptartų veiksmų, taip pat CK 6.876 straipsnyje numatytų priemonių, neatitinka atsakovo RUAB „Remada“ šiuo metu turimo teisinio statuso, nes įmonė yra restruktūrizuojama. Nėra pagrindo sutikti ir su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad BAB bankas SNORAS neįrodė savo, kaip RUAB „Remada“ kreditoriaus, teisių ir interesų išskirtinumo, nes, teismo nuomone, priverstinės hipotekos (įkeitimo) būtinumas turi būti grindžiamas tik ypatingai svarbiu ir išskirtiniu konkretaus kreditoriaus interesu, socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga. Nagrinėjamoje byloje prokuroro kreipimąsi į teismą dėl viešojo intereso gynimo sąlygojo valstybės institucijų pareigūnų veiksmai, BAB banko SNORAS nesąžiningumas nenustatytas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas galimybę nustatyti hipoteką (įkeitimą) pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrint, visų pirma tokią teisę susiejo su socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010). Teisėjų kolegijos vertinimu, bankrutuojančio banko kreditorių, kurių vienas pagrindiniu yra Lietuvos valstybė, interesų apsauga ir gynimas, atlikti valstybinių institucijų pareigūnų veiksmai, hipotekos kreditoriaus sąžiningumas ir tokio hipotekos kreditoriaus teisių užtikrinimas, taip pat laikytini socialiai reikšmingų teisinių gėrių apsauga. Be to, ieškovas tiek atsiliepime į BAB banko SNORAS priešieškinį, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą sutiko su BAB banko SNORAS reikalavimu dėl priverstinio pinigų ekvivalento, kurį restitucijos būdu iš atsakovo AB „Grigiškės“ gautų atsakovas RUAB „Remada“, įkeitimu. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė BAB banko SNORAS reikalavimą dėl priverstinio įkeitimo nustatymo.

              Taigi šios bylos aplinkybės ir pirmiau išdėstyti teisiniai argumentai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti – dėl pirmosios instancijos teismo materialinių teisių normų, susijusių su priverstinio įkeitimo nustatymu, neteisingo taikymo panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo BAB banko SNORAS reikalavimas dėl priverstinio įkeitimo nustatymo, ir tenkinant šį reikalavimą nustatyti atsakovo BAB banko SNORAS naudai priverstinį įkeitimą į šiuo sprendimu iš atsakovo AB „Grigiškės“ atsakovui RUAB „Remada“, taikant restituciją, priteistą 1 660 679 Lt sumą, užtikrinant atsakovo (skolininko) RUAB „Remada“ prievoles pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. 031-02204 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Kiti apeliacinių skundų argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka kitą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl kita skundžiamo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).

              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

n u t a r i a :

              Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo BAB banko SNORAS reikalavimas dėl priverstinio įkeitimo nustatymo, panaikinti ir BAB banko SNORAS reikalavimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo patenkinti – nustatyti atsakovo BAB banko SNORAS (j. a. k. 112025973) naudai priverstinį įkeitimą į šiuo sprendimu iš atsakovo AB „Grigiškės“ (j. a. k. 110012450) atsakovui RUAB „Remada“ (j. a. k. 123841369) priteistą 1 660 679 Lt sumą, užtikrinant atsakovo (skolininko) RUAB „Remada“ prievoles pagal 2005 m. birželio 6 d. kredito sutartį Nr. 031-02204 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais).

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.