Civilinė byla Nr. e2-24733-631/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18803-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.5.3.3., 1.3.5.9.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės atstovėms Evelinai Rychter ir Svetlanai Abraškevič, atsakovei nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės ieškinį atsakovei J. R. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas

N U S T A T Ė :

Ieškovė viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė (toliau – VšĮ RVPL, Ligoninė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad J. R. kreipėsi į darbo ginčų komisiją išieškoti iš Ligoninės nesumokėtą dalį atostoginių ir delspinigius. 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu darbo ginčų komisija J. R. prašymą patenkino visiškai, nusprendė išieškoti J. R. naudai iš Ligoninės 377,23 Eur atostoginių dalį už 2019 m. kovo mėnesį, bei 18,25 delspinigius. Ieškovė nesutinka su tokiu sprendimu, nurodo, kad J. R. Ligoninėje dirbo 1 etato krūviu. Darbo santykių metu su darbuotoja buvo sudarytas rašytinis susitarimas, pagal kurį atsakovei nuo 2018-03-01 buvo leista dirbti papildomą bendrosios praktikos slaugytojos (0,5 etato) darbą Ligoninėje laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku. 2019-02-22 Ligoninėje buvo gautas atsakovės prašymas atleisti ją iš papildomų bendrosios praktikos slaugytojos pareigų nuo 2019-02-28. Taigi, atsakovė 1,5 krūviu Ligoninėje dirbo nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28. Pagal Ligoninės direktoriaus 2019 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V1-36 patvirtintą kasmetinių atostogų grafiką, J. R. nuo 2019-03-18 iki 2019-04-02 buvo suteiktos 12 darbo dienų kasmetinės atostogos. Atostoginiai atsakovei išmokėti paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią, tačiau apskaičiuojant atostoginius į atsakovės vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) nebuvo įtrauktas atlygis, gautas už papildomą darbą, kurį atsakovė dirbo nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku. 2019-04-03 Ligoninėje buvo gauti J. R. prašymai perskaičiuoti atostogas ir pridėti perskaičiuotas atostogų dienas prie kitų kasmetinių atostogų, kadangi buvo uždelsta atsiskaityti už kasmetines atostogas už laikotarpį. J. R. 2019-04-03 prašymais nesutiko su tuo, jog apskaičiuojant atostoginius pagal pagrindinę darbo sutartį, į jos VDU nebuvo įtrauktas atlygis, gautas už papildomą darbą, kurį atsakovė dirbo nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku. Kilus neaiškumams dėl teisės aktų, reglamentuojančių atostoginių apskaičiavimą, kai darbuotojas dirbo papildomą darbą, taikymo, Ligoninė 2019-04-05 el. paklausimu kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu pagal pateiktą situaciją atsakyti į klausimus „<...> ar atlygis, gautas už papildomą darbą jungiant darbo funkcijas (kai susitarimas dėl papildomo darbo jau yra nutrauktas), turės įtakos skaičiuojant atostoginius pagal pagrindinę darbo sutartį? Ar visgi šis atlygis nebeturės įtakos nuo kitos dienos, nes jis apskaitomas atskirai ir nepatenka į VDU pagal pagrindinę sutartį?“ J. R. apie šį kreipimąsi buvo informuota Ligoninės 2019-04-08 tarpiniu sprendimu Nr. K2-193, kuriame jai buvo paaiškinta, kad Ligoninė, siekdama tinkamai išnagrinėti jos 2019-04-03 prašymus, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją su prašymu pateikti Darbo kodekso nuostatų, reglamentuojančių susitarimus dėl papildomo darbo, išaiškinimą. J. R. taip pat buvo paaiškinta, kad tuo atveju, jei Valstybinė darbo inspekcija paneigs Ligoninės padarytas išvadas dėl atitinkamų teisės nuostatų taikymo, Ligoninė jos atžvilgiu priimtą sprendimą pakeis. 2019-04-11 Ligoninėje gauta Valstybinė darbo inspekcijos konsultacija, kurioje nurodoma, kad „<...> apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (atostoginius), turi būti įtraukiamas darbo užmokestis gautas už darbą pagal papildomą susitarimą (papildomą darbą)“. Tą pačią dieną Ligoninėje gautas pranešimas iš darbo ginčų komisijos, kuriuo buvo prašoma pranešti, ar Ligoninė pripažįsta J. R. reikalavimus dėl atostoginių perskaičiavimo. Tuo atveju, jei Ligoninė nesutinka su minėtais reikalavimais, prašoma buvo pateikti atsiliepimą ir turimus įrodymus. Ligoninė, atsižvelgdama į 2019-04-11 gautą Valstybinės darbo inspekcijos konsultaciją, informavo DGK, kad Ligoninė perskaičiavo J. R. atostoginius, ir kad apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, įtraukė į jį darbo užmokestį, gautą už papildomą darbą nuo 2018-12-01 iki 2019-02-28. Taigi Ligoninė informavo darbo ginčų komisiją apie tai, kad pageidauja ginčą spręsti taikiai ir kad atostoginiai jau yra perskaičiuoti ir išmokėti (42,79 Eur atskaičius mokesčius). Kadangi su atsakove buvo atsiskaityta dalinai, Ligoninė taip pat informavo DGK, kad sutinka J. R. prie kitų kasmetinių atostogų pridėti 1 darbo dieną, detalizavo visą apskaičiavimą. Tačiau darbo ginčų komisija 2019 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė iš Ligoninės išieškoti J. R. naudai 377,23 Eur atostoginių dalį ir 18,25 Eur delspinigių. Ieškovo vertinimu, Komisija 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu neteisingai nustatė, jog Ligoninė priskaičiuodama vidutinį darbo užmokestį, įtraukė trijų mėnesių vidutinį darbo užmokestį ne už 1,5 etato darbo užmokesčio dydį, bet tik už 1 etato darbo užmokesčio dydį. DGK visiškai neatsižvelgė į Ligoninės 2019-04-11 raštu Nr. K2-209 pateiktą informaciją apie tai, kad J. R. jau yra perskaičiuoti ir išmokėti papildomai priskaičiuoti atostoginiai. Taigi, DGK visiškai ignoravo pranešimą, kuriuo Ligoninė informavo DGK apie taikų ginčo išsprendimą, o J. R., dalyvaudama darbo bylos nagrinėjimo posėdyje, nutylėjo, jog su ja yra visiškai atsiskaityta ir kad ji Ligoninėje dirba pamaininį darbą, pagal kurį atostoginiai apskaičiuojami už kiekvieną atostogų savaitę darbuotojui vidutiniu darbo užmokesčiu apmokant tiek valandų, kiek sulygta darbo sutartyje, o ne darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus, kas skaičiuojant gaunasi daugiau negu jai priklauso. Komisija, apskaičiuodama atostoginius pagal Sodros pateiktus duomenis, neteisingai sprendė, kad J. R. priskaičiuotini atostoginiai yra 1354,80 Eur (855,66 Eur  atskaičius mokesčius) (atsakovės 1 d. d. darbo užmokesčio dydis – 112,90 Eur (6435,47 Eur : 57 d. d.) x 12 d. d.), o išmokėta – 478,43 (435,64 Eur ir 42,79 Eur). Taigi, DGK nepagrįstai padarė išvadą, kad likusi neišmokėta atostoginių dalis yra 377,23 Eur (suma atskaičius mokesčius). Kadangi J. R. darbas yra skirtingos trukmės (pamaininis), atostoginiai (ieškovo nuomone) turi būti apskaičiuojami taip: imant vidutinį darbo valandos užmokestį dauginant iš atostogų laikotarpiui tenkančių darbo valandų skaičiaus. Iš DGK sprendimo matyti, jog komisija neteisingai apskaičiavo vidutinį darbo valandos užmokestį, t. y. priskaičiuotas sumas dalijo iš dirbtų dienų skaičiaus, o ne iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus. Svarbu ir tai, kad J. R. laikotarpiu nuo 2018-12-01 iki 2019-02-28 faktiškai išdirbo 45 darbo dienas, o DGK neteisingai nurodo, jog ji dirbo 57 d. d. Už darbą minėtu laikotarpiu atsakovei priskaityta 4851,81 Eur (DGK neteisingai nurodo, jog atsakovei priskaityta 6435,47 Eur). Ieškovė pateikė J. R. VDU ir jos atostoginių apskaičiavimo detalizaciją. Laikosi nuomonės, kad Ligoninė teisingai, vadovaudamasi Darbo kodekso bei VDU aprašo nuostatomis, apskaičiavo atsakovei priklausančių atostoginių dydį 478,43 (435,64 Eur ir 42,79 Eur). Kartu ieškovas patikslino, kad atsakovei 2018 m. gruodį buvo išmokėta vienkartinė 600 Eur premija (kaip dovana), bei 2019 m. sausį išmokėta 244,32 Eur už kvalifikacijos kėlimą, ir šios sumos nebuvo įtrauktos į atsakovės VDU už laikotarpį nuo 2018-12-01 iki 2019-02-28, nes jos nėra įskaitomos į vidutinį darbo užmokestį pagal teisės aktus, Vyriausybės nutarimą (el.b.l.1-12).

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė palikti galioti darbo ginčų komisijos sprendimą. Nurodė, kad ieškinyje yra daug neatitikčių. Ieškovas pateikia informaciją, kad su ja buvo visiškai atsiskaityta, tačiau nurodo sumas, kurios nesutampa su jai išmokėtomis sumomis. Nurodo, kad 2019-03-15 buvo išmokėti atostoginiai tik už 1 etatą 757,64 Eur. 2019-04-17 buvo išmokėta 74,42 Eur už 0,5 etato. Ieškovas taip pat nurodo dar 69,34 Eur atostoginių už vieną darbo dieną, tačiau atsakovė nurodo tokių sumų negavusi. Atsakovė teigia, kad iš jos pateiktų algalapių matėsi darbo ginčų komisijai, kad ji dirba pamaininį darbą, todėl nepagrįsti teiginiai, kad ji Komisijai nutylėjo šią aplinkybę. Teigia, kad su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje nenurodyta, kad mokamas atlyginimas pagal suminę darbo laiko apskaitą. Nurodo dirbusi 1,5 etato krūviu nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28. Teko atsisakyti 0,5 etato, nes į darbą grįžo žmogus iš dekretinių atostogų. Ligoninėje yra nustatyta 28 darbo dienų (trump. d.d.) atostogų per metus. 28 d.d. padalinus iš 12 mėnesių = 2,3333333333 (tiek atostogų per vieną mėnesį). Pagal ieškovo patvirtintą darbuotojų 2019 metų kovo mėnesio kasmetinių atostogų grafiką atsakovė nurodo jai priklausius 12 d.d. atostogų (iš jų 9 d.d už 2018-09-21 - 2018-12-31 laikotarpį ir 3 d.d. už 2019-01-01 -2019-12-31 laikotarpį). Kadangi ji įgijusi teisę į 2,3333333333 d.d., reiškia, įgijusi teisę į 12 d.d. dar dirbdama 1,5 etato krūviu. Ieškovas paskaičiavo atostoginius tik už vieną etatą (t.y. 12 d.d. = 88,8 val.) Uždirbtos atostogos už 0,5 etato (t.y. 12 d.d. = 44,4 val.) apskaičiuotos ir išmokėtos nebuvo. Uždirbtos atostogos už 0,5 etato, į kurias atsakovė įgijusi teisę dirbdama dar už 1,5 etato (t.y. 44,4 val.) įtrauktos nebuvo. Remdamasi tuo, ką išdėstė atsiliepime, nesutinka su ieškovo ieškiniu (el.b.l.79-80).

Ieškovo atstovės teismo posėdyje palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti, panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, nes darbdavys, pasikonsultavęs su darbo inspekcija, ištaisė klaidas dėl darbo užmokesčio, atostoginių apskaičiavimo, į tai darbo ginčų komisija neatsižvelgė, darbdavys nieko neliko skolingas atsakovei, todėl Komisijos sprendimas turi būti panaikintas. Visus ieškovo teiginius įrodo pateiktas susirašinėjimas, taip pat atlikti skaičiavimai ir padaryti mokėjimai atsakovei. Ieškovės atstovės patikslino, kad šiuo metu su atsakove darbo sutartis jau yra nutraukta.

Byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei, esant jos prašymui nagrinėti nedalyvaujant, bei papildomiems rašytiniams paaiškinimams, kuriuose atsakovė akcentuoja, kad jai nebuvo išmokėti 69,34 Eur atostoginių už vieną darbo dieną (el.b.pop. priedo 27-30 l.).

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje surinktų šalių rašytinių įrodymų, darbo ginčų komisijos pateiktos darbo bylos medžiagos, ieškovo atstovių paaiškinimų, atsakovės rašytinių paaiškinimų, procesinių dokumentų, teismas nustatė, kad atsakovė pas ieškovą dirbo pagal 2000 m. lapkričio 17 d. pasirašytą darbo sutartį slaugytojos pareigose. Darbo sutartyje darytuose jos pakeitimuose nurodyta, kad nuo 2017-07-01 atsakovei atlyginimas mokamas pagal K-20, kai 1k=33,32 Eur, be to, nuo 2018-03-01 nurodyta, jog atsakovė dar dirba papildomą darbą 0,5 etatu gerontopsichiatrijos skyriuje (el.b.l.22, 25-28). Iš papildomo darbo atsakovė atleista 2019-02-28 įstaigos direktoriaus 2019-02-25 įsakymu Nr.P7-324 (el.b.l.24).

Iš į bylą pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių kopijų išrašų matyti, kad atsakovė dirbo pamaininį darbą, taip pat ir dirbdama naktį (el.b.l.29-33). Apskaičiavimai atspindėti atsakovės atsiskaitymo lapeliuose (el.b.l.34-36). Atsakovė neginčijo, jog jos darbas buvo pamaininis.

Darbo ginčų komisijos 2019-05-22 sprendime nurodyta, kad neatvykus Ligoninės atstovui, nėra galimybių ginčą spręsti taikiai ir priėmė sprendimą pagal J. R. nurodytus duomenis, bei pagal Sodros duomenis apskaičiavo vidutinė atsakovės darbo užmokestį, imdama pagrindu atsakovės vienos darbo dienos užmokesčio dydį (el.b.l.77-78).

Nustatyta, kad atsakovei iškėlus darbovietėje klausimą dėl atostoginių skaičiavimo, įtraukiant darbo užmokestį, gautą taip pat ir už papildomą 0,5 etato, vyko konsultacijos su valstybine darbo inspekcija. Tai patvirtina pateikti atsakymai į atsakovės užklausas (el.b.l.58-60).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – VDU aprašas, Aprašas) 5.1. punktas numato, kad skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, apskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas Aprašo 3.1–3.4 papunkčiuose, ir mėnesines premijas, mokamas už mėnesio darbo rezultatus. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus. Pažymėtina, kad vidutinis darbo valandos užmokestis skaičiuojamas, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra skirtingos trukmės, palyginti su normalia darbo laiko trukme (5.4 – 5.6 pap.).

Vadinasi, ieškovas, skaičiuodamas atsakovei vidutinį darbo užmokestį atostoginiams apskaičiuoti, teisingai ėmė pagrindu ne vienos dienos darbo užmokestį, o vienos valandos vidutinį darbo užmokestį, nes atsakovė dirbo skirtingos trukmės darbo laiko režimu, pamaininį darbą, kas matyti iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir atsiskaitymo lapelių.

Darbo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Vadovaujantis anksčiau cituotu VDU aprašu, įvertinus jo 3 punkto nuostatas, kas įskaitoma į vidutinį darbo užmokestį, taip pat valstybinės darbo inspekcijos konsultacijas, į skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį turėjo būti įtrauktas ir atsakovės už 0,5 papildomo darbo gautas darbo užmokestis. Kaip teisingai pažymėjo ieškovas, atsakovei metų pabaigoje išmokėta vienkartinė premija ir priemoka už kvalifikacijos kėlimą nebuvo įtraukta, nes tokių išmokų įtraukimo nenumato VDU aprašas, t.y. joms taikomos išimtys.

 Nustatyta, kad atsakovei 435,64 Eur atostoginiai buvo išmokėti 2019-03-14 už atostogų laikotarpį nuo 2019-03-18 iki 2019-04-02 (el.b.l.37, 40). 2019-04-17 atsakovei taip pat buvo išmokėti 42,79 Eur atostoginiai, t.y. perskaičiavus mokėtinus atostoginius, įtraukus į skaičiavimą 0,5 etato darbo laiką:

Taigi, vidutinis vienos darbo valandos užmokestis: 4851,81 € :518 (dirbtos valandos) = 9,37 Eur

Atostogų trukmė 12 darbo dienų arba 88,8 val. (12 x 7,4 val. (vienos dienos darbo trukmė) = 88,8 val. Atostoginių apskaičiavimas: 9,37 Eur x 88,8 val. = 832,06 Eur (su mokesčiais). Apskaičiuotų atostoginių išmokėjimas: 832,06 Eur – 42,5 % (GPM + Sodra) = 478,43 Eur.

Ieškovas, įvertindamas tai, kad iki atsakovei išeinant atostogų, jas buvo apmokėjęs neįtraukęs į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimus 0,5 etato darbo, trūkstamą atostoginių dalį išmokėjo vėliau, nurodė atsakovei galintis kompensuoti pavėluotą dalinį atsiskaitymą už atostoginius, suteikdamas vieną papildomą atostogų dieną, pateikdamas atsakovei šios vienos papildomai siūlomos dienos apmokėjimo apskaičiavimą, sumoje grynais sudarantį 69,34 Eur.

Vadovaujantis darbo kodekso 130 straipsnio 4 dalimi, toks darbdavio siūlymas atitinka šio straipsnio reglamentavimą, kad darbdaviui uždelsus atsiskaityti už kasmetines atostogas, laikotarpis, kurį buvo uždelsta atsiskaityti, gali būti pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų. Tačiau atsakovė darbdavio pasiūlymą suprato kaip jo pareigą sumokėti jai 69,34 Eur atostoginių (pop. el. b. priedo l. 27).

Ieškovo ieškinys tenkintas iš dalies, kadangi jo reikalavimai dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo pagrįsti ir teisingi dėl netinkamai apskaičiuoto atsakovės vidutinio darbo užmokesčio ir priskaičiuotų išmokėti atostoginių. Teismas išnagrinėjęs iš esmės darbo ginčą, konstatavo, kad su atsakove už atostoginius buvo atsiskaityta, tačiau dalis atostoginių išmokėta pavėluotai, todėl pagrįsti atsakovės argumentai dėl netesybų priskaičiavimo.

Susidarius situacijai, kad darbdavys vėlavo atsiskaityti su atsakove, išmokant jai visus priklausančius atostoginius, išmokėjo jų tik dalį, kitą dalį 2019-04-17, yra pagrindas spręsti dėl netesybų priteisimo iš darbdavio.

Darbo kodekso 147 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina LR socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio.

Vadovaujantis DK 147 str. 2 d. nuostatomis, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju <…>, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Ieškovo atstovėms nurodžius, jog bylos nagrinėjimo metu šalių jau nebesieja darbo santykiai, atsakovei 2019-09-22 paaiškinimais tvirtinant, kad už pavėluotą atostoginių išmokėjimą su ja nebuvo atsiskaityta, yra pagrindas atsakovės naudai priteisti iš ieškovo netesybas, ieškovo apskaičiuotą vienos darbo dienos atostoginių išmokėjimui nurodytą sumą 69,34 Eur dauginant iš šešių mėnesių, kas sudaro 416,04 Eur (suma, atskaičius mokesčius).

Vadovaudamasis LR CPK 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas

N U S P R E N D Ė :

Ieškovo viešosios įstaigos Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė, j.a.k.124247526, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo viešosios įstaigos Respublikinė Vilniaus psichiatrinė ligoninė, j.a.k. 124247526, 416,04 Eur (keturis šimtus šešiolika eurų, 4 euro centus, suma atskaičius mokesčius) netesybų J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Gitana Butrimaitė