Civilinė byla Nr. e2A-333-657/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00893-2021-5

       Procesinio sprendimo kategorijos: 

        (S)

       2.6.16.3.; 2.6.16.9.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.

Kauno apygardos teismas

n u t a r t i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Dianos Labokaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Malis“, K. Z. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „BRC finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Malis“ 12140,32 Eur skolą, 1 092,63 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 149 Eur žyminio mokesčio; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Malis“ ir K. Z. 10 464,47 Eur skolą, 941,80 Eur delspinigius, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 128 Eur žyminio mokesčio.

2.       Nurodė, kad ieškovė su atsakove buvo sudariusios automobilių išperkamosios nuomos sutartis, kuriomis atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį, o sumokėjusi visas sumas pagal grafikus, turėjo teisę kiekvieną automobilį įgyti nuosavybės teise. Pagal sutarčių priedą – mokėjimo grafiką, atsakovė už įsigytus automobilius turėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas kiekvieno mėnesio pirmą dieną. Prievolių pagal sutartis Nr. LT-2017/4993 ir Nr. LT-2017/50412 užtikrinimui 2017 m. vasario 6 d. ir 2017 m. kovo 13 d. su atsakovu K. Z. buvo sudarytos laidavimo sutartys, kuriomis laiduotojas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei atsakovė neįvykdys visų, dalies arba netinkamai įvykdys prievoles ieškovei.

3.       Atsakovė UAB „Malis“ sutartis vykdė netinkamai, nemokėjo nustatytų nuomos mokesčių, todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. sutartis vienašališkai nutraukė sutarčių Bendrosios dalies 11.1. ir 11.1.2 punktų pagrindu. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-8916-717/2020 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu tenkino ieškovės ieškinį priteisti 10 269,30 Eur skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 1 d. Minėtoje byloje teismas nustatė, kad sutartys vienašališkai buvo nutrauktos pagrįstai.

4.       Ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama įpareigoti atsakovę grąžinti automobilius, kadangi sutartys buvo nutrauktos. Atsakovei grąžinus ieškovei automobilius, civilinė byla Nr. e2-1530-230/2020 buvo nutraukta. Atsakovė automobilius sugrąžino vėliau, nei buvo nutrauktos sutartys, todėl ieškovė turi pagrindą reikalauti apmokėti nuomos mokesčius už visą laikotarpį, kol atsakovė naudojosi nuomojamais automobiliais po sutarčių nutraukimo, todėl ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės nuomos mokesčius už naudojimąsi automobiliais, skaičiuojamus nuo 2020 m. sausio 1 d. iki kiekvieno automobilio perdavimo dienos. Ieškovė ne kartą ragino atsakovę apmokėti skolą, siuntė skolos skaičiavimus, siūlė sudaryti taikos sutartį, tačiau atsakovė skolos nepripažino. Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl iš jos priteistini delspinigiai.

5.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.

6.       Atsakovai UAB „Malis“ ir K. Z. pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, su ieškiniu nesutiko ir nurodė, visa skola ieškovei yra grąžinta arba išieškoma vykdomosiose bylose. Ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą, formaliai remdamasi sutartimis. Mokėjimus atsakovė atliko neperiodiškai, dalis skolos buvo gražinta ieškovei, gavus draudimo išmokas iš draudimo bendrovių. Kadangi atsakovė UAB „Malis“ teikia ne tik mašinų nuomos, bet ir transporto priemonių remonto paslaugas, šalys buvo sutarusios, kad įvykus draudiminiams įvykiams atsakovė savo lėšomis transporto priemones remontuos, o ieškovė gaus draudimo išmokas, kuriomis bus dengiamas atsakovės įsiskolinimas pagal sutartis. Tokiu būdu ieškovė gavo apie 20 000 Eur draudimo išmokų. Dalis transporto priemonių ieškovei buvo grąžintos, kurių mokėjimai pagal sutartis didžiąja dalimi atsakovės buvo įvykdyti. Ieškovė šias transporto priemones pardavė už rinkos kainą, tačiau gauto perviršio negrąžino ir gautų pinigų sumų neįskaitė į atsakovės skolą. Tokiu būdu ieškovė siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė atsisakė ieškinio Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1530-230/2020, nes atsakovė grąžino jai automobilius. Ieškovė taip pat nepagrįstai skaičiuoja skolą už transporto priemones Ford Transit Custom, Ford Mondeo (2011 m.), Ford Mondeo (2013 m.). Šių transporto priemonių lizingo sutartys yra įvykdytos, transporto priemonių nuosavybės dokumentai yra perduoti atsakovei.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 15 d. galutiniu sprendimu 2021 m. vasario 12 d. preliminarų sprendimą – priteisti ieškovei UAB „BRC finance“ iš atsakovės UAB „Malis“ 12140,32 Eur nuomos mokesčio skolą, 1 092,63 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 232,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 175 Eur žyminio mokesčio; priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Malis“ ir K. Z. 10 464,47 Eur nuomos mokesčio skolą, 941,80 Eur delspinigius, iš atsakovės UAB „Malis“ – 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 406,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o iš atsakovo K. Z. – 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 406,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš atsakovo K. Z. 52 Eur žyminį mokestį; iš atsakovų UAB „Malis“ ir K. Z. lygiomis dalimis po 11,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei – paliko nepakeistą.

8.       Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Malis“ nemokėjo sutartimis nustatytų nuomos mokesčių, todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. nuomos sutartis vienašališkai nutraukė ir kreipėsi į teismą dėl nesumokėto nuomos mokesčio skolos, susidariusios iki sutarčių nutraukimo, priteisimo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8916-717/2020 ieškovės ieškinys buvo tenkintas visiškai. Teismas nustatė, kad sutartys vienašališkai nutrauktos pagrįstai. Nustatyta, kad Kauno apygardos teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1530-230/2020 dėl automobilių grąžinimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė grąžino automobilius, todėl ieškovei atsisakius ieškinio, civilinė byla Nr. e2-1530-230/2020 buvo nutraukta.

9.       Atsakovė, nutraukus sutartis, automobilių gera valia negrąžino, todėl ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi automobiliais laikotarpiu nuo sutarčių nutraukimo dienos iki faktinio jų perdavimo ieškovei dienos. Ieškovė apskaičiavo nuomos mokestį už kiekvieną iš nurodytų automobilių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki kiekvieno automobilio faktinio grąžinimo mėnesio: Volkswagen Passat, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 29 d. – 2 299,98 Eur (383,33 Eur × 6 mėn.); Skoda Octavia, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. spalio 1 d. – 4 430,50 Eur (443,05 Eur × 10 mėn.); Mercedes-Benz ML 320, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. – 2 445,36 Eur (407,56 Eur × 6 mėn.); Audi Q7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. – 2.964,48 Eur (494,08 Eur × 6 mėn.); Volkswagen Multivan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. – 3 707,27 Eur (529,61 Eur × 7 mėn.); Mercedes-Benz E 250, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. – 6 757,20 Eur (750,80 Eur × 9 mėn.).      

10.       Nuomos mokesčio skolos sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai nepateikti. Atsakovų argumentai, kad į mokėtiną nuomos mokestį turėjo būti įskaitytos ieškovės gautos draudimo išmokos už automobilius, lėšos, gautos pardavus transporto priemones, atmestini, kaip nesusiję su nagrinėjama byla. Iš ieškovės pateiktų gautų draudimo išmokų ir jų įskaitymo į atsakovės UAB „Malis“ mokėtiną išperkamosios nuomos mokestį duomenų (2021 m. rugsėjo 22 d. Nr. DOK-119472) nustatyta, kad už nuomotus automobilius gautos draudimo išmokos jau buvo įskaitytos į atsakovės mokėtinas nuomos mokesčio sumas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., t. y. iki sutarčių nutraukimo. Automobiliai priklausė ieškovei, todėl po to, kai sutartys su atsakove buvo nutrauktos ir automobiliai grąžinti ieškovei, ji turėjo teisę jais disponuoti savo nuožiūra ir gauti su tuo susijusias pajamas. Todėl nėra pagrindo įskaityti atsakovų nurodytas sumas į šiuo ieškinio reikalavimu reikalaujamas priteisti sumas nei pakartotinai, nei naujas sumas, jei tokios ir buvo gautos.

11.       Prievolių pagal sutartis Nr. LT-2017/4993 (Volkswagen Multivan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. LT-2017/5041 (Mercedes – Benz E250, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) užtikrinimui 2017 m. vasario 6 d. ir 2017 m. kovo 13 d. buvo sudarytos laidavimo sutartys su atsakovu K. Z.. Jomis laiduotojas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei atsakovė UAB „Malis“ neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai prievoles ieškovei (sutarčių 1-5 punktai). Prieštaravimuose dėl preliminaraus teismo sprendimo nebuvo nurodyti argumentai, ginčijant solidarią atsakovų prievolę, be to, yra visi sutartyse ir įstatyme numatyti pagrindai atsakovams UAB „Malis“ ir K. Z. taikyti solidarią atsakomybę, todėl ieškinio reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo iš atsakovų tenkintinas visiškai.  

12.       Sutarčių Bendrosios dalies 2.6 punkte numatyta, kad klientas, laiku neįvykdęs piniginės prievolės pagal sutartį, privalo už kiekvieną termino praleidimo dieną sumokėti 0,05 procento dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas. Atsakovė UAB „Malis“, nutraukus išperkamosios nuomos sutartis, nevykdė prievolės perduoti išsinuomotus automobilius ieškovei, automobiliai buvo grąžinti tik ieškovei pradėjus teisminį procesą. Negrąžindama automobilių ieškovei, atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio už naudojimąsi automobiliais, todėl ieškovė turi teisę ne tik į nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti automobilius, bet ir teisę reikalauti atlyginti nuostolius. Ieškovė apskaičiavo sutartines netesybas (delspinigius) nuo kiekvienos nesumokėtos nuomos mokesčio sumos už 180 dienų laikotarpį, viso – 2 034,43 Eur, todėl iš atsakovės UAB „Malis“ priteistini 1 092,63 Eur delspinigiai, solidariai iš atsakovų UAB „Malis“ ir K. Z. – 941,80 Eur delspinigiai.

13.       Atsakovų prievolė – piniginio pobūdžio, ji neįvykdyta, todėl ieškovei iš atsakovės UAB „Malis“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, o iš atsakovo K. Z. – 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

14.       Ieškinį tenkinus, iš atsakovų ieškovei ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Malis“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                       Teismas neanalizavo priežasčių, kodėl atsakovas UAB „Malis“ nutrauktų Sutarčių pagrindu automobilių negrąžino 2019 m. gruodžio 10 d., t. y. jų nutraukimo dieną. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo ir jų priežasčių kilo net keli teisminiai ginčai. Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-8916-717/2020 ieškovė reiškė reikalavimą tik dėl skolos priteisimo. Ieškovė 2019 m. gruodžio 9 d. atsiuntė atsakovei raginimą sumokėti 28 764,73 Eur skolą, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8916-717/2020 buvo priteista tik 10 269,30 Eur suma, kas atsakovei pagrįstai leido abejoti ieškovės veiksmų sąžiningumu ir buhalterinės apskaitos duomenų tikslumu. Atsakovė siekė ginti savo teises, ji tikėjosi, jog teismas pripažins, kad ieškovei už trijų mėnesių nuomos laikotarpį nėra skolinga, dėl ko nebūtų teisinio pagrindo nutraukti sutartis. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1530-230/2020 atsakovė nesutiko su reikalavimu įpareigoti UAB „Malis“ grąžinti automobilius, nes atsakovė geranoriškai automobilius grąžino ieškovei

15.2.                       Teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykius kaip išperkamosios nuomos. Nors šalys sudarė sutartis, pavadintas išperkamosios nuomos sutartimis, tikrieji šalių ketinimai buvo ne suteikti turtą nuomai, o perleisti automobilių nuosavybės teisę. Ginčo situacijoje atsakovo siekis įgyti turtą nuosavybės teise akivaizdus iš išperkamosios nuomos sutarčių priedų – įmokų grafiko, iš kurio matyti, jog pirmąja įmoka atsakovė sumoka 20 proc. turto vertės. Be to, atsakovės ketinimus automobilius įsigyti nuosavybėn, patvirtina ir išperkamosios nuomos sutarčių turinys. Ginčo sutartys savo turiniu iš esmės atitinka pirkimo – pardavimo išsimokėtinai teisinius santykius, todėl turi būti kvalifikuojamos kaip pirkimo – pardavimo išsimokėtinai. Atsakovė pagal išperkamosios nuomos sutartis yra sumokėjusi įmokas, kurios arba dengia tiek turto vertę ir palūkanas, arba bent turto vertę. Teismas nevertino atsakovės argumentų, jog laikotarpiu iki automobilių perdavimo ieškovei, atsakovė jais naudotis negalėjo, nes ieškovė pakeitė automobilių valstybinius numerius ir išsiėmė naujus transporto priemonių dokumentus.

15.3.                       Teismas darė nepagrįstas išvadas dėl reikalavimo priteisti delspinigius pagrįstumo. Delspinigiai iš atsakovų priteisti nepagrįstai, be to, jų priteista suma yra nepagrįstai didelė, teismų praktikoje įprastai netesybos mažinamos iki 0,01 proc. Ieškovės reikalavimas priteisti patirtus nuostolius už negalėjimą naudotis automobiliais, kuriuos atsakovė iš esmės jau buvo išsipirkusi, prieštarautų esminiams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

16.       Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „BRC finance“ prašė skundą atmesti, skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

16.1.                       Atsakovai pateikė naujas aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovai sutarčių nutraukimo neginčijo, neprašė pripažinti, kad sutartys yra ne nuomos. Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1530-230/2020 buvo nutraukta ieškovei atsiėmus ieškinį, tačiau to priežastis buvo patenkintas ieškovės reikalavimas. Nors ši byla nebuvo išnagrinėta, nereiškia, kad nuomotų transporto priemonių sutartys buvo nutrauktos neteisėtai. Teismas teisingai nustatė, kad nuomos mokestis turi būti sumokėtas, nes atsakovai tyčia negrąžino automobilių, nors sutartys buvo nutrauktos pagrįstai. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė automobilių negražino pagrįstai. Teismas teisingai kvalifikavo sutartis, jose dominuoja nuomos elementai. Atsakovai argumentų dėl negalėjimo naudotis automobiliais nebuvo išreiškę pirmosios instancijos teisme. Be to, šios aplinkybės nėra susijusios su byla, kadangi šiuo atveju turi būti vertinamos suvaržytos galimybės naudotis išnuomotais automobiliais.

16.2.                       Teismas pagrįstai tenkino reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes atsakovai delspinigių dydžio neginčijo. Šiuo atveju sutarčių šalys yra juridiniai asmenys, todėl atsakovė turėjo suprasti, kokius įsipareigojimus prisiima. Mažinti delspinigių dydį nėra pagrindo, jų dydis nėra neprotingai didelis, sutarčių šalims toks jų dydis buvo priimtinas. Atsakovai teigdami, kad teismų praktikoje netesybos įprastai mažinamos iki 0,01 proc., tokios teismų praktikos pavyzdžių nepateikė.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

        IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

18.       Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str., 182 str.); teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, atsakovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 str. 1 d.). Taip pat pažymėtina, jog apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma, todėl apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). 

19.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo visiškai patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti skolą už laiku negrąžintus automobilius, nutraukus išperkamosios nuomos sutartis, teisėtumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

20.       Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „BRC finance“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos realizacijos centro lizingas“) ir atsakovė UAB „Malis“ sudarė šešias automobilių išperkamosios nuomos sutartis (toliau – Sutartys):

-       2016 m. gruodžio 23 d. Nr. LT-2016/4920 dėl lengvojo automobilio Audi Q7 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuomos 36 mėn. laikotarpiui, kurio kaina 12 920 Eur; 

-       2016 m. gruodžio 23 d. Nr. LT-2016/4926 dėl lengvojo automobilio Mercedes-Benz ML 320 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuomos 36 mėn. laikotarpiui, kurio kaina 9 800 Eur; 

-       2016 m. gruodžio 23 d. Nr. LT-2016/4928 dėl lengvojo automobilio Skoda Octavia (VIN kodas (duomenys neskelbtini)); nuomos 60 mėn. laikotarpiui, kurio kaina 20 510 Eur 

-       2016 m. gruodžio 23 d. Nr. LT-2016/4930 dėl lengvojo automobilio Volkswagen Passat (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuomos 48 mėn. laikotarpiui, kurio kaina 13 810 Eur;  

-       2017 m. vasario 6 d. Nr. LT-2017/4993 dėl lengvojo automobilio Volkswagen Multivan (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuomos 60 mėn. laikotarpiui, kurio kaina 25 000 Eur;  

-       2017 m. kovo 13 d. Nr. LT-2017/5041 dėl lengvojo automobilio Mercedes-Benz E 250 (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuomos 48 mėn. laikotarpiui, kurio kaina 31 500 Eur.  

21.       Šalys sutartyse susitarė, kad nuomininkei (UAB „Malis“) sumokėjus visus sutarčių 4.1 numatytus mokėjimus, nuomininkės mokėjimai bus įskaityti kaip sumokėta automobilio kaina, ir nuomininkė įgis automobilį nuosavybės teise sutartyje nustatyta tvarka (sutarčių 1.3 p.). Sutarčių 4.2 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkė neįvykdys savo įsipareigojimų mokėti nuomos mokesčius už automobilius ir nuomotoja (UAB „BRC finance“) susigrąžins automobilius sau, visos nuomininkės sumokėtos įmokos liks nuomotojai kaip mokestis už naudojimąsi automobiliu ir nuomininkui nebus grąžinamos.

22.       Atsakovė UAB „Malis“ nemokėjo sutartimi nustatytų nuomos mokesčių, todėl ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. vienašališkai nutraukė nuomos sutartis, apie tai pranešdama atsakovei ir pareikalaudama sumokėti skolą ir grąžinti automobilius. Atsakovei to nepadarius, ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl nesumokėto nuomos mokesčio skolos, susidariusios iki sutarčių nutraukimo, priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį patenkino ir spendimo motyvuojamoje dalyje konstatavo, kad sutartys vienašališkai buvo nutrauktos pagrįstai (civilinė byla Nr. e2-8916-717/2020).

23.       Iš byloje pateiktų priėmimo – perdavimo aktų duomenų nustatyta, kad atsakovė transporto priemones grąžino ne iš karto po sutarčių nutraukimo, todėl ieškovė 2020 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl automobilių grąžinimo (civilinė byla Nr. e2-1530-230/2020). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė grąžino automobilius, todėl ieškovei atsisakius ieškinio, civilinė byla Nr. e2-1530-230/2020 buvo nutraukta.

24.       Ieškovė apskaičiavo nuomos mokestį už kiekvieną iš pavėluotai grąžintų automobilių už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki kiekvieno automobilio faktinio grąžinimo, kuris nėra sumokėtas:

-       nuomos mokestis už automobilį Mercedes-Benz ML 320, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. sudaro 2 445,36 Eur (407,56 Eur × 6 mėn.) 

-       nuomos mokestis už automobilį Audi Q7, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 1 d. sudaro 2 964,48 Eur (494,08 Eur × 6 mėn.); 

-       nuomos mokestis už automobilį Volkswagen Passat (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. birželio 29 d. sudaro 2 299,98 Eur (383,33 Eur × 6 mėn.); 

-       nuomos mokestis už automobilį Volkswagen Multivan, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. sudaro 3 707,27 Eur (529,61 Eur × 7 mėn.); 

-       nuomos mokestis už automobilį Mercedes-Benz E 250, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 1 d. sudaro 6 757,20 Eur (750,80 Eur × 9 mėn.). 

-       nuomos mokestis už automobilį Skoda Octavia, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 iki 2020 m. spalio 1 d. sudaro 4 430,50 Eur (443,05 Eur × 10 mėn.). 

Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

25.       Siekiant teisingai išspręsti ginčą, būtina teisiškai kvalifikuoti sutartį ir nustatyti ją reglamentuojančias teisės normas. Apeliantė UAB „Malis“ apeliaciniame skunde teigė, jog teismas netinkamai kvalifikavo ginčo santykius, nes nors šalys ir sudarė sutartis, kurios pavadintos išperkamosios nuomos sutartimis, tačiau tikrieji šalių ketinimai buvo ne išsinuomoti turtą (automobilius), bet įsigyti juos nuosavybės teise. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

26.       Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, kad asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016).

27.       Kaip jau minėta, tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutartys įvardintos kaip išperkamosios nuomos sutarys, kuriomis šalys susitarė, kad nuomotojas (UAB „BRC finance“) perduoda nuomininkui (atsakovei UAB „Malis”) sutartyje nustatytam laikotarpiui valdyti ir naudotis už sutartyje numatytą nuomos mokestį nuomotojui nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilius (sutarčių 1.4 p.), o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomotojui nuomos mokestį (sutarčių 3.1.3. p.). Sutarčių 1.3 punkte šalys numatė, kad nuomininkui (atsakovei) tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti automobilius nuosavybėn sutartyje (6.1.1. p.) nustatyta tvarka.

28.       Civiliniame kodeksas išperkamosios nuomos sąvoka nepateikiama, tačiau CK 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma). Taigi, išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą.

29.       Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-8916-717/2020 nustatytomis aplinkybėmis ir konstatuotais faktais, pagrįstai šalių teisinius santykius kvalifikavo kaip išperkamosios nuomos teisnius santykius ir taikė LR Civilinio kodekso šeštosios knygos XXVIII skyriaus nuostatos.

Dėl skolos priteisimo

30.       Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai priteisė skolą, nes visiškai neanalizavo priežasčių, kodėl atsakovas negrąžino automobilių sutarčių nutraukimo dieną (2019 m. gruodžio 10 d.) ir neatkreipė dėmesio į tai, jog dėl sutarčių nutraukimo teisėtumo kilo net keli teisminiai ginčai.

31.       Atkreiptinas dėmesys, jog sutarčių Bendrosios dalies 11.6 punkte buvo numatyta, jog nutraukus sutartį prieš terminą, turto grąžinimo laiką ir tvarką nustato nuomotojas (bendrovė). Jokių išimčių dėl automobilių grąžinimo sutartyse nebuvo numatyta. Kaip matyti iš byloje pateikto 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimo apie vienašališką sutarčių nutraukimą, jame buvo reikalaujama nedelsiant grąžinti automobilius į artimiausią UAB „BRC finance“ padalinį. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, jog byloje nėra teisiškai reikšminga dėl kokių priežasčių (buvusių teisminių ginčų, kt.) apeliantė laiku neperdavė automobilių ieškovei.

32.       Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas priteistos skolos dydis, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.

Dėl delspinigių sumažinimo

33.       Nagrinėjamu atveju pagal šalių sudarytų išperkamosios nuomos sutarčių Bendrosios dalies 2.6 punktą klientas, laiku neįvykdęs piniginės prievolės pagal sutartį, privalo už kiekvieną termino praleidimo dieną sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas.

34.       Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.).

35.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 išaiškino, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Taigi, sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymų numatytas netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir nuostolių santykyje riboja CK 6.73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į nuostolius bei CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6.73 straipsnio 1 dalies normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-400/2005).

36.       Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad tinkami ir protingi šioje byloje būtų 0,05 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, apskaičiuoti už 180 kalendorinių dienų, iš viso  2 034,43Eur.

37.       Apeliantė įrodinėja, jog teismas turėjo sumažinti priteistinų delspinigių sumą, nes priteista suma

yra nepagrįstai didelė.

38.       Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas delspinigių dydis (0,05 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 2 034 Eur (iš atsakovės UAB „Malis“ 1092,63 Eur ir 941,80 Eur solidariai iš atsakovų UAB „Malis“ ir K. Z.) yra teisiškai pagrįstas, nes apeliantė, žinodama apie sutarčių nutraukimą, nuo sutarčių nutraukimo dienos (2019 m. gruodžio 10 d) nuomos mokesčio nemokėjo, automobilių negrąžino, todėl prisiėmė ir skolos išsiieškojimo riziką iš vartotojo riziką, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo mažinti prašomas priteisti delspinigių sumas.

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str.).

42.       Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 str. 5 d.), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 15 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Žibutė Budžienė

              Laima Kriaučiūnaitė

           Diana Labokaitė